Temos Archyvai: Ekonomika

Tinklaraštininkų susitikimas su Birute Vėsaite

Ūkio ministro kėdę trumpam užgrobė Mantas Malcius (aut. Mindaugas Voldemaras)

Pakvietimas nepakvietimo būdu

Taip jau atsitiko, kad Birutė Vėsaitė (gerai jau, ji pati internete nieko pati nedaro, tai pagalbininkai) pakvietė visišką tinklaraštininkų mišrainę (taip niekas gyvenime ir nesupras atrankos kriterijų) į susitikimą savo ministerijoje. Tiesa, pakvietimo būdas buvo labai jau keistas: buvome pakviesti nepakvietimo būdu. Ministrės komanda susikūrė tinklaraštį ir ten surašė kviečiamus asmenis, o pakviestieji apie tai sužinoti turėjo kažkokiais telepatiniais kanalais, nes asmeniškai niekas taip ir neinformavo. Gerai, kad Google+ sukruto, tai jį skaitantys ir sužinojo, kad yra kviečiami, o kiti… kiti neatvyko.

Nepakvietimo būdu pakvietė, bet nesiregistravimo būdu registruotis apie atvykimą neleido. Primygtinai buvo liepiama skambinti asistentei Kamilei. Ne aš vienas skambinti nemėgstu (el. paštas čia būtų puikiai tikęs). Aišku, praleisti tokio renginio dėl principų nesirengiau, būčiau skambinęs. Bet pavyko susirasti Kamilės el. paštą ir taip užsiregistruoti, nes ministerijos apsauga būtų kitaip nepraleidusi.

Vykimas į ministeriją

Jau anksčiau buvome tą pačią dieną susiplanavę išvyką į Kraujo centrą. Taigi į ministeriją pasukau kiek aptemusia galva. Kiek jaudinausi, kad tik nenuklysčiau, kur nereikia, bet radęs Gedimino 38 ir pamatęs dvi iškabas – Ūkio ministerija ir Energetikos ministerija – supratau, bet bet kokiu atveju patekau į reikiamą vietą. Apsauginis patikrino, ar vardas tapatybės kortelėje yra įrašytas į CoolList’ą, ir pasiuntė į antrą aukštą. Kol žmonės rinkosi, peržiūrėjome dviratininkų jau iš anksto apie mus sukurtą filmuką:

Taip pat aplankėme ministrės kabinetą. Liaudis liepė man sėsti į ministrės kėdę ir darė visokias nuotraukas, kad paskui išsidergti galėtų. Dar liepė vaidinti rimtą. Na baikit, negi man vaidint dirbantį kaip tai daro politikai: pasiimt atvirkščiai telefono ragelį ar knygą aukštyn kojom?

Susitikimas

Va. Tuoj parašysiu, kas ten buvo, užsirašiau. Nes Haroldas Mackevičius neatspėjo: kompiuterių mes neturėjom. O jau raštas baisus, vos iššifruoju. Galėčiau eit į medikų streiką.

Ministrė su šypsena veide pradėjo kurt draugišką atmosferą, negailėdama saviironijos, prisipažino, kad net jos sūnus jau į ją kreivai žiūri dėl pastarojo meto įvykių. Dar sakė, kad čia atsirinko produktyvesnius tinklaraštininkus, kurie ne tik už akių dergtis moka. Po pašmaikštavimų prasidėjo kažkokios kalbos, kaip Lietuvą padaryti labiau konkurencingą. Neužsirašiau kaip, gal aiškus atsakymas mano ausų taip ir nepasiekė. Nerius sukruto, pradėjo klausinėti, kokiu keliu ministrė ves Lietuvą. Atsakymo užrašuose vėl nematau, bet ministrė kažką pradėjo kalbėti, kad ankstesni politikai buvo negeri, nes nebendravo su kolūkiečiais Lietuvos liaudimi, kad ministrė žymiai daugiau bendrauja su rajonų žmonėmis, taip tikrindama save. Minėjo, kad nebėra rajonuose žmonių, nėra investicijų, nėra klientų, žodžiu, kolūkiai grius. Dar perskirstymas per biudžetą santykinai labai mažas, daug vidutiniokų pasiekė skurdo ribą.

Kalbos pasisuko į smulkųjį verslą. Visatos valdovas Rokiškis informavo, kad jo šaltiniai praneša, jog Gariūnuose vyksta 60% žiurkėnų drabužėlių ir kitų aprėdų prekybos, už kurią niekas nemoka mokesčių. O Grumlinas priminė, kad reikia kažką daryt su tebenykstančiu smulkiu verslu, nes tuoj bus visiškai paskutinioji.

Nerius klaustelėjo dėl sprendimo, kad tiekėjams reikia atsiskaityti per 30d., nes taip dalinai prarandamos bendradarbiavimo galimybės, nors tikslas gal ir gražus, kad neskriaustų visokios maximos mažųjų atsiskaitydamos po kelių mėnesių. Ministrė sakė, kad nepaisant reglamentavimo, vis tiek sistemą apeina visi. Kilo klausimas, tai kam iš viso tada reikia to 30d. termino, jei jis tik apsunkina visiems gyvenimą, bet yra apeinamas. Atsakymas neišgirstas, bet ministrė vienareikšmiai pasisakė, kad liberalizmas yra blogis ir savireguliacija neveikia.

Aurelijus Katkevičius vis labiau nerimo ir reikalavo aiškių atsakymų į klausimus. Kelis kartus kartojo „ar buvo ekonomika liberali iki 2008“. Atsakymo aiškaus neišgirdome. Vėliau diskusija pasisuko prie laisvųjų ekonominių zonų ir kodėl jos vis dar tuščios. Nors ministrė sakė, kad ten siūlomi labai geri mokesčių tarifai, lyg atleidžiama kuriam laikui nuo dividendų, pelnų mokesčių ir pan., bet dėl to tuštumo aiškaus atsakymo negavome. Lyg reikia daugiau laiko.

Tada viskas pasisuko į energetiką ir biokurą. Ministrės tikslas pereiti nuo dujų prie biokuro pradedant brangiausiai už šildymą mokančiais rajonais. Nes biokuras yra pigesnis ir vietoje pagamintas. Planuoja sukurti kažkokį klasterį, apimantį visus ūkio subjektus, pradedant miškininkais, baigiant šilumininkais. Aurelijus vėl nedavė ramybės ir reikalavo informacijos KADA? Koks viso to planavimas. Vienintelis dalykas, ką pavyko išgauti: per 1,5-2 metus jau bus sustatyti biokuro katilai, kuriuos susipirksim iš lenkų (tai kodėl gi ne iš savų?) ir per tiek laiko su vyriausybės pagalba susimontuosim Lietuvėlėje. Šitą reikalą asmeniškai seksiu. Dar ministrė pastebėjo, kad šildymas visiškai išbalansuotas ir kad kaimynai vieni iš kitų vagia prisistatę papildomų radiatorių – tai ir taip visi žino.

Dar buvo paminėta, kad krizę geriau atlaikė šalys, kur geriau išvystyta gamyba, o ne paslaugos. Logiška. Tada buvo sugalvota, kad reikia pagaliau prisistatyti, kas čia atėjo (pataisykit ir papildykit):

Tada Nerius liepė klausyti jo pristatymą. Sakė, kad daug kas jam Lietuvoje nepatinka. Liepė rodyt pagarbą vieni kitiems (ar tik nebando iš Rokiškio perimt Visatos valdymo?), dar liepė vertint pagal veiksmus ir rezultatus, o rezultatų taigi nėra. Kad viskas turi būti matuojama, nes kitaip negalima įvertint. O žmogus elgiasi taip, kaip yra matuojamas. Ūkio ministerijos tikslas: pinigų uždirbimas ir efektyvus išteklių naudojimas. Dar liepė vertint pagal uždirbamą pinigų kiekį, sukurtas darbo vietas (o ne nedarbo lygį) ir darbo vietos kuriamą pridėtinę vertę.

Nors buvo pažadėta, kad čia paskutinis susitikimas ir galėsime būti, kiek norėsime, dar prieš Neriaus pristatymą ministrė pradėjo domėtis, kada čia baigsim, o po jo – puolė atsisveikinti. Negražu šitaip.

Po susitikimo

Delfiai skambino Mindaugui (o gal atvirkščiai) reikalaudami interviu. Šis nepanoro kalbėti ir perdavė žodį Skirmantui ir Rokiškiui. Vėliau išlindo kažkokios informacijos, kad jo žmona tapo Vėsaitės atstove spaudai, ką vėliau delfiai patvirtino. Aš jau nebesuprantu, kas vyksta aplinkui. Nieko blogo gi čia nėra, bet man tik įdomu, ar šitą susitikimą ir suorganizavo būtent ji, ar dar ne. Informacijos džiunglėse jau nebesusigaudau.

Dalis piliečių pasuko kažkur dar pasibūti, o aš įsiprašiau į Skirmanto mašiną metalo paklausyti, nes po kraujo pridavimo ir taip apsinešęs buvau. Metalo Skirmantas neturėjo pasiėmęs, bet šiaip smagiai pasišnekėjom. Deja, Birute, kad ir kaip stengėtės, bet iš Skirmanto elektorato kitiems rinkimams taip paprastai neatimsit, teks pasistengti labiau.

Apibendrinimas

  • Užsitarnavau ramų gyvenimą gyvai pagarbinęs Visatos Valdovą;
  • Vėsaitė pasirodė geriau nei tikėjomės, nes blogiau nebuvo įmanoma;
  • Daug kalbėta, lyg protingai, bet nieko nepasakyta. Milijonai visiems žinomų problemų ir sunkiai išpešami jų sprendimo būdai, jau nekalbant apie planavimą laiko atžvilgiu. Socdemai;
  • Nieko dar realiai nepadaryta, nėra ką vertint;
  • Nebalsavom už socdemus, ir šis susitikimas neprivertė persigalvoti;
  • Lauksim darbų rezultatų. Ir tegu tik pabando po 2 metų nebūt sustatytos biokuro katilinės visur;
  • Noriu matyti Vėsaitės interneto profilį, kurį ji pati tvarkytų. Kad ir kur, kad ir kaip retai;
  • Nepaisant visko, labai smagu, kad esame kviečiami į susitikimus. Lauksime ir kitų politikų ir organizacijų pakvietimų.