Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Įžanga

Taip, taip, Mantas tik dabar pirmą kartą prisėdo prie Windows 7. O prisėdo tik dėl to, kad susidarytų bendrą vaizdą, kur link Microsoft juda, nes lyginti prieš mėnesį išleistą Linux Mint 9 Isadora ir beveik 10-ies metų senumo Windows XP Professional jau yra šiek tiek nebeobjektyvu. Pirmiausiai operacines sistemas lyginu pagal tai, kaip stipriai jos gadina nervus ką tik įdiegus: Linux Mint sėdi tyliai kamputyje, Windows XP truputį įkyresnė su savo Security Warnings ir panašiais pranešimais, Windows Vista buvo visiškas nesusipratimas, sugadinantis visus mano nervų likučius per valandą. O Windows 7 berods grįžo į teisingą kelią ir nervina mane panašiai kaip ir Windows XP, o dar ir savarankiškai pasisiūlo nebelįsti su savo neįdomiais pranešimais apie visokias saugumo skyles. Taigi pirmas įspūdis buvo gana neblogas.

Windows 7 diegimas ir užimama vieta diske

Jei kas neskaitė ankstesnio įrašo apie Windows 7 diegimą, tai primenu, jog mano kompiuteryje apsigyveno Windows 7 Enterprise iš Linkomanijos. Visų pirma tai grįžkime prie to, kodėl tik dabar įsidiegiau Windows 7? Na taip, Windows man nelabai reikalingi, bet ne dėl to. Kompiuteris pas mane senas, 111GB talpos diskas, Windows XP sau sėdėjo 10GB particijoje ir tylėjo, o čia išlindo Windows 7 ir pareiškė, kad jie yra išpampę ir kad į tą siaurą kambarėlį netilps. Tai ir laukiau naujos Linux Mint versijos, kad galėčiau visą kietąjį diską susiformatuot, išdalint particijas ir susidiegt abi sistemas. Septynetui paskyriau 18GB, paaiškėjo, kad tai gana optimalus pasirinkimas, nes su pagrindinėmis programomis jie surijo gerus 12-13GB. Viršuje esančiame paveikslėlyje matote, kas buvo, kai bandžiau dirbti su kiek stambesne programa: truputį pritrūkau vietos, teko trint visokius sisteminius aplankus, bet apie tai vėliau. Jeigu su vieta diske labai striuka, tai 14-15GB tikrai pakaks paprastam darbui (lyginant su LinuxMint naudojamais 4-5GB, tai silpnokai).

Tvarkyklės (drivers)

Kaip jau tikriausiai minėjau, įdiegimo procesas nuo Windows XP laikų pagražėjęs ir supaprastėjęs, mažai kuo nusileidžia Linuxams. Toliau sekė tvarkyklės. Windows 7 padarė tai, ką Linux daro jau gana seniai, nusprendė aprūpinti vartotojus reikiamomis tvarkyklėmis (drivers). Bandymas neblogas, bet kol kas gana nevykęs. Pradėkime nuo to, kad kai kurios tvarkyklės man buvo įdiegtos kartu su Windows 7 (Bluetooth, Wireless ir pan.). Kitas tvarkykles reikėjo diegtis per Windows atnaujinimus (o tam jau reikia interneto!). Aišku, net ir ten visko nesugaudė, neveikia BisonCam kamera, neveikia Realtek garsas, neveikia spartieji Asus mygtukai bei funkcinės klaviatūros kombinacijos (kaip garso reguliavimas), kažkodėl neįdiegiamas Synaptics jutikliniam kilimėliui (touchpad) reguliuoti ir pan. Taigi bandymas neblogas, bet kol diegiant Windows, kartu nebus įdiegiamos ir visos tvarkyklės, tol Windows šioje srityje vis dar stipriai atsiliks nuo Linux.

Išvaizda

Taigi įsidiegėm, pasileidom, susitvarkėm tvarkykles. Po to aš tvarkausi išvaizdą. Bendras įspūdis visai neblogas, kiek primena Linux KDE blizgesį, bet gana gražiai padaryta. Visgi… Apatinė juosta stipriai per stora ir veltui ryja ekrano vietą, susimažinam, bet vis tiek dar būtų galima truputį nukirpti (aišku, galima ieškoti temų arba pasijungti Windows Classic, bet man visko norėtųsi pagal nutylėjimą). Toliau ta užduočių juostos naujovė sutraukti visus langus į kvadratėlius ir sugrupuoti. Mintis gal ir gera, bet aš nekenčiu grupavimo. Laimė, jį galima išjungti. Taigi šitą idėją įskaitau. Visgi ta užduočių juosta gerokai patampė nervus su savo iššokančiais sumažintais programų langais arba, juos išjungus, su pavadinimais. Ieškojau pora valandų kaip tas nesąmones išjungt. Ir štai ką pavyko rasti:

BONUS TIP: If you want to completely turn off Taskbar thumbnails, unfortunately its not possible in Windows 7 RTM as the functionality has been removed by Microsoft.

Ačiū tau, Microsoft, jog tu geriau už mane žinai, kaip aš myliu tavo dzinguliukus. Visgi sprendimas tiesiai per aplinkui yra: galima padidinti tų nesąmonių pasirodymo delsą. Sprendimas kartais nesuveikia, bet vis šis tas. Tęsiant kalbas apie išvaizdą, dar galima pastebėti ir visai neblogą sprendimą dešinajame apatiniame kampe įdėti „Show Desktop“ mygtuką. Nors aš visada naudodavau ctrl+d, bet čia idėja irgi nebloga. Nusistačiau tą mygtuką ir ant savo LinuxMint (o jaučiat skirtumą tarp „taip yra padaryta“ ir „aš galiu taip nesunkiai pasidaryti“?). Taigi Windows 7 išvaizdą vertinu gana teigiamai.

Atnaujinimai

Toliau galima susisiųsti visokius atnaujinimus. Labai smagu, kad Windows atsisakė visokių nesąmonių ir leidžia nevargstant susisiųsti atnaujinimus į nelegalius Windows 7. Aš tai labai vertinu. Ačiū.

Programos arba jų nebuvimas

Gerai, sistema daugiau ar mažiau susitvarkyta, einam į internetą. Hmm, kažkokia mėlyna E raidė, paspaudžiam ir panaudojam pagal pagrindinę jos paskirtį: įsidiegiam Firefox. Nusikopijuojam laputės profilį iš Linux, viskas puikiausiai veikia, šaunu. Taigi naršom naršom, užeinam į youtube, paaiškėja, kad reikia Flash, įsidiegiam. Toliau naršom, pdf failas – akatau, nerasta tinkama programa, siunčiamės Foxit. Toliau naršom, doc – ir vėl nėra programos, tai einam į linkomaniją siųstis MS Office 2007. Hmm, nerasta torrent failui atverti skirta programa, siunčiamės uTorrent. Galų gale Office jau vietoj, bet milijone rar dalių, o jų gi windows irgi neatpažįsta, siunčiamės izarc, išsipakuojam, randam iso disko atvaizdą, vėl nėra programos, siunčiamės daemon tools, pagaliau turime veikiantį Ofisą, kuriam paskui dar kokį pusvalandį (o ne per ilgai čia viskas vykdoma?) diegia atnaujinimus. Žinot, norėjau tik pasakyt, kad šitoj vietoj Linux laaaaabai toli nušuoliavus į priekį. Aš kalbu ne apie tai, kad ten programos visos nemokamos, bet apie tai, kad būtiniausios programos įdiegiamos kartu su operacine sistema, normaliam darbui jų visiškai užtenka. Negi Microsoft negali kažko įkomponuot į savo DVD diską? Ir jei jau kalbant apie Linux, tai programų siuntimasis per Google ir siuntimasis per programų centrą yra nesulyginamo patogumo dalykai, deja, Windows tokio dalyko tikriausiai niekad negalės turėti.

Windows Explorer

Windows Explorer. Atrodo gal ir visai neblogai, nors nelabai jaučiu skirtumo. Norėjau tik paklausti, kam šovė į galvą paslėpt meniu juostą ir jos įjungimą velniai žino kur nukišt, kad man reiktų net klausinėtis Google. O iš tikrųjų man reikėjo tik Tools > Folder options išjungt failų galūnių, paslėptų ir sisteminių failų slėpimą. Aš suprantu, kam tie dalykai slepiami, bet kam taip įžūliai slėpt pačią meniu juostą? Be to, noriu primint Windows Explorer kūrėjams, kad jau 2010 metai ir pats laikas būtų bent jau įdiegt korteles (ar jos yra? Nes ctrl+t nereaguoja), apie dviskiltę tvarkyklę aš nė nekalbu.

Kodėl Windows 7 užima tiek daug vietos

Visi žinom, kad Windows, laikui bėgant, užgrobia visą vietą diske, todėl reikia nuolat valytis su Ccleaner bei trinti visokias nesąmones rankomis, nes anoji toli gražu ne viską išvalo (pvz., Windows XP Windows kataloge laikydavo krūvas paslėptų aplankų su per atnaujinimus sukurtomis atsarginėmis kopijomis). O štai Windows 7 viską užgrobia vos įdiegus. Faktas, kad prigrūdama ir saugoma daug nereikalingo šlamšto. Neaišku kodėl, diegiant šią operacinę sistemą, niekas neklausė, ar man reiks virtualios atminties, ar reiks atsarginių kopijų, ar reiks to pačio nusususio Windows Defender, kurio programų pašalinimo įrankyje net nerodo? Negi taip sunku paklausti, ko man reikia?

Kadangi turiu 2GB RAM, tai virtuali atmintis (duomenų krovimas į standųjį diską, pritrūkus RAM) niekam nereikalinga. Bet Windows nusprendė, kad man reikia 2GB virtualios atminties. Aš taip nemanau, todėl ją išjungiu: start, dešinys pelės ant my computer, properties, advanced system settings, advanced, performance settings, advanced, virtual memory change, no paging file (na ir užkišk tu man taip toli). Perkrovus kompiuterį atsilaisvina 2GB.

Toliau kažkas galvoja, kad man reikia atsarginių kopijų ir kuria visokius System Restore Point, kurie iš tikrųjų yra pusiau beverčiai, nes dažniausiai nepadeda, geriau ką rimtesnio naudokit. Vėl keliaujam ten pat iki System Properties lango ir renkamės System Protection. Ten visiems diskams nustatome Turn off system protection. Vėlgi atkovojam keletą gigabaitų.

Bet, kaip matėte pirmame paveikslėlyje, man vietos vis tiek trūko. Taigi pusiau savo iniciatyva, pusiau pasiklausdamas Google ištryniau pora kažkokių sisteminių aplankų: C:\Msocache ir C:\Windows\SoftwareDistribution\Download. Vėl atkovojom virš 1GB (jei kas labiau domėjotės, pasidalinkit informacija, ką dar galima saugiai trinti, nes tikiu, kad yra daugiau nereikalingų šiukšlių, kurių joks ccleaner nesuranda).

Keletas smulkių pastebėjimų

• Vis dar nesutvarkytas pelės jautrumas. Tiksliau touchpad. Gerai, aš susikeliu greitį iki galo, bet man dar trūksta. Jautrumas gal ir tinkamas, bet spartinimas man per mažas. Negi taip sunku leist pasirinkt didesnėje jautrumo skalėje? Ir padarykit kaip Linux: ne vieną nustatymą greičiui, o du: jautrumui ir spartinimui (acceleration).
• Įdėkit pagaliau normalų lietuvių kalbos klaviatūros išdėstymą. Kodėl Linux jį turi, o čia taip sunku įkelt?
• Laikas kažką daryt su kompiuterio perkrovimais, nes to prašoma po kiekvieno pirstelėjimo.
• Galiu pagirti, kad sistema neužsilenkė ir stabiliai dirbo net diske likus 80 laisvų kilobaitų. Kiek nustebino.
• Kažkas negerai su Safely Remove Hardware. Rodo, kad atjungta sėkmingai, o iš tikrųjų šnipštas.
• Vis dar neatsikratyta įpročio nuolat drožti standųjį diską. Ir kam gi to reikia?

Apibendrinimas

Taip, Windows 7 tikrai verta visų tų pagyrimų, greita, stabili, nereikli ir pakankamai graži. Tai tikrai geriau už Windows Vista (o blogiau dar būna?) ir, matyt, geriau ir už senolius Windows XP. Jei nėra gaila vietos diske, tikrai rekomenduoju atsinaujinti. Visgi, panaudojus Linux, akis labiausiai bado:

• Silpnai paruoštas tvarkyklių įdiegimas kartu su operacine sistema
• Elementariausių programų nebuvimas
• Per daug beprasmiškai diske užimamos vietos
• Per maža pasirinkimų laisvė diegiant sistemą, nes neklausus prigrūdama daug nereikalingo turto ir įjungiama daug nereikalingų funkcijų.

Jau ilgokai adresyne kaupiasi įvairių interneto tarnybų nuorodos. Pagalvojau, jog reikia pasidalinti su skaitytojais:

• Translit.ru – tarnyba, kurioje galite tekstą, su lotyniškomis raidėmis, paversti į tekstą, parašytą kirilica.
• Virus Total – tarnyba, kurioje galite patikrinti įtartinus failus. Juos nuskenuos 41 antivirusinė programa. Jeigu rezultatai prieštaringi, žiūrime, ką rodo Kaspersky ir Avira.
• Subscene – viena iš daugelio tarnybų, skirtų filmų titrų paieškoms. Bet man ji labiausiai patiko.
• Text-Image.com – tarnyba, kuri jūsų paveikslėlį pavers spalvotų skaičių rinkiniu.
• MyHeritage išduos paslaptį, į kokią garsenybę jūs panašūs. Taip pat ten galima susikurti ir šeimos genealoginį medį.
• BitLet – tarnyba, kuri naršyklėje leidžia siųstis failus torrent tinklais. Linux turėtojai, įsidiekit sun-java6-plugin paketą, nes man be jo su Firefox neveikė.
• WallPaperMaker tarnyba leidžia patiems susikurti darbalaukio paveikslėlį.
• Text-to-Speech – sintezatorius, kuris perskaitys tekstą, parašytą populiariomis pasaulio kalbomis.
• Text-Talk – dar vienas sintezatorius, šį kartą lietuviškam tekstui.
• Download At Work leidžia siųstis failus, pakeistais pavadinimais ir plėtiniais.
• IMO leis naršyklėje naudotis MSN, Gtalk, Skype ir kitomis tarnybomis. Palaikomi net Skype vaizdo pokalbiai, kitų tarnybų palaikymo nebandžiau.
• Zamzar – universali tarnyba failams konvertuoti (audio, video, dokumentai, paveikslėliai, archyvai ir kita).
• Media Convert – dar viena konvertavimo tarnyba, bet žymiai labiau pritaikyta garso ir vaizdo failams.
• FileHippo – tarnyba iš kurios galima patogiai atsisiųsti programas, įskaitant senesnes jų versijas.
• Music-Alerts RSS srautu informuos apie jūsų pasirinktų muzikos grupių naujai išleistus albumus.
• Site Dossier suteiks nemažai informacijos apie jūsų interneto puslapį (parodys kitus tinklapius su tuo pačiu IP, informuos apie subdomenus ir pan.)
• TinEye pabandys surasti internete esančias jūsų nurodyto paveikslėlio kopijas.
• Rapid It leis siųstis failus iš Rapidshare ir kitų failų talpyklų Premium sąlygomis (lyg būtumėte susimokėję).
• Flip apvers tekstą aukštyn kojom. Gaila, kad nesusitvarko su lietuviškomis raidėmis.
• Jaunimo kalba pravers, jei norėsite pasikalbėti su užsieniečiais iš one.lt šalies.
• AtProxy ir Proxy.org pateikia sąrašėlį slaptam naršymui skirtų svetainių. Pravers, jei jūsų IP užblokuotas kokioje nors pamėgtoje svetainėje arba jei tiesiog naršydami norite paslėpti savo IP.
• AliveProxy pateiks krūvą Proxy adresų, kuriuos galėsite įrašyti naršyklės nustatymuose ir mėgautis slaptu naršymu (nereiks papildomų tarnybų kaip aukščiau pateiktose nuorodose). Atminkite, kad naršymas gali stipriai sulėtėti.
• StatCounter parodo naršyklių, operacinių sistemų ir panašią statistiką. Galima pasirinkti dominančią šalį.
• BrowserShots parodys kaip jūsų tinklapis atrodo įvairiose naršyklėse.
• FlightRadar parodo informaciją apie realiuoju laiku skrendančius lėktuvus.
• Topsy – tarnyba, kuri ieško informacijos tarp Twitter pranešimų, parodo tuos, kuriuose yra nuorodos į jūsų ieškomus puslapius. Yra ir WordPress įskiepis.
• WebsitePulse patikrins, ar jūsų neblokuoja Kinijos ugniasienė.
• NNPAS išduos paslaptį, kuriam Lietuvos operatoriui priklauso nurodytas numeris.
• Who.is pateiks informaciją apie nurodytą interneto domeną. Jei norėsite išsamesnės informacijos apie domeną, eikite ten nurodomu adresu, pvz., For more information please visit http://whois.domreg.lt
• AccuWeather informuos apie orus artimiausioms 15-ai dienų. Leidžia pasirinkti net ir labai mažus miestelius ir kaimus.
• Color Schemer leis išsirinkti patinkančią spalvą ir parodys jos kodą. Pravers turintiems interneto puslapius.
• Page2RSS – tarnyba, kuri gali šiek tiek pagelbėti, jei norite sekti tokių puslapių atnaujinimus, kurie neturi RSS.
• W3Schools supažindins su HTML pagrindais. Pravers kiekvienam, turinčiam tinklaraštį.
• ASCII informuos apie įvairių simbolių HTML kodus.
• LMGTFY leis parodyti kitiems, kad Google paieška nėra jau toks neįveikiamas uždavinys.
• Codeorgan interneto puslapius paverčia muzika.
• Your Fonts leidžia susikurti šriftą pagal jūsų rankos raštą. Bet šitas malonumas vertas 10 pažaliavusių pinigų.
• What the font padės išsiaiškinti, koks kur nors panaudotas šriftas.
• Wayback Machine kaupia interneto puslapių kopijas. Galima pasižiūrėti, kaip kokia svetainė atrodė anksčiau.
• Akinator – žaidimas, kuris jus klausinėdamas išsiaiškins, kokį žmogų, gyvūną, personažą ar pan. turėjote omenyje.
• Pixlr leis redaguoti nuotraukas internete.
• WolframAlpha paieška atsakys į daugelį rūpimų klausimų, padės išspręsti matematikos uždavinius ir t.t.
• Į PasteBin galite patogiai įkelti ilgus tekstus. Galite naudoti ir užsienio PasteBin.
• Į Family Watch Dog pakliūna išsami informacija apie visus JAV pedofilus ir panašius veikėjus. Nepakenktų toks dalykas ir Lietuvoje.

Na ir dar kelios nuorodos, ne tarnybos, bet gal kada pravers:

• Skype Emoticons pateikia visas įmanomas Skype šypsenėles ir vėliavas.
• Skype komandos. Čia gal aktualiau Linux naudotojams, nes mūsų Skype truputį primityvesnė, trūksta kai kurių funkcijų, kurias tenka iškviesti komandomis.
• Just Fucking Google it galima pasiūlyti įkyriai klausinėjančiam asmeniui.
• You are an idiot pravers, jei kas galutinai išves iš kantrybės.
• Lietuvos žmonių interneto puslapiai. Mus kažkas seka.

Jei kokia jūsų pamėgta tarnyba nepaminėta, praneškite komentaruose, papildysim.

Kaip ir visa Lietuvos blogosfera, taip ir šitas Lietuvos dievų pamirštas tinklaraštis šiek tiek apmiręs. Tiesa, nieko čia keisto, manasis tinklaraštis nuolat bangavo: kartais po įrašą per mėnesį, kartais po tris per dieną. Niekada nerašiau iš reikalo, niekada ir nesirengiu to pradėti, taigi nenustebkit, jei ateis toks periodas, kai neišvysit nieko naujo keletą mėnesių. Visgi, kol šitas tinklaraštis dar visiškai neužsilenkė, nusprendžiau pagyvinti viską trumpais pamąstymais, nes jaučiu, kad mano durnoj galvoj retkarčiais įsižiebia ir viena kita netgi ne visai durna mintis. Bus proga grįžti prie tikrosios „web log“ reikšmės – interneto dienoraštis.

Su sąlyga, kad per paskaitas mes su vienu kurso draugu (kalbininkai, sugalvokit kokį protingesnį „kursioko“ atitikmenį) beveik visas dėstytojų mintis interpretuojame iš kačiukų pozicijos beigi esam Cat Blog fanai, tai pasistengsiu prie kiekvieno tokio tipo įrašo pridėti ir nuotrauką su kokiu nors kačiukų giminės padaru. Tikriausiai visada čia bus katė KacKac, bet ne tame esmė.

1. Nežinau, ko šiais laikais moko per informatikos pamokas, bet akivaizdu, jog reiktų skubiai keisti mokymo programą ir didžiausią dėmesį skirti lietuviškos abėcėlės įsijungimui klaviatūroje bei rašymui lietuviškomis raidėmis. Taip pat labai rekomenduoju pasinaudoti puikiu kai kurių mokyklų sprendimu ir neklijuoti lietuviškų raidžių ant skaičių, kad paskui nebūtų aiškinimų, kaip „rašyčiau lietuviškomis raidėmis, bet nėra sužymėta“. Gal ir pavarų automobilyje negalit perjungt nepažiūrėję į sužymėtus skaičiukus?
2. Jei jau pradėjom apie lietuvių kalbą, tai reikia kažką skubiai daryti ir su ja. Nežinau, kas prieš 2-3 metus sugalvojo keisti lietuvių kalbos egzaminų tvarką ir nustumti bet kokią gramatiką ir taisyklingą rašybą į paskutinę vietą, bet aš jau įsivaizduoju, kokia beraštė jaunoji karta auga. O kitaip juk ir būti negali, kai visas dėmesys skiriamas krūvos neįdomių knygų ir eilėraščių analizei. Nuo dešimtos klasės tam, ką aš laikau „lietuvių kalba“ nebeskiriama visiškai jokio dėmesio, tiesiog nelieka laiko. Net ir anksčiau įgyti įgūdžiai netobulinami pamažu nyksta. Taip, lietuvių kalba be proto sudėtinga, visų taisyklių eilinis žmogus gyvenime neišmoks, bet… Bet ką sakyti, kai nemaža dalis abiturientų, begalė studentų ir beveik visi kiti rašyti lietuviškai moka blogiau nei pagal programą tai turėtų mokėti penktokas. Taip, brolis ir daug kitų man tuoj pradės aiškint, kaip reikia lietuvių kalboje naikint nosines, supaprastint skyrybą ir visa kita. Ir kas gi iš to? Neteksim gerai išsilaikiusios senos kalbos, dėl taisyklių pasikeitimo sukelsim sumaištį, reiks perrašyt visus vadovėlius ir pan., o visi ir toliau rašys „kaip pakliūna“.
3. Gerai, taip jau atsitiko, kad šį kartą dėmesys sutelktas lietuvių kalbai, tai dar grįžtu prie informatikos: gal tikrai laikas peržiūrėti programą ir vietoj visokių programavimų paskaliu išmokyti ko nors praktiško?  Pavyzdžiui, kaip į kompiuterį įdiegti gramatines klaidas taisančią programinę įrangą? Jei jau Švietimo ministerija ir NEC nusprendė, jog mokykloje nebereikia mokyti taisyklingos rašybos, tai bent jau suteikite žinių, kaip į šį darbą įkinkyti kompiuterį.
4. Gerai, užteks apie tas kalbas, pats ne ką raštingesnis už kitus esu, tai man gal labiau vertėtų patylėti šiuo klausimu. Geriau pereikim prie linksmesnių aktualijų: homoseksualai, Kedys ir kedofilai, Islandijos ugnikalnis ir Kubilius su į gerklę įsikibusiais socdemais. Berods nieko nepamiršau.
   1. Homoseksualai. Visi čia daug prirašė apie homoseksualų pasivaikščiojimus ir intelektinių mažumų išsidirbinėjimus kitapus tvoros, tai nelabai yra ką pridurt, be to, nemanau, kad mano durna galva jau pakankamai subrendusi diskutuoti šita tema. Trumpai tariant, visiškai palaikau visus žmonių veiksmus už savo teises, gaila, kad aplinkui vis dar per daug budulių, kurie (nepriklausomai nuo renginio) siekia prisigert, padaužyt ir pridaužyt viską ir visus aplinkui esančius. Beje, visi čia labai sielojosi, kad „žemesnės nei jų klasės žmonių“ eitynėms buvo išleista 300.000 Lt (ar 200.000, koks skirtumas). Kai pirmą kartą šitą sumą išgirdau, man irgi nelabai patiko, bet kai pagalvoji, tai kas čia tokio. Žmonės pasinaudojo savo Konstitucine teise taikiai pasivaikščioti, o valstybė įsipareigojusi apsaugoti savo mokesčius mokančius piliečius. Nematau čia jokių problemų. Be to, pažiūrim į skaičius. Tarkim, kad išleista 300.000 Lt, o ten dalyvavo apie 700 žmonių (sakė bus mažiau, bet vėliau gi padidino skaičių), tai iš jų dirbančių lietuvių buvo kokie 300. Tarkim, kad visi gauna vidutinį 1600 Lt atlyginimą į rankas, tai kas mėnesį valstybei sumoka po beveik 500 Lt. 300*500=150.000. Tai per pora mėnesių viską valstybei ir sugrąžins. Tai biudžeto grobstytojai, ane? Ką čia žliumbiat dėl kelių šimtų tūkstančių, tai geriau pasidomėkit, kam išleidžiamos žymiai rimtesnės pinigų sumos, pvz., kasmetinės milijoninės išmokos religinėms organizacijoms. Ten tai jau tikrai kažkoks paradoksas: nuo valstybės atskirtoms, mokesčių nemokančioms, Konstitucijos negerbiančioms ir neapykantą kurstančioms organizacijoms švaistomi milijonai. Kažkas gerų lobistų turi. Užteks tam kartui apie homoseksualus, kada nors šita tema pasižadu sukurti normalų įrašą, kai tik pajausiu, kad mano smegeninė tam pribrendusi.
   2. Kedys ir kedofilai. Iš šeimos nelaimės žmonės cirką pasidarė. Taigi net durnam aišku, kad joks Kedys jokio Furmanavičiaus ar ko kito nenukalė. Kažkam tik reikėjo juos abu užčiaupt. Be to, reikia pripažint, kad viso to organizatorius ir jo pagalbininkai yra visiškai intelekto nesužaloti asmenys, nes taip durnai viso siužeto nepagamintų net darželinukas. O dar kai per panoramą girdžiu, kaip kažkoks tyrėjas ramiu veidu bando aiškint, kad nėra pagrindo manyt, jog kažkas norėjo užlenkt Kedį, tai nesusilaikau nenusijuokęs – negi jis pats tiki tuo, ką sako. Paskutiniu metu nelabai domiuosi, nes jau atsibodo, tai nežinau, kaip ten su ta Kedžio dukra ir jos grąžinimu motinai. Įtariu, kad vis tik grybo pjovimas ir ta motina tikrai nelabai kuo dėta. Realiai, tai reiktų leist pačiam vaikui pasirinkt, pas ką nori gyvent.
   3. Islandijos ugnikalnis su kietu pavadinimu, jau baigiu jį išmokt, kažkas panašaus į Aijafiatlajokat. Kad ir kaip ten bebūtų, islandai pasidarė pramogą dėl jo tarimo. Jau vien dėl to negalima supaprastint mūsų kalbos, gal ir mes kada nors dėl kokių nors priežasčių galėsim pasimėgaut vietovardžių tarimu. Šiaip nelabai turiu ką apie jį pasakyt. Islandijos dievai, matyt, supyko ant skolų reikalaujančių anglų ir nusiuntė dovanėlę, kad apsiramintų.
   4. Na ir Kubilius. Pridirbo tas žmogus klaidų, beveik pribaigė bet kokį smulkesnį verslą, susuko galvas su neaiškiais mokesčiais ir dar neaiškesniais jų skaičiavimais, bet aš vis dar jį palaikau. Gal dėl to, kad nieko tinkamesnio nematau. Pasiklausau kartais po panoramos politikų debatų, matau, kad Socialdemokratai ir Viktoro partija neturi normalių atstovų, palaikyčiau gal daugiau liberalus, bet ten kažkaip nesimato lyderių. Tai ir neturiu nieko prieš konservatorius, nors ir nepatinka man, kad jie su krikdemais susijungę. Vis dėlto, Kubilius visai neblogai atsilaikė. Gaila, kad pagerėjus ekonominei situacijai, vėl tikriausiai valdžią paims socialdemokratai ir toliau kraus dovanėles konservatoriams iki kito nuosmukio. Net bjauru klausyt, kai jie aiškina, kokie jie buvo ir bus geri ir koks blogas yra Kubilius.
5. Ir paskutinė dalis, įžanga tam įrašui, kuriam ruošiuosi daugiau nei metus, bet taipogi nesijaučiu pakankamai pribrendęs. Ir tai yra ne kas kita, o religija. Kuo daugiau apie ją pamąstau, tuo labiau nemėgstu. Nekalbu apie visas religijas, kalbu tik apie keletą. Tikiuosi, kad tas įrašas kada nors rudenį vis tik išvys dienos šviesą, nes atėjo laikas, atsibodo man tylėti. Žinot, kai giminėj beveik visi gana stipriai religingi, tai stengiesi daugiau patylėt, kad dėl tokių niekų neprasidėtų beprasmiai ginčai ir visokie pykčiai. Be to, mama vis kartoja: nerašyk tu apie Dievą ir religiją, nes paskui darbo nesusirasi ir t.t., ir pan. Bet dabar kai pagalvoju: jei darbdavys renkasi darbuotoją ne pagal jo sugebėjimus ir asmenines savybes, o pagal religiją, tai toks čia malonumas dirbti neperspektyvioje ir, tikėtina, greit subankrutuosiančioje įmonėje…
6. Ryšium su tuo, kad Eurovizija ką tik įvyko, tai papildau šitą savo prieš gerą mėnesį rašytą įrašą. Trumpai tariant, tai šiemet Eurovizija buvo dar labiau apgailėtina nei visada. Atsimenu, užpernai buvo Jeronimas Milius su savo Eurovizijai per geru gabalu, pernai buvo pora normalių dainų (be konkurencijos Estija ir dar Islandija). Šiemet gi, neskaitant vyruko iš Belgijos, nebuvo nieko. Gerai, laimėjo Vokietija, paguoda, kad bent jau daina visai nebloga, palyginus su pastarųjų metų laimėtojais. InCulto? Nors iš lietuvių man žymiai labiau patiko Eden ir Agama, bet prieš InCulto dainą irgi nieko neturiu. Kiek nustebau, kai į finalą nepateko.

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį.  Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Kaip amerikietis pasakytų: WTF? Kokias nesąmones ir machinacijas Informatikos fakultetas vykdo? Kiek galima?

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir docentas daktaras S. Norvaišas, ir docentė daktarė A. Skaržauskienė. Iki čia viskas gana gražiai skamba, du savo srities žinovai su moksliniais laipsniais. Bet… Kur jūs matėte, kad paskaitą vestų du žmonės, net neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti. Kyla kažkoks įtarimas, pasiieškome daugiau informacijos apie dėstytojus: opa – dekanas ir prodekanė. Galvoje tik viena mintis – geras pinigų plovimo mechanizmas.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.