Ką gi, gerbiamieji, baigėsi vasara, baigėsi atostogos. Atidarom naują mokslo metų sezoną, kuris berods bus vienas sunkesnių, atidarom ir naują bloginimo sezoną. Nepamirškit atidaryt ir naujo kraujo donorystės sezono.
Jei jau kalbam apie tinklaraštį, tai tikriausiai pastebėjot, kad per vasarą matėt mano komentarus savo tinklaraščiuose kaip savo ausis be veidrodžio. Tai reiškia, kad tinklaraščių neskaičiau, ir dabar Google Reader šviečia užrašas 1000+ (reiks kažkaip permest antraštes akimis bei stipriai apmažint prenumeratų kiekį). Neskaičiau ir komentarų, o jų per vasarą susikaupė apie 140. Vakar šiaip ne taip surašiau visiems atsakymus.
Jei jau kalbam apie atostogas, tai iš nuotraukos tikriausiai supratot, kad Lietuvoj šito veikėjo nėra. Jei neklystu, kažkas panašaus yra Belgijoje. Bet tik panašaus. Iš tikrųjų čia yra niekam nežinomas fontanėlis Islandijoje, net ir ten buvę tikriausiai jo nematė. Su sąlyga, kad brolis Islandijoj gyveno, tai ir aš patraukiau poros kronų užsidirbt. Po krizės darbo vietų apmažėjo, bet vis dar įmanoma šį tą susirasti, nors ir nebelabai lengvai. Truputį nemokamus „Fréttablaðið“ laikraščius panešiojau (visada jie laukia išskėstomis rankomis, bet kapeikas moka), truputį „Castello“ picas pakavau, vėliau pavyko gaut darbą 8 valandoms keturių žvaigždučių skylėj „Grand Hotel Reykjavik“. Planavau pagerint savo skurdžius anglų kalbos sugebėjimus, bet mažai ten tos kalbos man prireikė, nes viešbutuke dirba beveik vien lenkės, su kuriom teko tobulint rusų kalbos žinias (kas galėjo pagalvot, kad kada nors gyvenime man prireiks rusų kalbos, ir dar Islandijoj). O šiaip visi islandai be problemų angliškai šneka (kai kurie senukai nacionalistai, apsimeta, kad nešneka, bet puikiai supranta). Ir šneka labai aiškiai, kad net aš viską suprantu. Ko nepasakyčiau apie anglus, teko dirbt su pora Londono gyventojų, reikia baisiai gerai įsiklausyt, kad iššifruočiau tą akcentą. Grįžtant prie viešbučio, maitina dukart per dieną, valgomo maisto ruošt nelabai sugeba, bet kentėt galima. Alga po 50% kronos nuvertėjimo nestebuklinga, bet Lietuvoj tiek neuždirbsi. Be to, dabar krona vėl pradėjo kilt po truputį. Picerijoj gaudavom po picą kiekvieną darbo dieną, ką jau ką, bet picas jie moka skanias gamint. Taigi maisto per daug pirkt net ir nebereikėjo.
Kainos lietuviškai kišenei vis dar didokos, bet pagal jų uždarbius tai situacija daaaaug geresnė nei Lietuvoj. Maisto produktų kokybė nepriekaištinga, beveik viską vietoj gamina, tai net pigiausias dešreles iš mėsos gamina (keisti ane?) ir netgi glutamato niekur nepastebėjau. Kalbos apie stojimą į ES jau rimsta, berods referendumą darys, bet jis pasmerktas žlugt.
Tingiu labai plėstis, tai gal dar pora trumpų minčių ir pakaks:
- Kaip Vilniuje gyvena tik rusai, taip Reikjavike gyvena tik lenkai. 2008 metų duomenimis Islandijoje buvo 3% šios tautybės asmenų, bet gatve eidamas nepasakytum, kad tik 3. Įtariu, kad dabar jau daugiau. Lietuviai yra antroji pagal dydį imigrantų armija.
- Praktiškai kiekviena šeima turi po džipą.
- Yra itin daug eismo žiedų, o prie daugelio perėjų yra nepiktybiniai gulintys pareigūnai (per daug eismo nestabdo, bet greit nepavažiuosi).
- Pėstieji kaip šventos karvės. Jei jau eini link perėjos, visada stoja. Visada praleidžia ir sukdami į šalutinį kelią. Truputį įpratau, tai pirmą dieną Vilniuj studentai vos nenutrenkė į aikštutę sukdami.
- Gana puikiai išvystytas miesto transporto tinklas, yra kelios didesnės stotelės, į kurias susirenka visi pro ten važiuojantys autobusai, yra galimybė persėst į kitą. Mėnesinis kainuoja panašiai kaip Lietuvoj, bet yra ir 3mėn bilietai, taigi jau ten gaunasi pigiau. Yra ir 9mėn bilietai, bet ten berods studentams ir mokiniams. Vienkartiniai bilietai kainuoja apie 6Lt, bet galioja 1 valandą (keičiant autobusą). Na ir žinoma, įlipimas pro priekines duris ir sustojimas paspaudus mygtuką. Užtat autobusus vairuoja jie ne ką saugiau nei Lietuvoj, stovėt nelabai saugu, nes pasitaiko ir kirtimų per stabdžius, o ir greičiai neblogi.
- Biržely naktimis yra šviesu. Kiek keistas jausmas, bet man netrukdė. Eina kalbos, kad kai kas negali užmigt.
- Temperatūra daugiau +19 nepakilo. Man pats tas.
- Itin daug bažnyčių.
- Miestų itin daug neturi, tai Reikjavike keli mikrorajonai net laikomi atskirais miestais su savivaldos teisėmis (jei aš gerai supratau).
- Gamta skurdoka, kalnai, uolos, bet yra ir pievų. Sakė, kad turi netgi vieną mišką kitoj šalies pusėj. Ūkininkai masiškai augina avis, yra nemažai arklių ir šiek tiek karvių.
- Žmonės nebijo statyt degalinę po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu.
Visko neišpasakosiu, ką atsiminiau, tą surašiau. Aišku, norit nuotraukų:
Namo su keltu grįžom, tai dar porai valandų išleido Farerų salose:
6 komentarai – “Vasaros atostogos 2010: Islandija”
Visai gal ir nieko, vertinga gyvenimo patirtis, ką pirksi už prakaituotas kronas ? 😀
>Tomas
Nu kol kas kronas leidžiu maistui, alui ir šiaip visokiom higienos priemonėm. Didesnių pirkinių nenumatyta 🙂
welcome back…
bet ne gamta skurdoka, o žemė gal? :))
>pow
Žemė skurdi, tai to pasekoj ir gamta skurdi, kai žolė mažai kur auga, o medeliai į krūmus panašesni 🙂
faina… 🙂 man patinka tokios atostogos kurios ne tam kad nusifotkintai prie kokio stulpo 😀 o praktiskos ty usidirbi kazkiek ir tuo paciu pailseti pazinsti nau ja krasta panasei as buves ispanijoj tik ten zymei karsciau ;D seip nesuvokiu kaip tu i tuos komentaras atsakei 🙂 ….
Gamta labai panaši į Norvegijos. Sveikinu sugrįžus 😉