Autoriaus Archyvai: Mantas

Nusipelniusio kraujo donoro pažymėjimas

Nepraėjo nė penkeri metai nuo tos dienos, kai Vytenis Povilas į rankas įdavė kraujo donorystės žymūno pažymėjimą už dvidešimtą kraujo donaciją, o štai ir naujo popieriuko sulaukiau už trisdešimtą. Tiesa, jį turėjau gauti jau seniai, todėl ne pirmus metus zyziau ir Kraujo centrui ramybės nedaviau, kaskart klausdamas, kada pagaliau savo užsitarnautą popierių gausiu. Kai jau galvojau, kad šitas popieriukas nuplaukė ir rudenį iš karto gausiu garbės donoro pažymėjimą, sulaukiau skambučio ir kvietimo atvykti į Kudirkos aikštę. Atvykęs išsiaiškinau, kad buvau labiausiai užknisęs iš visų su šito popieriaus kaulijimais el. paštu ir Kraujo centro registratūroje. Na, Malčius yra Malčius, ką jau ką, bet negyvai užknist tai jis moka. Nusimetė Kraujo centro personalas manęs naštą, kuriam laikui turės ramybę, bent jau iki rudens, kai įgausiu teisę pradėt zyzt dėl garbės donoro pažymėjimo. Ruoškitės.

Tiesa, nusivyliau Aurelijum Veryga. Neatėjo popieriuko į rankas įduot kaip Vytenis Povilas. Ir valgyt nedavė. Ir dovanų jokių nepridėjo, tik rožę įdavė. Rožę? Ką kraujo donorui vyrui su rože daryt? Bent kalafiorą duotumėt. O rožės yra vėjais išmesti pinigai. Turėkit omeny kitąkart.

Kraujo donorystės #41-45

Kraujo donorystė #41

2017-08-07: Išsiderino visiems kraujo davimai, tad tikrinti, kiek pas mane liko kraujo po avarijos, teko vienam. O kai eini vienas, tai gali eiti per pietus. O kai eini per pietus vasarą, randi visiškai tuščią Kraujo centrą. Ir tai yra gerai. Gaila, kad nebuvo su kuo pasivaržyt, nes hemoglobinas toks visai konkurencingas – 149 g/l. O štai feritinas, kurio tyrimą darė praėjusį kartą, verkia kamputyje su 7,5 µg/l, kai interneto nurodoma norma 30 – 400 µg/l. Bet čia logiška ir nieko baisaus.

Dar išsiaiškinau, kad nereikia bijot to klausimo, ar per paskutinį mėnesį lankeisi pas odontologą. Po eilinio plombavimo galima kraujo duoti jau kitą dieną, o jei kas rimtesnio – po savaitės.

Dovanų lentynos tuščios, tai vietoj jų išsiderėjau antrą šokoladą. Nelaukia donorų. Nelaukia.

Kraujo donorystė #42

2017-10-10: Ilgą laiką didelį hemoglobino lygį dempingavęs Justinas buvo kuriam laikui praspirtas dėl jo sumažėjimo, taigi į Kraujo centrą pajudėjom su kitu hemoglobino dempinguotoju – Eriku. Pastarąjį ištiko ta pati bėda – ilgą laiką dalinęs kraują su dideliu hemoglobinu, išeikvojo atsargas ir nebepripūtė minimalios normos, nors trūko nedaug. O štai Malčius nesiplėšo ir toliau rodo stabilų rezultatą – 144 g/l. Tiek dovanų lentynos, tiek sausainių lėkštelės buvo tuščios. Daviau velnių. Žadėjo, kad gruodį bent jau sausainių bus, nes Kalėdos artėja. O kol kas teišsiderėjau antrą šokoladą vietoj siūlyto kino bilieto.

Kraujo donorystė #43

2017-12-20: Visokie protinių dantų rovimai ir rudeniniai virusai truputį vėl išmušė iš grafiko, bet ne tiek jau daug ir nusivėlinom, o ir pirmą kartą užtaikyti ant spec. Kalėdinių dovanų tikėjomės. Prie kraujadavių būrelio prisijungė Rasa su broliu Domu, po gėdingo užbaninimo į rikiuotę grįžo ir Justinas. Apturėjom vieną linksmiausių šių metų kraujadavysčių, Malčiui eilinį kartą sunkiai varvėjo kraujas (buvom beveik tikri, kad venoj krešulys buvo ir viską užkišo), tai vėl išsimušė VIP statusą ir gavo rankos masažą. Tuo tarpu, bandėm išsiaiškint visi, kas būtų, jei iš karto nuleistų litrą kraujo. Seselė sakė, kad reiktų vežt ir pilt atgal, bet manęs atsakymas neįtikino, norėčiau empirinį pavyzdį pamatyt. Tuo tarpu viena mergina ir po puslitrio empiriškai vos nesusmuko eidama pro duris, bet niekam į glėbį neįkrito, tai nieko įdomaus, įprastas vaizdas.

Hemoglobinų karus laimėjo pailsėjęs Justinas su 152 g/l, maniškis jau kelintą kartą krenta, šįkart iki 140 g/l. Dovanų lentynas papildė raudonos kuprinės. Aiškiai pirktos per viešuosius pirkimus už mažiausią kainą, didele kokybe ir praktiškumu neblizga. Tai čia nieko, to ir buvo galima tikėtis. Bet ta nenumaldoma viską užgožianti ir neišvėdinama smarvė jas išpakavus nustebino net ir mane.

Po visa ko valgėm šakotį. Skrudžas Malčius nujautė, kad vėl stalas tuščias bus, tai ėjo per pietus į Mindaugo Maximą pirkt šakočio be margarino ir palmių riebalų. Tai  va kurie neprisijungėt, tai graužkitės nagus, kad nei trupinio gero daikto negavot.

Kraujo donorystė #44


2018-02-21: Gripo epidemijos visokios, užsilenkė daug kas. Teko dviese su Justinu eit. Keista, bet Kraujo centre gana daug žmonių, net daugiau nei įprasta. registratūroj susiginčijau, kam jiem reikalingas žmogaus fizinis adresas, kai duodam el. paštą ir tel. numerį. Na, neva siųs registruotą laišką, jei kas nors su kraujo tyrimais bus blogai. nes nu telefonu paskambint ar el. paštu parašyt, tai taisyklės neleidžia. Nesvarbu, kad tuo nurodytu fiziniu adresu pusės savo donorų nerastų. Žodžiu, Kraujo centro valdžia vis dar Homo Giliai Popierizmikus ir nei tunelio, nei šviesos jo gale nesimato. Bet čia smulkmena.

Justinas pirmas atlėkė ir vos ne vos per Meldoniumo plauką išvarvino 136 g/l, nedaug trūko, kad kaip įprasta gautų baną. Tuo tarpu Malčius perėjo nuo kopūstų link burokų dietos ir toliau išlaiko stabilų rezultatą – 147 g/l, hemoglobinas netgi kyla. Sausainių šįkart truputį padėta, nors lėkštutės dydis sako – daug neimkit. Dovanų lentynose – juodi sportiniai marškinėliai (pagaliau be durnų didelių užrašų). M dydis, bet ten greičiau American M, nes man netgi didoki truputį. Bet sunaudosiu, geras daiktas.

Kraujo donorystė #45

2018-04-23: Išsiblaškė visi kraujadaviai mano, teko vienam eit per pietus. Gerai, žmonių nedaug, hemoglobino karą laimi žmogus su 140 g/l, nes niekas su tavim ir nesivaržo. Kraujas nelabai bėga, gauni rankos masažą iš jaunos seselės. Registratūroj sakai, duokit man tą metalinį emaliuotą puodelį, o tau sako, vaikyti, nejuokauk, koks tau emaliuotas, molinis čia. Tiek žinių, 45 kartas, judam link apvalesnės sukakties.

Protinių dantų rovimas. Žalgirio klinika

Turėjo Malčius daug metų bėdą su protiniais dantimis: trys iš jų akių nerodė, tai gyvent netrukdė. Ketvirtas truputį prasikalė, bet normaliai taip ir neišdygo. Įspėjo Malčių stomatologai jau prieš keletą metų, kad šitą prasikalusį būtina naikint, nes prie jo renkasi maistas ir suges ne tik jis, bet ir šalia esantis krūminis. Durnas buvo bernelis Malčius ir vis delsė, kol daktaryčių pranašystės išsipildė: pradėjo abu dantys tamsėt. Sukaupė Malčius proto likučius ir nusprendė, kad galų gale reikia šitą bėdą raut su šaknimis. Tiesiogine prasme. Netiesiogine irgi.

Neišdygusius protinius dantis galima rautis privačiai už labai gerus pinigus (prieš keletą metų man siūlė vieną išraut už 400 Lt) arba eiti ilgesniu, bet pigesniu keliu ir pasinaudoti valstybine medicina. Viskas prasideda nuo vizito pas savo poliklinikos odontologą, kurio reikia paprašyti, kad išrašytų siuntimą konsultacijai pas burnos chirurgą.

Kai jau turim siuntimą, einam arba skambinam į Žalgirio kliniką registruotis. Eilė apie 1-2 mėnesius. Iš esmės, jei žinote, kad jūsų protiniai dantys tikrai blogoj pozicijoj ir juos reikia rauti, tai geriausia pirma užsiregistruoti į Žalgirį ir siuntimą savo poliklinikoj pasiimti tik likus kelioms dienoms iki vizito. Kodėl? Todėl, kad galite kaip Malčius susirgti ne laiku prieš vizitą į Žalgirį, aplipti visokiomis pūslelinėmis ir dėl to teks keisti vizito datą, o registratūroj gausit paliepimą susiveikti naują siuntimą, nes šitas jau nebegalios.

Jei visgi pavyko sulaukti vizito į Žalgirio kliniką, tai čiupkit siuntimą į rankas ir pirmyn. Vizitas truks neilgai: užpildysite krūvelę popierių, padarys panoraminę rentgeno nuotrauką (nemokamai) ir galiausiai priims gydytojas, kuris parodys nuotrauką ir patvirtins, kad lupt dantis reikia lauk. O lupt juos galima dviem būdais: du kartus po du su vietine nejautra už maždaug 4×30=120 eurų arba visus keturis iš karto ligoninėje nemokamai. Na, man prieš keletą metų kardiologė Antakalnio poliklinikoj sakė, kad turėčiau dust su tokia savo širdim, tai gydytojas rekomendavo atgult į ligoninę ir išsilupt visus dantis su medikų priežiūra. Per daug įkalbinėti nereikėjo, sutikau. Gavau vėl krūvą siuntimų – pas kardiologą, į Žalgirio ligoninę, pas šeimos gydytoją bendriesiems tyrimams.

Su kardiologais eilės didžiausios, tai pirma su tuo siuntimu reikia ir užsiimti. Suradau visai gerą vietą Karoliniškių poliklinikoj už poros savaičių. Ten paaiškėjo, kad Antakalnio poliklinikoj gydytoja babytė man prieš keletą metų nesąmonių prišnekėjo ir su mano širdim absoliučiai viskas tvarkoj. Tą aš ir įtariau, bet dabar jau gavau specialistės patvirtinimą ir leidimą operuotis. Jei jums su širdim viskas gerai, tai šito etapo pas kardiologus neprireiks.

Tada reikia susidėliot vizitus į Žalgirį ir savo polikliniką, nes kraujo ir šlapimo tyrimai turi būti padaryti ne anksčiau nei prieš savaitę iki operacijos. Registruojamės į Žalgirio ligoninę ir mažiausiai tris darbo dienas prieš tai – pas šeimos gydytoją, nes vieną dieną pas ją eisit siuntimo tyrimams, kitą dieną darysitės tyrimus, trečią dieną eisit siuntimo operacijai su tyrimų rezultatais. Čia man nemokama medicina pasibaigė – už dalį tyrimų liepė susimokėt. Išleidau apie 13 eurų ir dar didelis klausimas, ar čia manęs sava poliklinika neapgavo liepdama mokėt, turint siuntimus operacijai. Aaa, tiesa, jei sugebėsit susirgt prieš operaciją, tai kortų namelis griūna, bet čia gal savaime suprantama, kad jūsų sergančių niekas neoperuos.

Nusiteikiam 3-4 dienoms palatoj ir ryte prisistatom į Žalgirio ligoninę. Pirmą dieną niekas nieko nedaro, ateina gydytojai, trumpai viską paaiškina, išsiklausinėja. Anesteziologai prigrasina po vakarienės nieko nevalgyt, o paskui ir negert. Geroji naujiena – nors jums iki tol sakė, kad operuos dantis jus visiškai atjungdami su bendrine narkoze, yra galimybė operuoti su raminamaisiais + vietine narkoze, kas yra žymiai saugiau ir geriau. Pasikonsultuokit dėl šito su anesteziologu, nes narkozės tipą daugeliu atvejų leidžia pasirinkti pacientui.

Palata. Palatos sovietinės, dvigulės, aptrupėjusiu tinku ir burzgiančiomis lempomis, bet lovos, langai, radiatoriai yra nauji, sanitarinis mazgas irgi toks pusėtinas. Gyvent galima. Jei labai pasiseks – gal gausit jau suremontuotą. Tiesa, šikpopieris, muilas, rankšluosčiai, pižamos į šitas iš PSDF kompensuojamas atostogas neįeina, tai pasiimkit savo. Valgyt duoda valgykloj, tris kartus per dieną, maistas neįspūdingas, porcijos irgi, bet užtenka, išgyvent galima.

Bonus. Jei labai pasiseks – pirmą dieną pakliūsit studentams į nagus. Padarė 3D veido nuotrauką, 3D apnašų vaizdą ir nemokamą burnos higieną (šitą geriau pasidarykit prieš operaciją). Daro tyrimą, kaip burnos higienos būklė atsiliepia pooperaciniam gijimui. Galima atsisakyt viso šito, bet palatoj nuobodu sėdėt, tai vis pramoga, o ir nauda neabejotina.

Operacija. Laukiat nuo ryto alkani, ištroškę ir drebat, kada čia jūsų ateis išsivest. Ateina apie pietus, nusiveda į operacinę. Išrengia iki apatinių, paguldo, apdėlioja visokiais aparatais, į veną įstato kateterį. Suvarvina kažkokių smagių raminamųjų (intraveninė sedacija), nuo kurių pasaulis darosi gražesnis, pats esi ramesnis, bet pilnai sąmoningas. Suleidžia vietinę narkozę visiems keturiems dantims. Na ir prasideda pjaustymas, gręžimas, dalinimas ir rovimas. Kartais atrodo, kad išneš dantį su visu žandikauliu, bet profai dirba, viskas gerai. Po vieną išlupa ir susiuva. Atvaro lovą iš palatos, pats perlipi nuo operacinio stalo, įkiša dar marlės gabalą į burną pusvalandžiui ir mažą lašinę suvarvina. Dar ledo duoda palaikyt. Labai viskas nepriekaištingai buvo, jokių nusiskundimų. Po operacijos esi visiškai žvalus ir gyvybingas, po poros valandų jau su visais vakarienę valgai normalią.

Pooperaciniai reikalai. Vakare kažkokių bjaurių vaistų suleidžia nuo tinimo į užpakalį. Vienas bjauresnių dalykų visam šitam procese. Raumenys truputį patrūkčioja iš nepasitenkinimo, bet greit išsivaikšto. Antibiotikų, aišku, gauni kursą ryte-vakare ir litrą pošlykščio dezinfekcinio skysčio burnai skalauti. Po 2-3 dienų iš ligoninės paleidžia, jei viskas gerai. Skausmo jokio nei operacijos metu, nei po jos, nei po kelių dienų. Aišku, neskauda tik, kol pjūvio vietų nelieti, čia savaime suprantama. Bet šiaip jokių vaistų nuo skausmo tikrai nereikia. Tinimas. Tinimas nedidelis pasireiškia kelioms dienoms, bet čia irgi normalu. Po savaitės ištraukė siūlus, bene skausmingiausia šio reikalo procedūra, laimei, trunka neilgai, galima pakentėti.

Mitai.
Mitas nr. 1: gulėsi kaip lavonas ir tave pumpuos su lašinėm. Su vietine nejautra operuojant niekas nieko nepumpuoja, mažą maišiuką tik supila ir už dešimt minučių po operacijos gali vaikštinėt. Esi žvalus. Nepykina.
Mitas nr. 2: maistas tik per šiaudelį. Po operacijos praėjus dviems valandoms gauni vakarienę. Įprastą vakarienę. Niekur neskubi, tai kramtai su priekiniais ir vargo nematai. O jei per daug negaila maistu žaizdų išterliot, tai kramtyt gali normaliai, nes viskas tvirtai užsiūta. Aišku, jogurtai ir kitas lengvai kramtomas maistas yra labai gerai ir patogu, bet ne būtinybė.
Mitas nr. 3: Savaitė ligoninėj. Paprastai išleidžia po dienos ar dviejų. Kambarioką operavo ketvirtadienį, tai penktadienį jau išrašė kartu su manimi, nors mane diena anksčiau operavo.
Mitas nr. 4: Raunant su vietine po du dantis organizmui lengviau. Jūs šitą savo organizmui papasakokit, kai antrą antibiotikų seansą pradėsit gert.

Labai ačiū Žalgirio ligoninės kolektyvui. Viskas labai sklandžiai praėjo. Džiaugiuosi, kad visgi pasirinkau rauti visus dantis iš karto. Visų pirma, vienas kursas antibiotikų vietoj dviejų. Visų antra, nemokama. Visų trečia, truputis poilsio ir pooperacinė priežiūra, nes maža ką. Visų ketvirta, pasikankint geriau kartą negu du.

Jei į ligoninę gult nenorit ir ieškot priešingų motyvų, tai skaitykit geriau šitą:
http://www.kleckas.lt/blog/protiniai-dantys-ir-ju-rovimas

Vašingtonas, JAV

Pasikvietė gi Malčių Tarptautinis Valiutos Fondas į savo būstinę. Lėktuvo bilietus nupirko, apartamentus viešbuty užsakė, pinigų pragyvenimui davė. Nebuvo kaip atsisakyti tokių dviejų savaičių atostogų. Pirma nuotrauka didinasi, jei Malčiaus neįžiūrit.

Galvojau, kad bus koks eilinis nuobodus dangoraižiais apkrautas JAV miestas. Bet visiškai priešingai, jokių dangoraižių, medžių galybė, voverės gatvėse šokinėja. Smagu. Net oras tobulas pasitaikė, pirmą savaitę iki +34C, bet kitą savaitę atvėso iki neįprastų, bet man priimtinesnių 27C.

Nuvažiavęs iš oro uosto į stotį, neradau, kur stoja autobusas man iki viešbučio važiuojantis, tai paprastuoju būdu pro centrą 4 km pasivaikščiojau ir pagrindinius objektus iškart apžiūrėjau, nes pakeliui buvo. Tiesa, TVFas dar paskui ir ekskursiją su autobusu padarė, tai pakartotinai viską apžiūrėjom.

Trump’o triobelė su dviem tvorom, milijonais policijos, snaiperiais ant stogo ir pan. Beveik kasdien tekdavo praeit, tai vis judesys aplinkui vykdavo, tai protestuotojai rėkauja, tai diskoteka su Abbos dainom. Veiksmo centras.

Na, dviračių juostos pavydą kelia. Gali būti ir geriau, bet lyginant su Vilniaus sąlygom, tai tik svajot. Net avariniai sugedėliai nedrįsta ant dviračio juostų stot. Na ir šiaip labai pakančiai į dviratininkus reaguoja mašinų vairuotojai, neteko matyt, kad kas pypteltų, nors ir išdarinėja nesąmones dviratininkai kaip ir Vilniuj. Tiesa, tarpusavy automobilių vairuotojai pasipypsint mėgėjai, bet kitiem nesignalina – ar tai dviratis vinguriuotų viduriu kelio, ar pėstysis per raudoną eitų, ar koks afroamerikietis riedlente trečia eismo juosta važiuotų (real story).

Tiesa, panašu, kad dviračius vagia, nes dauguma su keliom spynom pririšti – ir per rėmą su U spyna ir per ratus su trosais. O ir prie stulpų matosi neatsargių dviratininkų palikti dviračių likučiai – arba ratas, arba rėmas be ratų, priklausomai nuo to, kas spyna pritvirtinta.

Lietuvą labai gerbia, visur Vyčio skulptūrų pristatinėta.

Trečias kartas JAV, bet pirmą kartą tik į Walmartą užšokau. Na, eilinė Maxima.

Griauna. Kažką naujo statys, bet niekas nedulka, vandeniu užpila. Tvarkinga.

Na ir Malčius, aišku, nepraėjo pro gyvūnų globos organizacijos šunis nepakalbinęs. Pačiame Vašingtone su augintiniais bėdų kaip ir nėra, vežasi gyvūnus iš šungaudžių kitose valstijose, kur juos masiškai pribaiginėja po 72 valandų nuo sugavimo. Nesitikėjau, kad JAV dar kai kuriose vietose taip blogai. Net pas mus dvi savaites duoda. http://www.ruraldogrescue.com

Aš burbėt mėgėjas, bet neturiu ką prikišt. Nuostabus žalias miestas. Net prakeiktų rūkorių beveik nėra. Ir opelių nėra, todėl saugu su dviračiais važinėt. Na ir apskritai ten gal dyzelio nei vieno – mašinų begalė, o jokio užterštumo nesijaučia. Labai patiko. Taip, Malčiui patiko, būna ir taip.

Katė KacKac užbaigė savo dienas

Daug metų sakiau, kad katė KacKac pergyvens mane. Nedaug trūko, bet visgi klydau. Sulaukusi maždaug aštuoniolikos metų, pasidavė. Niekas jau tiksliai neatsimena, kiek jai metų. O ir aš pats dar pyplys buvau, kai ji atsirado. Tiesą sakant, mažai ir atsimenu tų laikų, kol jos nebuvo. Pagyveno kaime, senatvę praleido Vilniuj, vaikštinėjo po parką paskui mane kaip šuniukas, vaikė visokius jorkšyrus ir panašius žiurkėnus. Ryte prašvitus vis keldavo švelniai baksnodama letena į veidą. Sunku patikėti, kad daugiau to nebedarys. Labai tobula katė buvo. Gaila, bet visiems ateina savas laikas.

Avarija su pasiskraidymo elementais

Rieda sau Malčius po darbo neskubėdamas (apie 45 km/h) namo, visi automobiliai jau sankryžą pravažiavę, žalia dar net nemirksi. Tik iš priešingos pusės paskutinis opelis pamažu ropoja į sankryžą, nes ruošiasi sukti į kairę. Visiškai įprasta kasdienė situacija – laukia, kol Malčius pravažiuos tiesiai. Bet paskutinę sekundę visgi paaiškėja, kad nesuprantamais būdais Malčiaus nepamato, nors anas su geltona liemene vidury šviesios dienos važiuoja, esant tobulam matomumui. Na, yra ta vairuotojų kategorija „mašinų nėr – kelias tuščias“.

Tai taip iš pasalų, iš lėto Malčiui ir stuktelėjo į šoną. Anas prieš tai dar bandė kreipt vairą į dešinę, bet to neužteko. Matyt, kliudė dviračio galinę pusę, nes dviratininkas parodė savo aerobikos sugebėjimus ir nuskrido ant šaligatvio, o dviratis ramiai nuvažiavo asfaltu.

Įsibėgėt ir gera trajektorija pakilt į orą jau mokėsiu. Tik štai su nusileidimu kitą kartą reiks gerokai padirbėti. Negrakštus nusileidimas. Visiškai negrakštus. Malčiaus nekentėjų būrelį turiu nuliūdint – nieko rimto. Pora siūlių, nudrožta priekinio kumpio oda ir stipriai aplamdyti šonai. Galiu tik pagirt motulę gamtą už gerai sulipdytus kaulus – tokiu greičiu tėkštis kaulais į cementą ir beveik nieko.

Reiškiu didžią pagarbą greitajai pagalbai, Lazdynų ligoninei ir policijai. Šitoj srity viskas suveikė puikiai, greitai, maloniai ir draugiškai. Bet visgi tikiuosi, kad antrą kartą nebeprireiks. Na ir atskira padėka kraujadavių būrelio senbuviui Erikui už dviračio ir Malčiaus suvežiojimą iki namų.

Pirmas gyvenime Malčiaus nedarbingumo pažymėjimas. Bet jis grįš. Ir grįš greitai. Ir grįš dar bjauresnis nei buvo. Ruoškitės, visureigių vairuotojai. Ir gėdykitės, kad patys nedrįstat stot akis į akį, o siuntinėjat nusmurgusius opelius su Malčium kovot. Ir kovot tokiais negarbingais pasalūniškais būdais.

Kraujo donorystės #36-40

Kraujo donorystė #36

Kraujo centro rankšluostis

2016-09-19: Tiesą sakant, po praėjusio karto galvojau, kad šįkart nesutilpsiu į hemoglobino normas, tad ėjau su mintimi, kad gausiu siuntimą mėnesiui pailsėti. Ir visgi labai nustebau, kai pasakė, kad sukilo iki 144. Kažkokie kosmosai su tais svyravimais, mityba visiškai nesikeičia jau beveik metus, o hemoglobinas šokinėja, kaip jam patinka. Aišku, hemoglobino mūšį laimėjo Justinas, kuris baisiai džiaugėsi, bet man dabar svarbiau nebūt išbanintam ir sistemingai judėt link 40 donacijų ir sočios senatvės.

Kol mes nusileidom kraujus ir prisėdom išgert arbatos, anksčiau nei tikėtasi, atbildėjo ir Rimas. Eilinį kartą registratorei pradėjom burbėt apie nevykusiai sukurtą Mano Kraujas Web sąsają, kur niekas neveikia, ir mobiliąją aplikaciją, kuri šiek tiek veikia, bet paranojiškai reikalauja keisti slaptažodį. Žodžiu, kuriant sistemą, pinigai įsisavinti gerai.

Registratūroje dirbo labai šauni mergina, kuri paslaugiai vis papildydavo dubenėlį javinukais ir riestainiais. Turėjo atsargų tiek, kad nei aš, nei Rimas nepajėgėm visko sukimšt. Bet pasakėm, kad grįšim kitą kartą. Žmonių daug nebuvo, niekam nesimaišėm, tai labai smagiai pasisėdėjom ir pabendravom.

Dovanų lentynos aptuštėjusios, bet atsirado rankšluosčių. Tai vieną ir paėmiau. Dar pridėjo VCUP 5€ kuponą, šokoladą ir žurnalą, kurį išleidžia maždaug kartą per metus. Dar tik trečias numeris. Reiks paskaityt.

Kraujo donorystė #37

Kraujo centras - Žalias puodelis

2016-11-21: Kraujo centras tuščias, mūsų būrelis irgi kažkoks vangus – susiruošėm dviese su Justinu. Bent šitas niekad nepaveda. Dėl nuorodos į savo tinklaraštį ir inkstą sutiktų parduot. Hemoglobino karą jis irgi eilinį kartą laimėjo, bet svarbiausia, kad pagal donacijų skaičių stipriai atsilieka ir kol kas galiu jaustis saugiai. Dovanų lentynai rinkimai padarė įtaką. Baigėsi raudonos spalvos dominavimas. Nauja puodeliai – žali. Priglaudžiau į kolekciją.

Kraujo donorystė #38

Kraujo centras Mėlynas puodelis

2017-01-30: Dėl užsitęsusių žieminių ligų teko beveik dviem savaitėm nukelt kraujo davimo datą. Atsinaujinusiame VCUP Kraujo centre per pietus susitikom su Žilvinu ir Eriku. Darbuotojos nuobodžiauja, nė gyvos dvasios. O ir pati patalpa užgriozdinta visokiomis lentynomis ir plakatais. Senosios patalpos buvo ankštos, bet gerokai jaukesnės.

Visiškai netikėtai laimėjau hemoglobino karą su 148 mg/l, dovanų lentynos pustuštės, tad teko imti dar vieną puodelį. Ramiai pasisėdėjom, pakramtėm javinukų ir patraukėm savais keliais. Beeidami su Žilvinu dar aptarėm mašinų vairuotojų kultūrą, stabtelėjimus dviračių juostose, ant šaligatvių ir pan. Ir skaudžiausia, kad nei policijai, nei Vilniaus viešajai tvarkai įžūlūs vairuotojai yra nė motais. Važiuoja pro šalį ir nė nepabara. Tenka visokiems malčiams fotkint ir skundus rašyt. Bent tada sureaguoja.

Kraujo donorystė #39

Kraujo centras - Marškinėliai_opt

2017-04-03: Kraujo centras po balandžio šilumos rekordų visiškai ištuštėjęs, kaip ir mūsų kraujadavių būrelis – kas koją išsisuko, kas ligoninėj guli, kas grafiko nesilaiko. Tad susitikau tik su Justinu, kuris atėjo su jauduliu ir bandė reabilituotis po gėdingo išbaninimo praėjusį kartą, išgirdęs, kad hemoglobinas šįkart siekia ne tik mergaitišką normą, bet ir vyrišką – lengvai atsiduso, nuotaika kaipmat pagerėjo. Tiesa, to neužteko, kad aplenktų Malčių – gavo į skūrą 140 vs 142.

Eilinį kartą grybauja Kraujo centro programėlė, neveikia registracija kraujo davimui, na, ten iš esmės beveik viskas neveikia. Ir niekad neveikė. Įdomu, kiek Kraujo centras iššvaistė pinigų tai gėdingai pseudomoderniai sistemai… Dėl to Justinui teko pildyt popierinę anketą kaip Antikos laikais. O Malčius visada registruojasi per WEB sąsają, tai jam viskas suveikė.

Niekam tikusios programėlės gėdą šiek tiek atstoja visokie riestainiai, kurių šįkart buvo, bet buvo nedaug. Negailėkit. Mes gi ateinam ne žmonių gelbėt, o pavalgyt. Nėr maisto – nėr kraujo. Na, dar marškinėlius davė, S dydis, bet sutelpu. Prasitampys gal kiek ir bus gerai. Svarbu, be tų durnų užrašų kaip anksčiau.

Kraujo donorystė #40

2017-06-05: Kraujadavių būrelis išsiderino, tad į VCUP vėl ėjom dviese su Justinu. Dar pajuokavau, kad jam po menstruacijų bus hemoglobinas nukritęs, bet vėliau paaiškėjo, kad menstruacijos – dalykas rimtas. Sumušė žmogus banų rekordą ir gavo antrą baną per metus. Aš jam vis rekomenduoju pereit prie mano laiko patikrintos hemoglobiną didinančios kopūstų dietos, bet jis vis nepasiduoda, tai ir nereikia stebėtis, kad tokie rezultatai. Na, bent jau neužtemdė Malčiaus 40-osios donacijos šlovės. 40. Kai pradėjau, atrodė, kad čia sunkiai pasiekiamas reikalas, o štai, prašom, jau ir yra. O ir hemoglobinas dar labiau pasistiebęs – 147 mg/l. Dar padarė ir jau kurį laiką žadėtą feritino tyrimą, nors kam jo reikia, tai nežinau, na bet kaip nepaimsi, kai nemokamai daro… Dovanų lentyna tuštoka, tai visi ima termosus. Lyg ir normalios kokybės netgi, nors dar ir nebandžiau.

Tai štai. Dar popieriuko negavau, bet jau praktiškai patapau garbės donoru, galit nuo šiol kreiptis, gerb. Malčiau.

Lietuvos valstybės skola

VisoIndėliaiVert. pop.
Trump.Ilgal.PaskolosTrump.Ilgal.
2014K114,010.53277.8711,014.81246.6810,768.142,717.85431.812,286.03
2014K213,753.21282.6010,753.47119.0310,634.442,717.14427.362,289.77
2014K313,717.16298.5110,686.49183.9310,502.572,732.17418.192,313.97
2014K414,825.04304.8911,725.85208.0311,517.822,794.29456.322,337.98
2015K113,925.41370.5710,769.35160.5510,608.802,785.49425.122,360.37
2015K213,848.53418.1510,666.1152.5010,613.612,764.27390.162,374.11
2015K314,128.94451.6010,858.910.0010,858.912,818.43349.462,468.97
2015K415,939.55533.4112,529.990.0012,529.992,876.15322.822,553.33
2016K115,034.59559.5311,644.430.0011,644.432,830.63319.932,510.70
2016K215,174.93532.6011,799.150.0011,799.152,843.18131.262,711.92
2016K315,750.32516.0012,430.960.0012,430.962,803.3695.462,707.90
2016K415,536.04541.3712,277.850.0012,277.852,716.823.132,713.69

Valstybės skola – tai toks skaičius, kuris nuolat kartojamas per rinkimų debatų laidas, nes Kubilius praskolino Lietuvą (bet ko norėt, kai jo partietis kolūkius sugriovė). Žodžiu, argumentas geležinis ir nesvarbu, kad diskusijos dalyvis nežino, kas ta skola ir kada ji didėja ar mažėja.

Kokio dydžio yra Lietuvos skola? Įvairiuose šaltiniuose galite rasti įvairius skaičius ir jie visi bus teisingi, nors skirsis milijardais eurų. Na, juk žinot tą nuvalkiotą pasakymą apie statistiką… Visų pirma reikia apsibrėžti, ką mes vadiname skola ir kokius įsipareigojimus į ją įtraukiame, kitaip sakant, pagal kokią metodologiją ta skola skaičiuojama.

Pagrindinis skolos rodiklis Europos Sąjungoje – Valdžios sektoriaus skola (angl. General Government Debt), kuri dar gali būti pavadinta Mastichto skola (angl. Maastricht Debt) arba PDP skola (angl. EDP Debt). Kaip valstybės narės ją skaičiuoja, nurodyta dviejuose dokumentuose – The European System of National and Regional Accounts (ESA 2010) ir Manual on Government Deficit and Debt. Teksto ten daug ir tikrai niekas nesivargins skaityti, tad prašom – paruoštukė.

Kas sudaro valdžios sektorių (S.13):

  • Centrinė valdžia (S.1311) – Valstybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai, viešosios mokymo ir gydymo įstaigos ir dar milijonai iš centrinės valdžios gyvenančių valstybės įmonių, viešųjų įstaigų ir pan., taip pat, kelios stambesnės valstybines funkcijas atliekančios įmonės, pvz., Invega, Indėlių ir investicijų draudimas, Lietuvos radijas ir televizija, Regitra ir t.t.
  • Vietinė valdžia (S.1313) – Savivaldybių biudžetai ir atitinkamai visokios savivaldybių įstaigos, rajono ligoninės ir pan.
  • Socialinės apsaugos fondai (S.1314) – Sodra ir ligonių kasos. Pilną sąrašą, kas kam priklauso, galima rasti Statistikos departamento puslapyje (jei per stebuklą jis veiks).

Kokie įsipareigojimai yra laikomi skola:

  • Indėliai (AF.2):
    • Vyriausybės taupymo lakštai – iki trejų metų trukmės investicijos skolinant Vyriausybei. Vadinami vertybiniais popieriais, bet šiaip daugiau primena terminuotą indėlį;
    • Į apyvartą Lietuvos banko išleistos euromonetos. Neklauskit ir logikos neieškokit, protingi dėdės Europoj nusprendė, kad tai irgi turi būt laikoma valstybės skola;
    • Dar gali būti ir kitokių panašių į indėlius, dažniausiai trumpalaikių įsipareigojimų.
  • Vertybiniai popieriai, išskyrus taupymo lakštus (AF.3):
    • Obligacijos;
    • Iždo vekseliai.
  • Paskolos (AF.4):
    • Paskolos iš bankų, tarptautinių institucijų, taip pat, Centrinės valdžios paskolos Sodrai, savivaldybėms ir pan;
    • Ilgalaikė finansinė nuoma, įsipareigojimai dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės projektų;
    • Restruktūrizuoti ilgalaikiai prekybos kreditai ir faktoringas.

Kokie įsipareigojimai nėra laikomi skola:

  • Garantijos (AF.6);
  • Kitos mokėtinos sumos (AF.8):
    • Kai gaunamas kažkoks turtas ar paslaugos, bet dar nesumokėta;
    • Kai gavai pinigus (avansą), bet neatidavei prekės ar nesuteikei paslaugos;
    • Finansavimas., pvz., kai gauta parama, bet ji dar nepanaudota;
    • Įvairios mokėtinos/grąžintinos sumos Europos Sąjungai ir pan;
    • Su turto grąžinimu susiję įsipareigojimai, pvz., už žemę, už neteisėtai sumažintas pensijas ir pan.

Kiti niuansai:

  • Jei nenurodyta kitaip, skola skaičiuojama originalia trukme, t.y., trumpalaikė – iki metų, ilgalaikė – virš metų, metus skaičiuojant įsipareigojimo atsiradimo dieną. T.y., jei užpernai pasiskolinai pinigų, kuriuos reikia grąžint už mėnesio, tai čia vis tiek ilgalaikė skola;
  • Jei nenurodyta kitaip, skola skaičiuojama milijonais, vietine valiuta;
  • Skola skaičiuojama paskutinę laikotarpio dieną., pvz., kovo 31, birželio 30, rugsėjo 30, gruodžio 31, o ne kokiais nors vidurkiais per laikotarpį;
  • Jei esi Kubiliaus vyriausybė ir per krizę išplatini USD ar CHF denominuotų obligacijų ir apdraudi jas nuo valiutų kursų svyravimo, tai skola skaičiuojama tuo valiutos kursu, kokiu teks viską grąžint. Dolerio vertė stipriai pakilo, bet skola dėl to nepadidėjo;
  • Skola yra konsoliduojama. Sudėję centrinės valdžios, savivaldybių ir Sodros skolas, gausit gerokai daugiau nei matot prie bendros valdžios sektoriaus skolos: skirtumas lygus paskoloms, kurias Centrinė valdžia suteikė savivaldybėms ir socialinės apsaugos fondams, taip pat, jei kokia savivaldybės įmonė užsipirks taupymo lakštų, tai irgi konsoliduosis. Žmonių kalba sakant: tu pasiskolinai iš greitojo kredito 100€ ir iš jų 90€ paskolinai savo antrajai pusei (neatgausi, bet ne esmė). Realiai, tai tu skolingas 100€, tavo teisingoji pusė skolinga 90€, viso skola kaip ir 190€, bet realiai jūs kartu skoloj tik 100€… Na, greit bus 130, 160, 200…2000 ir buto pardavimas iš varžytinių, bet mes čia ne apie tai;
  • Skaičiuojant skolą, žiūrima tik į įsipareigojimus, bet ne turtą. Pvz., jei pasiimi 100’000€ paskolą ir gautus pinigus padedi į kojinę, tai vis tiek esi giliai sulindęs į skolas;
  • Skola skaičiuojama nominalia verte – sukauptos palūkanos nėra laikomos skola. T.y., jei pasiimi paskolą iš greitojo kredito už 100€ ir po mėnesio tau prikapsi 30€ palūkanų, tai tu esi skolingas 130€, bet tavo skola vis dar yra tik 100€ (štai ir gyvenk dabar su tuo).

Duomenis apie skolą galima rasti žemiau pateiktose nuorodose. Bet aklai jais nepasitikėkit. Kaip matot, čia žvaigždučių ne ką mažiau negu prekybos centrų reklamose.