Temos Archyvai: Atvirasis kodas

Linux Mint 10 Julia

Linux Mint kūrėjai pranešė, kad šį kartą stabilios versijos teks palaukti kiek ilgiau, bet tikrai nesitikėjau, kad tai užtruks beveik mėnesį. Visgi vakar naujoji Linux Mint 10 (Ubuntu 10.10) buvo išleista. Aišku, atsisiunčiau standartinę LinuxMint 10 x86 Gnome CD ir įsidiegiau.

Šį kartą diegiau nebe iš kompakto, o iš senutės 1GB USB atmintinės. Pagaliau išmokau, kaip priversti kompiuterį iš jos krauti sistemą. Ogi pasirodo, kad BIOS’e tai nustatyti reikia ne prie „Boot priority“, o prie kažkokio kito punkto apie kietuosius diskus, kuris matomas tik tada, jei USB atmintinė jau yra įkišta į lizdą.

Naujoje versijoje pakeistas diegimo vedlys, kuris turėjo patapti dar paprastesnis. Visgi man labiau patiko senasis. Šį kartą jokių didesnių pakeitimų nedariau, tai /home skirsnio neformatavau. Dėka to, įdiegęs sistemą, pamačiau Windows 95 primenančią išvaizdą: matyt, naujoji išvaizda susiriejo su senaisiais nustatymais. Tingėjau aiškintis, tai tiesiog pratryniau /home, palikau tik dokumentus ir kai kurių programų nustatymus. Ir dar kartelį diegiau, šį kartą mane pasitiko toks darbalaukio vaizdas, koks ir turėjo būti. Beje, pats diegimas trunka apie 10 minučių, kas yra labai miela. Ir nieko čia keisto, kai sistema su visomis programomis užima nepilnus 4 GB. Beje, turiu 2GB RAM, tai šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti ir atsisakyti SWAP, kol kas jokių nesklandumų nepastebėjau.

Anksčiau su LiveUSB buvau užsikrovęs Linux Mint 10 RC ir po pusvalandžio naudojimo supratau, kad pirmą kartą per visą Linux Mint istoriją aš negaliu pakęsti jos išvaizdos (iki šiol naudodavau numatytąją temą ir darbalaukio paveikslėlį). Man patinka paprasta, šviesi ir akių negadinanti išvaizda, ko aš nė su žiburiu nerandu šitame į MacOSX supanašėjusiame variante. Būtų čia maža problema, jei autoriai būtų nustatymuose palikę galimybę susigrąžint senąją išvaizdą. Dabar gi teko pačiam siųstis senąją Shiki-Wise temą ir senąjį šviesų darbalaukio paveikslėlį. Žinokit, rimtai pradėjau svarstyti apie perėjimą prie Ubuntu 11.04 kitais metais, nes LinuxMint neteko pagrindinio privalumo mano akyse: ji nebegraži! O Ubuntu per pora metų stipriai patobulėjo šioje srityje. Tiek to, kol kas išvaizdą susigrąžinau, akių nebevargina ir nebegadina, galima toliau žvalgytis.

Problemos:

  • Pirmą kartą gyvenime LinuxMint nesugebėjo iš sistemos nusistatyti, kiek yra valandų (nors gal pats ką primaigiau, nežinau). Teko nustatyti rankomis.
  • Landžiojant po nustatymus, susidūriau su kažkokias neaiškiais pelės užšalimais.
  • Vis dar nesusipranta sutvarkyti problemos, kai užduočių juostoje perbraukus per „touchpad“ slinkties juostą, pradeda skraidyt visi atidaryti langai. Aišku, bėda maža, nes nesunkiai sutvarkoma.
  • Vis dar sunkiai veikia mano BisonCam interneto kamera. Kadangi jos nenaudoju, tai pavyko išsiaiškinti, kaip ją iš viso užblokuoti, kad nuolat nešviestų.
  • Bandant pridėti Launchpad PPA repozitorijas, neranda jų raktų. Tikiuosi, kad laikina.
  • Vis dar nesutvarkytas smulkus „touchpad“ nesklandumas
  • Įsidiegęs Ubuntu-Tweak neberadau didžiosios dalies jų siūlytų repozitorijų.
  • Neaiškiai padidėjusios procesoriaus apkrovos nieko nedirbant.
  • Labai jau negraži išvaizda.
  • O čia man vienam atrodo, kad nepakenktų į diegimo meniu įdėti punktą ir leisti pasirinkti, kurias programas nori įsidiegti? Nes dabar tenka nemažai pašalinti, nesunku tas varneles uždėt, bet vis tiek.

Džiaugsmai:

  • Kompiuteris užsikrauna per mažiau nei 50 s
  • Rhythmbox integravimas yra garso valdiklį. Trūksta tik ten esančio atskiro Rhythmbox garsumo valdymo.
  • Pagaliau per visą istoriją stabiliai veikia Stand-by funkcija.
  • Pavyko išsiaiškinti, kaip išspręsti Firefox nesklandumą, kai, pirštą vedžiojant ties „touchpad“ slinkties juosta, nei iš šio nei iš to atidaromi nesąmoningi URL adresai. Atsidarom about:config ir susirandam middlemouse.contentLoadURL ir nustatom false.
  • Pagaliau vėl per naršyklę rodo WMP filmukus/transliacijas, nes anksčiau tikriausiai buvau kažką primaigęs.

Naudojamos programos:

  • Audacity – Garso įrašymas ir redagavimas
  • Bleachbit – Šiukšlių valymas. Pavyko išvalyt 400 MB.
  • Blueman – Labai funkcionali BlueTooth programa
  • Brasero – Diskų įrašymas. Bijau, kad gyvenime nebeprireiks.
  • Deluge – Pagrindinė torrent siuntimosi programa. Vien todėl, kad Transmission neturi pakankamai nustatymų ir nesugeba veikti bendrabutyje.
  • Easytag – Muzikos failų tvarkymas: TAG ir failų pavadinimų keitimas.
  • Filezilla – FTP klientas
  • Firefox – Vis dar pagrindinė naršyklė. Dėl to, kad niekas kitas nesugeba taip kompaktiškai taupyti ekrano vietos ir kad niekas kitas neturi tiek man patinkančių įskiepių.
  • Geany – Notepad++ alternatyva tekstiniams, PHP ir pan. failams tvarkyti
  • Gedit – Numatytoji tekstinių failų tvarkymo programa.
  • Gimp – Nuotraukoms redaguoti.
  • Gmount-iso – Diskų atvaizdams patogiai emuliuoti
  • Goldendict – Labai nuostabus žodynas, už Angloną patogesnis. Ypač kai įsimeti gerų dėdžių jam pritaikytą Alkono anglų-lietuvių bei dar pora žodynų, kuriuose visuose paieška vykdoma vienu metu. Trūksta tik kiek galingesnio lietuvių-anglų žodyno
  • Google chrome – Antraeilė interneto naršyklė
  • Gparted – Particijoms tvarkyti, nors aš dažniau ją naudoju, kad pažiūrėčiau, kiek laisvos vietos jose yra.
  • Icecat – Ketvirtaeilė naršyklė, Firefox klonas.
  • Linuxdc++ – DC++ klientas, kurio nebenaudoju, nes nelabai pritaikytas veikti bendrabutyje. O ir pats tinklas jau atgyvena.
  • Midori – Trečiaeilė interneto naršyklė
  • Mplayer – Numatytasis audio/video grotuvas
  • Thunderbird – Pašto programa
  • OpenOffice – Dokumentai, Prezentacijos, Skaičiuoklės. Girdėjau, kad kitais metais jau bus LibreOffice
  • Openshot – Video redaguoti
  • Oracle vm virtualbox – Operacinėms sistemoms išbandyti ar su jomis tam tikrus veiksmus atlikti. Įsirašiau WindowsXP su MS Office 2007. Beje, kaip stipriai reikėjo būt prisiuosčius, kad sugebėtum sukurti tokį meniu kaip MSO2007?
  • Parcellite – Patobulinta iškarpinė su atmintimi. Be jos sunku, nes Linux kažkodėl neatsimena kas buvo nukopijuota, jei uždaryta programa, iš kurios buvo kopijuota
  • Poedit – Kad galėčiau tobulinti savo nuostabiausiąjį WordPress sulietuvinimą. Jau kurį laiką yra išleistas ir WP 3.0 vertimas, jei nepastebėjot.
  • Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas. Kol kas tik kartą naudojau, kai buvo krūva nuotraukų su vienodais pavadinimais.
  • Rhythmbox – Nuostabusis paprastasis muzikos grotuvas. Girdėjau, kad kitoje Ubuntu versijoje jį iškeis į Banshee, kuris man nepatinka
  • Skype – Susirašinėjimams. Be to, jei kas nori į Blogerių kanalą, tai informuokit, prijungsim.
  • Sound converter – Audio failams konvertuoti
  • Transmission – Antraeilė torrent siuntimosi programa. Naudoju grįžęs namo, kad nereiktų kaitaliot Deluge nustatymų.
  • Ubuntu tweak – Papildomos nustatymų galimybės
  • VLC – nuostabusis video failų peržiūros agregatas
  • Xvidcap – Ekrano filmavimas

Išvados:

Nepaisant baisios numatytosios išvaizdos ir nešimtaprocentinio stabilumo knaisiojantis po kai kuriuos nustatymus, LinuxMint10 vis dar yra visiškai rekomenduotina operacinė sistema. Jeigu dar nenaudojat LinuxMint, galite drąsiai ją diegti. Jeigu naudojate ankstesnę Linux Mint versiją, patariu niekur per daug neskubėti, nes pakeitimų labai nedaug, o klaidelės kol kas (nors ir ne esminės) dar neištaisytos

Linux Mint 9 Isadora

Įžanga

Pagaliau sulaukėme ir naujosios Linux Mint 9 versijos. Iš tikrųjų aš jos netgi pernelyg nelaukiau, nes buvau visiškai patenkintas ir Linux Mint 8, nieko netrūko. Visgi reikia judėti į priekį. Šį kartą pasistengsiu aprašyti ne tik įspūdžius, bet ir pateiksiu gana daug informacijos tiems, kurie galvoja pirmą kartą pradėti naudoti šią operacinę sistemą.

Taigi visų pirma reikėjo Linux Mint 9 įsidiegti. Kaip tai padaryti, jau rašiau ankstesniame įraše. Konfigūruoju sistemą ir kuriu šį įrašą vienu metu, kad nieko svarbaus nepamirščiau.

Programinė įranga

Gal pradėkime nuo to, kad sistemos dėtuvėje (tray bar) mums rodo, jog yra 70 rekomenduojamų atnaujinimų. Visgi pagal nutylėjimą Linux Mint rodo tik 1-3 lygio atnaujinimus, 4-5 lygio svarbūs sisteminiai atnaujinimai nerodomi, taigi ant mintupdate piktogramos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir uždedame varneles ties 4-5 lygiu ir Visible. Jei uždėsite varneles ir prie Safe, atnaujinimai bus diegiami automatiškai. Programoje spaudžiame Refresh. Atkreipkite dėmesį į 4-5 lygių atnaujinimus, juos nors kiek įsidėmėkite, jei diegsite. Jei kas blogo atsitiktų, kad žinotumėte, kas dėl to kaltas. Įvedame slaptažodį, atsinaujiname, nepakenks ir kompiuterio perkrovimas dėl viso pikto.

Jeigu nenaudojote atskiros /home particijos anksčiau, tai dabar reikia atsistatyt duomenų kopiją (jei tokią turite). Aš iš savo išorinio disko atgal sukopijuoju visą /home. Taigi išsaugau buvusius failus ir programų nustatymus.

Ta proga reiktų susikurti aplanką /home/jūsųvardas/.fonts ir į jį susikelti šriftus iš C:/Windows/fonts arba atsisiųsti iš Karolio. Nukopijavus terminale paleidžiame komandą sudo fc-cache -f -v

Dabar atsisiunčiame programą Ubuntu Tweak, ją įdiegiame ir pasileidžiame. Su šia programa bus galima keisti įvairius LinuxMint nustatymus, išvalyti podėlį, nebereikalingus kernelius ar nenaudojamus paketus. Einame prie Source Center, čia pasirinksime programų saugyklas (repozitorijas) tų programų, kurias naudosime, nes numatytosios LinuxMint repozitorijos ne viską turi. Aš pasirenku štai tokias:

  • Adobe Flash PPA
  • Firefox Stable Channel Packages
  • Google Stable Source
  • LinuxDC++ Official PPA
  • Medibuntu (jis jau yra pagal nutylėjimą)
  • Midori PPA
  • Official OpenShot PPA
  • Skype
  • Transmission BT PPA
  • Ubuntu Tweak Stable Source (yra pagal nutylėjimą)
  • X Updates
  • Elementary Desktop PPA (vien dėl naujo Nautilus)

Deja, net ir čia nėra visų reikiamų repozitorijų. Jeigu planuojate naudoti Bluetooth ir nuolat norite turėti naujausią tam skirtos programos versiją, terminale rašome komandą

  • sudo add-apt-repository ppa:blueman/blueman-dailies

Jei naudojate touchpad, reiks ir dar vienos repozitorijos, kad „pascrollinus“ ant užduočių juostos, nepradėtų šokinėti visi atidaryti langai:

  • sudo add-apt-repository ppa:libwnck-noscroll/ppa

Jeigu norėsim gražesnių compiz efektų, reiks ir Compiz repozitorijos:

  • sudo add-apt-repository ppa:compiz/ppa

Jei norėsite daugiau Gimp galimybių, reiks ir šios:

  • sudo add-apt-repository ppa:nilarimogard/webupd8

Dabar įsidiegsime truputį programų, einame į Package Manager. Renkamės Settings, Repositories. Čia užsidedame varneles ant Backport, Romeo ir Source (gal nelabai saugu nestabilius paketus diegtis, bet toks jau aš). Toliau pasirenkame kortelę Other Software, redaguojame patį pirmąjį – Ubuntu 10.04 Lucid Lynx. Vietoje URL http://archive.ubuntu.com/ubuntu/ įrašome http://ftp.litnet.lt/pub/ubuntu/ . Taip mums greičiau siųs atnaujinimus, nes jie bus Lietuvoje. Uždarome nustatymus ir spaudžiame Reload.

Taigi dabar galima įsidiegti keletą paketų (kai kuriuos iš jų pažymėjus, pranešama, kad reiks įdiegti papildomus paketus):

  • Skype
  • alltray
  • audacity
  • blueman
  • linuxdcpp
  • easytag
  • filezilla
  • geany
  • gmountiso
  • google-chrome-beta
  • gparted
  • midori
  • openoffice.org
  • openoffice.org-hyphenation-lt
  • myspell-lt (rašybos klaidų tikrinimas)
  • sun-java6-plugin (Java ir Firefox draugystei)
  • pitivi
  • poedit
  • soundconverter
  • vlc
  • ubuntu-restricted-extras
  • compiz-fusion-plugins-unsupported
  • compiz-fusion-plugins-extra
  • gimp-plugin-registry

Ta proga galima pašalinti ir pagal nutylėjimą įdiegtas niekam nereikalingas programas:

  • aptoncd
  • ufw
  • giver
  • pidgin
  • tomboy
  • xchat

Po visų pakeitimų nepakenks perkraut kompiuterį, nors tai ir nebūtina.

Išvaizda

Gerai, dabar reikia skubiai susitvarkyt išvaizdą, nes mane jau pradeda nervint.

Pradėsim nuo apatinės juostos, nes čia galima atsilaisvint truputį vietos. Ant Menu spaudžiam dešinį pelės, Preferences ir nutrinam tekstą Menu. Ta proga pasireguliuojam ir Places bei System, nuimdami nereikalingus elementus, kad nesimaišytų.

Šalia yra Show Desktop mygtukas, jį naikiname, kad nesimaišytų.

Ant tuščios apatinės juostos vietos spaudžiame dešinį pelės, Options, sumažiname juostos dydį nuo 24 iki 23. Atsiimam vieną pikselį. Gal kam juokinga, bet man neįdomu.

Iš piktogramų pašaliname nereikalingas.

Toliau daug vietos užima laikrodis su savo datomis. Dešinį pelės ir Preferences. Susitvarkome pagal užgaidas. Aš nustatau, kad rodytų tik laiką ir nieko daugiau.

Toliau nusistatom, kad Firefox protingiau išnaudotų ekrano vietą. Apie tai jau esu rašęs. Jei jau anksčiau viską susitvarkėte, tai lieka tik iš naujo nustatyti nusimušusį nustatymą, kad Firefox nenaudotų lango rėmo.

Dabar atsidarom failų tvarkyklę Nautilus, Edit, Preferences:

  • Views: Nustatom, kad rodytų paslėptus failus. Susimažinam piktogramų (icons) dydį iki 66%. Taip pat prie view new folders pasirenkame list view.
  • Display: Nusistatom žmoniškesnį datos formatą
  • Preview: Naikinam viską

Nustatymai (Control Center)

  • About me – galim pasikeist savo nuotrauką, slaptažodį, užsipildyt truputį informacijos.
  • Keyboard shortcuts – galima nusistatyti sparčiąsias klaviatūros kombinacijas.
  • Startup applications – galima pasirinkti, kokias programas ar komandas užkrauti įjungus kompiuterį. Nereikalingas išjungiame.
  • CompizConfigSettingsManager – čia saugomi visi išvaizdos efektai, galima pasikonfigūruoti. Aš naudoju štai tokius, čia minimaliai, galit prisijungt visokių dzinguliukų milijonus:
    • Gnome Compatibility
    • Desktop Cube
    • Expo
    • Rotate Cube
    • 3D Windows
    • Cube Atlantis
    • Window Decoration
    • Screenshot
    • Png
    • Session management
    • Workarounds (kam jis reikalingas?)
    • Place windows
    • Move window
    • Resize window
    • Snapping windows
  • Desktop settings – galima pasirinkt, ką rodyt ant darbalaukio. Aš pasilieku tik Šiukšliadėžę.
  • Hardware drivers – čia gali būti įvairių kompiuterio tvarkyklių, rekomenduojama jas įdiegti.
  • Keyboard – kadangi naudoju tik Lithuania-Lithuania klaviatūros išdėstymą, tai visa kita ištrinu. Dingsta ir tray bar piktograma kalbai keisti. Dar galima per Options pasiredaguoti išdėstymą, išjungti CapsLock ir pan. Vėliau spaudžiam Apply system wide.
  • Mouse – viskas ten gerai, tik dar galima įjungti horizontal scrolling with touchpad.
  • Power manager – pasireguliuojam visokius apšvietimus ir kai kurių veiksmų pasekmes (sleep button ir pan.)
  • Sound – išjungiam sisteminius garsus, nes jie nervina. Įjungiam mikrofoną, nustatom, per ką skleisim garsą – per vidinį mikrofoną, ar per prijungiamą (šiaip galėtų kažkaip sujungt, kad nereiktų nustatinėt).
  • Language support – čia galima papildomai įsidiegti kitas kalbas, jei planuojate LinuxMint naudoti ne tik su anglišką, bet ir su lietuviška sąsaja. Taip pat įsidiekite lietuvių kalbos tikrinimo žodyną.
  • Startup manager – galima pasirinkti, kokia bus numatytoji operacinė sistema kraunantis kompiuteriui, taip pat, kiek laiko laukti vartotojo pasirinkimo (anksčiau berods šito nebūdavo, reikėjo rankomis redaguoti viską)
  • Time and date settings – čia nusistatome, kad laikas būtų sinchronizuojamas. Configuration: Keep sinchronised with internet servers. Aš naudoju ntp.data.lt

Programos

  • All Tray – programoms sumažinti į sistemos dėtuvę (tray bar)
  • Anglonas – per wine veikia, bet nebenaudoju. Aptikau, kad Fotonija siūlo nemokamą Angloną internete. Ten yra menki apribojimai, bet pratrinant sausainukus, jie dingsta.
  • Audacity – garso failams redaguoti
  • Blueman – pagerinta Bluetooth programa
  • Brasero – diskams įrašyti
  • Cheese – patikrinti, ar gerai veikia web kamera
  • CompizConfig Settings Manager – vaizdo efektams pasireguliuoti
  • LinuxDC++ – DC++ klientas
  • EasyTag – MP3 žymoms redaguoti
  • FileZilla – FTP
  • Firefox – pagrindinė naršyklė
  • Geany – pagerintas Notepad
  • Gedit – Notepad
  • Gimp – paveikslams redaguoti
  • Gmount-iso – ISO diskų atvaizdams pakrauti (standartinis man nepatinka)
  • Gnome Mplayer – garso ir vaizdo peržiūrai
  • Google Chrome – antroji naršyklė
  • Gparted – skirta particijoms tvarkyti, bet aš įpratęs per ją žiūrėti, kiek laisvos vietos visur likę
  • Hardinfo – informacija apie kompiuterį. Mane labiausiai domina temperatūra
  • Microsoft Office 2007 – veikia per wine ir playonlinux, bet gana kreivai, nebediegiau
  • Midori – trečioji naršyklė (anksčiau šią vietą užimdavo Opera, bet dėl beprotiško nestabilumo, teko atsisakyt)
  • Mozilla Thunderbird – pašto klientas
  • OpenOffice – biuro programų rinkinys, Microsoft Office alternatyva
  • OpenShot – kol kas viena geriausių programų, skirtų redaguoti video.
  • PiTiVi – Labai paprasta, bet sunkiai veikianti programa, skirta redaguoti video.
  • Playonlinux – wine papildas, palengvina kai kurių Windows programų bei žaidimų diegimą.
  • Poedit – vertimams į lietuvių kalbą
  • Rhythmbox – muzikos grotuvas
  • Skype – pokalbių klientas
  • Sound Converter – muzikai konvertuoti
  • Sound Juicer – Muzikos CD kopijavimas
  • System Monitor – Task Manager atitikmuo
  • Transmission – torrent klientas
  • Ubuntu Tweak – sistemai tvarkyti, kažkas panašaus į CCleaner ir dar krūvą programų
  • VLC – video grotuvas
  • wine – įrankis, skirtas WIndows programoms paleisti (nebenaudoju, nes nebėra poreikio)
  • xvidcap – ekranui filmuoti

Žaidimai, veikiantys su Linux (be wine)

  • xdemineur – minos
  • Unreal Tournament – pirmo asmens šaudyklė
  • Chicken invaders – vištas pašaudyt
  • Sauerbraten – pirmo asmens šaudyklė
  • Supertuxkart – kartų lenktynės
  • xmoto – senas geras 2D
  • Urban Terror – daiktas, panašus į Counter Strike
  • Wolfenstein territory – šaudyklė
  • Unreal Tournament 2004 – pirmojo asmens šaudyklė, pasidomėkite „modais“, yra visko nuo Counter Strike iki lenktynių.
  • Heroes III – legendinė strategija
  • Serious Sam – šaudyklė
  • OpenArena – šaudyklė, QuakeIII klonas

Kadangi aš šaudyklių mėgėjas, tai čia jos ir vyrauja. Tiesiog norėjau parodyti, kad Linux skirtų žaidimų yra, tik reikia pasiieškoti. Štai kelios nuorodos:

Linux Mint 9. Mano nuomonė

  • Pagaliau veikia visi keturi funkciniai mygtukai (log out, internet, e-mail, turn off touchpad).
  • Jungiant Windows diskus, nebeprašo slaptažodžio.
  • Rhythmbox, Transmission ir tikriausiai kitos Gnome programos: kažkokių nesąmonių pridirbta su sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramomis. Kaip suprantu, jas bando sujungt į vieną Indicator applet, bet kol kas tas sujungimas atrodo labai blogai. Tikiuosi, kad čia tik laikini nesklandumai, o ne „patobulinimai“. Kol jie šitą dalyką padarys patogų, naikinu Indicator applet ir tas programas siunčiu į sistemos dėtuvę su AllTray.
  • Darbalaukio paveikslėlis man nepatinka, LM7 ir LM8 gražesnius turėjo.
  • Smagu, kad vis tik pasirinkta Isadora, o ne Isabella, kuri berods gavo daugiausiai balsų.
  • Vis dar kreivai palaikoma mano BisonCam, kadangi jos vis tiek nenaudoju, tai net nebediegiau tvarkyklių.
  • Vis dar neištaisytas riktas, kai kameros lemputė dega pastoviai. Vis tik apie klaidą žinoma, gal iki rudens suras sprendimą.
  • Lyginant su Linux Mint 8, didelių pokyčių naujojoje versijoje nesimato.
  • Naująjį Thunderbird galiu prilygint nebent Windows Vista. Jau seniai tiek nervų nesusigadinau tvarkydamas nustatymus.
  • Kur dingo thunderbird-traybiff naujai Thunderbird versijai? Būdavo labai patogu stebėt naujus laiškus. Dabar įsidiegiau FireTray įskiepį, bet čia tik iš bėdos.
  • Nautilus jau turi antrą skydelį (F3). Bet man jo nebelabai reikia.
  • Kažkoks jutiklinio kilimėlio (touchpad) riktas (bug): kai priartėju prie vertikalios slinkties juostos, pelės žymeklis peršoka į dešinį kraštą ir atvirkščiai. Tikiuosi, kad čia irgi nėra kažkoks patobulinimas.
  • Mano anksčiau naudota pitivi stabili kaip Windows. Nuo šiol naudosiu OpenShot.
  • Neveikia užmigdymas, nei paprastai, nei per sudo pm-suspend
  • Pabudinus iš Hybernate, pelės žymeklis tampa nematomas.
  • Kai kurios sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramos apgaubiamos pilku fonu, nors fonas turėtų būti permatomas.
  • Nors Linux Mint 9 ir veikia stabiliai, bet yra neišbaigtų smulkmenų, ne veltui apie šios versijos pagrindą Ubuntu 10.04 buvo tiek kalbų. Jei naudojate Linux Mint 7 arba 8, nėra reikalo skubėti atsinaujinti. O gal netgi palaukti Linux Mint 10.
  • Apibendrinant: nesu patenkintas tuo, ką matau. Kelios smulkmenos labai gadina bendrą vaizdą.

Video

Prisimenant įrašą apie Linux Mint 7, pateikiu ir šiek tiek vaizdų iš naujosios Linux Mint 9. Nuo 15min ten truputį nesąmonės, matyt, nesusišnekėjom su mano pirmą kartą naudotu OpenShot. Žodžiu, nekreipkit dėmesio į tai. Be to, muzikos autorių pavardes su klaidomis parašiau. Ne gana to, nesuderinau dainų garsumo lygio. Kaip eilinis lietuvis pasakytų: „Epic Fail“. Bet neturiu jokio noro dar kartą kamuoti savo kompiuterį ir tvarkyti iš naujo. Visgi ~90C temperatūra jam ne į gera. Gailiuosi dėl nuodėmių, žadu ateityje taip baisiai nebenusidėti.

Jei norit geresnės kokybės, žiūrėkite Vimeo puslapyje.

WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

  • Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
  • Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
  • Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
  • Susirasti tokią eilutę:
    define ('WPLANG', '');
  • Ją ištrinti ir įrašyti:
    define ('WPLANG', 'lt_LT');
  • Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

  • Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
  • Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
  • Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų. Šiuo metu, mano žiniomis, esu vienintelis, kuris verčia WordPress. Mano vertimą galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą ir pasirinkę naudojamą WordPress versiją.

Ankstesni WordPress vertėjai:

  • Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
  • Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
  • Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordPressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

Tekstą pamatysite, paspaudę čia

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Lietuviškų raidžių HTML kodai. Spausti čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

  • Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
  • Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
  • Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

PAPILDYMAS 1

Primenu, kad pats WordPress sulietuvinimas iš esmės yra tik administravimo sąsajos sulietuvinimas, į patį skaitytojų matomą tinklaraštį išlenda tik kelios frazės. Norėdami sulietuvinti patį skaitytojams matomą tinklaraščio vaizdą, privalote patys susilietuvinti naudojamą temą (jei ji dar nėra sulietuvinta).

PAPILDYMAS 2

Jei norite susilietuvinti tinklaraštį, bet pasilikti administravimo sąsają anglišką, galite į wp-config.php failą įrašyti štai tokį kodą (su Multisite neveikia):

if ( preg_match('/\/wp-admin/i', $_SERVER['REQUEST_URI']) ) {
    define ('WPLANG', 'en_EN');
}
else {
    define ('WPLANG', 'lt_LT');
}

Arba pasinaudoti įskiepiu One Backend Language.

PAPILDYMAS 3

Paaiškėjo, kad visgi galima ne tik failas.po konvertuoti į failas.mo, bet ir atvirkščiai. Apie Mo failų dekompiliavimą į Po failus, skaitome šitą straipsnį. Labai lengvas ir greitas darbas.

Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

eduroam

Atsidarys štai toks langas:

MRU-Eduroam-Nustatymai

  • Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Anonymous identity: paliekame tuščią
  • CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
  • Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
  • Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

PAPILDYMAS 3 (2011-04-09)

MRU kompiuteristai eilinį kartą kažką pribūrė, taigi atkapsčiau, kad dabar reikalingi tokie nustatymai (praneškit, kai jie vėl ką pridirbs):

Security: WPA & WPA2 Enterprise
Authentication: Protected EAP (PEAP)
Anonymous identity:
CA certificate: (None)
PEAP version: Automatic
Inner authentication: MSCHAPv2
Username: jūsų_el._paštas@stud.mruni.lt
Password: jūsų_slaptažodis

Linux Mint 8 Helena

Linux-Mint-8-Helena

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

  • Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
  • Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
  • Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
  • Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
  • Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
  • Alltray programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
  • GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
  • Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

  • Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
  • Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
  • Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
  • Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
  • Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
  • Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

  • Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
  • Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas

Linux_Mint

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

  • Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.
  • sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list
  • wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update
  • sudo aptitude install skype
  • Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).
  • sudo fdisk -l
  • sudo gedit /etc/fstab
  • /dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0
  • Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
  • Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.
  • Atsisiunčiam tvarkykles
  • cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko
  • make
  • make install
  • Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.
  • Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.
  • Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows
  • gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "<Mod4>d"
  • O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
  • Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.
  • gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

  • Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
  • Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
  • Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
  • Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
  • DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
  • Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
  • Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
  • Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
  • FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
  • Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
  • Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
  • Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
  • Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
  • Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
  • Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
  • Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  • Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
  • Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

  • mmsh://86.38.0.225:83  (LRT aukšta kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:85  (LRT vidutinė kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:84  (LRT2 aukšta kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:86  (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

  • Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
  • Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
  • Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
  • Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
  • Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
  • Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
  • Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

  • LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
  • Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
  • Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  • Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
  • Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
  • Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
  • Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
  • [Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.

Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas

Įrašas atnaujintas 2011-01-08. Aprašymas pritaikytas Ubuntu 10.10 / Linux Mint 10 sistemoms.

ĮŽANGA

Jeigu skaitote šį įrašą, tikriausiai mažai ką suprantate apie Linux branduolį naudojančias operacines sistemas ir galbūt planuojate pirmą kartą išbandyti šią naujovę arba pirmasis bandymas nebuvo pernelyg gerai pavykęs.

Reiktų pastebėti, kad Linux branduolys yra atvirojo kodo produktas, praktiškai visos juo paremtos operacinės sistemos yra visiškai nemokamos, skirtingai nei Microsoft ir Apple gaminama produkcija. Taigi galėsite ramiai sau naudoti vieną iš Linux operacinių sistemų, nesukdami galvos dėl jos legalumo.

Daug kas vartoja sąvoką „Ubuntu Windows“ – tai visiškas absurdas, nes tiek Linux, tiek ir pati Ubuntu neturi visiškai nieko bendra su Microsoft ir jų gaminamomis Windows operacinėmis sistemomis. Nemaišykite.

Taip pat tikriausiai girdėjote, kad Linux yra niekam tikęs ir skirtas tik programuotojams, čia irgi neišprususių žmonių skleidžiamos paskalos, nes dalis Linux pagrindu sukurtų operacinių sistemų yra žymiai geriau pritaikytos eiliniam vartotojui negu visiems gerai žinomi Windows gaminiai.

Neišsigąskite. Po sąvoka „Linux“ slepiasi ne vienas šimtas įvairių operacinių sistemų variantų (distribucijų), paprastai kiekviena iš jų yra pritaikyta kokiam nors tikslui ar vartotojų tipui. Vienos iš jų tikrai skirtos programuotojams, o kitos taikosi į eilinius vartotojus.

Jūs netgi galite atlikti testą, pagal kurį jums bus pasiūlyta geriausiai poreikius atitinkanti Linux distribucija. Visgi šiame įraše apsistosime ties populiariausia paprastiems vartotojams skirta distribucija – Ubuntu Linux.

Primenu, kad daugelį Linux sistemų galima išbandyti jų fiziškai nediegiant į patį kompiuterį, tiesiog pasileidžiant kaip LiveCD / LiveUSB.

PARENGIAMIEJI DARBAI

Pradžiai reikia pasirinkti, ką diegsime:

  • Ubuntu
  • Linux Mint

Linux Mint – tai Ubuntu pagrindu sukurta distribucija, kuri yra labiau pritaikyta buvusiems Windows vartotojams. Iš esmės jos techninė pusė yra Ubuntu, labiau pakeista tik išvaizda. Jeigu esate Windows vartotojas, siūlau diegti būtent Linux Mint. Toliau įraše Ubuntu ir Linux Mint vartosiu kaip sinonimus, nes jų diegimas yra identiškas.

Iš kur atsisiųsti:

Rekomenduojami reikalavimai kompiuteriui:

  • 1 GHz x86 procesorius
  • 1GB RAM atminties
  • 15GB vietos standžiajame diske.
  • Bent 1024 x 768 rezoliucijos monitorius
  • CD/DVD įrenginys arba USB jungtis

Tokio kompiuterio jums tikrai pakaks. Iš tikrųjų sistema veiktų ir su 512MB RAM ir 8GB vietos diske. Visgi, jei turite tikrai labai seną kompiuterį, verčiau rinkitės lengvesnę Lubuntu versiją arba netgi tokias minimalias sistemas kaip Damn Small Linux. Jei naudojate mažąjį internetinį kompiuterį su mažu ekranu, rinkitės Ubuntu Netbook Edition.

Kaip diegsime (pasileisime iš LiveCD) sistemą:

  • Iš CD arba DVD kompakto. Atsisiųstą disko atvaizdą (jis užima apie 700MB) atidarome su bet kokia turima diskų įrašymo programa bei įrašome su funkcija „Burn disk image“ (ar panašia). JOKIU BŪDU atsisiųsto disko atvaizdo neišarchyvuojame su WinRAR ar panašiomis programomis ir neįrašinėjame jame esančių failų kaip „Burn Data“, nes neveiks.
  • Iš USB. Atsisiunčiame programą Unebootin, joje nurodome atsisiųstą disko atvaizdą ir į USB jungtį įjungtą atmintinę.

PARENGIAMIEJI DARBAI: BIOS

Norint, kad sistema būtų kraunama iš mūsų įrašyto disko arba USB, būtina pakeisti BIOS nustatymus. Jei naudosite kompaktą, CD/DVD įrenginys turi būti veikiantis, jei naudosite USB – įkiškite jį į USB lizdą.

  1. Perkrauname kompiuterį, trumpam turėtų atsirasti užrašas „Press XXX to open BIOS“ (ar kažkas panašaus). Jei matote tą užrašą, maigykite nurodytą mygtuką, jei nematote, bandykite visus mygtukus iš eilės, kuris nors tiks (pvz., pas mane BIOS atsidaro maigant F2, jei jums jis netinka, išbandykit ESC, DELETE, F1 bei kitus funkcinės F juostos mygtukus). Tai reikia padaryti dar prieš ekrane atsirandant Windows paveikslėliui (tada jau per vėlu). Taigi atsidarysite BIOS (jeigu ekrane matote užrašus „safe mode“, tai atsidarėte ne tą, ko reikėjo, bandykite kitus mygtukus).
  2. Dabar su klaviatūros rodyklėmis susirandame BOOT, BOOT PRIORITY ar pan. bei nustatome, kad pirmoje vietoje būtų jūsų cd/dvd įrenginys, o antrojoje – kietasis diskas. Jeigu naudojate USB, šitą vietą paliekame ramybėje, toje pačioje BOOT skiltyje be BOOT PRIORITY turėjo būti ir opcija su „HARD DISK“, „HARD DRIVE“ ar pan., ten į pirmąją vietą nustatykite savo USB. Taip yra pas mane, jei pas jus nėra panašios opcijos, galite bandyti per BOOT PRIORITY į pirmą vietą statyti REMOVABLE STORAGE, gal suveiks.
  3. Spaudžiame „Save and exit“ atitinkantį mygtuką (pas mane F10) bei patvirtiname pasirinkimą. Kompiuteris persikraus. Jei viską padarėte gerai, sistema bus užkrauta iš mūsų disko arba USB.

Kadangi tiek Ubuntu, tiek LinuxMint veikia ir kaip LiveCD/LiveUSB, tai jus visų pirma pasitiks pasiūlymas pasirinkti: išbandyti ar įdiegti. Taip pat, iš karto galite pasirinkti kalbą (yra ir Lietuvių, bet aš naudosiu English). Taigi imame Try Ubuntu.

Jūs išvysite Ubuntu ar LinuxMint darbalaukį, galite išbandyti sistemą (tai nedaro jokios įtakos jūsų kompiuteryje dabar esantiems duomenims ar įdiegtoms sistemoms, perkrovus kompiuterį neliktų jokių Linux pėdsakų, nes Linux dar nėra įdiegta). Į Linux operacines sistemas tvarkyklės yra integruotos, taigi viskas turėtų veikti pagal nutylėjimą (normalios rezoliucijos vaizdas, garsas (neįdiegus gali tik negroti video/audio failų, bet pats garsas turi būti), Wireless, Bluetooth ir t.t. Jeigu kažkas neveikia, reiktų pasiskaityti internete apie kompiuterio dalį, kuri neveikia, nes ją prisijaukinti gali būti ne taip ir paprasta. Jeigu viskas veikia, galime pradėti patį įdiegimo procesą.

UBUNTU LINUX (LINUX MINT) ĮDIEGIMAS

Dabar pažingsniui nurodysiu, ką daryti:

  1. Pirmame žingsnyje pasiūloma pasirinkti sistemos kalbą (ją vėliau bet kada galima keisti). Imame English, spaudžiame Forward.
  2. Antrame žingsnyje patikrinama, ar turite pakankamai laisvos vietos diske. Taip pat galite uždėti varneles, kad būtų įdiegti sistemos atnaujinimai bei video/audio kodekai, bet tam reiks interneto ryšio. Be to, tai bus galima padaryti ir vėliau. Galite rinktis. Einame toliau.
  3. Trečiajame žingsnyje, klausiama, ar formatuoti visą diską, ar nustatyti viską pačiam. Renkamės antrąjį (specify partitions manually).
  4. Išvysite langą, jame matysite informaciją, kaip suskirstyta vieta diske. Jei diskas buvo tuščias, nieko nematysite, pasirinkite „New partition table“. Jeigu jame yra Windows, tai matysite jų skirsnį (skirsnius). Windows tikriausiai norėsite pasilikti, tai jų skirsnių neliečiame, bet juk turime ir kokį kitokį laisvos ar užimtos vietos gabalą. Taigi triname viską, ko nereikia. Atsiradusioje nenaudojamoje vietoje (free space) reiks sukurti keletą skirsnių mūsų Linuxui:
    • Sisteminis skirsnis (mount point /) – Skiriame iki 10GB. Mažiausiai užtektų ir 4GB (4096MB)
    • Virtualioji atmintis (use as SWAP area). Nuo daug ko priklauso. Jei planuojate naudoti Hybernate funkciją, skirkite tiek pat, kiek turite RAM. Kitu atveju, jei turite 1GB RAM ir nenaudosite VirtualBox arba labai rimtų programų arba turite bent 2GB RAM – SWAP yra nereikalingas (iš savo patirties). Jeigu dabar visiškai pasimetėt, tai tiesiog skirkit tiek, kiek turit RAM.
    • Visą likusią vietą skirkite failams (mount point /home). Jame bus talpinami visi jūsų failai bei programų nustatymai. Jei kada sugalvosite perinstaliuoti Linux, šio skirsnio tiesiog neformatuokite, išliks turėti failai ir programų nustatymai.

    Jeigu neturėjote Windows, ir turėjote tik 8GB talpos diską, tai viskas turėtų atrodyti taip:

    Jeigu turėjote 120GB standųjį diską su jau įdiegtais Win7, tai viskas galėtų atrodyti taip:

  5. Liko tik šiek tiek palaukti, kol sistema bus įdiegta. Tai užtruks mažiau nei pusę valandos.
  6. Jūsų dar paprašys pasirinkti laiko juostą
  7. Nurodyti klaviatūros išdėstymą (renkamės Lithuania-Lithuania)
  8. Įrašyti vardą, pasirinkti slaptažodį, nurodyti, ar jo prašyti įjungiant kompiuterį. Taip pat galima užšifruoti savo failus, kad visokie niekadėjai prie jų neprieitų be jūsų žinios.

Po įdiegimo perkraukite kompiuterį, ištraukite USB ar išimkite kompaktą. Taip pat galite susigrąžinti senuosius BIOS nustatymus (nebūtina).

Jeigu prieš tai kompiuteryje turėjote Windows, tai kraunantis kompiuteriui, galėsite rinktis, kurią sistemą užkrauti.

Kaip pasidaryti daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje

firefoxKadangi daugiausiai šio tinklaraščio lankytojų naudoja būtent Firefox naršyklę, ši informacija turėtų būti aktuali.

Kaip jau žinote, įdiegus Firefox, matome keturias juostas viršuje (Meniu, Naršymo, Adresyno ir Kortelių) bei vieną apačioje (Būsenos). Dideliame ekrane tai tikriausiai nepastebima, bet mano nešiojamojo kompiuterio 15,4′ šios juostos užima akivaizdžiai per daug vietos. Šiame įraše pasidalinsiu su jumis informacija, kaip atlaisvinti nemažai vietos (taip, galima naudoti F11, bet man taip nepatinka).

Sumažiname piktogramas

Meniu juostoje pasirenkame Rodymas > Priemonių juostos > Tvarkyti bei uždedame varnelę ties „Mažos piktogramos“ bei įsitikiname, kad yra „Ant mygtukų rodyti: piktogramas“. Spaudžiame „Gerai“. Ir jau turime iš Firefox atkovoję keletą milimetrų.

Sujungiame adreso ir paieškos juostas

Paieškos juostoje ties pasirinktu paieškos varikliuku spustelime ant rodyklės žemyn bei pasirenkame „Tvarkyti ieškykles“. Kiekvienam iš naudojamų paieškos variklių priskirkite reikšminį žodį (geriausiai raidę). Nuo šiol adreso laukelyje galėsite ieškoti įvesdami priskirtą paieškos žodį (raidę), palikdami tarpą ir įrašydami paieškos frazę (pvz., g firefox atsisiųsti arba y eurovizija). Bus automatiškai sugeneruojama užklausa pasirinktai paieškos sistemai. Ir taip yra tikrai patogiau nei žaidžiant su paieškos laukeliu, kuris dabar mums nebereikalingas, vėliau jį pašalinsime.

Sumažiname meniu juostą

Meniu juosta (Failas, Taisa…) užima per daug vietos, taigi sutrauksime ją visą į vieną mygtuką. Tam mums reiks įsidiegti Radiocool paminėtą plėtinį Personal Menu. Jį įdiegus ir perkrovus naršyklę, mus pasitiks pasiūlymas pridėti plėtinio mygtukus į įrankių juostą, sutinkame. Iš trijų mygtukų mums reikalingas tik „Display menu“. Jį pasiliekame, o likusius du galime nutempti į atsidariusį Priemonių juostos tvarkymo langą. Paspaudžiame ant minėtos „Display menu“ piktogramos ir renkamės „Edit this menu“. Atsidariusiame lange matysite dvi skiltis, dešiniojoje yra „Menu Button“, jį pakeiskite į „Toolbar Context Menu“ (taip bus patogiau). Dabar telieka išsirinkti reikiamus elementus ir pridėti juos į dešiniąją skiltį (Nepamirškite ten patalpinti Priedų arba Edit this menu, nes paskui nebesusirasite, kaip išjungti šį įskiepį, jei kartais prireiktų. Taip pat įsikelkite ir „Priemonių juostos“ bei „Būsenos juostos“, jų reiks tolimesniuose veiksmuose).  Jeigu jau šią „Edit Menus“ skiltį susitvarkėme, pereiname prie „Miscellaneous“ kortelės (tame pačiame Personal Menu Options lange). Menu skiltyje renkamės „Settings“, uždedame ant visų elementų varneles ir renkamės „Gerai“ (tik pirma įsitikinkite, kad ta sukurta „Display menu“ piktograma gerai veikia ir rodo visus jūsų prieš tai pasirinktus elementus. Kitaip kils problemų, nes negalėsit pasiekti meniu. Jeigu baiminatės, kad kas nors nutiks blogai, galite pradžiai neuždėti varnelės ties „Priemonės“, taip galėsite išjungti plėtinį, jei kiltų kokių nors problemų). Viską baigę, galime uždaryti šį plėtinio langą. Jei viską padarėte gerai, Meniu juosta tapo beveik tuščia.

Sutvarkome viršutines tris juostas

Kadangi po pertvarkymų viršuje atsirado šiek tiek laisvos vietos, galime apsitvarkyti. Spaudžiame Priemonių juostos > Tvarkyti (tikiuosi įsidėjote ją į savo susikurtą meniu. Jei ne, galite tiesiog spustelėti dešiniuoju pelės mygtuku ant tuščios vietos meniu juostoje ir pasirinkti „Tvarkyti“). Dabar į atsidariusį langą nutempiame nebereikalingus elementus bei susidėliojame viską, kaip patinka (susitarkime, kad viską keliame į viršutinę juostą (meniu juostą)). Taigi siūlyčiau atsisakyti mažai reikalingų „Stop“ bei „Namų puslapio“ mygtukų, dešiniajame viršutiniame kampe esančio „siuntimo rodiklio“, paieškos juostos, nereikalingų tarpelių (vienas turėtų būti). Visa kita sukeliame į viršutinę juostą. Adresus susikelkite į aplankus, jei per daug vietos užima, arba naudokite ką nors panašaus į plėtinį Smart Bookmarks Bar. Jeigu jau viską susitvarkėte, turėjo likti dvi visiškai tuščios juostos. Panaikinsime jas. Renkamės Priemonių juostos > Naršymo juosta bei Priemonių juostos > Adresyno juosta (t.y. nuimame nuo jų varneles). Jeigu ką sunku susirasti, galite laikinai išjungti Personal Menu plėtinį. Po viso šio darbo Firefox turėtų atrodyti maždaug taip:

090616005455_4

Pašaliname būsenos juostą

Apačioje taip pat yra viena niekam nereikalinga juosta (nebent jūsų naudojami plėtiniai ten sulindę). Galime ją išjungti pasirinkę „Būsenos juosta“ (nuimdami varnelę). Jeigu kas viską darote išjungę Personal menu įskiepį, ją rasite Rodymas > Būsenos juosta. Jeigu nenorite visam laikui išjungti šios juostos, bet ir nenorite visą laiką ją matyti, galite naudoti plėtinį AutoHideStatusBar.

Pašaliname kortelių juostą

Pats čia ir sustosiu, nes paslėpta kortelių juosta – kiek nepatogus dalykas. Bet gal kam patiks. Patogiausias tam būdas buvo plėtinys Hide Tab Bar, bet šiandien, įsidiegus Firefox 3, paaiškėjo, jog jis tinkamas tik senesnėms Firefox kartoms. Jeigu vis tik labai norite paslėpti kortelių juostą, eikite į Papildoma > Nuostatos > Kortelės > ir nustatykite Hide tab bar: Always (jei nėra tokios galimybės, įsidiekite plėtinį Tab Mix Plus). Tarp kortelių galėsite judėti su ctrl+TAB kombinacija.

Na ir viskas. Turime žymiai daugiau laisvos vietos.

090616011504_1

PAPILDYMAS

Jeigu kam nors perkrovus naršyklę vis sutraukia adresyną (berods tai prasidėjo nuo Firefox 3.5), atsisiųskite vieną nedidelį failiuką UserChrome.css ir įkelkite jį į firefox profilyje esantį aplanką „chrome“ (prieš tai uždarykite visus Firefox langus):
C:/Documents and Settings/Administrator/Application Data/Mozilla/Firefox/Profiles/knbtye9k.default/chrome

Jeigu ten toks failas jau yra, atsidarykite abu failus su Notepad ir atsisiųstojo turinį perkopijuokite į jau egzistuojantį.

Linux vartotojai profilį susiras /home/jūsų_vardas/.mozilla/firefox/kbdv7jsl.default/chrome (jei nerandat, paspauskit ctrl+h)

PAPILDYMAS 2

Jeigu kas nors naudojate Būsenos juostą vien dėl to, kad joje rodomas nuorodos adresas, užvedus ant jos pelę, rekomenduoju įskiepį URL Tooltip.

PAPILDYMAS 3

Taip pat patariu naudoti kompaktišką Firefox temą, pvz., Classic Compact.

PAPILDYMAS 4

Tik Linux vartotojams: Nuimame Firefox lango dekoraciją. Einame į Menu > Control Center > CompizConfig Settings Manager > Windows decoration > Decoration windows iš any pakeičiame į (any) & !(class=Firefox & role=browser)

Taip veiksmai atliekami Linux Mint operacinėje sistemoje. Jei naudojate Ubuntu, per paketų tvarkyklę gali tekti įsidiegti CompizConfig Settings Manager.

PAPILDYMAS 5

Viską gražiai apsitvarkius, su Linux Mint 10 ir Firefox 4 ekranas galėtų atrodyti maždaug taip. T.y., panaikinus pavadinimo juostą (titlebar) ir palikus tik dvi juostas, Firefox sunaudoja 40px ekrano vietos. Taigi ženkliai aplenkia Google Chrome, kuri su savo trimis juostomis (kortelių, adreso ir nuorodų) užima apie 89px.