Įžanga

Praleidžiame Linux Mint 11, apie kurį pavasary neturėjau laiko rašyti ir kuris nieko įdomaus ir naujo neatnešė, ir pereiname prie Linux Mint 12 Lisa, kuris naujovių turi daugiau negu reikia. Gal reiktų sakyti ne naujovių, o vieną esminę naujovę – naująją Gnome 3 vartotojo sąsają su visokiais Gnome Shell, kad ir ką tai reikštų. Dar mačiau, kad iki trečiosios versijos atnaujintas ir branduolys, bet man, kaip eiliniam vartotojui, tie skaičiukai mažai rūpi, nes vizualiai patobulėjimo nematau.

Apsišniukštinėjimas

Linux Mint 12 išbandžiau dar RC stadijoje. Sistema pasirodė kaip visai įdomus ir nelabai praktiškas žaisliukas, nors situacija buvo žymiai geresnė nei Ubuntu Unity aplinkoje. Labiausiai kliuvo du (viršutinis ir apatinis) valdymo skydeliai bei pradanginta užduočių juosta, be kurios nelabai įsivaizduoju darbo kompiuteriu. Kliuvo ne man vienam, Linux Mint kūrėjai buvo užversti nepatenkintų vartotojų komentarais. Ne veltui iki galutinės Linux Mint 12 versijos išleidimo atsirado galimybė sujungti abu valdymo skydelius į vieną, esantį viršuje, o pastarajame atkurta ir sena gera užduočių juosta (o gal tai buvo jau ir RC versijoje, tik nebuvo akcentuota). O ištikimiems senosios sąsajos Gnome 2 fanams pasiūlytas kažkoks į Gnome 2 sąsają panašus hibridas, pavadintas MATE. Nors esminiai trūkumai buvo ištaisyti, keisti senąją LM11 į naująją neskubėjau, galvojau palaukti bent jau Linux Mint 13. Visgi smalsumas nugalėjo, atriekiau 10GB skirsnį ir pasilikdamas senąją Mėtą, šalia įsidiegiau ir naująją. Po pusdienio paaiškėjo, kad smulkių trūkumų yra, bet naudoti galima jau dabar. Taip LinuxMint11 iškeliavo lauk, o į jos vietą atėjo Linux Mint 12.

Linux Mint 12 Lisa

Šviežiai įsidiegus Linux Mint 12, matomi abu valdymo skydeliai: tiek apatinis senasis mėtinis, tiek ir naujasis Gnomo. Nustatymuose reikia išjungti Bottom Panel Extension, paspausti Alt+F2 ir įrašyti raidę „r“. Gnomas persikrauna, o du valdymo skydeliai susijungia į vieną, esantį viršuje. Taip, nuo šiol Mėta valdoma viršuje. Kiek keista, bet po kelių valandų įpratau, gal taip netgi patogiau.

Pats skydelis tapo labai statiškas: nebegalima keisti jo aukščio, pozicijos (pvz., nusikelti į apačią), o ir jo elementų pačiame skydelyje keisti vietomis nebeleidžiama. Čia kol kas yra dvi išeitys: būti kompiuterastu ir mokėti pačiam viską susikoduoti pagal poreikius arba pasinaudoti augančiu Gnome Shell įskiepių katalogu.

Pasikeitęs MintMenu. Nebe toks gražus, lėtesnis, mažiau funkcionalus (aplankai perkelti į submeniu) ir statiškas (pasikeisti galima tik mėgstamiausių programų sąrašą).

Nuvedus pelę į kairįjį viršutinį kampą, atsidaro naujasis Gnome Shell valdymo skydas.

Kairėje galima susitalpinti dažniausiai naudojamas programas (jas naudoja ir MintMenu), o po jomis rodomos ir kitos tuo metu paleistos programos. Likusiame plote rodomi visi atidaryti langai, galima pasirinkti, kad parodytų ir visas turimas programas (kaip paveikslėlyje), o tai jau savo savybėmis atitinka patį MintMenu. Veikia ir programų paieška (kol kas kiek per lėtai) ir suskirstymas į kategorijas. Visas šitas skydelis man labai patinka, nes net pelės nereikia paspausti, kad jis būtų atidarytas. Senojo MintMenu praktiškai nebenaudoju.

Sistemos dėtuvė (Tray bar). Kalbu apie tą dešinėje pusėje esančią sritį su programų piktogramomis ir kitu turtu. Į akis krinta per dideli tarpai tarp piktogramų, vietos švaistymas. Be to, nesisteminės programų piktogramos gerokai didesnės, negražiai atrodo. Ne gana to, vėl lenda senos problemos, kartais dingsta kai kurių programų piktogramos, pvz., Skype, o GoldenDict piktogramos iš viso nesiteikia rodyti.

Du klaviatūros indikatoriai. Daug kas skundžiasi, kad toje sistemos dėtuvėje rodomi du klaviatūros indikatoriai. Sprendimas paprastas: einate į klaviatūros nustatymus ir pasiliekate vieną vienintelį klaviatūros išdėstymą: Lithuanian. Abu indikatoriai iš karto dings iš akių. Pats jau gana seniai naudojuosi tik lietuvišku išdėstymu, nieko nejunginėju, bet nieko man ir netrūksta.

Mate. Čia ta minėta senosios aplinkos Gnome2 kopija, kurią kažkas bando pritaikyti prie naujovių. Buvau pasileidęs trumpam. Tikrai, visiška Gnome2 kopija, bet… Kažkokios problemos su šriftais, atrodė prastokai. Procesoriaus apkrova gerokai didesnė nei Gnome3. Žiūrint į Gnome 3 perspektyvas, aplopius klaidas ir pagerinus stabilumą, Mate neturi jokių prošvaisčių. Gal dar metus kitus pavegetuos, bet nemanau, kad realiai susilauks populiarumo.

Stabilumas. Kaip jau minėjau, yra kur tobulėti. Ne taip jau ir retai Gnome3 tiesiog atsisako reaguoti į klaviatūros ar pelės komandas, tenka spausti ctrl+alt+backspace ir perkrauti X’ą. Aišku, čia ne operacinės sistemos perkrovimas, užtrunka kelias sekundes, bet vis tiek.

Resursai. Užsikrovusi sistema su visokiais skaipais, gajimais ir panašiomis smulkmenomis naudoja 250 MB RAM, procesoriaus irgi daug neapkrauna. Diske su visomis programomis užima tradicinius 4GB. Visai priimtina.

Suderinamumas. Tradiciškai diegimo metu buvo atpažinti visi mano kompiuterio komponentai ir jiems sudiegtos reikiamos tvarkyklės. Viskas veikia be priekaištų: nuo kameros ir mikrofono iki monitoriaus rezoliucijos.

Grožis. Taip. Linux Mint su kiekviena versija darosi vis gražesnė. Ne išimtis ir čia, elegantiška viršutinė skydelio juosta ir tas gražus valdymo skydas, atidaromas kampe. Man patinka.

Naudojamos programos

Tradiciškai, gal naujiems vartotojams prisireiks:

• Audacity – Audio failų redagavimo programa
• Chromium Web Browser – Pagalbinė naršyklė
• Deluge – Torrent klientas, kurį pažaidus galima priversti veikti ir MRU bendrabutyje.
• EasyTag – Muzikos failams ir jų žymoms tvarkyti
• FileZilla – FTP klientas
• Firefox – Pagrindinė naršyklė
• Gedit – Paprastiems tekstiniams ir įvairiems WordPress failams atidaryti ir redaguoti.
• Gimp – Paveikslėliams redaguoti
• GParted – Disko skirsniams tvarkyti
• Gajim – Pokalbių klientas, naudoju su Google Talk paskyra.
• GoldenDict – Žodynas, kuris vienu metu gali ieškoti keliose duomenų bazėse. Susikėlus Alkono, Oxfordo ir kitokias duomenų bazes, tampa idealia programa.
• Hardinfo – Kompiuterio vidurių informacijai pažiūrėti
• LibreOffice – Tekstiniai failai, skaičiuoklės, pristatymai…
• Opera – Pagalbinė naršyklė
• PiTiVi – Video failų redagavimo programa
• Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas
• Parcellite – Iškarpinės tvarkyklė (labai protingai skamba). Kad Copy-Paste mechanizmas veiktų geriau ir patogiau.
• Phatch – Keisti kelių nuotraukų dydžius vienu metu.
• Poedit – WordPress ir kitokiems komponentams versti į lietuvių kalbą.
• Rhythmbox – Audio grotuvas
• Skype – Pokalbių programa
• Sound converter – Audio failams konvertuoti
• System monitor – Pažiūrėti, kiek kas resursų naudoja, „pakibusioms“ programoms išjungti.
• Unreal Tournament – Sena gera pirmo asmens šaudyklė, jei kartais norisi prisiminti senus laikus.
• VLC – Video grotuvas
• Xdemineur – Senas geras minų žaidimas
• Xvidcap – Ekrano filmavimo programa

Rekomendacijos

Sistema smagi, inovatyvi ir graži, bet stabilumo ir galimybės laisvai tvarkytis trūksta. Visgi asmeniniam naudojimui ji kuo puikiausiai tinka jau dabar.

Jei mėgstate naujoves ir jūsų negąsdina, kad vartotojo sąsaja iš niekur nieko retkarčiais užsilenks, galite drąsiai naujintis. Nes net toks į pokyčius kreivai žiūrintis žmogus kaip aš, galiu teigti, jog sąsajos perspektyva tikrai yra. Dar šiek tiek laiko ir Gnome3 bus visa galva priekyje lyginant su Gnome2.

Labiau vertinantiems stabilumą, o ne naujoves siūlyčiau likti su Linux Mint 10 ar bent jau Linux Mint 11 (pastaroji irgi turėjo problemų) ir palaukti bent jau pavasario pradžioje pasirodysiančios Linux Mint 13. Tikėkimės, kad iki to jau bus išspręsta didžioji dalis nesklandumų.

PAPILDYMAS 1

Išlindo dar viena problema: kaskart įjungus kompiuterį, nustatomas 100% ekrano apšvietimas. Sprendimas labai paprastas: tarp programų reikia susirasti „Startup Applications“ ir susikurti naują užduotį, kurios komanda yra štai tokia (vietoj 40 galite įsirašyti reikiamą apšvietimo lygį):

gdbus call --session --dest org.gnome.SettingsDaemon --object-path /org/gnome/SettingsDaemon/Power --method org.gnome.SettingsDaemon.Power.Screen.SetPercentage 40

PAPILDYMAS 2

Iš TrayBar dingusias Skype ir kitų programų piktogramas galima susigrąžinti atidėjus jų startavimo laiką. Visų pirma reikia susikurti skriptą su unikaliu jūsų sugalvotu pavadinimu, pvz., skyper. Atsidarome terminalą ir paleidžiame komandą (vėliau ir suvedame slaptažodį):

sudo gedit /usr/bin/skyper

Atsidaro tuščias Gedit langas, į jį reikia įvesti štai tokį kodą:

#!/bin/bash
killall skype > /dev/null
sleep 5
skype

Failą išsaugome ir uždarome Gedit langą. Dabar terminale reikia nustatyti, kad šitą skriptą leistų vykdyti. Užteks paleisti šią komandą:

sudo chmod 777 /usr/bin/skyper

Dabar programų sąraše reikia susirasti „Startup Applications“. Jei Skype pas jus startuoja įjungus kompiuterį automatiškai, tai ten Skype elementas jau bus (kitu atveju galite susikurti naują). Ir ten komandos eilutėje vietoje „skype“, parašykite „skyper“. Viskas. Kitą kartą įjungus kompiuterį, Skype pasileis kiek vėliau ir TrayBar matysite jos piktogramą. Jei piktograma netyčia pradingtų (pvz., po kompiuterio užmigdymo), spauskite Alt+F2 ir įrašykite skyper. Analogiškai galite susikurti skriptus ir kitoms programoms, jei kankina ta pati problema.

PAPILDYMAS 3

Linux Mint kūrėjai pradėjo vystyti naują Gnome Shell paremtą vartotojo sąsają Cinnamon. Ji turėtų būti numatytoji kitoje Linux Mint versijoje. Bet ją galima išbandyti jau dabar. Tereikia per Synaptics įsidiegti paketus cinnamon ir cinnamon-session. Tada prisijungimo lange (atsijungus ar tiesiog paspaudus alt+ctrl+backspace) pasirinkti Cinnamon sąsają. Ši sąsaja primins senąją gerąją Gnome2 sąsają (ką bando daryti ir Mate), turės senąjį valdymo skydelį apačioje ir pan. Šiuo metu sąsaja yra ankstyvoje vystymo stadijoje, ne visai išbaigta, neturi konfigūravimo galimybių, bet panašu, kad veikia stabiliai ir tinkama naudoti jau dabar.

Panašūs įrašai:

1. Linux Mint 8 Helena
2. Linux Mint 10 Julia
3. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
4. Linux Mint 9 Isadora
5. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
6. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

WordPress kūrėjai išleido dar vieną atnaujinimą – WordPress 3.3, kuris jokių rimtesnių atnaujinimų neatnešė. Labiau matomi pakeitimai:

• Administravimo sąsajos meniu elementai nuo šiol nebebus išskleisti, o jų elementai bus parodomi tik užvedus pelę. Pats jau kurį laiką naudoju sutrauktą meniu, taigi manęs šis atnaujinimas neliečia. Bet neabejoju, kad atsiras nepatenkintų.
• Vėl patobulinta viršuje esanti įrankių juosta. WP 3.3Beta1 versijoje į ją net buvo sukeltas visas tinklaraščio administravimo meniu (kas man labai patiko, manau, kad reikia sąsają iš kairės pusės perkelti į viršų), bet vėliau minties atsisakyta ir paliktos tik kelios funkcijos. Pats meniu man vis dar atrodo nepatogus, yra kur tobulėti.
• Nauja failų įkėlimo sąsaja, dabar bus galima failus tiesiog atitempti su pele ir užmesti ant failų įkėlimo laukelio.
• Sako, kad administravimo sąsaja labiau pritaikyta įvairiems ekranams. Gali būti.
• Šiek tiek tobulinta Pagalbos / Ekrano nuostatų sąsaja. Beta versijose ją bandė talpinti į viršutinę administravimo juostą, bet bandymas buvo gerokai nevykęs, taigi planų tikriausiai atsisakė.
• Atnaujinus WordPress, dabar jus pasitiks naujienų sąrašas, taigi šitą įrašą veltui skaitote.
• WordPress 3.3 pagalbininkų sąraše pirmą kartą paminėtas ir nuostabusis Mantas Malcius.
• Na ir milijonai visokių kitokių atnaujinimų, kurių aš nesuprantu ir kuriuos galite patys pasiskaityti.

WordPress 3.3 sulietuvinimo atnaujinimai:

• Atnaujintas WordPress 3.3 vertimas
• Sąvokos „Šlamštas“, „Šlamšto komentaras“ pakeistos sąvoka „Brukalas“. Pirmiausia dėl to, kad išvengtume dviprasmybės, kai žmonės nepatikusį komentarą pažymi kaip šlamštą ir taip pateikia klaidingą informaciją apsauginiams įskiepiams. Be to, „šlamštą“ sakiniuose sunku linksniuoti, o „šlamšto komentaras“ yra per ilga sąvoka.
• Sąvoka „Greitasis redagavimas“ pakeista į savoką „Modifikuoti“, nes yra trumpesnė.
• Veiksmažodį atitinkanti sąvoka „Į šiukšlinę“ pakeista į sąvoką „Ištrinti“, nes labiau atitinka originalą „Trash it“ ir yra trumpesnė.
• Tinklo meniu sąvoka „Įjungti temą“ (ir pan.) pakeista sąvoka „Įgalinti temą“. Pakeitimas padarytas siekiant išvengti dviprasmybės, nes šiuo atveju tema nėra įjungiama, o tik tampa pasiekiama visiems tinkle esantiems tinklaraščiams.
• Kiti smulkūs WordPress vertimo pataisymai
• Atnaujintas TwentyTen 1.3 vertimas
• Atnaujintas TwentyEleven 1.3 vertimas
• Atnaujintas BuddyPress 1.5.1 vertimas

Atsisiuntimo nuorodos:

• WordPress 3.3
• WordPress 3.3 sulietuvinimas

Panašūs įrašai:

1. WordPress 3.2 sulietuvinimas
2. WordPress 3.1 sulietuvinimas
3. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
4. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju
5. Linux Mint 12 Lisa
6. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
7. Linux Mint 10 Julia

Anksčiau esu rašęs, jog planuoju pirkti šio telefono brolį – Sony Ericsson Xperia Mini Pro, bet padiskutavę su sugyventiniais ir atsižvelgę į tai, kad SMS aš beveik nerašau, o ir ta mini išstumiama klaviatūra neturėtų būti ypatingai patogi ir kad už tą klaviatūrą aš turėčiau papildomus 40g svorio, nusprendėm, kad man geriau tinka paprastasis Sony Ericsson Xperia Mini. Taigi, tik tą telefoną pradėjo pardavinėti, pradėjau jo ieškoti internete ir stebėti kainas. Ieškoti buvo ne taip paprasta, nes visur smėsčiojo jo senasis brolis Sony Ericsson Xperia X10 Mini ir šio dvynys Xperia X10 Mini Pro. Vėliau susivokiau, kad telefono reikia ieškoti ne pagal pavadinimą, o pagal kodą (Mini – ST15i, Mini Pro – SK17i), taip internetinėse parduotuvėse pasidarė žymiai paprasčiau. Suvokdamas, kad gerokai permoku už naują modelį, paskutinę rugpjūčio dieną jį užsisakiau iš motulės Amazon. Ji man sufleruoja, kad sumokėjau $279 (apie 700Lt, pas mus kainuoja apie 850Lt), kas buvo pigiau negu tikėjausi, taigi širdies neskaudėjo.

Po kelių dienų paštas man dėžutę pristatė, išsipakavau, radau tą mažą mažą aparatą. Žinojau, kad bus mažas, bet vis tiek nustebino. Taip pat radau ir santykinai milžinišką bateriją, USB kabelį / pakroviklį, juokingos kokybės ekologišką įdėklą (kurį tikriausiai jau išmečiau, nes senokai nemačiau) ir paprastas ausines (nors labai tikėjausi į ausis gerai įsistatančių guminių).

Specifikacijos:

• Quad-band GSM /GPRS/EDGE support
• 7.2 Mbps HSDPA and 5.76 Mbps HSUPA
• 3″ 16M-color capacitive LED-backlit LCD touchscreen of HVGA resolution (320 x 480), Sony Mobile BRAVIA engine
• Android OS v2.3 Gingerbread
• 1 GHz Scorpion CPU, Adreno 205 GPU, Qualcomm Snapdragon MSM8255 chipset
• 512 MB RAM
• 5 MP autofocus camera, LED flash, geotagging
• 720p video @ 30fps, continuous autofocus
• Wi-Fi b/g/n and DLNA
• GPS with A-GPS
• microSD slot (32GB supported, 2GB card included)
• Accelerometer and proximity sensor
• Standard 3.5 mm audio jack
• Stereo FM radio with RDS
• microUSB port (charging) and stereo Bluetooth v2.1
• Voice dialing
• Adobe Flash 10.3 support
• User-accessible battery, Li-Ion 1200 mAh

Išpakavimas. Iš pradžių pradėjau keiktis, nes šitas plastmasės gabalas nebuvo panašus į patvarų sutvėrimą, taigi su baime bandžiau nuimti baterijos dangtelį, kuris, pasirodo, apima visą telefono galinę pusę. Bjauru, kad reikia per jėgą plėšt plastmases norint prieiti iki SIM ar atminties kortelių (jei kaitaliojate SIM kortas, šitas telefonas ne jums!). Iš kitos pusės, tas gaubtas tvirtai laikosi, bent esu tikras, kad neatsidarys iš kišenės traukiant. Keletą kartų atidarius, niekas nelūžo, taigi kokybės ten pakanka.

Dydis. Manęs nedomino tie milžiniško dydžio aparatai, ieškojau kažko patogiai telpančio į kišenę. Tilpti telpa, bet jis toks mažas, kad kišenėje nė nebesijaučia. Man vis galvoj paranoja, kad nepamesčiau kur prisėdęs, nes mėgsta iščiuožti iš kelnių kišenės. Dydžiu nesiskundžiu, bet būtų nepakenkęs ir pora centimetrų ilgesnis aparatas.

Sistema. Įjungęs telefoną, pamačiau stebuklingąjį Android. Supratau, kad teks telefonu mokytis naudotis iš anksto. Bet po kelių dienų apsipratau, viskas išaiškėjo. Sistema padaryta protingai ir labai vartotojui draugiškai. Kiekviename žingsnyje daro viską būtent taip, kaip to norėčiau. Gal ne veltui čia kažkoks Linux klonas. Be to, vaikštant po įvairias telefono kerteles, nesijaučia jokio stabdymo, viskas atidaroma akimirksniu, taigi sistema nušlifuota tikrai gerai.

Nuotraukos. Sony Ericsson pasirinkau iš esmės dėl to, kad tikėjausi pakenčiamos nuotraukų kokybės. Čia teko visiškai nusivilti, nes fotografuoja šitas daiktas tikrai ne ką geriau už mano senolį SE K800i. Labai jau bijo baltos šviesos. Silpnai nuotraukoje atkuria spalvas. Be to, dar net neleidžia fotografuojant garso išjungt, kas yra totalus absurdas.

Muzika. O štai su muzika SE manęs neapvylė. Tiek per tas jų baltas ekologiškas ausines, tiek per telefono galinėje pusėje esančią minimalią ertmę muzika sklinda mano ausiai pakankamai gerai. Vienintelė problema, kad tos ausinės su mano kompiuteriu kažkodėl kreivai dirba.

Filmai. Šiandien į Vilnių važiuodamas, žiūrėjau filmą Scream 4 (niekam tikusi dalis), failas užėmė 1,5GB (720 x 296, XVID MPEG-4, 25 frames per second), jokių striginėjimų ar spalvų susiliejimų nepastebėjau, taigi geležis tikriausiai pakankamai gera į vidų sudėta.

Klaviatūra. Vienas iš didžiausių klausimų renkantis tarp minėtų dviejų modelių buvo: ar patogu bus naudotis klaviatūra mažame ekrane. SE manęs neapvylė. QWERTY klaviatūra mažoka, bet su viena ranka galima be problemų rašyti (su dviem vis dar klaidų per daug priveliu, nes kairioji vis ne ten pataiko). Ekrano jautrumu esu labai patenkintas, problemų nekyla. Be to, vertikalioje padėtyje yra ir senoji ABC klaviatūra, su kuria galima rašyti tradiciniu būdu.

Baterija. Ta pati protofonų problema. Nedaug naudojant, ne daugiau kaip trys dienos.

Telefonas ir kompiuteris. Pasirinkau Android, nes tikėjausi, kad šie nepriekaištingai sutars su mano Linux. Jungiam USB, ogi nieko. Tikrinam prie kompiuterio prijungtus įrenginius, prijungta, bet niekas nieko neatidaro. Pasiknaisiojame Google, randame, kad reikia porą nustatymų pakeisti. Pagaliau, per USB tvarkingai prijungia SD kortelę.

SD kortelė. Pridedama 2GB kortelė yra kaip šiukšlė, nes panaudojimo turi tiek pat kiek iPad. Į ją jau prigrūsta sisteminių failų, o laisvos vietos telikę gal kokie 700MB. Teko iš motulės Amazon nusipirkti 8GB kortelę už nepilnus $9.

Programos. Androidas lyg ir atviras, bet kam ten vis dar reikia viską rakinti viduje? Kam jūs man prikišate milijoną niekam nereikalingų programų ir neleidžiate jų iš ten paprastais būdais iškrapštyti?

Pats dar nelabai ką turiu įsidiegęs, bet štai sąrašas (mielai laukiami pasiūlymai):

• Skype
• handyCalc
• Opera Mini
• Opera Mobile (geriausiai pagal nutylėjimą veikianti naršyklė)
• Instant Heart Rate (pulsą matuoja, keista, bet gana tiksliai)
• Flashlight (telefono kamera apdovanota ir geru apšvietimu, kurį galima panaudoti savais tikslais. Apšviečia visą kambarį, nes spigina gana neblogai)
• Reader (Google Reader)
• Advanced Task Killer
• ASTRO (failų tvarkyklė)
• Firefox beta (be įskiepių nelabai naudotina, bet sutvarkius nebenusileidžia Opera Mobile)
  • Bigger Text
  • Full Screen
  • AdBlock Plus
• Sygic (navigacija kažkokia. Kaip supratau, kol kas nieko padoraus Androidui nėra)
• MoboPlayer (video grotuvas)

Žaidimai. Dar per daug nesidomėjau, tai ir neturiu. Kažkas prašė patikrinti, ar veikia HD žaidimai, atsisiunčiau Farm Tower HD – veikia be priekaištų, o ir žaidimas gana smagus.

Išvados. Mažas ir smagus telefoniukas, kuris be problemų įsitaiso mano kišenėse (dėl to ir ieškojau mažo). 320×480 ekranas nėra milžiniškas, bet pakankamai didelis internetui naršyti ir el. paštui persiskaityti, kai nesinori jungti kompiuterio. Vieninteliai dalykai, kurie man tikrai nepatiko, tai gana prastos kokybės 5mpx kamera ir pigiai atrodantis korpusas (kuris kol kas laikosi labai gerai, bet bijau, kad menko kritimo gali ir neatlaikyti).

Rekomendacijos. Jei ieškote mažo ir protingo telefono už santykinai nedidelę kainą, nesirengiate dažnai kaitalioti SIM kortelių, neieškote telefono-fotokameros, esate moteris arba bent jau nebijote gatvėje būti išvadintas gėjumi, šį mažylį būčiau visgi linkęs rekomenduoti, nes didelių trūkumų per pusantro mėnesio nepastebėjau. Kainos / Kokybės santykiu esu patenkintas.

PAPILDYMAS 2011-11-12

Naudojamų programų sąrašas jau baigia nusistovėti:

• Adobe Reader
• Astro
• BBC News
• Bloomberg
• Calendar
• ConvertPad
• Firefox
• Flashlight
• GoldenDict Free
• Google Talk
• Google+
• Instant Heart Rate
• MoboPlayer
• Reader
• Sygic
• Skype

Panašūs įrašai:

1. Žvejybos ypatumai šiaurės rytų Lietuvos kaime
2. Asus Eee PC 1215P

O jūs tik pamanykit, nusipirkau Apple iPad 2. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kada taip atsitiks? Daugiau neigiamai nei teigiamai į Apple žiūrintis žmogus visgi nusipirko šitą stebuklą.

O buvo taip… Atsimenant, kad gyvenu viename JAV kaime, kur normalesnės parduotuvės yra pakankamai toli, perkamės viską internetu, ne išimtis ir čia. Truputį paklaidžiojęs po visokius Pricegrabber, supratau, kad visur kainos vienodos, taigi pirkausi tiesiogiai iš Apple. Aišku, bet kokio nuvalkioto iPad’o neėmiau, čiupau gerą ir brangų daiktą – Apple iPad 2 su 3G ir 16GB atminties, dar paėmiau vieną priedą, paskui dar mokesčių milijoną priskaičiavo, tai gavosi beveik 700 žaliųjų pinigų.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad Styvis iPadų ir jų priedų vienam sandėly nelaiko ir siunčia atskirai. Aparatą iš JAV, o priedus iš Honkongų visokių. Tai čia didelės problemos nebūtų, bet gavau el. laišką, kad jie tą priedą per paštą planuoja pristatyt. Čia jau problema tame, kad mano realus ir pašto adresas gerokai skiriasi. Kitaip sakant, į realų adresą paštu siunčiami laiškučiai ir visa kita neateina, nes stringa pašte(?). Nežinau, kaip čia su tuo priedu baigsis. Jei pašte ne idiotai dirba, tai sutvarkys viską. Kitu atveju gal siųs atgal į Honkongus, nežinau. Maža problema, bet dėkui tau, Styvi, kad pranešei, jog šitaip gražiai sužaisi.

Po kelių dienų UPS visgi pristatė mano ilgai ir nekantriai kelias dienas lauktą nuostabųjį iPad. Dėžutėj nieko stebuklingo neradau: pats iPad ir USB/pakroviklis (gal kas primins, kodėl jie nepereina prie standartinių mini/micro USB jungčių?).

Pagaliau išpakuojam. Įjungiam. Oho, veikia. Pala pala, prašo pajungt į kompą per iTunes. Hmm, „praskipinsim“ šitą, ką čia paspaust, kad įsijungtų. Hmm, nepadeda nė vienas mygtukas. Susivokiam, kad Styvis savo iPado neleis naudot, kol į kompiuterį nesukišiu iTunes (gudrus bjaurybė, moka iTunes prastuminėt). Na, ok, tik pala… Kaip čia dabar man į Linux Mint tą iTunes sukišt (ar tik nebus taip, kad Styvui nusispjaut ant savo gaminių pirkėjų)? Na tiek to, gerai dar, kad kompiuteryje tebėra kamputyje verkiantys Windows 7. Išleidžiam juos į dienos šviesą, jų akutės tik sublizga, visokių spalvų lentelių primeta, kompiuteris stringa, bet išsikapsto. Kadangi Windowsų nenaudoju, tai ir naršyklės ten nė vienos nėra. Teko IE panaudoti ne pagal paskirtį ir atidaryti iTunes puslapį. Ten Styvis pasisiūlė man įsidiegti super duper nuostabų grotuvą. Na, OK, lyg ir galėčiau rinktis. Windowsams svetimkūniai nelabai patiko, tai dar milijoną lentelių išmetė, kad paklaustų, ar tikrai aš aną daiktą noriu įdiegt. Pagaliau, turim iTunes, jungiam iPad. Veikia. Prašo kažką registruot. Later. Pagaliau, įsijungė mano stebuklas (negi reikia tiek žmonėm protą knist, kad jie tepaspaustų Later?).

Nuostabybė. Veikia stebuklas, veikia visokie Multitouch ir lietimui jautrūs ekranai, kaip gražuuuuu. Kaip smaguuuu. Pala, o ką su juo daryt? Hmmm… O, Safaris yra, pabandom. Uraganas artėja, užeinam pažiūrėt, kur jis juda. O puslapis sako: Nerodysiu tau nieko, kol Flash nesudiegsi. Na, gerai, nieko čia naujo. O Adobe rašo, kad dėl Apple durnumo Flash aš matysiu kaip savo ausis. Kitaip sakant, internetas su iPad pusiau veikia. O ką daugiau su juo veikt? Nežinau. Apsiklausinėjam sugyventinių, tie irgi tik galvą gūžčioja. Sako, ekranas mirga, net knygų su tokiu nepaskaitysi normaliai. Vakare vis tik pavyko rast šiokį tokį pritaikymą: visai neblogai iPad tinka per YouTube žiūrint Happy Tree Friends ir geriant alų. Vėliau viena draugė išsiaiškino, kad ir po Amazon su juo galima pirktis gana patogiai. Po to karto, daugiau pritaikymo sričių jam nesuradom. Sėdi kurį laiką spintos kamputyje ir verkia.

Trumpai apibendrinant, galiu pasakyti, kad vienintelis privalumas yra labai patogi klaviatūra. Ekranas gana geras ir jautrus, bet į nagą nereaguoja, o bandant paspausti ant smulkesnių detalių, dažnai blogai mane supranta (lazdelės gal kokios reikia?). Turi kažkokią tragišką kamerą, kuri fotografuoja prasčiau nei prieštvaninis Siemens CX65 su VGA kokybe, aš jau nekalbu apie mano senolį SE K800i.

Kaip liaudis sako, labai geras daiktas, tik be panaudojimo. Telefono funkcijos nelabai atlieka, o iki nešiojamo kompiuterio komforto dar labai toli. Knygas skaitant, tikriausiai akis susigadint galima, interneto normaliai naršyti irgi neįmanoma, nes Flash nepalaiko. Tai gal filmus žiūrėt? Gal ir tiktų… už 700$.

p.s. Tai žinoma, kad sau jo nepirkau, yra giminėj žmonių, kuriems jo reikia. Negi man sunku nuvežt.

PAPILDYMAS 1

Paštas vis tik nepasišiukšlino ir priedą pristatė.

Panašių įrašų nėra

Atėjo laikas į užtarnautą poilsį išleisti penktus metus skaičiavusį senuką Asus S96J (tiksliau, kažkokį BMS gaminį, kuris anais laikais dar milijonus kainavo). Geras buvo senolis, turėjo 120 GB diską, 1 GB RAM (vėliau gavo dar vieną dovanų), WiFi, Bluetooth, Kortelių skaitytuvą, dvigubą 1,83 GHz procesorių, 15,6′ ekraną su 1280×800 rezoliucija ir t.t. Geras buvo aparatas, negedo, stabiliai veikė, tik svėrė kiek daugokai, o ir darbinė 60C temperatūra nelabai maloni buvo. Taip jau nutiko, kad pavasarį mano galvoje pradėjo suktis mintys apie galimybę vasarą pavergauti JAV. O be naujų kompiuterių iš ten žmonės negrįžta gi, taigi mano senolis Asus nenoromis, bet visgi sutiko ieškoti kažko naujo. Norėjosi kažko pigaus (visiška nesąmonė pirkti brangų kompiuterį), lengvo, nekaistančio ir gal kiek labiau nešiojamo. Senolis Asus, žinoma, iš karto nukreipė paieškas į savo puslapį, kad apžiūrėčiau jo šeimyną. O čia pasirodė, kad Asus Eee PC serija turi 12,1′ dydžio kompiuterių, kurie mane jau lyg ir tenkina. Pirmiausiai akis užkliuvo už gražuolio ASUS-AUTOMOBILI LAMBORGHINI Eee PC VX6. Net permokėti buvau pasiryžęs už tą grožį, bet motulė Google įsakė atsisakyti savo planų, pranešusi, kad jis nėra suderinamas su normalia (nervų negraužiančia) operacine sistema. Toliau į akiratį pakliuvo tos pačios serijos Asus Eee PC 1215B su stebuklingai nauja AMD technologija. Ji buvo tokia nauja, kad vėlgi su normaliomis operacinėmis sistemomis dar strigo. Teko žvilgtelėti į techniškai jau kiek pagyvenusį Asus Eee PC 1215P. 400$ nesiekianti kaina maloniai nustebino, o Google tepasakė, kad bus problemų su Touchpad ir Pirštų antspaudais ant korpuso. Tokios sąlygos mane tenkino.

Taip jau atsitiko, kad į JAV visgi išvažiavau (apie tai, kai grįšiu), senąjį kompiuterį už jūrų marių palikau, porą dolerių užsidirbau, net banko sąskaitą atsidariau. Paskutiniai pasigooglinimai, geriausios kainos paieška, ir čiumpam neseniai atnaujintą Asus EeePC 1215P iš niekam nežinomos krautuvės – Abe’s of Maine. Čiumpam dėl to, kad kainą geriausią pasiūlė per PriceGrabber. Be to, pasiūlė nemokamą siuntimą ir optinę pelę dovanų.  Dar pasigooglinam truputį informacijos, ar parduotuvė patikima – panašu, kad blogiausiu atveju vėluos siuntimas. Beieškant tos informacijos, atsiranda dar ir 10$ nuolaidos kuponas. Per Google Checkout pervedam pinigus (viso 383$) ir laukiam. Žadėjo atsiųsti per 6 darbo dienas, atsiuntė per 3, nors UPS ir ratais siuntinį vežiojo.

Išsivyniojam dėžę. Spindi mano kompiuteris, dar gražesnis nei nuotraukose, o ir 12.1′ ekranas nėra taip baisiai mažas, kaip bijojau.

Taigi specifikacijos:

• Genuine Windows® 7 Home Premium. Buvau porą kartų įjungęs, bet sėdi kamputyje ir verkia. Dar tą pačią dieną valdžią paėmė Linux Mint 11 Katya.
• 12.1″ LED Backlight WXGA (1366×768) Screen. Rezoliucija didesnė nei anksčiau turėto, bet ekranas mažesnis.
• Intel® Atom™ N570 (Dual Core; 1.66GHz) Processor. Jaučiasi, kad kiek silpnesnis, bet didelių nepatogumų nesukelia.
• DDR, SO-DIMM, 1GB. Planuoju dar ir antrą nusipirkt, nes dvi jungtys yra.
• 2.5″ SATA 320GB HDD. Neįsivaizduoju, ką su tiek daryt. Aš senojo 120GB nepripildydavau.
• WLAN 802.11 b/g/n@2.4GHz
• 0.3 M Pixel Camera. Dar ir su fiziniu slankikliu paranojikams.
• 6 cells Li-ion Battery Pack, 8hrs. Aštuonių gal ir nelaiko, bet šešias – be problemų.
• 29.6 x 20.3 x 2.3 cm (WxDxH)
• 1.45 Kgs (w/ 6cell battery)
• Matte Silver

Dar tik kelias dienas naudoju, bet nuomonei susidaryti užteko. Visų pirma, labai gražus gludinto metalo spalvos korpusas. Kaip ir žadėta, puikiai veikia su Linux be jokių konfigūracijų. Temperatūros tikėjausi dar žemesnės, bet ant kelių laikant, nepatogumų nekelia. Pirštų antspaudai matomi, bet nėra taip blogai, kaip tikėjausi. Touchpad tikrai nėra itin kokybiškas, bet naudoti galima. Nėra niekam nereikalingo CD/DVD įrenginio, taigi niekas nesidaužo įjungus kompiuterį. Kompiuteris pakankamai didelis, taigi klaviatūra berods nesumažinta, nors pirštai dar kiek pinasi. Nieko, įprasiu. Vėliau dar pastebėjau, kad neturiu Bluetooth, bet tas daiktas gi irgi nelabai reikalingas. Patiko, kad mikrofono ir ausinių lizdai yra šone, o ne priešais mane kaip senolyje, taigi nereiks laužyti kištuko. Maloniai nustebino ir apačioje įtaisyti garsiakalbiai, dėl kurių garsas gražiai atsimuša ir yra išsklaidomas. Nelabai patiko, kad mažasis dugno dangtelis slepia tik RAM jungtis, tai reiškia, kad negalėsiu ramiai dulkių valyti kaip pas senuką – teks visą korpusą mokytis ardyt.

Trumpai sakant, kaip kompiuteris, kuris nekainuoja nė 1000 Lt, čia visai pavykęs pirkinys. Ir gana rekomenduotinas, ypač, jei su touchpad per daug nedirbat.

Žiūrėsim, kaip man jį seksis naudoti kaip savo pagrindinį kompiuterį. Blogiausiu atveju, senolis Asus visada pasirengęs grįžti, bet nemanau, kad to prireiks.

Artėja telefono eilė. Kol kas akiratyje naujasis Sony Ericsson Xperia Mini Pro…

PAPILDYMAS 1

Touchpad nesklandumus, kaip ir tikėjausi, pavyko išspręsti atidarius korpusą ir pašalinus vieną plastmasės gabalą, esantį po touchpad. Nelabai domėjausi, kam jis yra reikalingas, bet be jo veikia gerai, tai ir nesuku galvos.

PAPILDYMAS 2

Iš eBay už 3$ gavau antrą identišką 1GB RAM, daugiau lyg ir nieko nebetrūksta. Puikus kompiuteris už nuostabią kainą.

Panašių įrašų nėra

Paveikslėlis per Google paiešką pavogtas iš kažkurio Tips For Blog įrašo

• Akismet – Naudodama savo duomenų bazes, tikrina komentarus ir saugo tinklaraštį nuo šlamšto.
• Chunk Urls for WordPress – Gražiai sutrumpina ilgas nuorodas, kad šios nedarkytų tinklaraščio vaizdo.
• Comment Form Quicktags – Į komentavimo formą įterpia mygtukus, kuriais galima sudėlioti HTML žymas. Palengvina gyvenimą ne tik komentuotojams, bet ir man.
• Comment Notifier – Komentuotojams leidžia užsiprenumeruoti naujus įrašo komentarus į nurodytą el. pašto adresą. Patiko minimalizmas, be to, jaučiu kažkokią alergiją visiems tiems Subscribe-to-comments vediniams, iš kurių dabar tikriausiai populiariausias yra Subscribe to comments reloaded.
• Conditional CAPTCHA for WordPress – Metų atradimas. Akismet šlamšto gaudymo sistema kartais padaro klaidų, be to, duomenų bazėje kaupia visą šlamštą. Šis įskiepis ištaiso Akismet trūkumus: jei Akismet įskiepis komentare aptinka šlamštą, įsikiša Conditional captcha ir pateikia nesudėtingą užduotį. Jei užduotis įveikiama, komentaras perkeliamas prie nepatvirtintų. Jei užduotis neįveikiama, komentaras užblokuojamas be jokių ženklų. Elgesį su komentarais galima keisti.
• Favicon Manager – Adreso juostoje įterpia mažą paveikslėlį.
• FeedBurner FeedSmith – Nukreipia įrašų ir komentarų RSS srautus į FeedBurner tarnybą.
• Google Analyticator - Įterpia Google Analytics kodą į tinklaraštį, kad galėčiau sekti tinklaraščio lankomumo statistiką.
• Whydowork Adsense – Į senesnius įrašus įterpia Google Adsense reklamų kodus. Pajamos juokingos, bet vis į pliusą.
• WP Super Cache – Teoriškai turėtų pagreitint tinklaraščio veikimą ir mažiau apkraut serverį. Įjungtas visoje blogofermoje, tai ir nesigilinu.
• Yet Another Related Posts Plugin – Po įrašais pateikia panašiausių įrašų sąrašą.

Įskiepiai, kurių ne(be)naudoju, bet gal kam pravers:

• AskApache Search Engine Verify – Leidžia patvirtinti puslapį su Google Webmaster Tools ir kitomis tarnybomis.
• Audio player – Audio failams į tinklaraštį įterpti.
• Broken Link Checker – Tinklaraštyje suranda į nebeegzistuojančius puslapius vedančias nuorodas.
• Clean My Archives – Viename puslapyje pateikia visų įrašų sąrašą. Man labiau patiko negu senasis SRG Clean Archives.
• EasyTube – Anksčiau praversdavo į įrašą keliant video filmukus, bet jau kurį laiką WordPress palaiko oEmbed funkciją, taigi tam nebereikia jokių įskiepių.
• Get Recent Comments – Leidžia pasirinkta forma valdiklyje pateikti naujausius komentarus.
• TinyMCE Advanced – Praturtina vaizdųjį įrašų rašymo įrankį papildomomis funkcijomis, pvz., galimybe įterpti lentelę. Panašią funkciją atlieka ir WP Super Edit.
• WP Ajax Edit Comments – Komentuotojams tam tikrą laiko tarpą leidžia redaguoti savo parašytus komentarus. Deja, įskiepis tapo mokamas, o paskutinė nemokama versija nebeveikia su WordPress 3.1.
• WP-PageNavi – Vietoje „Senesni/Naujesni įrašai“ puslapio apačioje rodo supuslapiuotą išraišką, palengvinant navigaciją skaitytojams.

Taip pat naudoju:

• TwentyTen temą su pagal savo menkas galimybes paredaguotu CSS.
• Savo nuostabiausią WordPress sulietuvinimą.

Na ir sąrašas pačių blogiausių dalykų, kurie gali nutikt jūsų tinklaraščiui:

• Tamsi tema su šviesiomis raidėmis
• WP-Cumulus
• Disqus Comment System
• IntenseDebate Comments
• Facebook Comments for WordPress

Panašūs įrašai:

1. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
2. WordPress 3.1 sulietuvinimas
3. WordPress 3.3 sulietuvinimas
4. WordPress 3.2 sulietuvinimas
5. Tinklaraštinės atostogos #2010
6. Pažintis su Symbian
7. Paminėjimas žurnale „Naujoji komunikacija“
8. NOD32 reklamuojasi negarbingais būdais?
9. Analizuokime savo RSS skaitiklį
10. Kaip pasidaryti daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje

Ne, tikrai ne. WordPress 3.2 dar neišleista. Galutinė jos versija turėtų pasirodyti lygiai po mėnesio, o šiuo metu galima išbandyti tik WP3.2-Beta2 versiją. Bet visi žinome, kad artėja vasara, o tai reiškia, kad šio tinklaraščio autorius tradiciškai kuriam laikui atsijungs nuo visokių blogosferų ir tikrai jokių WordPressų į lietuvių kalbą nevers. Atsižvelgiant į tai, kad labai neliūdėtumėt, jau dabar gausite WP3.2-beta2 sulietuvinimą. Naujovių diegimas į WP 3.2 jau eina į pabaigą, taigi pats sulietuvinimas labai mažai skirsis nuo galutinės versijos. O tai reiškia, kad visą vasarą galėsite ramiai naudoti šį vertimą. Kada nors rudenį gal prisėsiu ir padarysiu galutinę WP 3.2 sulietuvinimo versiją.

Iš pradžių apie tai, ką gi naujo pamatysite, kai po mėnesio išvysite galutinę WP 3.2 versiją:

• Vėl gana ženkliai pakeista administravimo sąsajos išvaizda. Tapo kiek gražesnė. Be to, žymiai protingiau išnaudojama ekrano vieta.
• Vėl turime naują išvaizdos temą – TwentyEleven. Įdomiausia pasirodė tai, kad ji turi specialų puslapio šabloną, su kuriuo galima susikurti gana dailų pradžios puslapį. Daugiau nieko įspūdingo, eilinė solidi ir gana daili tema, bet man senutė TwentyTen žymiai labiau prie širdies. Be to, jei gerai supratau, dabar kiekvienais metais bus išleidžiama vis nauja numatytoji tema.
• Visiškai atnaujinta įrašų rašymo viso ekrano režimu sąsaja. Atrodo labai patogiai ir dailiai. Tikriausiai patiks mėgstantiems rašyti ilgus straipsnius, kai norisi tik balto lapo ir nieko daugiau.
• WordPress komanda žengia į priekį ir atsisako senienų. Reikalavimai pakelti iki PHP 5.2.4 ir MySQL 5.0.15. Be to, nutrauktas IE 6 palaikymas administravimo sąsajoje. Apsilankius su sena naršykle, turėtų pasirodyti Browse Happy perspėjimas.
• Komanda žadėjo, kad WordPress 3.2 suksis žymiai sparčiau. Gal nemelavo, nes pakeitimus tikrai vykdė.
• Administravimo sąsajos apačioje atsirado dvi papildomos skiltys. Vienoje surašytos vartotojų teisės, kitoje paminėti sistemos plėtotojai.
• Versdamas pastebėjau, kad šiek tiek pakeistos frazės administravimo sąsajos meniu.

Ir dar milijonas smulkmenų bei techninių pakeitimų, apie kuriuos vis tiek nieko nesuprantu, tai pasiskaitysit patys.

Trupai apie paties sulietuvinimo pakeitimus:

• Vertimas atnaujintas iki WP 3.2 versijos
• Ištaisyta klaida, kai, užvedus pelę ant žymų debesyje esančios žymos/kategorijos, buvo rodoma ne „x įrašų“, o „x kategorijų“
• Valdiklis „Meta“ pervadintas į „Metainformacija“
• WordPress atnaujinimo puslapyje nuo šiol rasite ir nuorodą į puslapį, kur patalpinti sulietuvinimo failai. Bus patogiau.
• Atsirado naujosios TwentyEleven 1.0 temos sulietuvinimas
• Ištaisytos kelios esminės klaidos BuddyPress 1.2.8 vertime.
• Archyve esančioje instrukcijoje įdėtas paaiškinimas, kaip susilietuvinti tinklaraštį, bet pasilikti anglišką administravimo sąsają.
• Archyve esančioje instrukcijoje įdėtas paaiškinimas, kaip išsidekompiliuoti .po failus, jei jų kam nors reikia.

Sulietuvinimą tradiciškai galite atsisiųsti iš tam skirto Blogr.lt puslapio. Bandomąją WordPress 3.2 versiją galite atsisiųsti iš leidėjų puslapio.

Panašūs įrašai:

1. WordPress 3.3 sulietuvinimas
2. WordPress 3.1 sulietuvinimas
3. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
4. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju
5. Linux Mint 12 Lisa
6. Kaip naudotis DC++

Paveikslėlis begėdiškai pavogtas iš real estate blog lab.

Pora mėnesių vėluodama, pagaliau pasirodė naujoji WordPress 3.1 versija. Šį kartą jokių revoliucijų neatnešė, bet akiai malonių dalykų yra:

• Labiausiai man patikęs dalykas – patogesnis nuorodų į jau paskelbtą tinklaraščio turinį įkėlimas.
• Administratoriaus juosta – daugeliui jau tikriausiai pažįstamas dalykas, kuris atsiranda tinklaraščio viršuje ir kuris suteikia patogų priėjimą prie pagrindinių administravimo funkcijų. Profilio nuostatose juostą galima nesunkiai išjungti.
• Įrašų formatai nuo šiol leidžia išvaizdos temose nustatyti įrašų pateikimą pagal nurodytą formatą: paprastas įrašas atrodys vienaip, o galerija – visiškai kitaip. Kol kas šią funkciją palaiko tik trys temos, tarp jų ir naujoji TwentyTen 1.2.
• Tinklaraščių fermų (multisite) administratorius pasitiks atskiras tinklo administratoriaus meniu, kuris man nepasirodė itin patogus, lyginant su senuoju variantu.

Čia labiausiai į akis krintantys atnaujinimai, galite išsamiau pasiskaityti viršuje pateiktoje nuorodoje.

Tuo tarpu Blogr.lt komanda, skirtingai negu WP 3.0 išleidimo dieną, yra pasiruošusi ir laiku viską sulietuvinusi. Tie, kurie naudoja mano WordPress vertimą, galite iš karto čiupti ir naująją jo versiją.

Sulietuvinimo pakeitimai, lyginant su WP 3.0:

• Išverstos naujos WP 3.1 eilutės, atlikti kiti smulkūs pataisymai
• Galutinai pereita nuo sąvokos „Nustatymai“ prie sąvokos „Nuostatos“
• Nuo sąvokos „Šoninė juosta“ pereita prie sąvokos „Valdiklių sritis“
• Nuo sąvokos „Antrinė tema (child theme)“ pereita prie „Dukterinė tema“, nors VLKK mane už tai ir pakars.
• Mėnesių pavadinimai pakeisti į kilmininko linksnį ir rašomi iš mažosios raidės. Nebereikalingi papildomi failai lt_LT.php ir lt_LT.css
• Nuo mėnesio išraiškos (Y-m) pereita prie (Y F).
• Išverstos naujos TwentyTen 1.2 eilutės. Pagaliau įvykdytas profesionalus ir nuodugnus temos vertimas
• Įtrauktas BuddyPress 1.2.7 vertimas. Kol kas mažai testuotas, gali turėti esminių klaidų

Sulietuvinimą tradiciškai galite atsisiųsti iš tam skirto Blogr.lt puslapio „WordPress sulietuvinimas“.

Ta proga dar galite paskaityti ir mano seną, ilgą ir nuobodų įrašą „WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai“

Jei mano sulietuvinimas kažkuo neįtinka, galite naudotis oficialiu WordPress sulietuvinimu.

O aš tuo tarpu laukiu, kol Blogr.lt atsinaujins ir įkels naująją TwentyTen 1.2 versiją. Planuoju atsisakyti senokai nebeatnaujinamos ir labai ilgai naudotos iNove.

Panašūs įrašai:

1. WordPress 3.3 sulietuvinimas
2. WordPress 3.2 sulietuvinimas
3. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
4. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju
5. Linux Mint 10 Julia
6. Paminėjimas žurnale „Naujoji komunikacija“
7. Tinklaraštinės atostogos #2010

Linux Mint kūrėjai pranešė, kad šį kartą stabilios versijos teks palaukti kiek ilgiau, bet tikrai nesitikėjau, kad tai užtruks beveik mėnesį. Visgi vakar naujoji Linux Mint 10 (Ubuntu 10.10) buvo išleista. Aišku, atsisiunčiau standartinę LinuxMint 10 x86 Gnome CD ir įsidiegiau.

Šį kartą diegiau nebe iš kompakto, o iš senutės 1GB USB atmintinės. Pagaliau išmokau, kaip priversti kompiuterį iš jos krauti sistemą. Ogi pasirodo, kad BIOS’e tai nustatyti reikia ne prie „Boot priority“, o prie kažkokio kito punkto apie kietuosius diskus, kuris matomas tik tada, jei USB atmintinė jau yra įkišta į lizdą.

Naujoje versijoje pakeistas diegimo vedlys, kuris turėjo patapti dar paprastesnis. Visgi man labiau patiko senasis. Šį kartą jokių didesnių pakeitimų nedariau, tai /home skirsnio neformatavau. Dėka to, įdiegęs sistemą, pamačiau Windows 95 primenančią išvaizdą: matyt, naujoji išvaizda susiriejo su senaisiais nustatymais. Tingėjau aiškintis, tai tiesiog pratryniau /home, palikau tik dokumentus ir kai kurių programų nustatymus. Ir dar kartelį diegiau, šį kartą mane pasitiko toks darbalaukio vaizdas, koks ir turėjo būti. Beje, pats diegimas trunka apie 10 minučių, kas yra labai miela. Ir nieko čia keisto, kai sistema su visomis programomis užima nepilnus 4 GB. Beje, turiu 2GB RAM, tai šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti ir atsisakyti SWAP, kol kas jokių nesklandumų nepastebėjau.

Anksčiau su LiveUSB buvau užsikrovęs Linux Mint 10 RC ir po pusvalandžio naudojimo supratau, kad pirmą kartą per visą Linux Mint istoriją aš negaliu pakęsti jos išvaizdos (iki šiol naudodavau numatytąją temą ir darbalaukio paveikslėlį). Man patinka paprasta, šviesi ir akių negadinanti išvaizda, ko aš nė su žiburiu nerandu šitame į MacOSX supanašėjusiame variante. Būtų čia maža problema, jei autoriai būtų nustatymuose palikę galimybę susigrąžint senąją išvaizdą. Dabar gi teko pačiam siųstis senąją Shiki-Wise temą ir senąjį šviesų darbalaukio paveikslėlį. Žinokit, rimtai pradėjau svarstyti apie perėjimą prie Ubuntu 11.04 kitais metais, nes LinuxMint neteko pagrindinio privalumo mano akyse: ji nebegraži! O Ubuntu per pora metų stipriai patobulėjo šioje srityje. Tiek to, kol kas išvaizdą susigrąžinau, akių nebevargina ir nebegadina, galima toliau žvalgytis.

Problemos:

• Pirmą kartą gyvenime LinuxMint nesugebėjo iš sistemos nusistatyti, kiek yra valandų (nors gal pats ką primaigiau, nežinau). Teko nustatyti rankomis.
• Landžiojant po nustatymus, susidūriau su kažkokias neaiškiais pelės užšalimais.
• Vis dar nesusipranta sutvarkyti problemos, kai užduočių juostoje perbraukus per „touchpad“ slinkties juostą, pradeda skraidyt visi atidaryti langai. Aišku, bėda maža, nes nesunkiai sutvarkoma.
• Vis dar sunkiai veikia mano BisonCam interneto kamera. Kadangi jos nenaudoju, tai pavyko išsiaiškinti, kaip ją iš viso užblokuoti, kad nuolat nešviestų.
• Bandant pridėti Launchpad PPA repozitorijas, neranda jų raktų. Tikiuosi, kad laikina.
• Vis dar nesutvarkytas smulkus „touchpad“ nesklandumas
• Įsidiegęs Ubuntu-Tweak neberadau didžiosios dalies jų siūlytų repozitorijų.
• Neaiškiai padidėjusios procesoriaus apkrovos nieko nedirbant.
• Labai jau negraži išvaizda.
• O čia man vienam atrodo, kad nepakenktų į diegimo meniu įdėti punktą ir leisti pasirinkti, kurias programas nori įsidiegti? Nes dabar tenka nemažai pašalinti, nesunku tas varneles uždėt, bet vis tiek.

Džiaugsmai:

• Kompiuteris užsikrauna per mažiau nei 50 s
• Rhythmbox integravimas yra garso valdiklį. Trūksta tik ten esančio atskiro Rhythmbox garsumo valdymo.
• Pagaliau per visą istoriją stabiliai veikia Stand-by funkcija.
• Pavyko išsiaiškinti, kaip išspręsti Firefox nesklandumą, kai, pirštą vedžiojant ties „touchpad“ slinkties juosta, nei iš šio nei iš to atidaromi nesąmoningi URL adresai. Atsidarom about:config ir susirandam middlemouse.contentLoadURL ir nustatom false.
• Pagaliau vėl per naršyklę rodo WMP filmukus/transliacijas, nes anksčiau tikriausiai buvau kažką primaigęs.

Naudojamos programos:

• Audacity – Garso įrašymas ir redagavimas
• Bleachbit – Šiukšlių valymas. Pavyko išvalyt 400 MB.
• Blueman – Labai funkcionali BlueTooth programa
• Brasero – Diskų įrašymas. Bijau, kad gyvenime nebeprireiks.
• Deluge – Pagrindinė torrent siuntimosi programa. Vien todėl, kad Transmission neturi pakankamai nustatymų ir nesugeba veikti bendrabutyje.
• Easytag – Muzikos failų tvarkymas: TAG ir failų pavadinimų keitimas.
• Filezilla – FTP klientas
• Firefox – Vis dar pagrindinė naršyklė. Dėl to, kad niekas kitas nesugeba taip kompaktiškai taupyti ekrano vietos ir kad niekas kitas neturi tiek man patinkančių įskiepių.
• Geany – Notepad++ alternatyva tekstiniams, PHP ir pan. failams tvarkyti
• Gedit – Numatytoji tekstinių failų tvarkymo programa.
• Gimp – Nuotraukoms redaguoti.
• Gmount-iso – Diskų atvaizdams patogiai emuliuoti
• Goldendict – Labai nuostabus žodynas, už Angloną patogesnis. Ypač kai įsimeti gerų dėdžių jam pritaikytą Alkono anglų-lietuvių bei dar pora žodynų, kuriuose visuose paieška vykdoma vienu metu. Trūksta tik kiek galingesnio lietuvių-anglų žodyno
• Google chrome – Antraeilė interneto naršyklė
• Gparted – Particijoms tvarkyti, nors aš dažniau ją naudoju, kad pažiūrėčiau, kiek laisvos vietos jose yra.
• Icecat – Ketvirtaeilė naršyklė, Firefox klonas.
• Linuxdc++ – DC++ klientas, kurio nebenaudoju, nes nelabai pritaikytas veikti bendrabutyje. O ir pats tinklas jau atgyvena.
• Midori – Trečiaeilė interneto naršyklė
• Mplayer – Numatytasis audio/video grotuvas
• Thunderbird – Pašto programa
• OpenOffice – Dokumentai, Prezentacijos, Skaičiuoklės. Girdėjau, kad kitais metais jau bus LibreOffice
• Openshot – Video redaguoti
• Oracle vm virtualbox – Operacinėms sistemoms išbandyti ar su jomis tam tikrus veiksmus atlikti. Įsirašiau WindowsXP su MS Office 2007. Beje, kaip stipriai reikėjo būt prisiuosčius, kad sugebėtum sukurti tokį meniu kaip MSO2007?
• Parcellite – Patobulinta iškarpinė su atmintimi. Be jos sunku, nes Linux kažkodėl neatsimena kas buvo nukopijuota, jei uždaryta programa, iš kurios buvo kopijuota
• Poedit – Kad galėčiau tobulinti savo nuostabiausiąjį WordPress sulietuvinimą. Jau kurį laiką yra išleistas ir WP 3.0 vertimas, jei nepastebėjot.
• Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas. Kol kas tik kartą naudojau, kai buvo krūva nuotraukų su vienodais pavadinimais.
• Rhythmbox – Nuostabusis paprastasis muzikos grotuvas. Girdėjau, kad kitoje Ubuntu versijoje jį iškeis į Banshee, kuris man nepatinka
• Skype – Susirašinėjimams. Be to, jei kas nori į Blogerių kanalą, tai informuokit, prijungsim.
• Sound converter – Audio failams konvertuoti
• Transmission – Antraeilė torrent siuntimosi programa. Naudoju grįžęs namo, kad nereiktų kaitaliot Deluge nustatymų.
• Ubuntu tweak – Papildomos nustatymų galimybės
• VLC – nuostabusis video failų peržiūros agregatas
• Xvidcap – Ekrano filmavimas

Išvados:

Nepaisant baisios numatytosios išvaizdos ir nešimtaprocentinio stabilumo knaisiojantis po kai kuriuos nustatymus, LinuxMint10 vis dar yra visiškai rekomenduotina operacinė sistema. Jeigu dar nenaudojat LinuxMint, galite drąsiai ją diegti. Jeigu naudojate ankstesnę Linux Mint versiją, patariu niekur per daug neskubėti, nes pakeitimų labai nedaug, o klaidelės kol kas (nors ir ne esminės) dar neištaisytos

Panašūs įrašai:

1. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
2. Linux Mint 8 Helena
3. Linux Mint 9 Isadora
4. Linux Mint 12 Lisa
5. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
6. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

Pagalvojau, kad laikas ir man pabandyt truputį tą stebuklingąją MacOSX bei išsiaiškint, ką tokio stebuklingo ji turi, kad visi taip alpsta. Kadangi naujoji Linux Mint dar nepasirodė, tai viską formatuoti ir diegti normaliai neskubėjau, pasirinkau iki šiol mažai naudotą virtualią mašiną „VirtualBox“, į kurią galima saugiai įsidiegti operacines sistemas. Esu įsidiegęs WindowsXP, esu bandęs diegti ir įvairias Linux distribucijas, bet problemų nekildavo, visgi su MacOSX viskas nebuvo taip sklandu: teko keletą kartų siųstis įvairius disko atvaizdus, paskui dar ieškoti su Google, kas čia per velniai vyksta, kad ta MacOSX man neveikia. Aišku, bandant diegti MacOSX iš originalaus kompakto atvaizdo, sekėsi prastokai, teko siųstis gerų dėdžių patobulintus variantus. Ir paskutiniu bandymu mane lydėjo sėkmė (o gal dievas padėjo?). Nenoriu, kad čia būtų visiškai beprasmis įrašas, tai pateikiu šiokią tokią instrukciją, jei patys norėtumėte išbandyti šitą XXI amžiaus stebuklą.

Visų pirma reikia įsidiegti naujausią VirtualBox versiją (pas mane 3.2.10). Ubuntu/LinuxMint vartotojai geriau įsidiekit UbuntuTweak, per jį prisidėkit VirtualBox repozitoriją ir naujausią VirtualBox versiją įsidiekit per paketų tvarkyklę.

O kol tą VirtualBox siunčia ir diegia, galime pradėti siųstis pačią MacOSX, tiksliau – Hackintosh. Naudosime MacOSX Snow Leopard 10.6.3 pagrindu pagamintą iATKOS S3 version2. Ją pasiskoliname naudodami torrent tinklą. Baigę siųstis, išsiarchyvuojam ir turim 4,4GB užimantį disko atvaizdą.

Dabar grįžtam prie VirtualBox. Viršutiniame kairiajame programos lango kampe paspaudžiame mygtuką „New“, praleidžiam pasisveikinimus ir spaudžiam „Next“, kitame lange paprašo įvesti pavadinimą ir operacinės sistemos tipą, įrašom MACOSX ir mums automatiškai parenka MAC OS X bei MAC OS X Server.

Toliau prašo nurodyti, kiek virtualiajai mašinai skirsite RAM: pas mane pagal nutylėjimą 1024MB, toliau pasiūlo sukurti virtualų kietąjį diską (Boot Hard Disk / Create new hard disk) :

Toliau siūlo rinktis tarp „Dynamically expanding storage“ arba „Fixed-size storage“, renkamės pirmąjį, kad virtuali mašina naudotų tik tiek, kiek jai reikia. Vėliau prašoma nurodyti, kiek daugiausiai disko vietos gali užimti operacinė sistema, paliekame 20GB (net jei tiek ir neturite, realiai sistema užims mažiau nei 10GB). Pora „Finish“ ir vėl grįžtame į pagrindinį VirtualBox langą, bet šį kartą jau matome savo sukurtą MACOSX. Spragtelime ant jo pele ir spaudžiame „Settings“. Čia susirandame System ir nuimame varnelę nuo „Enable EFI (special OSes only)“.

Lieka laukti, kol turėsime operacinės sistemos disko atvaizdą, tada tame pačiame lange paspaudžiame „Storage“, pasirenkame „Empty“ ir paspaudžiame dešinėje esančią mažą aplanko piktogramą:

Iššokusiame lange spaudžiame „Add“ ir nurodome, kur yra mūsų turimas iATKOS_S3_version2.iso disko atvaizdas. Jį pasirinkę, renkamės Select ir OK. Vėl esame pagrindiniame VirtualBox lange. Dabar spaudžiame Start ir taip paleidžiame virtualią mašiną. Ten nieko spausti nereikia, palaukiame, kol išvysime diegimo langą:

Pasirenkame siūlomą anglų kalbą. Continue, Next ir pasiekiame langą, kuriame prašo pasirinkti diską, į kurį bus rašoma operacinė sistema, visa bėda, kad nėra iš ko rinktis, bet nepanikuojam. Viršuje jau matome MacOSX meniu juostą, joje pasirenkame Utilities, Disk utility:

Atsidariusiame lange tiesiog pažymime turimą diską, įrašome pavadinimą ir spaudžiame Erase:

Palaukiame kelias sekundes. Baigus trinti diską, tiesiog uždarome tą langą. Vėl esame sugrąžinami į pagrindinį diegimo langą, tik jau matome mūsų turimą diską, jį ir pasirenkame. Dar iššoka langas su galimybe pasirinkti, ką diegti. Kadangi nei jūs, nei aš nieko nesuprantam, tai nelendam ir spaudžiam OK. O dabar laukiam, laukiam, laukiam.

Lange matome užrašą, kad diegimas užtruks 18 minučių. Iš tikrųjų man jis užtruko apie valandą. Kol vyks diegimas, apatinėje dešinėje lango pusėje matysite mirksinčias piktogramas, reiškiančias, kad kažkas vyksta. Jeigu pamatysite, kad progresas sustojo, o tos piktogramos nebesumirksi, reiškia, kad diegimas baigtas, nors rodo, kad dar liko kelios minutės (vieną kartą diegiant man berods įdiegė normaliai, kitą kartą – ne). Jeigu diegimas jau baigtas, reikia atjungti disko atvaizdą, virtualios mašinos lange renkamės Devices >  CD/DVD devices > nuimame varnelę nuo iATKOS S3 version2.iso

Dabar reikia perkrauti sistemą: paspaudžiame VirtualBox mašinos lange esantį uždarymo mygtuką (x) arba tiesiog iš meniu pasirenkame Machine > Close ir iššokusioje lentelėje pažymime „Power off the machine“. Vėl grįžome į pradinį programos langą ir vėl paleidžiame savo MACOSX (Start).

Šiek tiek palaukus, užsikrauna mūsų nuostabioji Mac OS X ir pasiūlo šiek tiek nustatymų, manęs paprašė paspausti šalia kairiojo Shift esantį mygtuką, kad galėtų tiksliai nustatyti klaviatūros išdėstymą bei pasirinkti kažkokį jos tipą. Vėliau pasiūlo pasirinkit, kur gyvename (norint pamatyti Lithuania, reikia spausti Show all), pagal tai pasiūlo ir klaviatūros išdėstymą. Vėliau klausia, ar norime importuoti kokius nors duomenis. Dar pasiūlo įvesti AppleID ir jungtis prie Apple Store, bet mūsų tai nedomina, taigi tiesiog spaudžiame Continue. Vėliau prašo įvesti duomenis apie save, irgi nebūtina. Galiausiai pasirodo langas „Create your account“, kur turime suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Galiausiai pasiūloma laiko zona, ir viskas. Turime veikiančią (nors ir virtualiai) Mac OS X, kurios ekrano nuotrauką matote pirmajame paveikslėlyje. Na ir viskas, Machine > Enter full screen mode ir žaiskit, nagrinėkit… Bandant išjungti šią virtualią mašiną irgi sėkmė nelydi, tai standartiškai Machine > Close > Power off machine, arba dar geriau Save the machine state (tas pats kaip Hybernate).

Dabar, žinoma, reiktų šiokios tokios nuomonės. Nesiryžtu kritiškai vertinti MacOSX sistemos, nes ją išbandžiau tik VirtualBox aplinkoje, o ne normaliai įdiegęs į kompiuterį, taigi visus nesklandumus, pradedant kreivai veikiančiu klaviatūros išdėstymu (ko nebūdavo su Linux ir Windows bandymais) ir baigiant gana lėtu veikimu (kas irgi nelabai jaučiasi su lin/win), nurašau sistemos ir virtualios mašinos nesuderinamumui.

Visgi keletas žodžių:

• Pasijaučiau kaip pasileidęs kažkokį Linux ir Windows hibridą: nieko keista, kai sistema pastatyta ant Unix, o vartotojo sąsaja yra itin paprasta.
• Aišku, iš Unix atkeliauja ir sistemos stabilumas bei saugumas, kas irgi yra svarbu.
• Palyginus su Windows/Linux gana neaiškus diegimas. Be Google nebūčiau išsivertęs.
• Išvaizda irgi visai nieko, bet nepasakyčiau, kad labai patogi. Prie tos viršutinės bendros meniu juostos gal kada nors ir įprasčiau, bet apačioje esančio vadinamojo „doko“ daugiau kaip žaisliuku pavadint negalėčiau: taip 1-2 valandas pažaist smagu, bet jis užima per daug ekrano vietos. Taip, galima nustatyti automatinį pasislėpimą, bet man norisi viską matyti iš karto, o ne tik užvedus pelę. Nors šiaip nieko nesakau, gal kam patinka, skonio reikalas. Visgi norėtųsi pasirinkimo laisvės tarp dockbar ir taskbar.
• Didelių priekaištų neturiu, viskas veikia, veikia stabiliai. Nors pirmą kartą prisėdau prie MacOSX, ji pasirodė labai paprasta ir greitai perprantama, tikrai pritaikyta kiekvienam eiliniam vartotojui.
• Iš tikrųjų tai MacOSX man labai panaši į Windows, tik čia Firefox atsisiųsti yra skirta ne Internet Explorer, o Safari.
• Be to, čia man vienam tas besisukantis MacOSX ratukas primena LGBT vėliavą?

Ir žinot, vis dar nesuradau atsakymo į savo pradžioje užsiduotą klausimą: Ką Mac OS X turi tooookio, kad visi taip dėl jos alpsta? Gal jūs žinot?

PAPILDYMAS 1

iAtkos yra pritaikyta kompiuteriams su Intel procesoriais (tikėtina, kad su AMD neveiks). Plačiau apie įvairias Hackintosh versijas galite pasiskaityti kolegos įraše “Mac OS X” PC pagrindu.

Panašūs įrašai:

1. Darome atsargines kopijas su „Acronis True Image“
2. Prievadų atvėrimas programinėje ugniasienėje
3. Kaip blokuoti reklamas su Firefox
4. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
5. Avira AntiVir konfigūravimas
6. Kaip užblokuoti ir atblokuoti interneto puslapius

Įžanga

Taip, taip, Mantas tik dabar pirmą kartą prisėdo prie Windows 7. O prisėdo tik dėl to, kad susidarytų bendrą vaizdą, kur link Microsoft juda, nes lyginti prieš mėnesį išleistą Linux Mint 9 Isadora ir beveik 10-ies metų senumo Windows XP Professional jau yra šiek tiek nebeobjektyvu. Pirmiausiai operacines sistemas lyginu pagal tai, kaip stipriai jos gadina nervus ką tik įdiegus: Linux Mint sėdi tyliai kamputyje, Windows XP truputį įkyresnė su savo Security Warnings ir panašiais pranešimais, Windows Vista buvo visiškas nesusipratimas, sugadinantis visus mano nervų likučius per valandą. O Windows 7 berods grįžo į teisingą kelią ir nervina mane panašiai kaip ir Windows XP, o dar ir savarankiškai pasisiūlo nebelįsti su savo neįdomiais pranešimais apie visokias saugumo skyles. Taigi pirmas įspūdis buvo gana neblogas.

Windows 7 diegimas ir užimama vieta diske

Jei kas neskaitė ankstesnio įrašo apie Windows 7 diegimą, tai primenu, jog mano kompiuteryje apsigyveno Windows 7 Enterprise iš Linkomanijos. Visų pirma tai grįžkime prie to, kodėl tik dabar įsidiegiau Windows 7? Na taip, Windows man nelabai reikalingi, bet ne dėl to. Kompiuteris pas mane senas, 111GB talpos diskas, Windows XP sau sėdėjo 10GB particijoje ir tylėjo, o čia išlindo Windows 7 ir pareiškė, kad jie yra išpampę ir kad į tą siaurą kambarėlį netilps. Tai ir laukiau naujos Linux Mint versijos, kad galėčiau visą kietąjį diską susiformatuot, išdalint particijas ir susidiegt abi sistemas. Septynetui paskyriau 18GB, paaiškėjo, kad tai gana optimalus pasirinkimas, nes su pagrindinėmis programomis jie surijo gerus 12-13GB. Viršuje esančiame paveikslėlyje matote, kas buvo, kai bandžiau dirbti su kiek stambesne programa: truputį pritrūkau vietos, teko trint visokius sisteminius aplankus, bet apie tai vėliau. Jeigu su vieta diske labai striuka, tai 14-15GB tikrai pakaks paprastam darbui (lyginant su LinuxMint naudojamais 4-5GB, tai silpnokai).

Tvarkyklės (drivers)

Kaip jau tikriausiai minėjau, įdiegimo procesas nuo Windows XP laikų pagražėjęs ir supaprastėjęs, mažai kuo nusileidžia Linuxams. Toliau sekė tvarkyklės. Windows 7 padarė tai, ką Linux daro jau gana seniai, nusprendė aprūpinti vartotojus reikiamomis tvarkyklėmis (drivers). Bandymas neblogas, bet kol kas gana nevykęs. Pradėkime nuo to, kad kai kurios tvarkyklės man buvo įdiegtos kartu su Windows 7 (Bluetooth, Wireless ir pan.). Kitas tvarkykles reikėjo diegtis per Windows atnaujinimus (o tam jau reikia interneto!). Aišku, net ir ten visko nesugaudė, neveikia BisonCam kamera, neveikia Realtek garsas, neveikia spartieji Asus mygtukai bei funkcinės klaviatūros kombinacijos (kaip garso reguliavimas), kažkodėl neįdiegiamas Synaptics jutikliniam kilimėliui (touchpad) reguliuoti ir pan. Taigi bandymas neblogas, bet kol diegiant Windows, kartu nebus įdiegiamos ir visos tvarkyklės, tol Windows šioje srityje vis dar stipriai atsiliks nuo Linux.

Išvaizda

Taigi įsidiegėm, pasileidom, susitvarkėm tvarkykles. Po to aš tvarkausi išvaizdą. Bendras įspūdis visai neblogas, kiek primena Linux KDE blizgesį, bet gana gražiai padaryta. Visgi… Apatinė juosta stipriai per stora ir veltui ryja ekrano vietą, susimažinam, bet vis tiek dar būtų galima truputį nukirpti (aišku, galima ieškoti temų arba pasijungti Windows Classic, bet man visko norėtųsi pagal nutylėjimą). Toliau ta užduočių juostos naujovė sutraukti visus langus į kvadratėlius ir sugrupuoti. Mintis gal ir gera, bet aš nekenčiu grupavimo. Laimė, jį galima išjungti. Taigi šitą idėją įskaitau. Visgi ta užduočių juosta gerokai patampė nervus su savo iššokančiais sumažintais programų langais arba, juos išjungus, su pavadinimais. Ieškojau pora valandų kaip tas nesąmones išjungt. Ir štai ką pavyko rasti:

BONUS TIP: If you want to completely turn off Taskbar thumbnails, unfortunately its not possible in Windows 7 RTM as the functionality has been removed by Microsoft.

Ačiū tau, Microsoft, jog tu geriau už mane žinai, kaip aš myliu tavo dzinguliukus. Visgi sprendimas tiesiai per aplinkui yra: galima padidinti tų nesąmonių pasirodymo delsą. Sprendimas kartais nesuveikia, bet vis šis tas. Tęsiant kalbas apie išvaizdą, dar galima pastebėti ir visai neblogą sprendimą dešinajame apatiniame kampe įdėti „Show Desktop“ mygtuką. Nors aš visada naudodavau ctrl+d, bet čia idėja irgi nebloga. Nusistačiau tą mygtuką ir ant savo LinuxMint (o jaučiat skirtumą tarp „taip yra padaryta“ ir „aš galiu taip nesunkiai pasidaryti“?). Taigi Windows 7 išvaizdą vertinu gana teigiamai.

Atnaujinimai

Toliau galima susisiųsti visokius atnaujinimus. Labai smagu, kad Windows atsisakė visokių nesąmonių ir leidžia nevargstant susisiųsti atnaujinimus į nelegalius Windows 7. Aš tai labai vertinu. Ačiū.

Programos arba jų nebuvimas

Gerai, sistema daugiau ar mažiau susitvarkyta, einam į internetą. Hmm, kažkokia mėlyna E raidė, paspaudžiam ir panaudojam pagal pagrindinę jos paskirtį: įsidiegiam Firefox. Nusikopijuojam laputės profilį iš Linux, viskas puikiausiai veikia, šaunu. Taigi naršom naršom, užeinam į youtube, paaiškėja, kad reikia Flash, įsidiegiam. Toliau naršom, pdf failas – akatau, nerasta tinkama programa, siunčiamės Foxit. Toliau naršom, doc – ir vėl nėra programos, tai einam į linkomaniją siųstis MS Office 2007. Hmm, nerasta torrent failui atverti skirta programa, siunčiamės uTorrent. Galų gale Office jau vietoj, bet milijone rar dalių, o jų gi windows irgi neatpažįsta, siunčiamės izarc, išsipakuojam, randam iso disko atvaizdą, vėl nėra programos, siunčiamės daemon tools, pagaliau turime veikiantį Ofisą, kuriam paskui dar kokį pusvalandį (o ne per ilgai čia viskas vykdoma?) diegia atnaujinimus. Žinot, norėjau tik pasakyt, kad šitoj vietoj Linux laaaaabai toli nušuoliavus į priekį. Aš kalbu ne apie tai, kad ten programos visos nemokamos, bet apie tai, kad būtiniausios programos įdiegiamos kartu su operacine sistema, normaliam darbui jų visiškai užtenka. Negi Microsoft negali kažko įkomponuot į savo DVD diską? Ir jei jau kalbant apie Linux, tai programų siuntimasis per Google ir siuntimasis per programų centrą yra nesulyginamo patogumo dalykai, deja, Windows tokio dalyko tikriausiai niekad negalės turėti.

Windows Explorer

Windows Explorer. Atrodo gal ir visai neblogai, nors nelabai jaučiu skirtumo. Norėjau tik paklausti, kam šovė į galvą paslėpt meniu juostą ir jos įjungimą velniai žino kur nukišt, kad man reiktų net klausinėtis Google. O iš tikrųjų man reikėjo tik Tools > Folder options išjungt failų galūnių, paslėptų ir sisteminių failų slėpimą. Aš suprantu, kam tie dalykai slepiami, bet kam taip įžūliai slėpt pačią meniu juostą? Be to, noriu primint Windows Explorer kūrėjams, kad jau 2010 metai ir pats laikas būtų bent jau įdiegt korteles (ar jos yra? Nes ctrl+t nereaguoja), apie dviskiltę tvarkyklę aš nė nekalbu.

Kodėl Windows 7 užima tiek daug vietos

Visi žinom, kad Windows, laikui bėgant, užgrobia visą vietą diske, todėl reikia nuolat valytis su Ccleaner bei trinti visokias nesąmones rankomis, nes anoji toli gražu ne viską išvalo (pvz., Windows XP Windows kataloge laikydavo krūvas paslėptų aplankų su per atnaujinimus sukurtomis atsarginėmis kopijomis). O štai Windows 7 viską užgrobia vos įdiegus. Faktas, kad prigrūdama ir saugoma daug nereikalingo šlamšto. Neaišku kodėl, diegiant šią operacinę sistemą, niekas neklausė, ar man reiks virtualios atminties, ar reiks atsarginių kopijų, ar reiks to pačio nusususio Windows Defender, kurio programų pašalinimo įrankyje net nerodo? Negi taip sunku paklausti, ko man reikia?

Kadangi turiu 2GB RAM, tai virtuali atmintis (duomenų krovimas į standųjį diską, pritrūkus RAM) niekam nereikalinga. Bet Windows nusprendė, kad man reikia 2GB virtualios atminties. Aš taip nemanau, todėl ją išjungiu: start, dešinys pelės ant my computer, properties, advanced system settings, advanced, performance settings, advanced, virtual memory change, no paging file (na ir užkišk tu man taip toli). Perkrovus kompiuterį atsilaisvina 2GB.

Toliau kažkas galvoja, kad man reikia atsarginių kopijų ir kuria visokius System Restore Point, kurie iš tikrųjų yra pusiau beverčiai, nes dažniausiai nepadeda, geriau ką rimtesnio naudokit. Vėl keliaujam ten pat iki System Properties lango ir renkamės System Protection. Ten visiems diskams nustatome Turn off system protection. Vėlgi atkovojam keletą gigabaitų.

Bet, kaip matėte pirmame paveikslėlyje, man vietos vis tiek trūko. Taigi pusiau savo iniciatyva, pusiau pasiklausdamas Google ištryniau pora kažkokių sisteminių aplankų: C:\Msocache ir C:\Windows\SoftwareDistribution\Download. Vėl atkovojom virš 1GB (jei kas labiau domėjotės, pasidalinkit informacija, ką dar galima saugiai trinti, nes tikiu, kad yra daugiau nereikalingų šiukšlių, kurių joks ccleaner nesuranda).

Keletas smulkių pastebėjimų

• Vis dar nesutvarkytas pelės jautrumas. Tiksliau touchpad. Gerai, aš susikeliu greitį iki galo, bet man dar trūksta. Jautrumas gal ir tinkamas, bet spartinimas man per mažas. Negi taip sunku leist pasirinkt didesnėje jautrumo skalėje? Ir padarykit kaip Linux: ne vieną nustatymą greičiui, o du: jautrumui ir spartinimui (acceleration).
• Įdėkit pagaliau normalų lietuvių kalbos klaviatūros išdėstymą. Kodėl Linux jį turi, o čia taip sunku įkelt?
• Laikas kažką daryt su kompiuterio perkrovimais, nes to prašoma po kiekvieno pirstelėjimo.
• Galiu pagirti, kad sistema neužsilenkė ir stabiliai dirbo net diske likus 80 laisvų kilobaitų. Kiek nustebino.
• Kažkas negerai su Safely Remove Hardware. Rodo, kad atjungta sėkmingai, o iš tikrųjų šnipštas.
• Vis dar neatsikratyta įpročio nuolat drožti standųjį diską. Ir kam gi to reikia?

Apibendrinimas

Taip, Windows 7 tikrai verta visų tų pagyrimų, greita, stabili, nereikli ir pakankamai graži. Tai tikrai geriau už Windows Vista (o blogiau dar būna?) ir, matyt, geriau ir už senolius Windows XP. Jei nėra gaila vietos diske, tikrai rekomenduoju atsinaujinti. Visgi, panaudojus Linux, akis labiausiai bado:

• Silpnai paruoštas tvarkyklių įdiegimas kartu su operacine sistema
• Elementariausių programų nebuvimas
• Per daug beprasmiškai diske užimamos vietos
• Per maža pasirinkimų laisvė diegiant sistemą, nes neklausus prigrūdama daug nereikalingo turto ir įjungiama daug nereikalingų funkcijų.

Panašūs įrašai:

1. Windows 7. Instaliavimas ir perinstaliavimas
2. Kaip perinstaliuoti Windows
3. Kuriame Windows XP live cd
4. Mano naudojami Firefox papildiniai
5. Mano skaitomi tinklaraščiai
6. Geriausi mano matyti filmai

Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Jau ilgokai adresyne kaupiasi įvairių interneto tarnybų nuorodos. Pagalvojau, jog reikia pasidalinti su skaitytojais:

• Translit.ru – tarnyba, kurioje galite tekstą, su lotyniškomis raidėmis, paversti į tekstą, parašytą kirilica.
• Virus Total – tarnyba, kurioje galite patikrinti įtartinus failus. Juos nuskenuos 41 antivirusinė programa. Jeigu rezultatai prieštaringi, žiūrime, ką rodo Kaspersky ir Avira.
• Subscene – viena iš daugelio tarnybų, skirtų filmų titrų paieškoms. Bet man ji labiausiai patiko.
• Text-Image.com – tarnyba, kuri jūsų paveikslėlį pavers spalvotų skaičių rinkiniu.
• MyHeritage išduos paslaptį, į kokią garsenybę jūs panašūs. Taip pat ten galima susikurti ir šeimos genealoginį medį.
• BitLet – tarnyba, kuri naršyklėje leidžia siųstis failus torrent tinklais. Linux turėtojai, įsidiekit sun-java6-plugin paketą, nes man be jo su Firefox neveikė.
• WallPaperMaker tarnyba leidžia patiems susikurti darbalaukio paveikslėlį.
• Text-to-Speech – sintezatorius, kuris perskaitys tekstą, parašytą populiariomis pasaulio kalbomis.
• Text-Talk – dar vienas sintezatorius, šį kartą lietuviškam tekstui.
• Download At Work leidžia siųstis failus, pakeistais pavadinimais ir plėtiniais.
• IMO leis naršyklėje naudotis MSN, Gtalk, Skype ir kitomis tarnybomis. Palaikomi net Skype vaizdo pokalbiai, kitų tarnybų palaikymo nebandžiau.
• Zamzar – universali tarnyba failams konvertuoti (audio, video, dokumentai, paveikslėliai, archyvai ir kita).
• Media Convert – dar viena konvertavimo tarnyba, bet žymiai labiau pritaikyta garso ir vaizdo failams.
• FileHippo – tarnyba iš kurios galima patogiai atsisiųsti programas, įskaitant senesnes jų versijas.
• Music-Alerts RSS srautu informuos apie jūsų pasirinktų muzikos grupių naujai išleistus albumus.
• Site Dossier suteiks nemažai informacijos apie jūsų interneto puslapį (parodys kitus tinklapius su tuo pačiu IP, informuos apie subdomenus ir pan.)
• TinEye pabandys surasti internete esančias jūsų nurodyto paveikslėlio kopijas.
• Rapid It leis siųstis failus iš Rapidshare ir kitų failų talpyklų Premium sąlygomis (lyg būtumėte susimokėję).
• Flip apvers tekstą aukštyn kojom. Gaila, kad nesusitvarko su lietuviškomis raidėmis.
• Jaunimo kalba pravers, jei norėsite pasikalbėti su užsieniečiais iš one.lt šalies.
• AtProxy ir Proxy.org pateikia sąrašėlį slaptam naršymui skirtų svetainių. Pravers, jei jūsų IP užblokuotas kokioje nors pamėgtoje svetainėje arba jei tiesiog naršydami norite paslėpti savo IP.
• AliveProxy pateiks krūvą Proxy adresų, kuriuos galėsite įrašyti naršyklės nustatymuose ir mėgautis slaptu naršymu (nereiks papildomų tarnybų kaip aukščiau pateiktose nuorodose). Atminkite, kad naršymas gali stipriai sulėtėti.
• StatCounter parodo naršyklių, operacinių sistemų ir panašią statistiką. Galima pasirinkti dominančią šalį.
• BrowserShots parodys kaip jūsų tinklapis atrodo įvairiose naršyklėse.
• FlightRadar parodo informaciją apie realiuoju laiku skrendančius lėktuvus.
• Topsy – tarnyba, kuri ieško informacijos tarp Twitter pranešimų, parodo tuos, kuriuose yra nuorodos į jūsų ieškomus puslapius. Yra ir WordPress įskiepis.
• WebsitePulse patikrins, ar jūsų neblokuoja Kinijos ugniasienė.
• NNPAS išduos paslaptį, kuriam Lietuvos operatoriui priklauso nurodytas numeris.
• Who.is pateiks informaciją apie nurodytą interneto domeną. Jei norėsite išsamesnės informacijos apie domeną, eikite ten nurodomu adresu, pvz., For more information please visit http://whois.domreg.lt
• AccuWeather informuos apie orus artimiausioms 15-ai dienų. Leidžia pasirinkti net ir labai mažus miestelius ir kaimus.
• Color Schemer leis išsirinkti patinkančią spalvą ir parodys jos kodą. Pravers turintiems interneto puslapius.
• Page2RSS – tarnyba, kuri gali šiek tiek pagelbėti, jei norite sekti tokių puslapių atnaujinimus, kurie neturi RSS.
• W3Schools supažindins su HTML pagrindais. Pravers kiekvienam, turinčiam tinklaraštį.
• ASCII informuos apie įvairių simbolių HTML kodus.
• LMGTFY leis parodyti kitiems, kad Google paieška nėra jau toks neįveikiamas uždavinys.
• Codeorgan interneto puslapius paverčia muzika.
• Your Fonts leidžia susikurti šriftą pagal jūsų rankos raštą. Bet šitas malonumas vertas 10 pažaliavusių pinigų.
• What the font padės išsiaiškinti, koks kur nors panaudotas šriftas.
• Wayback Machine kaupia interneto puslapių kopijas. Galima pasižiūrėti, kaip kokia svetainė atrodė anksčiau.
• Akinator – žaidimas, kuris jus klausinėdamas išsiaiškins, kokį žmogų, gyvūną, personažą ar pan. turėjote omenyje.
• Pixlr leis redaguoti nuotraukas internete.
• WolframAlpha paieška atsakys į daugelį rūpimų klausimų, padės išspręsti matematikos uždavinius ir t.t.
• Į PasteBin galite patogiai įkelti ilgus tekstus. Galite naudoti ir užsienio PasteBin.
• Į Family Watch Dog pakliūna išsami informacija apie visus JAV pedofilus ir panašius veikėjus. Nepakenktų toks dalykas ir Lietuvoje.

Na ir dar kelios nuorodos, ne tarnybos, bet gal kada pravers:

• Skype Emoticons pateikia visas įmanomas Skype šypsenėles ir vėliavas.
• Skype komandos. Čia gal aktualiau Linux naudotojams, nes mūsų Skype truputį primityvesnė, trūksta kai kurių funkcijų, kurias tenka iškviesti komandomis.
• Just Fucking Google it galima pasiūlyti įkyriai klausinėjančiam asmeniui.
• You are an idiot pravers, jei kas galutinai išves iš kantrybės.
• Lietuvos žmonių interneto puslapiai. Mus kažkas seka.

Jei kokia jūsų pamėgta tarnyba nepaminėta, praneškite komentaruose, papildysim.

Panašūs įrašai:

1. Kaip užblokuoti ir atblokuoti interneto puslapius
2. Kaip atidaryti Microsoft Office 2007 failus
3. Last.fm muzikos išsaugojimas
4. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju
5. Failų tvarkyklė FreeCommander
6. Kaip naudotis Google
7. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
8. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
9. Kaip naudotis torrent
10. Kaip išsaugoti internetinius filmukus

Įžanga

Pagaliau sulaukėme ir naujosios Linux Mint 9 versijos. Iš tikrųjų aš jos netgi pernelyg nelaukiau, nes buvau visiškai patenkintas ir Linux Mint 8, nieko netrūko. Visgi reikia judėti į priekį. Šį kartą pasistengsiu aprašyti ne tik įspūdžius, bet ir pateiksiu gana daug informacijos tiems, kurie galvoja pirmą kartą pradėti naudoti šią operacinę sistemą.

Taigi visų pirma reikėjo Linux Mint 9 įsidiegti. Kaip tai padaryti, jau rašiau ankstesniame įraše. Konfigūruoju sistemą ir kuriu šį įrašą vienu metu, kad nieko svarbaus nepamirščiau.

Programinė įranga

Gal pradėkime nuo to, kad sistemos dėtuvėje (tray bar) mums rodo, jog yra 70 rekomenduojamų atnaujinimų. Visgi pagal nutylėjimą Linux Mint rodo tik 1-3 lygio atnaujinimus, 4-5 lygio svarbūs sisteminiai atnaujinimai nerodomi, taigi ant mintupdate piktogramos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir uždedame varneles ties 4-5 lygiu ir Visible. Jei uždėsite varneles ir prie Safe, atnaujinimai bus diegiami automatiškai. Programoje spaudžiame Refresh. Atkreipkite dėmesį į 4-5 lygių atnaujinimus, juos nors kiek įsidėmėkite, jei diegsite. Jei kas blogo atsitiktų, kad žinotumėte, kas dėl to kaltas. Įvedame slaptažodį, atsinaujiname, nepakenks ir kompiuterio perkrovimas dėl viso pikto.

Jeigu nenaudojote atskiros /home particijos anksčiau, tai dabar reikia atsistatyt duomenų kopiją (jei tokią turite). Aš iš savo išorinio disko atgal sukopijuoju visą /home. Taigi išsaugau buvusius failus ir programų nustatymus.

Ta proga reiktų susikurti aplanką /home/jūsųvardas/.fonts ir į jį susikelti šriftus iš C:/Windows/fonts arba atsisiųsti iš Karolio. Nukopijavus terminale paleidžiame komandą sudo fc-cache -f -v

Dabar atsisiunčiame programą Ubuntu Tweak, ją įdiegiame ir pasileidžiame. Su šia programa bus galima keisti įvairius LinuxMint nustatymus, išvalyti podėlį, nebereikalingus kernelius ar nenaudojamus paketus. Einame prie Source Center, čia pasirinksime programų saugyklas (repozitorijas) tų programų, kurias naudosime, nes numatytosios LinuxMint repozitorijos ne viską turi. Aš pasirenku štai tokias:

• Adobe Flash PPA
• Firefox Stable Channel Packages
• Google Stable Source
• LinuxDC++ Official PPA
• Medibuntu (jis jau yra pagal nutylėjimą)
• Midori PPA
• Official OpenShot PPA
• Skype
• Transmission BT PPA
• Ubuntu Tweak Stable Source (yra pagal nutylėjimą)
• X Updates
• Elementary Desktop PPA (vien dėl naujo Nautilus)

Deja, net ir čia nėra visų reikiamų repozitorijų. Jeigu planuojate naudoti Bluetooth ir nuolat norite turėti naujausią tam skirtos programos versiją, terminale rašome komandą

• sudo add-apt-repository ppa:blueman/blueman-dailies

Jei naudojate touchpad, reiks ir dar vienos repozitorijos, kad „pascrollinus“ ant užduočių juostos, nepradėtų šokinėti visi atidaryti langai:

• sudo add-apt-repository ppa:libwnck-noscroll/ppa

Jeigu norėsim gražesnių compiz efektų, reiks ir Compiz repozitorijos:

• sudo add-apt-repository ppa:compiz/ppa

Jei norėsite daugiau Gimp galimybių, reiks ir šios:

• sudo add-apt-repository ppa:nilarimogard/webupd8

Dabar įsidiegsime truputį programų, einame į Package Manager. Renkamės Settings, Repositories. Čia užsidedame varneles ant Backport, Romeo ir Source (gal nelabai saugu nestabilius paketus diegtis, bet toks jau aš). Toliau pasirenkame kortelę Other Software, redaguojame patį pirmąjį – Ubuntu 10.04 Lucid Lynx. Vietoje URL http://archive.ubuntu.com/ubuntu/ įrašome http://ftp.litnet.lt/pub/ubuntu/ . Taip mums greičiau siųs atnaujinimus, nes jie bus Lietuvoje. Uždarome nustatymus ir spaudžiame Reload.

Taigi dabar galima įsidiegti keletą paketų (kai kuriuos iš jų pažymėjus, pranešama, kad reiks įdiegti papildomus paketus):

• Skype
• alltray
• audacity
• blueman
• linuxdcpp
• easytag
• filezilla
• geany
• gmountiso
• google-chrome-beta
• gparted
• midori
• openoffice.org
• openoffice.org-hyphenation-lt
• myspell-lt (rašybos klaidų tikrinimas)
• sun-java6-plugin (Java ir Firefox draugystei)
• pitivi
• poedit
• soundconverter
• vlc
• ubuntu-restricted-extras
• compiz-fusion-plugins-unsupported
• compiz-fusion-plugins-extra
• gimp-plugin-registry

Ta proga galima pašalinti ir pagal nutylėjimą įdiegtas niekam nereikalingas programas:

• aptoncd
• ufw
• giver
• pidgin
• tomboy
• xchat

Po visų pakeitimų nepakenks perkraut kompiuterį, nors tai ir nebūtina.

Išvaizda

Gerai, dabar reikia skubiai susitvarkyt išvaizdą, nes mane jau pradeda nervint.

Pradėsim nuo apatinės juostos, nes čia galima atsilaisvint truputį vietos. Ant Menu spaudžiam dešinį pelės, Preferences ir nutrinam tekstą Menu. Ta proga pasireguliuojam ir Places bei System, nuimdami nereikalingus elementus, kad nesimaišytų.

Šalia yra Show Desktop mygtukas, jį naikiname, kad nesimaišytų.

Ant tuščios apatinės juostos vietos spaudžiame dešinį pelės, Options, sumažiname juostos dydį nuo 24 iki 23. Atsiimam vieną pikselį. Gal kam juokinga, bet man neįdomu.

Iš piktogramų pašaliname nereikalingas.

Toliau daug vietos užima laikrodis su savo datomis. Dešinį pelės ir Preferences. Susitvarkome pagal užgaidas. Aš nustatau, kad rodytų tik laiką ir nieko daugiau.

Toliau nusistatom, kad Firefox protingiau išnaudotų ekrano vietą. Apie tai jau esu rašęs. Jei jau anksčiau viską susitvarkėte, tai lieka tik iš naujo nustatyti nusimušusį nustatymą, kad Firefox nenaudotų lango rėmo.

Dabar atsidarom failų tvarkyklę Nautilus, Edit, Preferences:

• Views: Nustatom, kad rodytų paslėptus failus. Susimažinam piktogramų (icons) dydį iki 66%. Taip pat prie view new folders pasirenkame list view.
• Display: Nusistatom žmoniškesnį datos formatą
• Preview: Naikinam viską

Nustatymai (Control Center)

• About me – galim pasikeist savo nuotrauką, slaptažodį, užsipildyt truputį informacijos.
• Keyboard shortcuts – galima nusistatyti sparčiąsias klaviatūros kombinacijas.
• Startup applications – galima pasirinkti, kokias programas ar komandas užkrauti įjungus kompiuterį. Nereikalingas išjungiame.
• CompizConfigSettingsManager – čia saugomi visi išvaizdos efektai, galima pasikonfigūruoti. Aš naudoju štai tokius, čia minimaliai, galit prisijungt visokių dzinguliukų milijonus:
  • Gnome Compatibility
  • Desktop Cube
  • Expo
  • Rotate Cube
  • 3D Windows
  • Cube Atlantis
  • Window Decoration
  • Screenshot
  • Png
  • Session management
  • Workarounds (kam jis reikalingas?)
  • Place windows
  • Move window
  • Resize window
  • Snapping windows
• Desktop settings – galima pasirinkt, ką rodyt ant darbalaukio. Aš pasilieku tik Šiukšliadėžę.
• Hardware drivers – čia gali būti įvairių kompiuterio tvarkyklių, rekomenduojama jas įdiegti.
• Keyboard – kadangi naudoju tik Lithuania-Lithuania klaviatūros išdėstymą, tai visa kita ištrinu. Dingsta ir tray bar piktograma kalbai keisti. Dar galima per Options pasiredaguoti išdėstymą, išjungti CapsLock ir pan. Vėliau spaudžiam Apply system wide.
• Mouse – viskas ten gerai, tik dar galima įjungti horizontal scrolling with touchpad.
• Power manager – pasireguliuojam visokius apšvietimus ir kai kurių veiksmų pasekmes (sleep button ir pan.)
• Sound – išjungiam sisteminius garsus, nes jie nervina. Įjungiam mikrofoną, nustatom, per ką skleisim garsą – per vidinį mikrofoną, ar per prijungiamą (šiaip galėtų kažkaip sujungt, kad nereiktų nustatinėt).
• Language support – čia galima papildomai įsidiegti kitas kalbas, jei planuojate LinuxMint naudoti ne tik su anglišką, bet ir su lietuviška sąsaja. Taip pat įsidiekite lietuvių kalbos tikrinimo žodyną.
• Startup manager – galima pasirinkti, kokia bus numatytoji operacinė sistema kraunantis kompiuteriui, taip pat, kiek laiko laukti vartotojo pasirinkimo (anksčiau berods šito nebūdavo, reikėjo rankomis redaguoti viską)
• Time and date settings – čia nusistatome, kad laikas būtų sinchronizuojamas. Configuration: Keep sinchronised with internet servers. Aš naudoju ntp.data.lt

Programos

• All Tray – programoms sumažinti į sistemos dėtuvę (tray bar)
• Anglonas – per wine veikia, bet nebenaudoju. Aptikau, kad Fotonija siūlo nemokamą Angloną internete. Ten yra menki apribojimai, bet pratrinant sausainukus, jie dingsta.
• Audacity – garso failams redaguoti
• Blueman – pagerinta Bluetooth programa
• Brasero – diskams įrašyti
• Cheese – patikrinti, ar gerai veikia web kamera
• CompizConfig Settings Manager – vaizdo efektams pasireguliuoti
• LinuxDC++ – DC++ klientas
• EasyTag – MP3 žymoms redaguoti
• FileZilla – FTP
• Firefox – pagrindinė naršyklė
• Geany – pagerintas Notepad
• Gedit – Notepad
• Gimp – paveikslams redaguoti
• Gmount-iso – ISO diskų atvaizdams pakrauti (standartinis man nepatinka)
• Gnome Mplayer – garso ir vaizdo peržiūrai
• Google Chrome – antroji naršyklė
• Gparted – skirta particijoms tvarkyti, bet aš įpratęs per ją žiūrėti, kiek laisvos vietos visur likę
• Hardinfo – informacija apie kompiuterį. Mane labiausiai domina temperatūra
• Microsoft Office 2007 – veikia per wine ir playonlinux, bet gana kreivai, nebediegiau
• Midori – trečioji naršyklė (anksčiau šią vietą užimdavo Opera, bet dėl beprotiško nestabilumo, teko atsisakyt)
• Mozilla Thunderbird – pašto klientas
• OpenOffice – biuro programų rinkinys, Microsoft Office alternatyva
• OpenShot – kol kas viena geriausių programų, skirtų redaguoti video.
• PiTiVi – Labai paprasta, bet sunkiai veikianti programa, skirta redaguoti video.
• Playonlinux – wine papildas, palengvina kai kurių Windows programų bei žaidimų diegimą.
• Poedit – vertimams į lietuvių kalbą
• Rhythmbox – muzikos grotuvas
• Skype – pokalbių klientas
• Sound Converter – muzikai konvertuoti
• Sound Juicer – Muzikos CD kopijavimas
• System Monitor – Task Manager atitikmuo
• Transmission – torrent klientas
• Ubuntu Tweak – sistemai tvarkyti, kažkas panašaus į CCleaner ir dar krūvą programų
• VLC – video grotuvas
• wine – įrankis, skirtas WIndows programoms paleisti (nebenaudoju, nes nebėra poreikio)
• xvidcap – ekranui filmuoti

Žaidimai, veikiantys su Linux (be wine)

• xdemineur – minos
• Unreal Tournament – pirmo asmens šaudyklė
• Chicken invaders – vištas pašaudyt
• Sauerbraten – pirmo asmens šaudyklė
• Supertuxkart – kartų lenktynės
• xmoto – senas geras 2D
• Urban Terror – daiktas, panašus į Counter Strike
• Wolfenstein territory – šaudyklė
• Unreal Tournament 2004 – pirmojo asmens šaudyklė, pasidomėkite „modais“, yra visko nuo Counter Strike iki lenktynių.
• Heroes III – legendinė strategija
• Serious Sam – šaudyklė
• OpenArena – šaudyklė, QuakeIII klonas

Kadangi aš šaudyklių mėgėjas, tai čia jos ir vyrauja. Tiesiog norėjau parodyti, kad Linux skirtų žaidimų yra, tik reikia pasiieškoti. Štai kelios nuorodos:

• Loki installers
• UnWheel
• The Linux Gamers’ Game List
• Linux gaming, part one: first person shooters
• 42 of the Best Commercial Linux Games

Linux Mint 9. Mano nuomonė

• Pagaliau veikia visi keturi funkciniai mygtukai (log out, internet, e-mail, turn off touchpad).
• Jungiant Windows diskus, nebeprašo slaptažodžio.
• Rhythmbox, Transmission ir tikriausiai kitos Gnome programos: kažkokių nesąmonių pridirbta su sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramomis. Kaip suprantu, jas bando sujungt į vieną Indicator applet, bet kol kas tas sujungimas atrodo labai blogai. Tikiuosi, kad čia tik laikini nesklandumai, o ne „patobulinimai“. Kol jie šitą dalyką padarys patogų, naikinu Indicator applet ir tas programas siunčiu į sistemos dėtuvę su AllTray.
• Darbalaukio paveikslėlis man nepatinka, LM7 ir LM8 gražesnius turėjo.
• Smagu, kad vis tik pasirinkta Isadora, o ne Isabella, kuri berods gavo daugiausiai balsų.
• Vis dar kreivai palaikoma mano BisonCam, kadangi jos vis tiek nenaudoju, tai net nebediegiau tvarkyklių.
• Vis dar neištaisytas riktas, kai kameros lemputė dega pastoviai. Vis tik apie klaidą žinoma, gal iki rudens suras sprendimą.
• Lyginant su Linux Mint 8, didelių pokyčių naujojoje versijoje nesimato.
• Naująjį Thunderbird galiu prilygint nebent Windows Vista. Jau seniai tiek nervų nesusigadinau tvarkydamas nustatymus.
• Kur dingo thunderbird-traybiff naujai Thunderbird versijai? Būdavo labai patogu stebėt naujus laiškus. Dabar įsidiegiau FireTray įskiepį, bet čia tik iš bėdos.
• Nautilus jau turi antrą skydelį (F3). Bet man jo nebelabai reikia.
• Kažkoks jutiklinio kilimėlio (touchpad) riktas (bug): kai priartėju prie vertikalios slinkties juostos, pelės žymeklis peršoka į dešinį kraštą ir atvirkščiai. Tikiuosi, kad čia irgi nėra kažkoks patobulinimas.
• Mano anksčiau naudota pitivi stabili kaip Windows. Nuo šiol naudosiu OpenShot.
• Neveikia užmigdymas, nei paprastai, nei per sudo pm-suspend
• Pabudinus iš Hybernate, pelės žymeklis tampa nematomas.
• Kai kurios sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramos apgaubiamos pilku fonu, nors fonas turėtų būti permatomas.
• Nors Linux Mint 9 ir veikia stabiliai, bet yra neišbaigtų smulkmenų, ne veltui apie šios versijos pagrindą Ubuntu 10.04 buvo tiek kalbų. Jei naudojate Linux Mint 7 arba 8, nėra reikalo skubėti atsinaujinti. O gal netgi palaukti Linux Mint 10.
• Apibendrinant: nesu patenkintas tuo, ką matau. Kelios smulkmenos labai gadina bendrą vaizdą.

Video

Prisimenant įrašą apie Linux Mint 7, pateikiu ir šiek tiek vaizdų iš naujosios Linux Mint 9. Nuo 15min ten truputį nesąmonės, matyt, nesusišnekėjom su mano pirmą kartą naudotu OpenShot. Žodžiu, nekreipkit dėmesio į tai. Be to, muzikos autorių pavardes su klaidomis parašiau. Ne gana to, nesuderinau dainų garsumo lygio. Kaip eilinis lietuvis pasakytų: „Epic Fail“. Bet neturiu jokio noro dar kartą kamuoti savo kompiuterį ir tvarkyti iš naujo. Visgi ~90C temperatūra jam ne į gera. Gailiuosi dėl nuodėmių, žadu ateityje taip baisiai nebenusidėti.

Jei norit geresnės kokybės, žiūrėkite Vimeo puslapyje.

Panašūs įrašai:

1. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
2. Linux Mint 8 Helena
3. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
4. Linux Mint 10 Julia
5. Linux Mint 12 Lisa
6. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
7. Kaip pasidaryti daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje
8. Lietuvių kalba kompiuteryje, klaviatūros išdėstymai, klaidų taisymas…

Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Taip, taip, net ir aš į savo kompiuterį įsileidau Windows 7. Pirmas įspūdis gana neblogas, bet savo nuomonę pateiksiu kitame įraše, kai daugiau laiko panaudosiu šią operacinę sistemą. O kol kas tik išpildau kažkada labai labai seniai kažkieno išreikštą prašymą ir parašau šiokią tokią Windows 7 instaliavimo arba perinstaliavimo instrukciją, nors čia iš esmės vienas ir tas pats.

Visų pirma, jei nemokate perinstaliuoti Windows, būtinai perskaitykite mano anksčiau parašytą įrašą „Kaip perinstaliuoti Windows“. Jis yra itin išsamus, jame yra daug tiek Windows 7, tiek bet kuriai kitai Windows versijai perinstaliuoti skirtos informacijos. Šiame įraše tikrai neplanuoju visko kartoti.

Taigi apie viską trumpai:

• Visų pirma, tai jums reiks kompiuterio. Reikalavimai nedideli, tai čia tikriausiai be problemų tiks ir jūsų jau turimas aparatas.
• Jei jau perinstaliuojam sistemą, tai neužmirštam pasidaryti ir atsarginės duomenų kopijos, jei visko nesaugote atskiroje particijoje. Taip pat visai neblogai būtų išsisaugoti programų nustatymus (Application Data). Windows 7 jį talpina aplanke C:/users/jūsųvardas/AppData. Jį nusikopijuojame, o perinstaliavę įkeliame atgal.
• Tada reikia kompakto su Windows 7. Jį galima gauti keliais būdais:
  • Nusipirkti
  • Pasiskolinti iš draugo
  • Pasiskolinti iš Vytauto Simanavičiaus, galit jam parašyt el. paštu info@anva.lt
  • Atsisiųsti iš Linkomanijos
• Jei pasirinkote paskutinį variantą (kaip ir aš), teks įsirašyti viską į DVD-R (ar panašų) kompaktą. Plačiau apie tai pradžioje minėtame įraše, aš tik primenu, kad disko atvaizdo (jis užima apie 2,3GB) negalima išarchyvuoti su WinRAR ar panašia programa, jį būtina įrašyti į kompaktą per diskų įrašymo programos funkciją „Burn disk image“ (arba panašia, priklauso nuo naudojamos programos). Jeigu bandysite disko atvaizdą išarchyvuoti ir tada įrašyti į kompaktą krūvą failų, jums neužkraus (neužbootins) pačio disko.
• Tada reikia perkrauti kompiuterį, įsijungti BIOS ir nustatyti, kad šis sistemą krautų iš kompaktinio disko, o ne kietojo disko. Apie tai plačiau mano jau minėtame įraše.
• Lieka tik įdėti įrašytą kompaktą į jam skirtą CD/DVD įrenginį, perkrauti kompiuterį ir laukti, kol pasirodys užrašas „Press any key to boot from cd…“. Taigi paspaudžiame bet kurį klaviatūros mygtuką. Pastaba: jei tokio užrašo nepamatote, ieškokite klaidų pimuosiuose žingsniuose.
• Leiskime kompiuteriui užsikrauti visus reikiamus duomenis, jis gana greitai parodys štai tokį langą, kuriame paprašys pasirinkti sistemos kalbą, lokalę bei klaviatūros išdėstymą:
  
• Kitame žingsnyje renkamės „Install Now“. Lyg daugiau ką būtų galima pasirinkti.
• Toliau uždedame varnelę, jog sutinkame su licencija. Mano linkomaninių Windows 7 licencija kažkodėl gana trumpa buvo…
• Kitame žingsnyje siūloma pasirinkti: ar atnaujinti sistemą iš kitos Windows versijos neprarandant programų, failų ir pan. (Upgrade) ar įdiegti švarią WIndows kopiją (Custom). Renkamės antrąjį variantą.
• Taip pasiekiame svarbiausą dalį – particijų tvarkymą. Žemiau esančiame paveikslėlyje matote, kaip viskas atrodė mano turimoje Windows XP + Linux Mint 8 sistemoje. Jei kurioje nors (ne windows) particijoje saugote savo failus, ją paliekame ramybėje, o visa kita triname.
  
• Kadangi aš viską ištryniau, tai gavau vientisą nenaudojamos vietos gabalą:
  
• Dabar reikia kažkiek atriekti Windows 7 sistemai. Kadangi ji gana riebi, tai nepagailime. Sukuriame particiją ne mažesnę kaip 15-18GB. Windows dar praneša, jog susikurs ir papildomą mažą particiją savo veiklai, sutinkame. Vietoje likusios nepanaudotos vietos galite susikurti kitą particiją failams arba palikti ramybėje, tai bus galima pasidaryti ir vėliau.
  
• Na ir praktiškai viskas. Sistemia diegiama, pora kartų kompiuteris persikrauna (kai rodo „Press any key to boot from CD“, nieko nedarykite). Vėliau jūsų tik paprašys įvesti keletą elementarių nustatymų, bet to aprašinėti neverta, viskas ten elementaru.
• Jeigu naudojatės nelegalia Windows 7 kopija, išjunkite automatinį atnaujinimą, nes galite netyčia gauti ir atnaujinimą, gaudantį tokius begėdžius.
• Baigę tvarkytis nustatymus ir įsijungę internetą, per Internet Explorer atsidarykite Windows atnaujinimų puslapį ir susirašykite visus atnaujinimus, įskaitant ir tvarkykles (drivers). Tik žiūrėkite, kad neįdiegtumėte piratus gaudančio atnaujinimo, jis yra prie svarbiausių atnaujinimų, pažiūrėkite pagal aprašymą, viskas ten akivaizdžiai parašyta.
• Jeigu po atnaujinimų sistema nesusirado visų tinkamų tvarkyklių arba kažkas veikia nekorektiškai, teks jas susirasti gamintojo puslapyje. Plačiau apie paieškas rašiau jau minėtame įraše.

Kaip pastebėjau, sistemos diegimas nuo Windows XP laikų stipriai patobulėjo, bet vis dar gana ženkliai atsilieka nuo to, ką jau gana seniai siūlo Linux.

Panašūs įrašai:

1. Kaip perinstaliuoti Windows
2. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
3. Kuriame Windows XP live cd
4. Windows 7. Mano nuomonė
5. Darome atsargines kopijas su „Acronis True Image“
6. Mac OS X diegimas į VirtualBox

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

• Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
• Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
• Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
• Susirasti tokią eilutę:

  define ('WPLANG', '');

• Ją ištrinti ir įrašyti:

  define ('WPLANG', 'lt_LT');

• Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

• Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
• Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
• Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų, štai keli mano žinomi vertėjai:

• Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
• Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
• Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordPressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.
• Mantas Malcius. Ir, aišku, pats geriausias ir nuostabiausias mano kurtas vertimas, kuris naudojamas Blogr.lt. Viduje rasite sulietuvinimo failą, Chionso datų linksnių pataisymą bei dar kelis smulkius patobulinimus. Visus failus sukelkite į toliau minimą languages aplanką. Yra atskiros WordPress ir WordPressMU sulietuvinimo versijos.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

Tekstą pamatysite, paspaudę čia

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Lietuviškų raidžių HTML kodai. Spausti čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

• Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
• Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
• Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

PAPILDYMAS 1

Primenu, kad pats WordPress sulietuvinimas iš esmės yra tik administravimo sąsajos sulietuvinimas, į patį skaitytojų matomą tinklaraštį išlenda tik kelios frazės. Norėdami sulietuvinti patį skaitytojams matomą tinklaraščio vaizdą, privalote patys susilietuvinti naudojamą temą (jei ji dar nėra sulietuvinta).

PAPILDYMAS 2

Jei norite susilietuvinti tinklaraštį, bet pasilikti administravimo sąsają anglišką, galite į wp-config.php failą įrašyti štai tokį kodą (su Multisite neveikia):

if ( preg_match('/\/wp-admin/i', $_SERVER['REQUEST_URI']) ) {
    define ('WPLANG', 'en_EN');
}
else {
    define ('WPLANG', 'lt_LT');
}

Arba pasinaudoti įskiepiu One Backend Language.

PAPILDYMAS 3

Paaiškėjo, kad visgi galima ne tik failas.po konvertuoti į failas.mo, bet ir atvirkščiai. Apie Mo failų dekompiliavimą į Po failus, skaitome šitą straipsnį. Labai lengvas ir greitas darbas.

Panašūs įrašai:

1. WordPress 3.1 sulietuvinimas
2. WordPress 3.3 sulietuvinimas
3. WordPress 3.2 sulietuvinimas
4. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju
5. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
6. Triname sunkiai pašalinamus failus su „Unlocker“
7. Reklamų blokavimas Operoje ir kitose naršyklėse
8. Lietuvių kalba kompiuteryje, klaviatūros išdėstymai, klaidų taisymas…

Kadangi žmonėms vis kyla įvairių klausimų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteryje, prisiverčiau save įsijungti senuosius Windows XP ir viską surašyti į vieną vietą.

Nuo Windows Vištos man skauda galvą, o Windows Seven vis dar neteko išbandyti, taigi eilinį kartą rašysiu remdamasis kol kas geriausiu MicroSoft gaminiu – Windows XP. Bet manau, kad ir naujosiose versijose viskas vyksta gana panašiai.

Kai kuriose vietose pateikiama ir alternatyvi informacija Linux operacinių sistemų naudotojams.

Operacinės sistemos sulietuvinimas

Iš karto pasakysiu, kad niekada tokių dalykų nesu daręs, taigi informacija gali nebūti itin tiksli. Taip pat prašau neužduoti klausimų dėl Windows sistemų sulietuvinimų, nes padėti tikriausiai negalėsiu, pagalbos geriau iš karto prašykite forumuose.

Windows XP turėtojai turėtų atsisiųsti ir įdiegti Windows XP LT Interface Pack. Primenu, kad jūsų operacinė sistema privalo būti legali, nes kitaip susilietuvinti nepavyks. Prieš įdiegdami šį paketą, atidžiai perskaitykite viską, kas parašyta tame puslapyje.

Windows Vista vartotojai gali įdiegti lietuvybę per Windows Update. Taip pat radau ir atskirus kalbų paketus, galite bandyti įdiegti (lietuvių kalba žymima simboliais lt-lt). Jei gerai pamenu apkarpytų (Basic) versijų taip paprastai sulietuvinti nepavyks. Bet gal pavyktų su programa Vistalizator?

Windows Seven sulietuvinimas tikriausiai vykdomas panašiai kaip ir Vistoje. Jei per Windows Update sulietuvinti nepavyktų, internete taip pat radau atskirus kalbų paketus.

Linux vartotojai kalbą gali pasirinkti įdiegdami sistemą. O pasikeisti kalbą galima nuėjus į nustatymus, susiradus kalbas ir pasirinkus norimą. Net kompiuterio perkrauti nereikia (užtenka ctrl+alt+backspace), ir jau matome kitą kalbą.

Jei sulietuvintose programose negalima matyti lietuviškų raidžių

Atsidarome Start > Control Panel > Regional and language options

Prie Regional options abiejuose laukeliuose nustatome Lithuanian (nepadės, bet šiaip tvarkingesnė sistema bus). Dabar atsidarome kortelę Advanced, ten mūsų paprašo pasirinkti kalbą, kurią naudosime „non-Unicode“ programose. Pasirenkame Lithuanian ir spaudžiame Apply. Mano apkarpyti Windows XP buvo nepatenkinti ir liepė duoti failą app775.fon. Jei gerai atsimenu, tikriausiai užtenka kompiuteriui paduoti Windows įdiegimo diską, ir jie susiras, ko reikia. Kitu atveju, galite atsisiųsti tą failą iš čia, čia arba čia. Išsiarchyvuojame ir įkeliame į C/Windows/Fonts aplanką bei prieš tai iššokusioje lentelėje nurodome, kad sistemos prašomas failas jau įkeltas į šį aplanką. Viskas, perkrauname kompiuterį ir nebeturime problemų.

Lietuviškas klaviatūros išdėstymas

Nežinau, kokia situacija naujosiose Windows operacinėse sistemose, bet bent jau Windows XP netgi neturi normalaus lietuviško klaviatūros išdėstymo.

Taigi keliaujame į Rimo Kudelio puslapį ir atsisiunčiame klaviatūros išdėstymą Lietuvių Numeric +. Pagal naudojamą operacinę sistemą išsirenkame reikiamą failą, atsisiunčiame ir įdiegiame.

Dabar einame į Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details

Jeigu viduriniajame laukelyje nematote visų jums reikalingų klaviatūros išdėstymų, rinkitės „Add…“ ir pridėkite juos. Jeigu laukelyje matote, kad yra jūsų nenaudojamų išdėstymų, pažymėkite juos ir pašalinkite su „Remove“, kad nesimaišytų (pvz., jei yra Lietuvių ir Lietuvių (Numeric+), ištriname pirmąją).

Viršuje pasirenkame sistemos numatytąjį (default) klaviatūros išdėstymą, jis bus automatiškai parenkamas, įjungus kompiuterį.

Kodėl turėtute naudoti ne kompiuteryje jau esantį, o atsisiųstąjį klaviatūros išdėstymą

Jie skiriasi gana nežymiai, bet Rimo Kudelio Lietuvių Numeric+ išdėstymas žymiai tobulesnis. Jis leidžia patogiai rašyti „lietuviškas kabutes“ bei lietuvišką brūkšnį (–). Kabutes rasime vietoje 9 ir 0, o brūkšnį tarp kairiojo Shift ir Z (jei toks mygtukas ten yra). Plačiau pasiskaitykite Rimo puslapyje.

Į Linux operacines sistemas toks klaviatūros išdėstymas įtrauktas pagal nutylėjimą ir pavadintas Lithuania-Lithuania.

Kaip rašyti skaičius ir kitus ženklus naudojant lietuvišką išdėstymą

Daugelis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų bando aiškinti, jog nevartoja lietuviškų raidžių ir lietuviško išdėstymo vien todėl, kad su juo negali rašyti skaičių bei kitų ženklų, pvz., @. Iš tikrųjų visus šiuos ženklus galite rašyti ir neįjungdami angliško klaviatūros išdėstymo. Yra klaviatūroje toks mygtukas Alt Gr (dešinysis Alt), kol laikote jį paspaudę, tol veikia angliškas klaviatūros išdėstymas (panašiai kaip nuspaudus Shift, galima rašyti didžiąsias raides). Vietoje Alt Gr galite naudoti ir ctrl+alt derinį. O dabar kelios kombinacijos, kad būtų aiškiau:

1 – AltGr+1 arba ctrl+alt+1

2 – AltGr+2 arba ctrl+alt+2

! – AltGr+Shift+1 arba ctrl+alt+shift+1

@ – AltGr+Shift+2 arba ctrl+alt+shift+2

% – AltGr+Shift+5 arba ctrl+alt+shift+5 ir taip toliau.

Kokia klaviatūros kombinacija perjungia kalbas

Jei nenustatyta kitaip, klaviatūros išdėstymus perjungia klaviatūros kombinacija Alt+Shift.

Kaip į sistemos juostelę grąžinti dingusią kalbų piktogramą

Atsiranda žmonių, kurie primaigo „kažką“ ir paskui nebemoka atstatyti dešiniajame apatiniame ekrano kampe esančios kalbų piktogramos. Štai kaip ją galima atstatyti:

Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details > Language Bar

Uždedame varnelę tik ant pirmosios frazės (Show the language bar on the desktop). Jeigu dėl neaiškių priežasčių tai nepadeda, siūlyčiau išvalyti Windows registrus. Ten dažnai kas nors užsikemša.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas naršyklėje

Visų pirma, rekomenduočiau naudoti naršyklę Firefox. Jeigu neklystu, lietuviška jos versija automatiškai taiso klaidas, kitu atveju reiktų įdiegti Lietuvių kalbos tikrinimo įskiepį. Žinoma, aklai nepasitikėkite kompiuteriu, nes ir jo žodyne pasitaiko klaidų.

Jeigu kas nors naudojate Operą, pasiskaitykite įrašą „Opera 10 kalbos tikrinimas“.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas dokumentuose

Yra du klaidų tikrinimo būdai:  Sunkesnis (Microsoft Office) ir Lengvesnis (OpenOffice).

Galime įsigyti (arba pasivogti) tokias programas kaip „Juodos avys“ arba „Tildės biuras“ bei jas įdiegti, klaidos dokumentuose bus taisomos automatiškai, be papildomų nustatymų.

Jeigu norite klaidas MS Office programų pakete taisyti papildomai niekam nemokėdami, prireiks kažkokio Proofing Tools, kurį turėjote gauti pirkdami MS Office. Bet visi puikiai žinome, kad nei jūs, nei aš jo nepirkome, tai ir to Proofing Tools neturime. Kaip visada pagalbos ieškome torrent tinkluose. Niekada nebandžiau Proofing Tools, tai negaliu nieko daugiau pasakyti. Beje, radau Džiugo įrašą apie Microsoft Office 2007 ir Proofing Tools. Gal kam pravers.

Jeigu naudojame OpenOffice (nemokamą MS Office alternatyvą), viskas yra žymiai paprasčiau. Atsisiunčiame lietuvių kalbos tikrinimo žodyną. Įsijungiame OpenOffice ir mūsų atsisiųstą žodyną tiesiog nutempiame į OpenOffice langą. Taigi žodyną jau įdiegėme. Liko tik nustatyti, kad lietuvių kalba būtų parinkta kiekvieną kartą įjungus programą.

Tools > Options > Language settings > Languages > Default languages for documents > Western: Lithuanian.

Panašūs įrašai:

1. Naujų reikšmių priskyrimas klaviatūros mygtukams
2. Kalba Vorenas Bafetas
3. Kaip padaryti ekrano nuotrauką
4. Failų tvarkyklė FreeCommander
5. Kaip blokuoti reklamas su Firefox
6. Linux Mint 9 Isadora
7. Adblock Plus Lithuania
8. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
9. Windows 7. Instaliavimas ir perinstaliavimas
10. Windows 7. Mano nuomonė

(Pasiskolinta iš Motivatedphotos.com)

Kaip jau dauguma žinome, senieji Microsoft Office (2003 ir senesni) nesugeba atidaryti naujųjų Microsoft Office 2007 formatų (docx, pptx, xlsx ir pan.). Ir, žinoma, Microsoft proto bokštams neužtenka sumanumo, kad su visais operacinės sistemos atnaujinimais atsiųstų ir Microsoft Office 2007 suderinamumo atnaujinimą. Nors gal greičiau užtenka sumanumo jo nesiųsti, nes žmonės bus labiau linkę pirkti naująjį ofisą, jei galvos, kad tik taip galima atidaryti naujuosius failus.

Gerai, nesiplėskim, trumpai apie galimus šios problemos sprendimo būdus:

• Eiti į Google ir pasiklausti, kaip galima būtų atidaryti docx failus, turint Microsoft Office 2003. Galimos užklausos frazės:
  1. how to open docx with word 2003
  2. kaip atidaryti docx word 2003

  Abiem atvejais atsakymą randame jau pirmame paieškos rezultate.

• Eiti į bet kurį forumą ir pasiklausti (bet kam tai daryti, kai yra pirmas variantas)
• Atsisiųsti ir įdiegti Microsoft Office 2007 suderinamumo paketą. Tokiu atveju bus galima atidaryti naujuosius failus su senuoju Microsoft Word 2003 (ar senesniu).
• Pradėti naudoti Microsoft Office 2007.
• Naudoti nemokamą Open Office. Jis atidarys ne tik senuosius (doc, ppt, xls…) ir naujuosius (docx, pptx, xlsx…) MS Office failus, bet ir atviruosius formatus (odt, odp…). Be to, į OpenOffice labai paprasta įdiegti ir lietuvių kalbos tikrinimo žodyną, taigi nauda dviguba. Taip pat yra ir nešiojama OpenOffice versija, kurią galima laikyti USB rakte. Kadangi tikriausiai klausite, ar galima su OpenOffice sukurtus dokumentus atidaryti MS Ofise, tai iš karto pasakysiu: OpenOffice gali išsaugoti senuoju (doc, ppt, xls…) MS Office formatu, taigi dėl to bėdų nekils.
• Konvertuoti naujuosius failų formatus į senesnius specialiose tarnybose, pvz., zamzar.com. Konvertuoti Office failus su interneto tarnybomis yra dviračio išradinėjimas, bet gal kam patiks toks variantas, nereiks nieko instaliuoti. Beje, ši tarnyba konvertuoja įvairius failus (muzika, video ir pan.). Gal šiaip kada pravers.
• Galima susikonvertuoti ir su Google Docs.
• Paprašyti draugų, kad jie sukonvertuotų ir jums atsiųstų. Naudoti nepatartina.

Panašūs įrašai:

1. Kaip maršrutizatoriuje atidaryti prievadus
2. Triname sunkiai pašalinamus failus su „Unlocker“
3. Kaip naudotis DC++
4. Kaip naudotis torrent
5. Kaip išsaugoti internetinius filmukus
6. Kaip užblokuoti ir atblokuoti interneto puslapius
7. Lietuvių kalba kompiuteryje, klaviatūros išdėstymai, klaidų taisymas…
8. Kaip pasidaryti daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje
9. Kaip naudotis Google
10. Kaip perinstaliuoti Windows

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

Atsidarys štai toks langas:

• Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Anonymous identity: paliekame tuščią
• CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
• Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
• Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

PAPILDYMAS 3 (2011-04-09)

MRU kompiuteristai eilinį kartą kažką pribūrė, taigi atkapsčiau, kad dabar reikalingi tokie nustatymai (praneškit, kai jie vėl ką pridirbs):

Security: WPA & WPA2 Enterprise
Authentication: Protected EAP (PEAP)
Anonymous identity:
CA certificate: (None)
PEAP version: Automatic
Inner authentication: MSCHAPv2
Username: jūsų_el._paštas@stud.mruni.lt
Password: jūsų_slaptažodis

Panašūs įrašai:

1. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Symbian telefonais
2. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
3. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
4. Linux Mint 8 Helena
5. Linux Mint 12 Lisa
6. Linux Mint 9 Isadora
7. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
8. Linux Mint 10 Julia
9. Elektroninio pašto tvarkymas su Thunderbird
10. Pažintis su Symbian

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

• Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
• Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
• Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
• Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
• Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
• Alltray – programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
• GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
• Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

• Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
• Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
• Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
• Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
• Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
• Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

• Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
• Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Panašūs įrašai:

1. Linux Mint 9 Isadora
2. Linux Mint 12 Lisa
3. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
4. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
5. Linux Mint 10 Julia
6. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
7. Triname sunkiai pašalinamus failus su „Unlocker“
8. Windows 7. Mano nuomonė

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

• Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.

sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list

wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update

sudo aptitude install skype

• Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).

sudo fdisk -l

sudo gedit /etc/fstab

/dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0

• Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
• Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.

Atsisiunčiam tvarkykles

cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko

make

make install

• Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.

Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.

• Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "<Mod4>d"

• O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
• Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.

gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

• Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
• Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
• Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
• Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
• DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
• Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
• Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
• Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
• FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
• Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
• Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
• Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
• Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
• Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
• Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
• Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
• Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

• mmsh://86.38.0.225:83  (LRT aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:85  (LRT vidutinė kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:84  (LRT2 aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:86  (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

• Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
• Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
• Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
• Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
• Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
• Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
• Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

• LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
• Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
• Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  
• Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
• Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
• Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
• [Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.

Panašūs įrašai:

1. Linux Mint 8 Helena
2. Ubuntu Linux / Linux Mint instaliavimas
3. Linux Mint 9 Isadora
4. Linux Mint 10 Julia
5. Linux Mint 12 Lisa
6. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
7. Kaip pasidaryti daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje