Autoriaus Archyvai: Mantas

Kraujo donorystė #30

DSC_1997c

Padarėm pertrauką ir grįžom į trasą. Vasara donorus praretinusi, bet visgi pavyko šįkart nukeliauti trise – su Justinu ir Rimu, kuris vėliau laimėjo hemoglobino karą. Kraujo centre ramu, žmonių labai nedaug. Dovanų nelabai yra, teko rinktis tarp riešutų ir kino bilietų, na ir dar visokių smulkmenų pridėjo – šokoladą, sulčių, reklaminių žuvtaukių ir girgždantį tušinuką. Ramiai pasisėdėjom, registratorei milijonus klausimų uždavėm, išgirdom apie įdomius nutikimus dirbant Kraujo centre, prisikirtom sausainių su šokoladais ir javinukų.

Kadangi man trisdešimtas kartas, o Rimui dvidešimtas – lauksim pakvietimo papietauti iš panelės Šalaševičiūtės, nes laikas gauti atitinkamus popieriukus. Antras lygis pasiektas!

Taip pat, pranešu, kad dėl nuolatinių nusiskundimų planuoju mažinti įrašų srautą apie kraujo donorystes, bandysiu gal rašyti kas penktą kartą, t.y., apie kartą per metus.

Kitas kartas po daugiau nei 2 mėnesių. Jei norite kartu – rašykite komentarą arba el. laišką, įtrauksim į sąrašus.

Remigijus Šimašius pasikvietė į svečius

Blogeriai_pas_Mera_opt

Penktadienį būsimas Lietuvos prezidentas Remigijus Šimašius išsikvietė tinklaraštininkus ant kilimėlio pasikalbėti, o jei rimtai – draugiškai pasibūti ir pabendrauti. Zuokininkai iš karto puolė klykaut, kad čia kažkas kažką papirkinėja po skandalo su Air Lithuanica, na bet būkim realistai – tam Jakilaičio bandytame padaryti skandale tik jis pats ir apsijuokė, nes pabandė išpūsti gumos burbulą neturėdamas gumos.

Grįžtant prie Remigijaus, tai man jis ir jo požiūris į gyvenimą patinka nuo tų laikų, kai jis būdamas Teisingumo ministru aktyviai bendravo Google+ tinkle ir pradėjo rašyti savo tinklaraštį. Nuo to laiko palaikiau ir jo ėjimą į Seimą, ir į merus, o ateity, tikėkimės, ir į prezidentus. Iš esmės tai visame kame, ką jis daro, yra tik vienas blogas dalykas – po tapimo meru, jis pusiau pradingo iš Google+ tinklo ir ten naujienas pakopijuoja ne visas ir dažnai vėliau nei kitur, todėl esu priverstas vien dėl jo žinučių atsidarinėti tą siaubingai tragiškai veikiantį daiktą, vadinamą Feisbuku.

Pačioje savivaldybėje enterneto kandidatas Skirmantas Tumelis dar spėjo padaryti mums nedidelę ekskursiją po viršutinius dangoraižio aukštus, kur visi selfintis pradėjo, nes vaizdai visai gražūs atsiveria. Net labai gražūs.

Susitikimas prasidėjo nuo prisistatymo, prisipažinau, kad asmeninį tinklaraštį esu apleidęs ir rašau beveik vien apie kraujo nuleidimus Kraujo centre, kurie visiems atsibodę (reiks gal sumažint tą srautą ir jungti penkias donorystes į vieną įrašą, tai liktų po įrašą per metus). Dar rašau ir kitą pusiau tinklaraštį – kaimograndine.lt – apie nedidelę organizaciją, kurioje bandome finansiškai skaidriai rūpintis benamiais gyvūnais, nes toje srityje nešvarių dalykų jau prisižiūrėjau pakankamai, turiu omenyje visus cirkus, kurie vyksta N. Vilnios prieglaudoje po LGGD / VšĮ Beglobis stogu. Kalbant apie skaidrumą, tai man labai patinka, kad Remigijus Šimašius irgi į viešumą kelia viską, kas tik įmanoma. Kalbu apie labai šaunų Vilniaus atvirų duomenų projektą, prasidėjusį mažos vertės pirkimų sąrašo paskelbimu. Kuo daugiau atskaitomybės ir viešumo, tuo mažiau pagrindo abejonėms, apkalboms ir negeriems dalykams.

Žinoma, kalbėjom ir apie man aktualiausią dalyką – dviračių takus. Laukiu nesulaukiu, kol bus ištesėtas pažadas nutiesti magistralinius dviračių takus, nes kol kas dviračio taisymas yra brangesnis nei mėnesiniai autobusų bilietai. Žinoma, neužmiršom ir nuostabiųjų dviračių takų į autobusų stoteles (ir būtinai dar apšvietimo stulpą tarp kelkraščio ir stotelės, kad iš viso pravažiuot nebūtų įmanoma). Dar labai geri dviračių takai yra į medžius, į šiukšliadėžes, į gėlių vazonus, ir, žinoma, legendiniai dviračių takai, pasibaigiantys laiptais. Ir būtinai tokie dviračių takai, kur šaligatvių plytelės tokios išbyrėjusios, kad negali niekur galvos pasukt ir į ženklus pažiūrėt, nes tikrai nusivoši užkliuvęs už kurios nors plytelės. Todėl daugeliu atvejų saugiau yra važiuot automobilių keliais, nes būti pribaigtam išprotėjusio taksisto ar girto puspročio yra dešimt kartų mažesnė tikimybė, nei užsimušt važiuojant „dviračių takais“.

Dar kalbėta apie Žaliojo tilto žmogeliukus, kurie man neįdomūs per daug, bet jei jau yra nesaugūs, tai ir gerai, kad pradėjo nukėlinėti. Važiavau vakar pro šalį – kokia traukos vieta! Visi selfinasi ir fotkina kaip pasiutę. Dar Rokiškis skundėsi, kad nėra normalių autobusų bilietų (įdomu, kiek jis viešuoju transportu važinėja). Man asmeniškai ta bilietų sistema per daug netrukdo, neskantant pastoviai neveikiančių ir neįžiūrimų el. komposterių. Dar kalbėta ir apie protu nesuvokiamą naktinių autobusų nebuvimą, nes nuostoliai paleisti pagrindinius maršrutus bent po kartą per valandą tikrai nėra baisiai baisiai dideli. Ypač man buvo nesuprantama, kai lapkritį su lėktuvu parskridau prieš dvylika, o paskutinis 3G autobusas buvo prieš 15 min išvažiavęs, tai koks čia oro uosto autobusas, jei jis nesugeba išvažinėti bent iki 1-2 valandos. Čia gal Zuokas išjungė naktinį viešąjį transportą, kad jo asmeninis taksas galėtų užsidirbt?

Paramos akcija vėžiu sergantiems vaikams_opt

Dar į svečius buvo užsukusi ši mergina, kuri labai ryžtingai ėmėsi padėti vėžiu sergantiems vaikams, tad nusprendėm, kad reikia jai bent truputį padėti ir paskleisti informaciją. Esu prisižiūrėjęs visokių dalykų geranoriškuose projektuose, taigi tapau labai nepatiklus, bet klausant, kaip su užsidegimu kalba ši mergina, abejonių tikrai nekilo – padėti jai tikrai galima ir reikia.

Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB
Banko kodas 73000
BIC – HABALT22

Taip pat galite palaikyti mus pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas egle@mamuunija.lt

Daugiau galite pasiskaityti:

Kraujo donorystė #29

DSC_1636_opt

Kraujadavių gretos apmažėjusios, darosi vis sunkiau visiems susiderinti laiką, kas nors nenumatyto nutinka paskutinę minutę. Bet galų gale – nors tik dviese – bet vakar su Justinu tradiciškai vėl užsukom į VCUP Kraujo centrą. O ten neregėta tuštuma, sako, iki mūsų gal dešimt žmonių teatėjo. Vasara prasideda, studentija mokslais užsiėmus. Kraujo stinga.

Aišku, nuo to mums tik geriau, jokios eilės nėra. Išsimatavom hemoglobinus, Justinas vėl tradiciškai laimėjo. Gavom nuo daktarės priekaištų, kad reikia truputį mažint tempus. Dėl to preliminariai žodžiu ir susitarėm. Kraujas ramiai nuvarvėjo, be nuotykių.

Atėjo laikas rinktis dovanas – pasirodo, kad atsargos tuščios. Siūlė rinktis tarp kino bilietų ir masažo. Kadangi filmų nežiūriu, tai paėmiau masažą. Gyvenime neteko, išbandysim.

Sėdiniuojant ir ilsintis po kraujo nuleidimo beigi saikingai užkandžiaujant avižiniais sausainiais su šokoladu, dar išsiaiškinom, kad sausainių duoda tik VCUPe, nes čia priimami tik neatlygintini donorai. Tai nusprendėm, kad daugiau į Žolyno g. ir nebeisim.

Kitas kartas bus po ilgesnės pertraukos. Rugpjūčio viduryje, o gal netgi rugsėjį. Jei norit prisijungti – rašykit komentarą įvesdami gerą el. pašto adresą.

WordPress 4.2 sulietuvinimas

Mieli WordPress naudotojai, turim dar vieną versiją. Tik spėk verst! Tradiciškai skelbiu lietuvišką WordPress žodį:

DĖMESIO: Automatinių atnaujinimų metu iš WordPress serverių automatiškai atsiunčiami kreivi WordPress vertimo failai su krūva klaidų (kažkoks modifikuotas mano vertimas). Rekomenduoju išjungti automatinius atnaujinimus, kad jūsų įkelti vertimo failai nebūtų apkeičiami nekokybiškais. Daugiau informacijos sulietuvinimo archyve esančiame faile.

WordPress 4.2 naujovės:

  • Įrankis „Press This“ (mano išverstas kaip Skelbiklis, gal reiktų palikt anglišką pavadinimą?) stipriai perdarytas, išbandykit, jei kas nors jį apskritai naudojate.
  • Patobulintas įskiepių ir temų tvarkymas
  • Šypsenėlių visokių pridaryta naujų (Emoji)
  • O šiaip nieko labai pastebimo, pilną sąrašą galit pasižiūrėt patys.

Sulietuvinimo naujovės:

  • WordPress: Pritaikytas 4.2.* versijai
  • Akismet: Pritaikytas 3.1.1 versijai
  • bbPress: Pritaikytas 2.5.7 versijai
  • BuddyPress: Pritaikytas 2.2.3.1 versijai
  • WooCommerce: Pritaikytas 2.3.8 versijai

Ačiū už ankstesnės versijos sulietuvinimo įvertinimą ir paramą:

  • Donatas: 10 EUR

Paremti vertėją per PayPal

Kraujo donorystė #28

DSC_1415

Užtikrintai judam link 30! Jau pavyko pasiekti tokį lygį, kai registratūroje į veidą pažiūrėjusios seselės klausia „kada tiek spėjote?“, o gydytojos klausimas „jau tikriausiai nebepirmą kartą?“ sukelia šypseną. Šįkart VCUP padalinyje apsilankėme su Justinu – mano etatiniu kolega, kuris desperatiškai vejasi mano donacijų skaičių ir kiekvieną kartą verkia kamputyje, kai tik mano hemoglobino norma atitinka reikiamą, o donacijų sąraše prirašomas +1.

Į VCUP atėjome pačiu laiku, apie 17h, iškart po mūsų prigužėjo gausybė jaunimo, kiek supratom iš kalbų – MRU studentų. Bet mums aktualesnis buvo hemoglobino karas, kurį Justinas tradiciškai laimėjo triuškinančia persvara. Visgi jam nerimą turėjo sukelti jau antrą kartą stabiliai kylantys mano rodikliai.

Kraujo nuleidimai praėjo sklandžiai. Aišku, tradiciškai seselės mane sportininku išvadino dėl besislapstančių venų ir raumenų būklės, o aiškinimai, kad rimčiau nebesportuoju jau keletą metų – nebuvo labai įtikinami. Dar buvo prisakyta sėdėti ramiai, kad adata iš venos neišjudėtų, nes adatos pozicijos taisymas venoje yra labai jau bjaurus dalykas, taigi supratome vienas kitą. Pavyko išvarvinti reikiamą dozę neprisidarius bėdų.

Vėliau dar prisėdome pailsėti prie arbatos gėrimo staliuko – jausmas lyg kokioje kavinėje, labai jaukiai įrengta. Gavom arbatos ir javinukų su šokoladu. Pasivaišinom – skanūs. Tiesa, ilgai pabūti ir rimčiau užvalgyti negalėjom, nes kėdės tik kelios, teko užleisti jas po mūsų atėjusioms merginoms. Išjudėjom namo.

Dovanų lentynėlėje nieko labai įdomaus. Pasiėmiau nelabai vykusį termopuodelį į kolekciją, dar tušinuką įdėjo, sulčių pakelį, apyrankę ir hemoglobiną hematogeną. Šokoladas pasibaigė. Gerai, kad namie dar šešios plytelės stovi iš ankstesnių kraujo davimų.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Rokiškyje #2015

DSC_1200_opt

Smagu matyti, kad Liberalų Sąjūdis be gailesčio visus sumušė Vilniuje – tai tik parodo, kad intelektualioji visuomenės dalis tikrai migruoja ir užsilieka sostinėje. Deja, prisidėti prie Remigijaus Šimašiaus tapimo meru negalėjau, nes tebesu registruotas savo gimtajame Rokiškyje – bet juk ir ten liberalų yra.

Balsuoju visada gana panašiai – atmetu komunistus, o tada jau dažniausiai lieka tik dvi partijos – Konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, kuris šįkart Rokiškyje jungėsi į koaliciją „Už laisvę augti“. Džiugu, kad pavyko prisidėti prie pagaliau išrinkto Irmanto Tarvydžio patekimo į tarybą. Joje dar bus Zenonas Akramavičius ir Vytautas Masiulis. Deja, daugumą Rokiškyje toliau turės socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai, bet to ir buvo galima tikėtis.

Meras Rokiškyje tikriausiai irgi bus socdemas Antanas Vagonis, nes antrajame ture mano antro balso už konservatorių Almantą Blažį tikriausiai neužteks. Taigi Rokiškyje nieko gero, bet bent jau sostinėje viskas tvarkoj.

Nacionalinis diktantas #2015

Darkart mūsų planeta Žemė apsisuko aplink neužgęstančią Saulę – darkart Pilietinės minties institutas suorganizavo savo smagųjį renginį – Nacionalinį diktantą, berods jau ketvirtąjį, kuriame dalyvavau.

Kol visokie tinginiai beigi beraščiai analfabetai ištysę drybsojo savo įdubusiose lovose, nuo sėdynės storumo įlinkusiose, mes su Justina Džastina Pelikšaite, apakinti spystančios saulės, tradiciškai sliuogėme per blizgantį ledą link vienos mokymo įstaigos, kur mūsų jau laukė sena magnetola, nors gerokai panaudota, bet vis dar gebanti skleisti retkarčiais trakštelintį lietuvišką žodį.

Neilgtrukus išgirdome ir jau gerai pažįstamą Marijaus Žiedo balsą – o tai reiškė, kad laikas pamiršti apie žėrinčią saulę ir pavasarišką orą lauke. Metas susikoncentruoti į fortepijonus, heroizmus, sangrąžos dalelytes ir netgi, pasirodo, seniai pamirštą tiesioginę kalbą ir jos skyrybą. Diktantas buvo apie transcendentinius kurmius ir skraidančius socialdemokratų, darbiečių, valdemarų, paksistų ir kitų komunistų lėktuvus, bombarduojančius ir kitaip alinančius mūsų žemelę, kurią vietinis Pranciškus taip drąsiai saugo nuo užsieniečių, besitaikančių užgrobti brangiausią mūsų turtą.

O Marijui Žiedui pagaliau tenka tik spustelti +1 mygtuką socialiniuose tinkluose. Šįkart padiktuota tikrai tobulai, niekur neskubant, dažnai pakartojant. Tiesa, keliose vietose neaiškiai išgirdome vieną kitą iš jo lūpų skriejantį laisvą žodį, bet čia gal ne jo, o antikvarinės magnetolos kaltė.

Diktantas nebuvo sunkus, bet mes jau esame realistai. Su tokiu kiekiu tiesioginės kalbos ir primirštos skyrybos nebelabai tikimės spėti į nuvažiuojantį finalinio etapo garvežį. Telieka tik kaip viežlybiems būrams nulenkti žilstančias galvas prieš tuos, kurie už mus raštingesni, ir padėkoti organizatoriams už smagų renginį. Susitiksime kitąmet!

 

Diktanto tekstas:

Laura Sintija Černiauskaitė

POKALBIS

– Klausyk, o kas čia taip ūžia? – prisimerkęs paklausė jaunėlis, apžlibusiomis akutėmis įsispitrindamas į dangų.

Dviejų naikintuvų šešėliai grėsmingai nuslydo Bernardinų sodo žole.

– Kokie neįprasti paukščiai… – nusistebėjo jaunėlis.

– Tai lėktuvai, brolyti. Karo lėktuvai, – atrėžė vyresnėlis.

– O kas tas karas? Ar koks atgrasus mėsėdis?

– Kaip čia pasakius. Karas turbūt būtų, jeigu aš įsigeisčiau tavo žemės, įsilaužčiau ir užimčiau tavo urvą, piktdžiugiškai suryčiau tavo šeimą, o tave priversčiau visą dieną medžioti man sliekus ir vabalus.

– Kokias čia nesąmones tauški, broli?

Tąkart į juos smigo pro debesį įspindusi saulė. Abu suvaitojo, užsidengė akis ir krito snukučiais į žemę. Dirvožemis buvo riebus ir skalsus, gardžiai kvepėjo. Iki valios jo prisiuostę, abu vienu sykiu ištraukė nosis ir sumirksėjo. Saulė šyptelėjo, prisidengusi debesies skiaute. Įsiręžęs klevas nuplikusiomis šakomis akėjo dangų. Nušepęs berželis barstė lapus tarsi aukso kąsnelius. Netrukus ir vėl pasigirdo pažįstamas ūžesys, medžiai sudžeržgė, nerimastingai sūkuriavo. Grįždami naikintuvai kėlė neįtikėtiną triukšmą. Ūmai sode kilo sąmyšis: prigužėjo vaikų, užvertę galvas jie mostagavo rankomis ir klykavo. Jų šūksniai skardeno po visą apylinkę, negalėjai suprasti, džiūgauja jie ar gąsdinasi. Akimirksnį naikintuvų gaudesys užgožė visus balsus, užtemdė saulę. Plūstelėjo siaubo banga, broliams dingtelėjo, kad prasideda karas.

– Vaje, kokia baisybė, net kailiukas šiaušiasi, – gūžėsi jaunėlis.

– Žinai ką, man jau įgriso. Lįskim atgal, – atsakė vyresnėlis.

Taip pasišnekučiavo du jauni, gyvenimo negandų dar neužgrūdinti kurmiai, saulėtą rudens popietę išlindę pasidairyti po Lietuvos žemę. Neilgtrukus jie atsiglėbesčiavo ir įsmuko kiekvienas į savo urvą. Su kiekvienu letenėlių grybšniu vis gilyn įsirausdami į žemės tamsą ir rimtį, abu jie patyliukais džiaugėsi kurmių taika ir tuo, kad dėl savo įgimtų savybių bet kada gali pasislėpti po žeme. Tuo tarpu lėktuvai skrido nuskrido, o vaikai, prisišūkavę iki soties, kaip paukščiai nutūpė karuselę, kuri taip primena mums daug sykių sumažintą Žemės rutulį.

Kraujo donorystė #27

DSC_0993DSC_0995

Toliau judam link trisdešimties. Šįkart kolegos kraujadaviai paliko mane ant ledo ir teko per pietus vienam eit į VCUP. Jei negirdėjot, tai Kraujo centras praktiškai perkėlė savo darbą į šitą krautuvę, veikia kasdien iki 19h, net ir savaitgaliais. Labai šaunus sprendimas – protinga vadovė.

Viduje pirmą kartą neįprasta, patalpa gana ankšta, bet jauki. Iš esmės tai VCUP punktas žymiai lenkia Žolyno g., nes čia jau krizė pasibaigusi, yra sausainių! Labai smagus ir paslaugus personalas, dalis matytų veidų iš Žolyno g.

Kadangi ėjau vienas, tai ir hemoglobino karą pagaliau laimėjau pralaimėjęs tik sau. Hehe. 141. Augt pradėjo net kas 2 mėnesius einant, gerai išdresiruotas organizmas, ir štai ką reiškia beveik kasdien raudonuosius burokėlius valgyt.

Dovanų lentynoje nieko labai doro. Liepė rinktis tarp marškinėlių ir kino bilietų. Aišku, aš juk praktiškas žmogus – bilietų niekad neimu. Visgi apmaudu, kad ant nugaros vėl sugrąžintas kvailas užrašas, su kuriuo gėda į gatvę išeit. Duoti niekam nekainuoja. Nu baikit, žmonės, šitas nesąmones. Negi iš pirmo bandymo nesusipratot, kad idėja bloga… Papildomai dar nedidelis pakelis obuolių sulčių, šokoladas ir gan kokybiškai atrodantis metalinis tušinukas. Visai sąžiningas rinkinys. Grįšim.

Kitas apsilankymas numatomas apie kovo 20-21 d.

WordPress 4.1 sulietuvinimas

ATSIDĖKOKITE NEIŠLEISDAMI NĖ CENTO!
2015-iais metais iki gegužės 1d. skirkite GPM 2% paramą mano prižiūrimam benamių gyvūnų globos projektui.
Tai vienintelis gyvūnų globos projektas Lietuvoje, kuris pateikia detalią finansinę ataskaitą, taigi būsite tikri, kad jūsų parama pasiekė tuos, kuriems ji skirta.
VšĮ „Kaimo grandinė“, į.k., 303410406
http://kaimograndine.lt/gpm-2-proc-parama-benamiams-gyvunams/
Kad nepamirštumėte – nuorodą rasite sulietuvintos WordPress administravimo sąsajos apačioje.

Vėl turim naują WordPress versiją ir naują WordPress sulietuvinimą.

WordPress 4.1 naujovės:

  • Nauja numatytoji tema Twenty Fifteen
  • Perdaryta įrašų rašymo pilno ekrano režimu funkcija
  • Įrankis, kuriuo galite atsijungti nuo paskyros kituose įrenginiuose.
  • Patogesnis paveikslėlių valdymas įrašo rašymo lauke
  • Kiti atnaujinimai >>

Sulietuvinimo naujovės:

  • WordPress: Pritaikytas 4.1.* versijai
  • Akismet: Pritaikytas 3.0.4 versijai
  • WooCommerce: Dėl įskiepyje sutvarkytų klaidų vertimas vėl perkeltas į bendrą aplanką
  • WooCommerce: Pritaiktas 2.2.10 versijai
  • BuddyPress: Pritaikytas 2.1.1 versijai
  • TwentyFifteen: Įtrauktas 1.0 vertimas
  • TwentyFourteen: Atnaujintas 1.2 vertimas
  • TwentyThirteen: Atnaujintas 1.4 vertimas

Ačiū už ankstesnės versijos sulietuvinimo įvertinimą ir paramą:

  • Inga:10€
  • Yuki: 7€
  • Paulius: 5€
  • MB Techcentras: 3€
  • Vykintas: 10€

Paremti vertėją per PayPal