Temos Archyvai: Gyvenimas

Protinių dantų rovimas. Žalgirio klinika

Turėjo Malčius daug metų bėdą su protiniais dantimis: trys iš jų akių nerodė, tai gyvent netrukdė. Ketvirtas truputį prasikalė, bet normaliai taip ir neišdygo. Įspėjo Malčių stomatologai jau prieš keletą metų, kad šitą prasikalusį būtina naikint, nes prie jo renkasi maistas ir suges ne tik jis, bet ir šalia esantis krūminis. Durnas buvo bernelis Malčius ir vis delsė, kol daktaryčių pranašystės išsipildė: pradėjo abu dantys tamsėt. Sukaupė Malčius proto likučius ir nusprendė, kad galų gale reikia šitą bėdą raut su šaknimis. Tiesiogine prasme. Netiesiogine irgi.

Neišdygusius protinius dantis galima rautis privačiai už labai gerus pinigus (prieš keletą metų man siūlė vieną išraut už 400 Lt) arba eiti ilgesniu, bet pigesniu keliu ir pasinaudoti valstybine medicina. Viskas prasideda nuo vizito pas savo poliklinikos odontologą, kurio reikia paprašyti, kad išrašytų siuntimą konsultacijai pas burnos chirurgą.

Kai jau turim siuntimą, einam arba skambinam į Žalgirio kliniką registruotis. Eilė apie 1-2 mėnesius. Iš esmės, jei žinote, kad jūsų protiniai dantys tikrai blogoj pozicijoj ir juos reikia rauti, tai geriausia pirma užsiregistruoti į Žalgirį ir siuntimą savo poliklinikoj pasiimti tik likus kelioms dienoms iki vizito. Kodėl? Todėl, kad galite kaip Malčius susirgti ne laiku prieš vizitą į Žalgirį, aplipti visokiomis pūslelinėmis ir dėl to teks keisti vizito datą, o registratūroj gausit paliepimą susiveikti naują siuntimą, nes šitas jau nebegalios.

Jei visgi pavyko sulaukti vizito į Žalgirio kliniką, tai čiupkit siuntimą į rankas ir pirmyn. Vizitas truks neilgai: užpildysite krūvelę popierių, padarys panoraminę rentgeno nuotrauką (nemokamai) ir galiausiai priims gydytojas, kuris parodys nuotrauką ir patvirtins, kad lupt dantis reikia lauk. O lupt juos galima dviem būdais: du kartus po du su vietine nejautra už maždaug 4×30=120 eurų arba visus keturis iš karto ligoninėje nemokamai. Na, man prieš keletą metų kardiologė Antakalnio poliklinikoj sakė, kad turėčiau dust su tokia savo širdim, tai gydytojas rekomendavo atgult į ligoninę ir išsilupt visus dantis su medikų priežiūra. Per daug įkalbinėti nereikėjo, sutikau. Gavau vėl krūvą siuntimų – pas kardiologą, į Žalgirio ligoninę, pas šeimos gydytoją bendriesiems tyrimams.

Su kardiologais eilės didžiausios, tai pirma su tuo siuntimu reikia ir užsiimti. Suradau visai gerą vietą Karoliniškių poliklinikoj už poros savaičių. Ten paaiškėjo, kad Antakalnio poliklinikoj gydytoja babytė man prieš keletą metų nesąmonių prišnekėjo ir su mano širdim absoliučiai viskas tvarkoj. Tą aš ir įtariau, bet dabar jau gavau specialistės patvirtinimą ir leidimą operuotis. Jei jums su širdim viskas gerai, tai šito etapo pas kardiologus neprireiks.

Tada reikia susidėliot vizitus į Žalgirį ir savo polikliniką, nes kraujo ir šlapimo tyrimai turi būti padaryti ne anksčiau nei prieš savaitę iki operacijos. Registruojamės į Žalgirio ligoninę ir mažiausiai tris darbo dienas prieš tai – pas šeimos gydytoją, nes vieną dieną pas ją eisit siuntimo tyrimams, kitą dieną darysitės tyrimus, trečią dieną eisit siuntimo operacijai su tyrimų rezultatais. Čia man nemokama medicina pasibaigė – už dalį tyrimų liepė susimokėt. Išleidau apie 13 eurų ir dar didelis klausimas, ar čia manęs sava poliklinika neapgavo liepdama mokėt, turint siuntimus operacijai. Aaa, tiesa, jei sugebėsit susirgt prieš operaciją, tai kortų namelis griūna, bet čia gal savaime suprantama, kad jūsų sergančių niekas neoperuos.

Nusiteikiam 3-4 dienoms palatoj ir ryte prisistatom į Žalgirio ligoninę. Pirmą dieną niekas nieko nedaro, ateina gydytojai, trumpai viską paaiškina, išsiklausinėja. Anesteziologai prigrasina po vakarienės nieko nevalgyt, o paskui ir negert. Geroji naujiena – nors jums iki tol sakė, kad operuos dantis jus visiškai atjungdami su bendrine narkoze, yra galimybė operuoti su raminamaisiais + vietine narkoze, kas yra žymiai saugiau ir geriau. Pasikonsultuokit dėl šito su anesteziologu, nes narkozės tipą daugeliu atvejų leidžia pasirinkti pacientui.

Palata. Palatos sovietinės, dvigulės, aptrupėjusiu tinku ir burzgiančiomis lempomis, bet lovos, langai, radiatoriai yra nauji, sanitarinis mazgas irgi toks pusėtinas. Gyvent galima. Jei labai pasiseks – gal gausit jau suremontuotą. Tiesa, šikpopieris, muilas, rankšluosčiai, pižamos į šitas iš PSDF kompensuojamas atostogas neįeina, tai pasiimkit savo. Valgyt duoda valgykloj, tris kartus per dieną, maistas neįspūdingas, porcijos irgi, bet užtenka, išgyvent galima.

Bonus. Jei labai pasiseks – pirmą dieną pakliūsit studentams į nagus. Padarė 3D veido nuotrauką, 3D apnašų vaizdą ir nemokamą burnos higieną (šitą geriau pasidarykit prieš operaciją). Daro tyrimą, kaip burnos higienos būklė atsiliepia pooperaciniam gijimui. Galima atsisakyt viso šito, bet palatoj nuobodu sėdėt, tai vis pramoga, o ir nauda neabejotina.

Operacija. Laukiat nuo ryto alkani, ištroškę ir drebat, kada čia jūsų ateis išsivest. Ateina apie pietus, nusiveda į operacinę. Išrengia iki apatinių, paguldo, apdėlioja visokiais aparatais, į veną įstato kateterį. Suvarvina kažkokių smagių raminamųjų (intraveninė sedacija), nuo kurių pasaulis darosi gražesnis, pats esi ramesnis, bet pilnai sąmoningas. Suleidžia vietinę narkozę visiems keturiems dantims. Na ir prasideda pjaustymas, gręžimas, dalinimas ir rovimas. Kartais atrodo, kad išneš dantį su visu žandikauliu, bet profai dirba, viskas gerai. Po vieną išlupa ir susiuva. Atvaro lovą iš palatos, pats perlipi nuo operacinio stalo, įkiša dar marlės gabalą į burną pusvalandžiui ir mažą lašinę suvarvina. Dar ledo duoda palaikyt. Labai viskas nepriekaištingai buvo, jokių nusiskundimų. Po operacijos esi visiškai žvalus ir gyvybingas, po poros valandų jau su visais vakarienę valgai normalią.

Pooperaciniai reikalai. Vakare kažkokių bjaurių vaistų suleidžia nuo tinimo į užpakalį. Vienas bjauresnių dalykų visam šitam procese. Raumenys truputį patrūkčioja iš nepasitenkinimo, bet greit išsivaikšto. Antibiotikų, aišku, gauni kursą ryte-vakare ir litrą pošlykščio dezinfekcinio skysčio burnai skalauti. Po 2-3 dienų iš ligoninės paleidžia, jei viskas gerai. Skausmo jokio nei operacijos metu, nei po jos, nei po kelių dienų. Aišku, neskauda tik, kol pjūvio vietų nelieti, čia savaime suprantama. Bet šiaip jokių vaistų nuo skausmo tikrai nereikia. Tinimas. Tinimas nedidelis pasireiškia kelioms dienoms, bet čia irgi normalu. Po savaitės ištraukė siūlus, bene skausmingiausia šio reikalo procedūra, laimei, trunka neilgai, galima pakentėti.

Mitai.
Mitas nr. 1: gulėsi kaip lavonas ir tave pumpuos su lašinėm. Su vietine nejautra operuojant niekas nieko nepumpuoja, mažą maišiuką tik supila ir už dešimt minučių po operacijos gali vaikštinėt. Esi žvalus. Nepykina.
Mitas nr. 2: maistas tik per šiaudelį. Po operacijos praėjus dviems valandoms gauni vakarienę. Įprastą vakarienę. Niekur neskubi, tai kramtai su priekiniais ir vargo nematai. O jei per daug negaila maistu žaizdų išterliot, tai kramtyt gali normaliai, nes viskas tvirtai užsiūta. Aišku, jogurtai ir kitas lengvai kramtomas maistas yra labai gerai ir patogu, bet ne būtinybė.
Mitas nr. 3: Savaitė ligoninėj. Paprastai išleidžia po dienos ar dviejų. Kambarioką operavo ketvirtadienį, tai penktadienį jau išrašė kartu su manimi, nors mane diena anksčiau operavo.
Mitas nr. 4: Raunant su vietine po du dantis organizmui lengviau. Jūs šitą savo organizmui papasakokit, kai antrą antibiotikų seansą pradėsit gert.

Labai ačiū Žalgirio ligoninės kolektyvui. Viskas labai sklandžiai praėjo. Džiaugiuosi, kad visgi pasirinkau rauti visus dantis iš karto. Visų pirma, vienas kursas antibiotikų vietoj dviejų. Visų antra, nemokama. Visų trečia, truputis poilsio ir pooperacinė priežiūra, nes maža ką. Visų ketvirta, pasikankint geriau kartą negu du.

Jei į ligoninę gult nenorit ir ieškot priešingų motyvų, tai skaitykit geriau šitą:
http://www.kleckas.lt/blog/protiniai-dantys-ir-ju-rovimas

Vašingtonas, JAV

Pasikvietė gi Malčių Tarptautinis Valiutos Fondas į savo būstinę. Lėktuvo bilietus nupirko, apartamentus viešbuty užsakė, pinigų pragyvenimui davė. Nebuvo kaip atsisakyti tokių dviejų savaičių atostogų. Pirma nuotrauka didinasi, jei Malčiaus neįžiūrit.

Galvojau, kad bus koks eilinis nuobodus dangoraižiais apkrautas JAV miestas. Bet visiškai priešingai, jokių dangoraižių, medžių galybė, voverės gatvėse šokinėja. Smagu. Net oras tobulas pasitaikė, pirmą savaitę iki +34C, bet kitą savaitę atvėso iki neįprastų, bet man priimtinesnių 27C.

Nuvažiavęs iš oro uosto į stotį, neradau, kur stoja autobusas man iki viešbučio važiuojantis, tai paprastuoju būdu pro centrą 4 km pasivaikščiojau ir pagrindinius objektus iškart apžiūrėjau, nes pakeliui buvo. Tiesa, TVFas dar paskui ir ekskursiją su autobusu padarė, tai pakartotinai viską apžiūrėjom.

Trump’o triobelė su dviem tvorom, milijonais policijos, snaiperiais ant stogo ir pan. Beveik kasdien tekdavo praeit, tai vis judesys aplinkui vykdavo, tai protestuotojai rėkauja, tai diskoteka su Abbos dainom. Veiksmo centras.

Na, dviračių juostos pavydą kelia. Gali būti ir geriau, bet lyginant su Vilniaus sąlygom, tai tik svajot. Net avariniai sugedėliai nedrįsta ant dviračio juostų stot. Na ir šiaip labai pakančiai į dviratininkus reaguoja mašinų vairuotojai, neteko matyt, kad kas pypteltų, nors ir išdarinėja nesąmones dviratininkai kaip ir Vilniuj. Tiesa, tarpusavy automobilių vairuotojai pasipypsint mėgėjai, bet kitiem nesignalina – ar tai dviratis vinguriuotų viduriu kelio, ar pėstysis per raudoną eitų, ar koks afroamerikietis riedlente trečia eismo juosta važiuotų (real story).

Tiesa, panašu, kad dviračius vagia, nes dauguma su keliom spynom pririšti – ir per rėmą su U spyna ir per ratus su trosais. O ir prie stulpų matosi neatsargių dviratininkų palikti dviračių likučiai – arba ratas, arba rėmas be ratų, priklausomai nuo to, kas spyna pritvirtinta.

Lietuvą labai gerbia, visur Vyčio skulptūrų pristatinėta.

Trečias kartas JAV, bet pirmą kartą tik į Walmartą užšokau. Na, eilinė Maxima.

Griauna. Kažką naujo statys, bet niekas nedulka, vandeniu užpila. Tvarkinga.

Na ir Malčius, aišku, nepraėjo pro gyvūnų globos organizacijos šunis nepakalbinęs. Pačiame Vašingtone su augintiniais bėdų kaip ir nėra, vežasi gyvūnus iš šungaudžių kitose valstijose, kur juos masiškai pribaiginėja po 72 valandų nuo sugavimo. Nesitikėjau, kad JAV dar kai kuriose vietose taip blogai. Net pas mus dvi savaites duoda. http://www.ruraldogrescue.com

Aš burbėt mėgėjas, bet neturiu ką prikišt. Nuostabus žalias miestas. Net prakeiktų rūkorių beveik nėra. Ir opelių nėra, todėl saugu su dviračiais važinėt. Na ir apskritai ten gal dyzelio nei vieno – mašinų begalė, o jokio užterštumo nesijaučia. Labai patiko. Taip, Malčiui patiko, būna ir taip.

Katė KacKac užbaigė savo dienas

Daug metų sakiau, kad katė KacKac pergyvens mane. Nedaug trūko, bet visgi klydau. Sulaukusi maždaug aštuoniolikos metų, pasidavė. Niekas jau tiksliai neatsimena, kiek jai metų. O ir aš pats dar pyplys buvau, kai ji atsirado. Tiesą sakant, mažai ir atsimenu tų laikų, kol jos nebuvo. Pagyveno kaime, senatvę praleido Vilniuj, vaikštinėjo po parką paskui mane kaip šuniukas, vaikė visokius jorkšyrus ir panašius žiurkėnus. Ryte prašvitus vis keldavo švelniai baksnodama letena į veidą. Sunku patikėti, kad daugiau to nebedarys. Labai tobula katė buvo. Gaila, bet visiems ateina savas laikas.

Avarija su pasiskraidymo elementais

Rieda sau Malčius po darbo neskubėdamas (apie 45 km/h) namo, visi automobiliai jau sankryžą pravažiavę, žalia dar net nemirksi. Tik iš priešingos pusės paskutinis opelis pamažu ropoja į sankryžą, nes ruošiasi sukti į kairę. Visiškai įprasta kasdienė situacija – laukia, kol Malčius pravažiuos tiesiai. Bet paskutinę sekundę visgi paaiškėja, kad nesuprantamais būdais Malčiaus nepamato, nors anas su geltona liemene vidury šviesios dienos važiuoja, esant tobulam matomumui. Na, yra ta vairuotojų kategorija „mašinų nėr – kelias tuščias“.

Tai taip iš pasalų, iš lėto Malčiui ir stuktelėjo į šoną. Anas prieš tai dar bandė kreipt vairą į dešinę, bet to neužteko. Matyt, kliudė dviračio galinę pusę, nes dviratininkas parodė savo aerobikos sugebėjimus ir nuskrido ant šaligatvio, o dviratis ramiai nuvažiavo asfaltu.

Įsibėgėt ir gera trajektorija pakilt į orą jau mokėsiu. Tik štai su nusileidimu kitą kartą reiks gerokai padirbėti. Negrakštus nusileidimas. Visiškai negrakštus. Malčiaus nekentėjų būrelį turiu nuliūdint – nieko rimto. Pora siūlių, nudrožta priekinio kumpio oda ir stipriai aplamdyti šonai. Galiu tik pagirt motulę gamtą už gerai sulipdytus kaulus – tokiu greičiu tėkštis kaulais į cementą ir beveik nieko.

Reiškiu didžią pagarbą greitajai pagalbai, Lazdynų ligoninei ir policijai. Šitoj srity viskas suveikė puikiai, greitai, maloniai ir draugiškai. Bet visgi tikiuosi, kad antrą kartą nebeprireiks. Na ir atskira padėka kraujadavių būrelio senbuviui Erikui už dviračio ir Malčiaus suvežiojimą iki namų.

Pirmas gyvenime Malčiaus nedarbingumo pažymėjimas. Bet jis grįš. Ir grįš greitai. Ir grįš dar bjauresnis nei buvo. Ruoškitės, visureigių vairuotojai. Ir gėdykitės, kad patys nedrįstat stot akis į akį, o siuntinėjat nusmurgusius opelius su Malčium kovot. Ir kovot tokiais negarbingais pasalūniškais būdais.

Kraujo donorystės #36-40

Kraujo donorystė #36

Kraujo centro rankšluostis

2016-09-19: Tiesą sakant, po praėjusio karto galvojau, kad šįkart nesutilpsiu į hemoglobino normas, tad ėjau su mintimi, kad gausiu siuntimą mėnesiui pailsėti. Ir visgi labai nustebau, kai pasakė, kad sukilo iki 144. Kažkokie kosmosai su tais svyravimais, mityba visiškai nesikeičia jau beveik metus, o hemoglobinas šokinėja, kaip jam patinka. Aišku, hemoglobino mūšį laimėjo Justinas, kuris baisiai džiaugėsi, bet man dabar svarbiau nebūt išbanintam ir sistemingai judėt link 40 donacijų ir sočios senatvės.

Kol mes nusileidom kraujus ir prisėdom išgert arbatos, anksčiau nei tikėtasi, atbildėjo ir Rimas. Eilinį kartą registratorei pradėjom burbėt apie nevykusiai sukurtą Mano Kraujas Web sąsają, kur niekas neveikia, ir mobiliąją aplikaciją, kuri šiek tiek veikia, bet paranojiškai reikalauja keisti slaptažodį. Žodžiu, kuriant sistemą, pinigai įsisavinti gerai.

Registratūroje dirbo labai šauni mergina, kuri paslaugiai vis papildydavo dubenėlį javinukais ir riestainiais. Turėjo atsargų tiek, kad nei aš, nei Rimas nepajėgėm visko sukimšt. Bet pasakėm, kad grįšim kitą kartą. Žmonių daug nebuvo, niekam nesimaišėm, tai labai smagiai pasisėdėjom ir pabendravom.

Dovanų lentynos aptuštėjusios, bet atsirado rankšluosčių. Tai vieną ir paėmiau. Dar pridėjo VCUP 5€ kuponą, šokoladą ir žurnalą, kurį išleidžia maždaug kartą per metus. Dar tik trečias numeris. Reiks paskaityt.

Kraujo donorystė #37

Kraujo centras - Žalias puodelis

2016-11-21: Kraujo centras tuščias, mūsų būrelis irgi kažkoks vangus – susiruošėm dviese su Justinu. Bent šitas niekad nepaveda. Dėl nuorodos į savo tinklaraštį ir inkstą sutiktų parduot. Hemoglobino karą jis irgi eilinį kartą laimėjo, bet svarbiausia, kad pagal donacijų skaičių stipriai atsilieka ir kol kas galiu jaustis saugiai. Dovanų lentynai rinkimai padarė įtaką. Baigėsi raudonos spalvos dominavimas. Nauja puodeliai – žali. Priglaudžiau į kolekciją.

Kraujo donorystė #38

Kraujo centras Mėlynas puodelis

2017-01-30: Dėl užsitęsusių žieminių ligų teko beveik dviem savaitėm nukelt kraujo davimo datą. Atsinaujinusiame VCUP Kraujo centre per pietus susitikom su Žilvinu ir Eriku. Darbuotojos nuobodžiauja, nė gyvos dvasios. O ir pati patalpa užgriozdinta visokiomis lentynomis ir plakatais. Senosios patalpos buvo ankštos, bet gerokai jaukesnės.

Visiškai netikėtai laimėjau hemoglobino karą su 148 mg/l, dovanų lentynos pustuštės, tad teko imti dar vieną puodelį. Ramiai pasisėdėjom, pakramtėm javinukų ir patraukėm savais keliais. Beeidami su Žilvinu dar aptarėm mašinų vairuotojų kultūrą, stabtelėjimus dviračių juostose, ant šaligatvių ir pan. Ir skaudžiausia, kad nei policijai, nei Vilniaus viešajai tvarkai įžūlūs vairuotojai yra nė motais. Važiuoja pro šalį ir nė nepabara. Tenka visokiems malčiams fotkint ir skundus rašyt. Bent tada sureaguoja.

Kraujo donorystė #39

Kraujo centras - Marškinėliai_opt

2017-04-03: Kraujo centras po balandžio šilumos rekordų visiškai ištuštėjęs, kaip ir mūsų kraujadavių būrelis – kas koją išsisuko, kas ligoninėj guli, kas grafiko nesilaiko. Tad susitikau tik su Justinu, kuris atėjo su jauduliu ir bandė reabilituotis po gėdingo išbaninimo praėjusį kartą, išgirdęs, kad hemoglobinas šįkart siekia ne tik mergaitišką normą, bet ir vyrišką – lengvai atsiduso, nuotaika kaipmat pagerėjo. Tiesa, to neužteko, kad aplenktų Malčių – gavo į skūrą 140 vs 142.

Eilinį kartą grybauja Kraujo centro programėlė, neveikia registracija kraujo davimui, na, ten iš esmės beveik viskas neveikia. Ir niekad neveikė. Įdomu, kiek Kraujo centras iššvaistė pinigų tai gėdingai pseudomoderniai sistemai… Dėl to Justinui teko pildyt popierinę anketą kaip Antikos laikais. O Malčius visada registruojasi per WEB sąsają, tai jam viskas suveikė.

Niekam tikusios programėlės gėdą šiek tiek atstoja visokie riestainiai, kurių šįkart buvo, bet buvo nedaug. Negailėkit. Mes gi ateinam ne žmonių gelbėt, o pavalgyt. Nėr maisto – nėr kraujo. Na, dar marškinėlius davė, S dydis, bet sutelpu. Prasitampys gal kiek ir bus gerai. Svarbu, be tų durnų užrašų kaip anksčiau.

Kraujo donorystė #40

2017-06-05: Kraujadavių būrelis išsiderino, tad į VCUP vėl ėjom dviese su Justinu. Dar pajuokavau, kad jam po menstruacijų bus hemoglobinas nukritęs, bet vėliau paaiškėjo, kad menstruacijos – dalykas rimtas. Sumušė žmogus banų rekordą ir gavo antrą baną per metus. Aš jam vis rekomenduoju pereit prie mano laiko patikrintos hemoglobiną didinančios kopūstų dietos, bet jis vis nepasiduoda, tai ir nereikia stebėtis, kad tokie rezultatai. Na, bent jau neužtemdė Malčiaus 40-osios donacijos šlovės. 40. Kai pradėjau, atrodė, kad čia sunkiai pasiekiamas reikalas, o štai, prašom, jau ir yra. O ir hemoglobinas dar labiau pasistiebęs – 147 mg/l. Dar padarė ir jau kurį laiką žadėtą feritino tyrimą, nors kam jo reikia, tai nežinau, na bet kaip nepaimsi, kai nemokamai daro… Dovanų lentyna tuštoka, tai visi ima termosus. Lyg ir normalios kokybės netgi, nors dar ir nebandžiau.

Tai štai. Dar popieriuko negavau, bet jau praktiškai patapau garbės donoru, galit nuo šiol kreiptis, gerb. Malčiau.

Melagingi perspėjimai ant cigarečių pakelių

Rūkymo sukeltos ligos

Virginijos SAMULIONYTĖS nuotr.

Kai apsiperku ne savitarnos kasose, vis žvilgteliu į cigarečių stendą virš galvos. Ojej – tie durniai prarūko daugiau negu aš maistui išleidžiu. Na, bet čia jau jų pačių reikalas, kur kišti savo uždirbtus pinigus.

Didesnė problema tame, kad ant cigarečių pakelių pripaišyti užrašai, kad rūkorius tuoj pakirs koks plaučių vėžys arba koja nugangrenuos, yra visiškas melas. Rūko šlykštynės metų metus ir nenusibaigia. Kur bepersikeltum gyvent, vis tiek atsiras laiptinėj bent vienas glušas, kuris dieną naktį rūkys balkone arba prie įėjimo į laiptinę ir pastoviai užšikinės kiemą savo nuorūkom. Nesgi, jei rūkai kur toliau nuo normalių žmonių ir nuorūkas mėtai į šiukšliadėžes, tai esi ne bachūras. Dar šitie padugnės į viešąjį transportą būtinai įlipa pritraukę pilnus plaučius dūmų, kad autobusas dvoktų keleriopai baisiau už užtriestą išvietę.

Jei jau paišot baisius paveiksliukus ant cigarečių pakelių, tai ir pačių cigarečių sudėtį atitinkamą padarykit, kad tie suknisti impotentai ilgiausiai per metus nusibaigtų baisioje agonijoje nuo tų žadamų komplikacijų ir nebenuodytų aplinkinių.

Rūkot – rūkykit. Eikit į laukus ir rūkykit pasislėpę krūmuose, jūsų asmeninis reikalas. Kam čia viešumoje demonstruoti šitą savo ligą? Kam pasyviai ligoniais daryti normalius aplinkinius žmones, traumuoti vaikus? Ar būtina kasdien prospektais žygiuoti čiulpiant kažkokį pailgą daiktą? Šlykštynės jūs.

Labai gerai, kad akcizus pakėlė. Tegu dar keleriopai didina. Galgi nuo neaiškios kokybės kontrabandos jūs greičiau visi nusibaigsit.

Ačiū už dėmesį. Su meile ir pagarba, visada jūsų, tolerantiškasis Malčius.

Nacionalinis diktantas #2017

Malčius rašo nacionalinį diktantą

Dar vieni metai praėjo, parašėm dar vieną Nacionalinį diktantą. Labai jaučiasi, kad kasmet mano gramatikos sugebėjimai vis labiau šlubuoja. Jei po mokyklos baigimo jie buvo beveik nepriekaištingi, tai dabar rašybos tikrinimo programos jau už mane pasidarė gudresnės.

Organizatoriai šiemet padarė protu nesuvokiamą sprendimą ir nukėlė diktanto rašymą iš įprasto šeštadienio į penktadienį. Toks įspūdis, kad piktybiškai bandoma mažinti dalyvių skaičių. Toli gražu ne visi norintys darbo metu turi galimybę jį rašyti. Iš pradžių galvojau nedalyvauti, paskui nusprendžiau eiti į Vilniaus savivaldybę, bet galiausiai diktanto rašymą darbe suorganizavo kolegės. Tiesa, sena magnetola prastą garsą skleidė, o vietoj jos paleista transliacija internetu nepasitikėjau, tad pasileidau per telefoną FM bangų radiją ir rašiau su ausinėm. Labai geras sprendimas, labai gerai, aiškiai girdisi. O ir aplinka dėmesio neblaško.

Diktavimo tempas (kaip ir pernai) labai geras, spėt galima ir dar laiko lieka. Tekstas irgi gražus sukurtas. Žodžių nebevartojamų neprikrauta, kaip anksčiau mėgdavo. Skyryba, žinoma, yra neįveikiama kalbininkų tvirtovė su išimčių gynybiniais bokštais, tad apie ją atskirai kalbėti neverta.

Prezidentė siūlo skaidrinti paramą gaunančių organizacijų veiklą

Prieš daugiau nei savaitę, po Lietuvos geležinkelių paramos skirstymo skandalų, Prezidentė pasirašė dekretą su siūlymu griežtinti ne pelno sektoriaus atskaitomybę. Tiksliau ją įvesti, nes dabar atskaitomybė yra beveik nulinė. Iki 2016-ųjų metų šiame sektoriuje buvo visiška anarchija – buvo privaloma tik Registrų centrui teikti metines veiklos ataskaitas. Bet jų nepateikus, jokių sankcijų nebuvo, tai beveik niekas ir neteikė. Kitaip sakant, kauliji pinigų ir darai su jais ką nori, nes gali už tai neatsiskaityti. Nuo 2016-ųjų atsirado prievolė Registrų centrui teikti ne tik veiklos ataskaitas, bet ir metinę finansinę atskaitomybę. O kas atsitinka jų nepateikus? Teisingai, nieko. Tai lygiai taip pat aktyviai organizacijos jas šiemet ir pateikė. Tiesa, ATPK 1722 lyg numato baudą vadovams nuo 289 iki 2896 €, bet neteko girdėti, kad kas būtų nubaustas.

Kodėl mane šitas klausimas domina? Jau kurį laiką kapstausi po tai, kas vyksta ne pelno sektoriuje. Anksčiau savanoriavau vienoje gyvūnų prieglaudoje. Taip, sename gerame VšĮ Beglobis, kurio vadovai savanorius psichais vadina, savanorėms snukius daužo, o paprašius veiklos ataskaitų – parodo duris ir pakeičia jų spynas. Nuostabus nepelno sektoriaus pavyzdys. Arba štai imkim kitą gyvūnų globos pažibą – VšĮ „Penka koja“, kuri jau kelerius metus skęsta teismų maratonuose (ir galo dar nesimato), gauna per metus 120’000+ eurų paramos, teismo minima kaip švaistanti neadekvačias pinigų sumas advokatams, o skaitant teismų nutartis, susidaro įspūdis, kad ir vidaus dokumentus klastoja, ir teismams išsijuosę meluoja, ir ko tik nedaro. Ir pabandykit jūs iš tokių organizacijų privalomas viešinti veiklos ataskaitas išsireikalauti. Be šansų. Bandžiau įvairiais būdais. Vieni meluoja, kiti ignoruoja, o įvairios institucijos atsisako įsikišti. Ir čia tik du pavyzdžiai. Tokių apstu.

Ką siūlo Prezidentė? Beveik 100% tai, kas jau kurį laiką sukosi mano galvoje. Ne, ne bausti už privalomų duomenų nepateikimą, o tiesiog užsukti paramos kranelį. Laiku nepateikei ataskaitų – ate ate, paramos gavėjo statuse, o kartu ir ate ate, šešiaženkle suma iš 2% GPM paramos. Siūloma keisti visus susijusius įstatymus – Viešųjų įstaigų, Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų. Juose siūloma įtvirtinti ir suvienodinti prievolę kasmet teikti Registrų centrui veiklos ataskaitas ir metinę finansinę atskaitomybę. Be to, detaliai nurodyti, kiek ir kokios paramos gauta iš konkrečių juridinių asmenų. O kad organizacijos neignoruotų prievolės kiekvienam norinčiam leisti susipažinti su jų veiklos ataskaita – pataisyti ir Civilinį kodeksą, nurodant, kad Registrų centras privalo visiems norintiems leisti susipažinti su veiklos ataskaitomis neatlygintinai (šiuo metu už jas reikia susimokėti).

6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą,:
1) jeigu paramos gavėjas praėjus 60 kalendorinių dienų nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino nepateikė juridinių asmenų registrui metinio pranešimo (konsoliduoto metinio pranešimo) ar veiklos ataskaitos

Jei Seimas pritars Prezidentės siūlomiems įstatymų projektams, naujoji tvarka įsigalios jau 2018-01-01. Atsižvelgiant į pastarojo meto su parama susijusius skandalus ir į tai, kad pataisas siūlo pati Prezidentė, labai tikėtina, kad Seimas nesudvejos. Tai būtų dar vienas nemažas žingsnis skaidrinant skandaluose skęstantį „ne pelno“ sektorių. Geri pasiūlymai ir sumanus jų užtikrinimo kelias. Tiesa, neaišku, kaip bus užtikrinama, kad veiklos ataskaitose būtų paskelbta visa privaloma informacija, gal bus kokios Registrų centro paruoštos formos su kontrole, o ne tiesiog PDFo įkėlimas į sistemą.