MRU Finansų ekonomika. III semestras
Praplaukė dar vienas semestras, kažkaip laikas vis greičiau bėga. Senstu…
Bet visgi žiūrim, ką čia šį semestrą apturėjom, reikia gi paburbėt ir ateities kartoms truputį informacijos palikt.
Šį kartą pamėginsim į įrašą prigrūsti dar daugiau kritikos, objektyvumo ir informacijos apie nusirašinėjimo galimybes. Ir daugiau jokių nuorodų į dėstytojų tinklaraščius, užteks čia žaist.
Kaip jau matot suvestinėj, Mantas laaabai nusimokė, nors mokės tikrai ne mažiau. Matyt, mokslas pasunkėjo, o gal aš jau atbukau?
Gerai, užteks šitų kvailų įžanginių nusišnekėjimų, einam prie semestro apžvalgos:
Anglų kalba
Trečią ir paskutinį semestrą pas dėstytoją D. Užpalienę mokėmės anglų kalbos. Net nelabai ką galiu ir papildyti, trečias semestras nesiskyrė nuo ankstesniųjų, lankom seminarus, jei juos praleidžiam, atsiskaitinėjam, parašom pora kontrolinių darbų ir baigiam semestrą. Kadangi čia jau paskutinis anglų kalbos semestras, tai apturėjom nebe įskaitą, o egzaminą. Dėl to gruodžio pabaigoje atsiskaitėm egzamino dalį raštu (užduotys kaip per kontrolinius + summary), o sausy vyko baigiamoji dalis žodžiu (jeigu kas tikisi išsisukti nuo šios dalies, tai teks visus tris semestrus mokytis aukščiausiais balais, kitaip galit nesvajot). Temos nesunkios (yra dėstytojos puslapyje surašytos), išsitraukiau klausimą apie globalizaciją, tai kažką truputį pašnekėt sugebėjau.
Nusirašinėjimas per paskaitas/egzaminą nepastebėtas, nelabai tam ir galimybių buvo.
Ekonometrija
Pas dėstytoją P. Rudzkį pasimokėm truputį ekonometrijos. Net nežinau, ką čia ir rašyt. Nėra, ką būtų galima pakritikuot. Matosi, kad žmogus puikiai išmano savo profesiją, vedė paskaitas be užrašų (o čia labai retas atvejis). Ateityje bus labai geras dėstytojas, net neabejoju.
Per seminarus pas tą patį dėstytoją grupėse po 3-4 žmones darėm šiokį tokį projektinį darbą, nuo kurio priklausė pusė egzamino balo. Teko net iki Statistikos departamento nugaut ir duomenų pasirinkti. Tiesą sakant, prasikeikėm darydami tą projektą, bet galima pasidžiaugt, kad jau baigta, užtai ateities kartos dar apturės šitą džiaugsmelį. Tiesa, čia turiu vieną pastabą: kodėl reikėjo mus mokyti daryti visus skaičiavimus su MS Excel, jei yra tam pritaikytų programų. Nepraktiška.
Nusirašinėjimas per egzaminą nepastebėtas, nors ir nesižvalgiau per daug. Buvo stengiamasi tam nesudaryti sąlygų. O egzaminas buvo pakankamai lengvas, tikėjausi kažko sunkesnio.
Finansų matematika
Pagaliau tokia matematika, kokia man dar patiko ir kokios jau nuo kokios 10 klasės aš nemačiau. Nieko mokytis nereikia, yra kelios formulės, truputį pagalvoji ir sprendi. Turėjom ir tikrai gerą dėstytoją – P. Katauskį, kuriam net nelabai galiu ką prikišti, tik per paskaitas kartais tempas per greitas buvo. Pagaliau nuo 10 klasės, kai paskutinius metus mane mokė mokytoja L. Liobikienė, atsirado žmogus, kuris mane sudomino matematika.
Per seminarus uždavinius sprendėm su dėstytoju A. Kaučiku, pas kurį kentėjom visą pirmąjį semestrą. Tiesa, jo vedamiems seminarams šį kartą irgi nelabai galima ką prikišti. Tempas buvo kiek per lėtas (nors taip užtikrinama, kad visi suprastų), nuolatiniai matematiniai juokeliai kartais įgrisdavo (bent jau miegas neimdavo), nepatiko man ir tas perdėtas dėmesys smulkmenoms. Bet čia menkniekiai.
Per seminarus susirinkau 5 iš 5 egzamino balų, per egzaminą kažkokiais būdais sugebėjau gauti vos 1 iš 5, nors užduotys tikrai nebuvo sunkios. Bet čia jau buvo tos temos, kur reikėjo truputį mokytis, mažiau man patiko.
Per seminarus nusirašinėjimo nepastebėta, per egzaminą irgi nepastebėta, nors šiokios tokios sąlygos tikrai buvo. Gal kas iš tolėliau sėdėjusių tuo ir pasinaudojo.
Finansų teisė
Štai čia ir prasideda įrašo linksmybės. Visa finansų teisė buvo vienas didelis, labai didelis nesusipratimas. Paskaitas vedė dėstytojas A. Raišutis. O tas vedimas buvo mažų mažiausiai prastas: ateina dėstytojas, atsisėda, išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį, atsidaro konspektą ir visą paskaitą monotoniškai skaito. Gruody buvo pora vos vos geresnio lygio paskaitų, bet to neužteko.
Seminarus vedė dėstytoja A. Visockaitė. O čia situacija dar tragiškesnė. Dėstytoja sėdi visą paskaitą ir tyli, o mes neva rengiam kažkokius pranešimus, nors patys nelabai suprantam apie ką. Iš viso per seminarus galėjom susirinkti 3 iš 10 egzamino balų, taip ir nežinom, kiek kas gavom.
Prieš egzaminą gavom pasiūlymą: arba rašom sunkų egzaminą su literatūra, arba rašom lengvesnį, bet be jokios medžiagos. Kadangi niekas atvirai neprieštaravo, susitarėm rašyti lengvesnį. Atėjo egzamino diena, gavom tris poras klausimų (iš kiekvienos poros reikėjo išsirinkt vieną klausimą ir atsakyt). Tiesą pasakius, nebuvo jau jis toks ir lengvas. Gavau, perskaičiau klausimus ir sėdžiu, nežinau ką rašyt. Dar gerai, kad į paskaitas ėjau, tai iš ten šiek tiek atsiminiau, šiaip taip parašiau ir esu laimingas, gavęs 5. Buvo nemažai tokių, kuriems prasčiau pasisekė.
Per seminaro atsiskaitymą vyko masinis nusirašinėjimas, jokia čia paslaptis, dėstytoja ir pati tai puikiai žinojo. Nelabai supratau to atsiskaitymo prasmės. Per egzaminus nusirašinėtojams buvo sudarytos geros sąlygos, matėsi, kad žmonės armonikėles mėgsta. Įsivaizduoju, kokia situacija buvo paskutinėse eilėse…
Komercinė teisė
Štai ir priėjom prie dalyko, kuriam teko skirti daugiausiai laiko. Bet pradėkim nuo paskaitų. Jas vedė dėstytojas D. Švirinas, tas pats, pas kurį egzamino neišlaiko kas antras teisininkas. Šiaip šiam dėstytojui neturiu jokių pastabų, viskas buvo gerai, dėstė įdomiai, mokėjo sudominti.
O štai per seminarus dėstytoja G. Jakuntavičiūtė mus šiek tiek ir pakankino. Medžiagos daug, klausimų daug, laiko mažai, dažnoki atsiskaitinėjimai, nežinai, kada pakvies atsakinėti… Dar gerai, kad leido taisytis gautus pažymius, nes teko ir man pora neigiamų pasitaisyt. Bet ir šiai dėstytojai nelabai galiu ką prikišti.
Beje, ta pati Gintarė Jakuntavičiūtė padavė Linkomaniją į teismą. Nemėgs jos ateities kartos…
Tik būtų malonu matyti, jei per seminarų atsiskaitymus nebūtų sudaromos tokios geros sąlygos nusirašyti. Egzaminas šiek tiek nuvylė, nes dėstytojas irgi sudarė idealias sąlygas nusirašinėtojams.
Politologija
Politologiją mokėmės pas labai draugišką dėstytoją – A. Visockaitę. Paskaitos buvo įdomios. Neprieštaraučiau pasiklausyti politologijos paskaitų ir dar bent vieną semestrą. Per seminarus nagrinėjom kažkokius dažnai sunkiai suprantamus klausimus, bet irgi buvo pakankamai įdomu. Priekaištų vėlgi neturiu.
Jei gerai atsimenu, per seminaro atsiskaitymą žmonės su armonikom vaikščiojo, o per egzaminą buvo leista naudotis užrašais, taigi to nusirašinėjimo nelabai ir buvo.
Verslo ekonomika
Paskaitas vedė dėstytoja Z. Gineitienė – milijonų nepelno organizacijų įkūrėja bei verslo projektų entuziastė. Paskaitos buvo vedamos gana įdomiai, bet medžiagos buvo labai daug, trūko kažkokio akcentavimo ir susisteminimo. Kažkas tikrai buvo negerai, net sunku pasakyti kas.
Per seminarus pas dėstytoją įmonės savininką M. Markevičių 2-3 žmonių grupėse kūrėme verslo planus arba verslo projektus. Ir netgi nelabai turiu priekaištų, visai įdomu buvo tuos projektus rašyt.
Egzamino nebuvo, bet vietoje jo buvo du koliokviumai, per kuriuos vyko masiškai masinis nusirašinėjimas. Kas iš armonikų, kas per draugo petį. Vargu, ar buvo bent vienas sąžiningai rašęs.
Fizinis rengimas
Žadėjau šį semestrą nebesirinkti, bet taip jau atsitiko, kad dėl tvarkaraščio nepavyko pasiimti kito laisvai pasirenkamo dalyko. Sportavom sau ramiai, kol apie spalio vidurį prasidėjo kažkokios kalbos apie egzaminą. Galvojom, kad juokauja žmonės. Tada gal apie spalio pabaigą paaiškėjo, kad čia menki juokai ir kad tikrai egzaminas. Klausiam dėstytojų, kokios užduotys – nesako. Apie lapkritį iškabinamos 6 egzamino užduotys, kiek vėliau atsiranda ir normatyvai. Gruodį prasideda atsiskaitymai, bet jiems įpusėjus, normatyvai keičiami, čia normalu?
Dar viena nesąmonė – visiems sportuojantiems, nepriklausomai nuo sporto šakos, egzaminas toks pat. O dar didesnė nesąmonė – tie pratimai yra kvaili. Ir didžiausia nesąmonė buvo tai, kad kažkas girtas keistai sudarinėjo normatyvus, kitaip aš negaliu paaiškinti to, kad iš kai kurių pratimų nebuvo įmanoma gauti 10, o iš kai kurių reikėjo labai pasistengti, norint gauti mažiau.
- 30s stovėjimas užsimerkus ant vienos kojos, galima dukart priliesti žemę. Praktiškai visi gauna 10.
- Atsisėdus ant žemės, pirštais siekti kojas ir dar šiek tiek toliau. Kai pirmą kartą bandžiau, būčiau gavęs lygiai 2, nes aš nelankstus žmogus. Bet namie truputį pasikankinau ir šiaip taip gavau 10. Normatyvas normalus, bet čia pasityčiojimas iš nelanksčių žmonių.
- Bėgimas 10 po 5 metrus pirmyn atgal, gal greičiau – šokinėjimas, o ne bėgimas. Bet normatyvai gana normalūs, tai irgi problemų nesukėlė.
- Tempingas, arba „kaip greitai moki judint ranką“. Uždėti nesveiki normatyvai. Kiek teko matyt, berods niekas 10 taip ir negavo. Aš pats vos 5 sugebėjau susirinkt.
- Kabėti prisitraukus ant skersinio 66s. Iš mano pažįstamų niekam problemų nekilo. Iškabojus kokias 40 sekundžių labai norisi pasileisti, bet šiaip dar bent minutę galima laisvai kabėti. Iš šalies atrodo labai lengvas pratimas, bet toli gražu ne visi įvykdė.
- Spaudimas, ranka reikėjo suspaust kažkokį įrenginį. Normatyvas – 64 kažko. Pirmą kartą bandydamas išspaudžiau 55, po savaitės 60, dar po savaitės 70. Bet egzamino dieną kažkas tą daiktą sulaužė, o jau kai pataisė, tai vos virš 50 išspaudžiau, kažką ten primeistravo, nes ne man vienam rezultatas stipriai nukrito.
Beje, mažiau 7 balų gauti negalima, netgi nelaikant egzamino. O šiaip su normatyvais reiktų padirbėti, nes jie tikrai netinkami. Viskas padaryta taip, kad visi gautų 9, mažiausiai 8, jei jau labai nepasiseka. Mačiau tik vieną žmogų, kuris 10 gavo. Būtų daugiau gavusių 10, jei tempingo normatyvai būtų protingiau nustatyti.
Daugelis tinklaraštininkų jau ir taip žino, bet esu įpareigotas skleisti žinią, kad šių metų kovo 18 dieną Siemens arenoje vyks „
Paskutiniai komentarai