Mantas Malcius

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

• Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
• Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
• Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
• Susirasti tokią eilutę:

  define ('WPLANG', '');

• Ją ištrinti ir įrašyti:

  define ('WPLANG', 'lt_LT');

• Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

• Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
• Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
• Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų, štai keli mano žinomi vertėjai:

• Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
• Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
• Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordpressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.
• Mantas Malcius. Ir, aišku, pats geriausias ir nuostabiausias mano kurtas vertimas, kuris naudojamas Blogr.lt. Viduje rasite sulietuvinimo failą, Chionso datų linksnių pataisymą bei dar kelis smulkius patobulinimus. Visus failus sukelkite į toliau minimą languages aplanką. Yra atskiros Wordpress ir WordpressMU sulietuvinimo versijos.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

msgid ""
msgstr ""
"Project-Id-Version: Blogr.lt sulietuvinimas\n"
"Report-Msgid-Bugs-To: \n"
"POT-Creation-Date: 2010-01-21 22:03+0300\n"
"PO-Revision-Date: \n"
"Last-Translator: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"Language-Team: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"MIME-Version: 1.0\n"
"Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n"
"Content-Transfer-Encoding: 8bit\n"
"X-Poedit-KeywordsList: __;_c;_e;_x:1,2c;__ngettext:1,2;_n:1,2;_nc:1,2;__ngettext_noop:1,2;_n_noop:1,2;_nx:1,2,4c;_nx_noop:1,2,3c;esc_attr__;esc_attr_e;esc_attr_x:1,2c;esc_html__;esc_html_e;esc_html_x:1,2c\n"
"X-Poedit-Basepath: .\n"
"X-Poedit-Language: Lithuanian\n"
"X-Poedit-SourceCharset: utf-8\n"
"Plural-Forms: nplurals=3; plural=(n%10==1 && n%100!=11 ? 0 : n%10>=2 && (n%100<10 || n%100>=20) ? 1 : 2);\n"
"X-Poedit-Country: LITHUANIA\n"
"X-Poedit-SearchPath-0: /home/mantas/Desktop/wordpress-mu\n"

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Mažosios raidės
ą - ą
č - č
ę - ę
ė - ė
į - į
š - š
ų - ų
ū - ū
ž - ž 

Didžiosios raidės
Ą - Ą
Č - Č
Ę - Ę
Ė - Ė
Į - Į
Š - Š
Ų - Ų
Ū - Ū
Ž - Ž

Skyrybos ženklai
„ - „
“ - “
– - —

Pvz., žodis „Tinklaraštis“ turėtų atrodyti taip: Tinklaraštis

Jei viršuje netyčia matote ne kodus, o raides, tekstinį failą su šiais kodais galite atsisiųsti iš čia, čia arba čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

• Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
• Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
• Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

Atsidarys štai toks langas:

• Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Anonymous identity: paliekame tuščią
• CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
• Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
• Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

• Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
• Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
• Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
• Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
• Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
• Alltray – programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
• GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
• Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

• Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
• Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
• Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
• Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
• Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
• Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

• Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
• Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

• Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.

sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list

wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update

sudo aptitude install skype

• Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).

sudo fdisk -l

sudo gedit /etc/fstab

/dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0

• Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
• Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.

Atsisiunčiam tvarkykles

cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko

make

make install

• Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.

Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.

• Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "<Mod4>d"

• O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
• Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.

gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

• Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
• Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
• Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
• Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
• DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
• Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
• Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
• Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
• FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
• Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
• Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
• Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
• Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
• Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
• Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
• Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
• Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

• mmsh://86.38.0.225:83  (LRT aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:85  (LRT vidutinė kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:84  (LRT2 aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:86  (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

• Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
• Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
• Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
• Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
• Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
• Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
• Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

• LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
• Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
• Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  
• Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
• Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
• Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
• [Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.