Temos Archyvai: Kompiuterija

WordPress 3.7 sulietuvinimas

Vos per du mėnesius WordPress kūrėjai iškepė naują WordPress 3.7 versiją. Šį kartą tai net sunku pavadinti nauja versija, nes didesnių pakeitimų nėra, jie bus WordPress 3.8 versijoje, kuri buvo kurta lygiagrečiai su WordPress 3.7, taigi darbai jau gerokai įsibėgėję. Gali būti, kad šiemet spėsime sulaukti ir dar vienos versijos.

Paremti vertėją per PayPal

Kas naujo WordPress 3.7 versijoje:

  • Saugumo atnaujinimai nuo šiol bus įdiegiami automatiškai
  • Sistema labiau stengsis parodyti, kad jūsų slaptažodis turi būti saugus
  • Automatiniai vertimų atnaujinimai. Reiks gal kada nors prisiruošti ir sukelti vertimus į repozitorijas, nes kol kas tuo pasinaudoti negalėsite.
  • Patobulinta paieškos funkcija, dabar rezultatus dėlios nebe pagal datą, o normaliai – pagal didžiausią atitikimą paieškos užklausai.
  • Kiti atnaujinimai >>

Sulietuvinimo atnaujinimų skyrelis šįkart irgi labai kuklus, jokių didesnių naujovių:

  • WordPress: Pritaikytas 3.7.* versijai
  • bbPress: Pritaikytas 2.4.1 versijai

Gauta padėkų:

  • Raimondas: 10 €
  • Linas: 1 €
  • Matas: 10 €
  • Gytenis: 10 €
  • Aleksandr: 1,65 €
  • Regvaldas: 5€
  • Saulius: 5 €
  • Kristina: 5 €
  • Daiva: 10 €

Ačiū už netikėtai gausią paramą. Maloniai nustebinote.

WordPress 3.6 sulietuvinimas

WordPress vėl išleido naują versiją (ir berods trečią kartą įkėlė mane į pagalbininkų sąrašą), o jūs iš manęs tikriausiai vėl laukiate jos sulietuvinimo. Ir sulaukėte, nors laiko šis malonumas suvalgo gerokai per daug.

Paremti vertėją per PayPal

Kas naujo WordPress 3.6 versijoje:

  • Nauja tema Twenty Thirteen, palaikanti visus pagrindinius įrašų formatus. Man ji gerokai per spalvota, lieku prie Twenty Twelve.
  • Papildytas oEmbed sąrašas. Tai reiškia, kad iš dar daugiau tarnybų į savo įrašus galėsite įterpti tam tikrą turinį (audio, video, apklausas ir pan.) vien tik nukopijuodami jų nuorodą (URI).
  • Be to, pagaliau palaikomas audio ir video elementų įterpimas nukopijuojant jų nuorodą. Tinklaraštyje grotuvas atsiras automatiškai, daugiau jokių įskiepių.
  • Nemažai darbo įdėta ties įrašų formatais, jie turės savo specifinius nustatymus. Naujovės nespėta sutvarkyti, taigi ji nukelta į WP 3.7.
  • Patobulinta turinio versijų (angl. revisions) sistema, automatinis išsaugojimas, vieno įrašo ar puslapio redagavimas keliese.
  • Pakeista Meniu redagavimo sąsaja.
  • Pilnas atnaujinimų sąrašas WordPress 3.6 informaciniame puslapyje.

Sulietuvinimas šįkart jokių didesnių pokyčių neturi. Bet BuddyPress atsisakė savų forumų funkcijos ir perėjo prie bbPress, taigi pristatau pastarojo vertimą. Jis sulipdytas per pastarąją savaitę ir mažai testuotas, gali turėti esminių klaidų. Būtų labai šaunu, jei kas nepatingėtų peržiūrėti jo .po failo ir ištestuoti gyvai. Pats jo nenaudoju, taigi per daug nenarpliojau. Visas klaidas/pasiūlymus rašykite komentaruose arba atsiųskite el. paštu.

  • Vertimas pritaikytas WordPress 3.6.* versijai
  • Suvienodintas „Sticky“ vertimas: Prilipintas (kai kur buvo Prilipdytas).
  • Sąvoka „Vartotojo meniu“ sutrumpėjo iki „Meniu“ (kad neklaidintų nepatyrusių vartotojų)
  • Conditional Captcha: Pritaikytas 3.4.1 versijai (atsiunčiamas kartu su įskiepiu)
  • TwentyTen: Pritaikytas 1.6 versijai
  • TwentyEleven: Pritaikytas 1.6 versijai
  • TwentyTwelve: Pritaikytas 1.2 versijai
  • TwentyThirteen: Įtrauktas 1.0 vertimas
  • Buddypress: Pritaikytas 1.8 versijai
  • Buddypress: „Aktyvumas“ galutinai pakeistas žodžiais „Įvykis“ ir „Veiksmas“.
  • bbPress: Įtrauktas 2.3.2 vertimas. Mažai testuotas, dar gali turėti esminių klaidų.

Gauta PayPal padėkų nuo ankstesnės WP versijos sulietuvinimo iki dabar:

  • Artūras: 1€
  • Žygimantas: 5€
  • Laimonas: 5€
  • Edmundas: 2€

Po PayPal mokesčių liko 11.16€. Panaudojau juos tinklaraščio domenui pratęsti. Ačiū.

Coffee Inn mobilaus mokėjimo sprendimas

Coffee Inn nusprendė, kad jiems reikia naujo, už esamus patogesnio mokėjimo būdo ir nusprendė rinktis paremtą brūkšniniu kodu telefone. Jiems pasirodė, kad mokėjimo būdas nuostabus, patogus ir greitas, bet vis tik paprašė IT(?) tinklaraštininkų, kad tie truputį patestuotų, ir papirkinėjo visus po 25Lt. Pasiūlė ir man, sakiau, kad nei kavos geriu, nei Coffee Inn’ą naudoju, bet vis tiek liepė bandyt.

Dar truputį pasiklausinėjau, kaip čia tas mokėjimo būdas iš viso veikia. Sako, kad reiks į kasą įnešti pinigus ir jie bus perkelti į jų kortelės sąskaitą. Jei turim tik vieną papildymo būdą, nėra galimybės pildyti internetu, Foxboxais ir pan., jau nekalbu apie surišimą su banko sąskaita – patogumas mažėja.

Iš pradžių atsiuntė pačią programą ir kortelės duomenis. Susidiegiau į savo Androidą. Prašė testuoti, tai pradėjau ieškoti, prie ko čia galima prikibti:

  • Registracija. Facebook, Google+, OneGo. Pirmo nenaudoju, trečio gyvenime negirdėjau. Kyla klausimas, kur paprasta registracija? Nieko, bandom Google+. O čia kažkam šovė į galvą, kad reikia ne paprastos Google autorizacijos el. paštui pasiimti, o visos Google+ programėlės, kuri prašo milijono leidimų skelbti turinį į G+. Čia informacijos plitimo atžvilgiu gal patogu, bet man, vartotojui, labai nepatinka. Iki galo registracija nepavyko, nes autorizacija per soc. tinklus ne iki galo sutvarkyta, buvom įspėti.
  • Registracija II. Tai kur po velnių ta normali registracija, vėl kyla man klausimas. Facebooko autorizacijos iš principo nenaudosiu, gerai, žiūrim, kas tas OneGo. Ogi pasirodo, kad tai ir yra normali registracija, kuri veikia. Blogai čia du dalykai: (1) paprasta registracija nukišta į paskutinę vietą ir (2) aiškiai neparašyta, kad tai yra normali registracija. Ji privalo būti pačiame viršuje ir lengvai suprantama, niekas nežino, kas tas OneGo.
  • Kortelės duomenys. Suvedžiau duomenis, bet programoje kortelės vis tiek nemačiau. Bandžiau dar kartą – klaida, kad jau tokia kortelė yra. Atsirado tik po programos perkrovimo. Derėjo tokius dalykus ištaisyti dar prieš siunčiant testuoti pašaliniams. Tokios klaidos neįmanoma nepastebėti.
  • Dar pasiūliau profilyje rodyti iš Gravatar.com paimtą nuotrauką. Tik nežinau, kiek tarp netinklaraštininkų tai populiaru. Bet blogiau nebus.
  • Interneto reikalavimas. Vakar, prieš eidamas į Coffee Inn, pabandžiau dar atsidaryti programėlę, pažiūrėti, ar kokių netikėtumų nebus. O čia dovanėlė – programėlė neveikia ir jokių brūkšninių kodų nerodo, kol jai neduodamas internetas. Labai rimta problema patogumo prasme.
  • Atsiskaitymo greitis. Mokėjimo būdas pristatomas kaip už visus kitus greitesnis, bet to kol kas nematau. Dabar turime situaciją, kad reikia atsidaryti (1) gana lėtai užsikraunančią programą. Ji (2) reikalauja interneto, (3) kuris gali būti lėtas arba iš viso neveikti. Jei siekiate itin greito apmokėjimo, brūkšninis kodas (!) privalo iššokti akimirksniu, telefone paspaudus programos piktogramą, nepriklausomai nuo jokių veiksnių.
  • Saugumas. Kad nereiktų atsiskaitant mokėti už programai reikalingą internetą, pasidariau brūkšninio kodo ekrano nuotrauką. Atsiskaitant puikiausiai suveikė. Reiškia, bet kas gali nusikopijuoti jūsų kortelės duomenis vos paėmęs telefoną į savo rankas. Rimta saugumo skylė. Norint ją apkamšyti, teks tą kodą daryti kintamą, kaip kokį banko kodų generatorių, tik čia bus brūkšninis kodas.
  • Pati programėlė. Joje verkiant reikia bent minimalios informacijos: (1) Prekybos tinklo žemėlapio ir (2) Kiekvienos vietos darbo laiko.

Coffee Inn mobilus mokėjimas ar MokiPay. Prieš testavimą buvo pasakyta, kad naujasis mokėjimo būdas bus greitesnis už banko korteles ir netgi už patį MokiPay, bet:

  • Dabartinė programos versija veikia taip, kad greičiau būtų atsiskaityti ne tik kortele ar MokiPay, bet ir baltais centais (čia dėl interneto reikalavimo iš esmės, ne visi jį įsijungę turi).
  • MokiPay reikia lipduko, bet šiaip jis universalus. Coffee Inn būdui reikia (1) išmanaus ir (2) neišsikrovusio mobiliojo. Realiai galima brūkšninį kodą šiuo metu nors ir atsispausdint, bet to turės nelikti dėl saugumo skylės lopymo.
  • Ribotas atsiskaitymo tinklas. Mobili piniginė, kuri veiks tik vienoje prekyvietėje, nelabai optimistiškai skamba. MokiPay veikia daug kur, bet vis tiek mažai kas jį naudoja.
  • Papildymas. Jau sakiau, papildymo tik grynais pinigais neužtenka. Tas pats MokiPay berods su vienu banku jau tiesioginį nuskaitymą pasidaręs, jau nekalbu apie papildymą internetu ar Foxbox.

Tiek pastabų iš mano pusės, gal dalis jau ir išspręsta, nes pranešiau anksčiau. Apibendrinant sakyčiau, kad aš (ir ne tik aš) nematau šio mokėjimo būdo ateities. Gal kažkas ir naudos, bet netikiu, kad gyvenime investicijos atsipirks.

Ačiū, kad davėte patestuoti, tiek iš IT (paburbėt ir pasikabinėt man visada patinka), tiek iš inovatyvių mokėjimų sprendimų pusės, tiek skanaus sūrio pyrago ir latte atžvilgiu.

Daugiau galima pasiskaityti:

WordPress 3.5 sulietuvinimas


2012-12-12: Vertimas atnaujintas iki galutinės WP 3.5 versijos. Keli neesminiai pasikeitimai WP vertimo failuose.


Panašu, kad per artimiausias 24 valandas bus išleista naujoji WordPress 3.5 versija. Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad esminis dėmesys toliau skiriamas įrenginiams su liečiamais ekranais. Tai galite pamatyti pakeitimų sąraše. O iš mirtingiesiems suprantamų naujovių galima išskirti šias:

  • Pagaliau išleista naujoji tema „Twenty Twelve“, kuri turėjo pasirodyti dar pavasarį. Tiesa, tema išleista kiek anksčiau nei WP 3.5, nes nauji metai jau ant nosies – laikas kurti „Twenty Thirteen“. Tema pritaikyta įvairiems ekranų dydžiams, yra minimalistinė ir atrodo ne taip jau blogai, bet pasilieku su „Twenty Ten“, ji vis tiek mielesnė akiai.
  • WordPress komanda sako, kad sistemos sąsaja pritaikyta didelės raiškos ekranams, visokiems „Apple Retina“ ir pan. Gali būti, neįperku tokių, negaliu patikrinti.
  • Spalvų parinkimo (ir gal kokios kitos sąsajos) perdarytos, kad labiau tiktų liečiamiems ekranams.
  • Administravimo sąsajoje dingo nuorodų skiltis. Ją dabar galima susigrąžinti įdiegus įskiepį „Link Manager“. Iš tikrųjų jo net nereikia, nes galima tiesiog susikurti naują vartotojo meniu, į jį sudėti nuorodas ir į šoninę juostą įsikelti valdiklį.
  • Visiškai perdaryta failų įkėlimo sąsaja. Atrodo ir veikia gerai, yra patogesnė. Nors man ir senoji patiko.
  • Failų redagavimas dabar vyksta tokioje pat sąsajoje kaip ir įrašų ar puslapių. Lyg kam rūpi.
  • Įskiepius dabar bus galima pasižymėti (favourite) WordPress.org puslapyje ir pagal vartotojo vardą matyti tinklaraščio administravimo sąsajoje. Tikriausiai bus naudinga žmonėms, kurie prižiūri/kuria WordPress svetaines.
  • Papildytas oEmbed sąrašas, pridėtos Instagram, SlideShare ir SoundCloud tarnybos. Taigi nuo šiol, norint įkelti ką nors iš šių tarnybų, užteks nukopijuoti URL nuorodą, nebereiks jokių įskiepių ar Embed kodų kopijavimų.

Sulietuvinimo atnaujinimai. Šį kartą skyriau šiek tiek daugiau laiko BuddyPress vertimui, kuris ilgą laiką buvo tokioje „naudoti iš bėdos tinkamoje beta stadijoje“:

  • Vertimas pritaikytas WordPress 3.5. versijai
  • Pakeistas sąvokos „Schedule“ vertimas: „Skelbti vėliau“ (buvo „Suplanuoti“)
  • Atnaujintas TwentyTen 1.4 vertimas
  • Atnaujintas TwentyEleven 1.4 vertimas
  • Atnaujintas TwentyTwelve 1.0 vertimas
  • Atnaujintas BuddyPress 1.6.1 vertimas
  • Buddypress: Atsisakyta sąvokos „Atnaujinimas“, ji pakeista į „Įvykis“ arba „Aktyvumas“. Tam tikrose vietose sąvoka „Aktyvumas“ pakeista į „Įvykis“.
  • Buddypress: Suvienodintas „Forum“ vertimas: Forumas (kai kur buvo „Diskusija“)
  • Buddypress: Pakeistas „Existing“ vertimas: Turimas, Esamas (buvo „egzistuojantis“)
  • Buddypress: Unifikuotas „Site“ vertimas: Tinklaraštis (kai kur buvo: Tinklalapis)
  • Buddypress: Pakeistas „Notice“ vertimas: Globali žinutė (buvo: Pastaba)
  • Buddypress: Unifikuotas „Activate/Deactivate“ vertimas įjungiamiems elementams: Įjungti/Išjungti (buvo: Aktyvuoti/Deaktyvuoti)
  • Į archyvą įtraukti .po failai, iš archyvo instrukcijos pašalinta informacija apie .mo failo dekompiliavimą.

Linux Mint 14 Nadia

Atrodo, kad tik neseniai rašiau apie Linux Mint 13, o jau praėjo pusmetis. Tai reiškia, kad turime naują versiją. Šią savaitę pasirodė Linux Mint 14 Nadia. Nors tai yra trumpo palaikymo versija, bet pakeitimai labiau primena klaidų taisymus, o ne esmines naujoves. Penktadienį įsidiegiau į bandymams skirtą disko skirsnį, o šeštadienį perdiegiau ir pagrindinę sistemą, nes jokių nesklandumų nepastebėjau.

Diegiu aš pasileidęs sistemą iš Live USB (kurį pasidarau su Unebootin programa). Prieš diegimą dar pravalau /home skirsnį, kad nesusipyktų senieji ir naujieji nustatymai (bent jau taip anksčiau yra nutikę). Pasilieku tik failus (Downloads, Pictures, Music…) ir kai kurių programų nustatymus. Didžioji dalis programų turi savo aplankus /home skirsnyje, kitos gi slepiasi visokiuose /.config (/autostart, /chromium, /deluge, /midori, /parcellite, /skype, /vlc) ir /local/share (/rhythmbox). Dar maloniai nustebino ir Pidgin programa, kuri kažkodėl nustatymus laiko aplanke ./purple. Jį aš, žinoma, netyčia ištryniau, vėliau iš atsarginės kopijos norėjau nusikopijuoti, bet paaiškėjo, kad prieš kelias dienas naktį daryta atsarginė kopija buvo nepilna – kompiuterio baterija tikriausiai per anksti išsikrovė. Gerai, kad tik tiek ir tepraradau. Bus man trinti failus neperžiūrėjus, ar tikrai atsarginė kopija yra.

Ką naujo pamačiau Linux Mint 14? Man aktualiausia naujovė – pagaliau stabiliai ir greičiau veikianti Cinnamon aplinka, kuri prieš pusmetį buvo gerokai neišbaigta, bet palaipsniui tapo labai nusisekusiu įrankiu. Dar kiek pamalonino atnaujintas MDM prisijungimo įrankis, kuriame nebereikia suvedinėti savo vartotojo vardo, nes jį galima pasirinkti iš sąrašo. Taip pat galima išskirti ir tai, kad atsisakyta nusigrybavusio Nautilus failų tvarkymo įrankio ir jo pagrindu sukurtas Nemo. Visa kita – man visiškai neįdomios smulkmenos.

Tradiciškai, naudojamų programų sąrašas. Žiūriu, kad senstant man jų reikia vis mažiau:

  • Chromium Web Browser – Antroji naršyklė
  • Deluge – Torrent klientas
  • EasyTag – Muzikos failams ir jų žymoms tvarkyti
  • Evince – PDF failams atidaryti
  • FileZilla – FTP klientas
  • Firefox – Pagrindinė naršyklė
  • Gedit – Paprastiems tekstiniams ir įvairiems WordPress failams atidaryti ir redaguoti.
  • Gimp – Paveikslėliams redaguoti. Pagaliau turime vieno lango sąsają.
  • GoldenDict – Žodynas, kuris vienu metu gali ieškoti keliose duomenų bazėse. Susikėlus Alkono, Oxfordo ir kitokias duomenų bazes, tampa idealia programa.
  • LibreOffice – Tekstiniai failai, skaičiuoklės, pristatymai…
  • Midori – Ketvirtoji naršyklė, įdomu, kam man tiek reikia.
  • Opera – Trečioji naršyklė
  • Pidgin – Pokalbių programa (Google Talk). Anksčiau naudojau Gajim, bet jis pradėjo nenoriai jungtis prie Google paskyrų. Tiesa, Pidgin irgi nėra idealus, labai jau nevykęs pranešinėjimas apie naujus el. laiškus.
  • Parcellite – Iškarpinės tvarkyklė (labai protingai skamba). Kad Copy-Paste mechanizmas veiktų geriau ir patogiau.
  • Poedit – WordPress ir kitokiems komponentams versti į lietuvių kalbą.
  • Rhythmbox – Audio grotuvas
  • Skype – Pokalbių programa
  • VLC – Video grotuvas

Turiu tik vieną vis neišnykstančią problemą. Kiekvieną kartą įjungus kompiuterį, šviesumas nustatomas į 100%, net nežinau, ar čia Linux problema, ar kažkas giliau. Bet kokiu atveju sprendimas paprastas, į „Startup applications“ reikia įkelti štai tolį kodą:

gdbus call --session --dest org.gnome.SettingsDaemon --object-path /org/gnome/SettingsDaemon/Power --method org.gnome.SettingsDaemon.Power.Screen.SetPercentage 60

Ar verta atsinaujinti? Tikrai taip. Tik persiskaitykite pastabas, nes galite susidurti su Intel tvarkyklių problema.

Viskas, panašu, kad atėjo laikas nutraukti šią įrašų seriją. Linuxai tiesiog veikia. Burbėti apie trūkumus irgi nebegaliu, nes jų iš esmės nebėra. O statistinių įrašų be asmeninės nuomonės rašyti neturiu jokio noro. Gal kada, kai sulauksime kažko labai naujo…

WordPress 3.4 sulietuvinimas

Naujoji WordPress 3.4 versija bus išleista už kelių dienų (bent jau taip žadama). Bet vėl turime vasarą ir vėl laiku paskelbti galutinės versijos sulietuvinimo negalėsiu, todėl darau tai iš anksto. Šiuo metu turime WordPress 3.4 RC2 versiją, o tai reiškia, kad naujų angliškų frazių tikriausiai nebebus.

Pagrindiniai WordPress 3.4 pakeitimai:

  • Prieš įjungiant temą, galima konfigūruoti pagrindinius nustatymus, o šie pakeitimai matomi gyvai. Tą patį galima daryti ir su jau naudojama tema.
  • Antraštės paveikslėlių dydžiai bus rekomenduojami, o ne privalomi. Tai reiškia, kad galėsite naudoti norimo dydžio paveikslėlį. Be to, nuo šiol antraštės paveikslėlį galima pasirinkti iš failų galerijos.
  • Pagaliau atsirado mano seniai laukta funkcija: paveikslėlių pavadinimuose galima naudoti HTML kodą, o tai reiškia, kad bus galima įterpti nuorodas.
  • Gerokai padirbėta su vertimais. Ta proga įkėliau nedidelį CSS papildymą lietuvių kalbai, kad greitojo rašymo ir greitojo redagavimo laukuose frazės sutilptų į savo vietas. Už tai antrą kartą iš eilės patekau į WordPress pagalbininkų sąrašą. Be to, pačiame vertime kai kurias frazes sutrumpinau tuo pačiu tikslu.
  • WordPress vertimo failas padalintas į kelias dalis, kad lankytojams būtų pagreitintas tinklaraščio atidarymas.
  • Turėjome sulaukti naujosios Twenty Twelve temos, bet jos išleidimas nukeltas iki WordPress 3.5.
  • Nemažai patobulinimų XML-RPC API sąsajai.
  • Smulkiau pasiskaityti galima WordPress 3.4 puslapyje.

Sulietuvinimo pakeitimai:

  • Vertimas pritaikytas WordPress 3.4.* versijai.
  • Pereita prie naujos WordPress vertimų sistemos: vertimas padalintas į keturis failus.
  • Vertimas nuo šiol daromas iš WordPress komandos pateikiamų .pot failų: http://svn.automattic.com/wordpress-i18n/pot/
  • Naršyklės adresyno programėlė „Press This“ išversta į lietuvių kalbą kaip „Skelbiklis“.
  • Sąvoka „Slug“ nuo šiol verčiama kaip „Nuorodos dalis“.
  • Nuo sąvokos „Nuostatos“ grįžta prie sąvokos „Nustatymai“. Šis žodis kalboje labiau įprastas.
  • Vėl pakeistas archyvų formatas. Nuo šiol matysite „xxxx m.“ ir „xxxx m. yyyyy mėn.“. Šis formatas nuo šiol naudojamas ir temų vertimuose.
  • Šiek tiek padirbėta su į savo vietas netelpančiomis frazėmis/žodžiais, dalis jų sutrumpinti ar pakeisti trumpesniais.
  • Atnaujintas TwentyTen 1.3 vertimas
  • Atnaujintas TwentyEleven 1.3 vertimas
  • Įtrauktas dar neišleistos TwentyTwelve .5 vertimas
  • BuddyPress vertimas pritaikytas 1.5.5 versijai.

Atsisiuntimo nuorodos:

Kokybiškas kiekvienos WordPress versijos vertimas užtrunka ne vieną valandą. Jei vertinate mano darbą ir norite atsidėkoti, tai galite padaryti pervesdami simbolinę dovanėlę per PayPal.

PayPal mygtukas

PAPILDYMAS 1

Sulietuvinimo archyvas atnaujintas. Įtrauktas TwentyTwelve 1.0 vertimas.

PAPILDYMAS 2

BuddyPress sulietuvinimas atnaujintas iki 1.6.1 versijos

Linux Mint 13 Maya

Pagaliau sulaukėme Linux Mint 13 išleidimo dienos. Tai bus kas dvejus metus leidžiama ilgo palaikymo versija, kuriai atnaujinimai bus teikiami iki 2017-ųjų metų balandžio. Pagrindinė naujovė: Gnome sąsaja paremta standartinė versija skyla į dvi dalis: MATE ir Cinnamon atšakas. Primenu, kad Linux Mint 12 versijoje senąją Gnome2 pakeitė Gnome-Shell sąsaja, kuri vartotojų per daug nesužavėjo.

MATE

MATE sąsaja – tai ta pati senoji Gnome2, kurią matėme Linux Mint 11 ir ankstesnėse versijose. Ji pristatyta dar Linux Mint 12 versijoje, bet buvo gerokai neišbaigta. Iki Linux Mint 13 išleidimo buvo pakankamai laiko klaidoms ištaisyti, todėl dabar ši versija pristatoma, kaip stabili sąsaja tiems, kurie pasiilgsta greitos ir stabilios senosios gerosios Gnome2.

Cinnamon

Po Linux Mint 12 išleidimo neliko patogios Gnome sąsajos: Unity ir Gnome-Shell novatoriškumas nenustelbė Gnome2 patogumo, naujoji MATE buvo nelabai stabili, o jos ateitis neaiški. Todėl Clement Lefebvre nutarė Gnome-Shell pagrindu sukurti savąją aplinką, kuri apjungtų Gnome-Shell naujumą ir Gnome2 patogumą. Taip dar 2011-iais gimė Cinnamon. Iš pradžių buvo sunkiai konfigūruojama ir turinti daug klaidų, bet su vartotojų atsiliepimais mėnuo po mėnesio greit tapo tinkama naudoti grafine sąsaja. Šiuo metu ji vis dar turi ne esminių trūkumų, nuolat lūžinėja ją konfigūruojant, bet šiaip veikia visiškai stabiliai. Po savaitės naudojimo neturiu ką prikišti: grožis, stabilumas ir Gnome2 prilygstantis patogumas. Linux Mint vėl grįžo į tiesos kelią.

Cinnamon galimybės:

  • Tradiciškai vienas valdymo skydelis, kurį galima laikyti apačioje arba viršuje (galima pasirinkti ir dviejų skydelių variantą). Pats po pusės metų su Gnome-Shell įpratau jį turėti viršuje.
  • Visi skydelio elementai lengvai pridedami, pašalinami ir keičiami vietomis stumdant
  • Skydelio pagrindą sudaro Meniu mygtukas, užduočių juosta ir sistemos dėtuvė. Galima įsidiegti ir įvairių priedų, pvz., orų prognozės valdiklį.
  • Taip pat kuriami įskiepiai ir temos, kurių dar nėra itin daug.
  • Cinnamon konfigūruojamas per specialų įrankį „Cinnamon Settings“.

Kiti pastebėjimai

Kadangi tai ilgo palaikymo versija, žymesnių pakeitimų šį kartą nėra. Didesnis dėmesys skiriamas ne naujovėms, o klaidų taisymui ir funkcijų tobulinimui. Visgi be grafinės aplinkos permainų galima išskirti:

  • Naujas prisijungimo langas MDM. Senasis variantas man labiau patiko, nes nuo šiol prisijungiant tenka įvesti ne tik slaptažodį, bet ir patį prisijungimo vardą.
  • Nustatymuose pastebėjau, kad nuo šiol atskirai galima reguliuoti pelės ir touchpad’o nustatymus, to anksčiau berods nebuvo.
  • Vis dar susiduriu su pora Linux Mint 12 problemų: Po kiekvieno kompiuterio įjungimo apšvietimas padidinimas iki 100%. Be to, sistemos dėtuvėje kartais nerodomos Skype ir kitų programų piktogramos. Tiesa, šias problemas galima nesunkiai išspręsti. Kaip tai padaryti, esu rašęs Linux Mint 12 apžvalgoje.

Programos

Tradicinis naudojamų programų sąrašas Linux naujokams:

  • Audacity – Audio failų redagavimo programa
  • Chromium Web Browser – Pagalbinė naršyklė
  • Deluge – Torrent klientas, kurį pažaidus galima priversti veikti ir MRU bendrabutyje.
  • EasyTag – Muzikos failams ir jų žymoms tvarkyti
  • FileZilla – FTP klientas
  • Firefox – Pagrindinė naršyklė
  • Gedit – Paprastiems tekstiniams ir įvairiems WordPress failams atidaryti ir redaguoti.
  • Gimp – Paveikslėliams redaguoti
  • GParted – Disko skirsniams tvarkyti
  • Gajim – Pokalbių klientas, naudoju su Google Talk paskyra.
  • GoldenDict – Žodynas, kuris vienu metu gali ieškoti keliose duomenų bazėse. Susikėlus Alkono, Oxfordo ir kitokias duomenų bazes, tampa idealia programa.
  • Hardinfo – Kompiuterio vidurių informacijai pažiūrėti
  • LibreOffice – Tekstiniai failai, skaičiuoklės, pristatymai…
  • Opera – Pagalbinė naršyklė
  • PiTiVi – Video failų redagavimo programa
  • Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas
  • Parcellite – Iškarpinės tvarkyklė (labai protingai skamba). Kad Copy-Paste mechanizmas veiktų geriau ir patogiau.
  • Phatch – Keisti kelių nuotraukų dydžius vienu metu.
  • Poedit – WordPress ir kitokiems komponentams versti į lietuvių kalbą.
  • Rhythmbox – Audio grotuvas
  • Skype – Pokalbių programa
  • Sound converter – Audio failams konvertuoti
  • System monitor – Pažiūrėti, kiek kas resursų naudoja, „pakibusioms“ programoms išjungti.
  • Unreal Tournament – Sena gera pirmo asmens šaudyklė, jei kartais norisi prisiminti senus laikus.
  • VLC – Video grotuvas
  • Xvidcap – Ekrano filmavimo programa

Išvados ir rekomendacijos

Naudoju Linux Mint 13 nuo pat jos bandomosios versijos išleidimo ir esu visiškai patenkintas. Šį kartą rekomenduoju nedvejojant atsinaujinti. MATE ar Cinnamon? Jei jaučiate nostalgiją Gnome2 – MATE. Bet visgi rekomenduoju imti Cinnamon versiją. Tiesa, neišsigąskite, nes konfigūruojant jis ne kartą pakibs (naudokite ctrl+alt+backspace kombinaciją), bet vėliau veiks stabiliai be jokių priekaištų.

Dviejų žingsnių prisijungimas prie Google paskyros

Katė KacKac atsėlina vogti jūsų duomenų

Įžanga

Galimybę naudoti saugesnį prisijungimo būdą Google pristatė prieš metus (sprendžiu iš jų tinklaraštyje paskelbto įrašo datos). Bet jį pastebėjau tik prieš kelias savaites. Kažkaip praslydo informacija pro mano akis, o ir tinklaraščiai lyg ir nelabai į tai atkreipė dėmesį, su Google susiradau gal vos porą įrašų.

O visgi dviejų žingsnių prisijungimo galimybė (2-step verification) yra labai svarbi funkcija tiems, kuriems Google paskyros netekimas būtų labai nemalonus. Bet ar yra kitokių? Juk el. pašto adresas internete tapo esminiu žmogaus identifikacijos simboliu: kiekvienoje svetainėje registruojantis matome el. pašto adreso laukelį, kurį būtina užpildyti, o dažniausiai ir patvirtinti į paštą atsiunčiama nuoroda. Dėl to jau tapo įprasta, kad į paštą siunčiami pamiršti ir iš naujo sugeneruoti įvairių svetainių slaptažodžiai.

Kas atsitiks praradus prisijungimo duomenis?

O dabar pagalvokite, kas atsitiks, jei jūsų pašto duomenis sužinos nelabai draugiškai nusiteikęs asmuo. Visų pirma atsisveikinkite su pašto dėžutėje turėta informacija, kuri buvo skirta tik jūsų akims. Tegu su konfidencialumu atsisveikina ir asmenys, su kuriais susirašinėjote. Be to, tegu jie susitaiko su tuo, kad gaus daugiau pasiūlymų nusipirkti Viagros ir Cialio arba šiaip ką nors pasididinti. Bet čia tik pradžia. Atsimenate – su jūsų el. pašto adresu susietos visos tarnybos, kuriose registravotės. Jeigu tos tarnybos neturi papildomų apsaugos sistemų su kokiais nors specifiniais klausimais, o identifikacija vykdoma tik pagal vartotojo vardą ir slaptažodį, galite iš karto atsisveikinti su savo profiliais, nes bus ne taip lengva įrodyti visokiems one.lt administratoriams, kad čia buvo būtent jūsų anketa, o ne kažkokio Barako Huseinovičiaus, kuris sako, kad su anketa viskas gerai. Net jei ir pavyks tiesą išsiaiškinti ir anketą atgauti, dažniausiai tai jau bus pavėluota. Taigi jau galite atsisveikinti ir su kažkokiais Facebook sodais ir mafijų klanais, susitaikyti su tuo, kad jūsų nelabai švankios nuotraukos bus matomos visiems ir kad gatvėje sutikti draugai klausinės, kokio velnio jūs jiems nuolat siuntinėjate nuorodas, kurias atidarius pradeda žviegti antivirusinės ar bent jau būna pasiūloma įsigyti tų pačių jau minėtų viagrų. Ir taip atsitiks su visais puslapiais, kuriuose registravotės, priklausys tik nuo to, ar pašto slaptažodį sužinojo koks pažįstamas, ar dėdė Huseinas iš Nigerijos, kuris pažinojo jūsų neseniai pasimirusį dešimtos eilės pusbrolį, kuris artimų giminių neturėjo ir visą milijoninį palikimą paliko jums. Prekių iš jūsų sąskaitos per Amazoną ar Ebay gal ir nepavyks prisipirkti, bet minėtų malonumų tikriausiai neišvengsite.

Kaip galima prarasti prisijungimo duomenis?

Bet juk niekas to mano slaptažodžio nežino, sakote jūs? O juk jį gali nesunkiai sužinoti:

  • Panaršote internetą su InternExplorer6 – jau žino. Nusilaužiate Windows, žaidimą ar kitą programinę įrangą – jau žino. Pažiūrite į draugo per Skype atsiųstą Sandros papų nuotrauką – jau žino. Nenaudojate antivirusinės Windowsuose – greit sužinos. Šiais atvejais nusitaikyta į Windows, jums sušeriamas koks nors trojanas / keyloggeris ir visi (ne tik pašto duomenys, bet ir rimtesnė informacija) nuolat keliauja dėdei Huseinui iš Nigerijos, o jūs apie tai sužinote tik tada, kai ištuštėja banko sąskaita arba nebepavyksta prisijungti prie el. pašto. Linux / MacOS vartotojai čia sunkiau pažeidžiami, bet ir tai įmanoma.
  • Sakot, jūsų kompiuteris saugus? Tikiu, bet juk kartais tenka prisijungti ir ne iš savo kompiuterio, dėl kurio saugumo negalite būti tikri. O gal iš viso jo savininkas yra įdiegęs šnipą.
  • Net ir su savo kompiuteriu jungdamiesi dažnai nesate saugūs. Juk ne visada tai darote savo kambaryje, viešumoje niekas netrukdo kam nors nužiūrėti jūsų vedamą slaptažodį.
  • Jei naudojate tokį patį slaptažodį keliose vietose, vienoje iš jų pavogus duomenų bazę, galite būti atsekti ir kitoje vietoje. Aišku, nešifruotų slaptažodžių gal nelabai kas saugo, bet visko pasitaiko.
  • Galų gale pavogė / pametėte telefoną / kompiuterį – naujasis savininkas gali prisijungti prie jūsų paskyros (nebent kaskart atsijungiate, šifruojate savo kompiuterio diską + apsaugote prisijungimą slaptažodžiu ar imatės kitų saugumą didinančių veiksmų)

Gerai, gal truputėlį perlenkiau lazdą, bet juk grėsmė yra. Ir tikrai abejoju, ar kam nusispjauti dėl to, kad kas nors gali pavogti jų el. pašto paskyrą.

Kaip jau minėjau, Google šioje vietoje susirūpino ir įdiegė pažangią dviejų žingsnių prisijungimo sistemą, iš esmės identišką prisijungimams prie banko. Prisijungimą sudaro standartinis pirmas žingsnis, t.y., vartotojo vardas ir slaptažodis. Juos teisingai suvedus, paprašoma įvesti vienkartinį sugeneruotą kodą. Kitaip sakant, prisijungti vien tik žinant prisijungimo duomenis – nebeįmanoma. Tai reiškia, kad dėdė Huseinas iš Nigerijos keliaus tiesiai į Peru, nes nežinos vienkartinio prisijungimo kodo, todėl prisijungti negalės.

Kaip įsijungti Google dviejų žingsnių prisijungimą?

  1. Prisijungti prie Google paskyros
  2. Eiti į nustatymus ir
  3. Pasirinkti 2-step verification
  4. Paspausti Start Setup
  5. Atsidariusiame lange reiks prisirišti savo telefono numerį. Taigi pasirinkite savo šalį ir nurodytu formatu įveskite telefono numerį. Žemiau galima pasirinkti, kaip norite gauti kodą: SMS žinute ar skambučiu (skambina angliškai kalbantis robotas). Taigi reikia įvesti gautą kodą ir spausti „Verify“ ir „Next“.
  6. Naujame lange klausia, ar šiuo metu naudojatės patikimu kompiuteriu, t.y., ar prie jo neprieina visokie Huseinai iš Nigerijos. Jeigu naudojatės namie esančiu asmeniniu kompiuteriu, uždėkite varnelę, tokiu atveju naudojamas kompiuteris bus pažymėtas kaip patikimas, nereikės kaskart prisijungiant vesti sugeneruoto kodo, jo paprašys tik kartą per mėnesį.
  7. Galiausiai lieka patvirtinti savo pasirinkimą ir paspausti „Turn on 2-step verification“.
  8. Dviejų žingsnių prisijungimas įjungtas, bet nustatymai dar nebaigti. Prašoma prisijungti iš naujo, o prisijungus pasiūloma sukurti specialius nuolatinius slaptažodžius programoms, kurios negali naudotis patvirtinimo kodo galimybe. Tokių slaptažodžių prireiks naudojantiems Android telefono paskyrą, pašto programas ir pan. Taigi atidarykite siūlomą nuorodą, apačioje esančiame laukelyje įrašykite programos pavadinimą (ar šiaip kokį žodį) ir sugeneruokite unikalius 16 ženklų slaptažodžius. Šioje vietoje gali pasirodyti, kad grįžtate į senąjį vieno žingsnio prisijungimą, nes programoms reiks tik vartotojo vardo ir specialiojo nuolatinio slaptažodžio. Visgi yra kiek kitaip. Šį nuolatinį slaptažodį naudoti galima tik su programomis, t.y., tiesiogiai prie Google paskyros prisijungti nepavyks. O reikalui esant, šį slaptažodį galima panaikinti. T.y., jei prarastumėte savo išmanų telefoną, prisijungę prie Google paskyros, galėtumėte tiesiog panaikinti telefonui skirtą slaptažodį. Tai reiškia, kad telefono turėtojas nebegalės naudotis jūsų Google paskyra.
  9. Baigę tvarkytis minėtus programų slaptažodžius, grįžkite į dviejų žingsnių prisijungimo nustatymus.
  10. Kol priėjote iki šio žingsnio, jums jau turėjo kilti klausimas: Kaip aš prisijungsiu, jei pamesiu / suges telefonas / kas nors atsitiks SIM kortelei / reikiamu momentu neturėsiu telefono / telefonas bus išsikrovęs ir pan.? Labai geras klausimas. Dėl to ir reikėjo grįžti į nustatymų puslapį. Čia be SMS/Skambučio galima susikonfigūruoti dar du vienkartinių kodų būdus: telefono pavertimą kodų generatoriumi ir atsarginį kodų sąrašą.
  11. Jei turite Android / BlackBerry / iPhone telefoną, galite įsidiegti specialią programą, kuri pavers jūsų telefoną kodų generatoriumi (kaip tie bankų išduodami įrenginiai). Telefone esanti programėlė automatiškai kas pusę minutės generuoja vienkartinį prisijungimo kodą, tam nereikia nei interneto, nei telefono ryšio. Tereikia, kad telefonas tiesiog būtų įjungtas.
  12. Visgi, tiek SMS/Skambutis, tiek Kodų generavimo programa pririša jus prie telefono, kuris gali būti išsikrovęs, kur nors paliktas ar pan., o prisijungti reikia. Tam skirtas trečias variantas – dešimties vienkartinių kodų sąrašas, kurį galite tiesiog atsispausdinti ir nešiotis kur nors piniginėje. Visgi rekomenduočiau ne tik nešiotis piniginėje, bet ir turėti kopiją namuose. Jei jums pavogtų telefoną ir piniginę, o namų kompiuteris kaip tyčia sugalvotų, kad jau praėjo 30 dienų ir paprašytų įvesti kodą, liktumėte ant šiokio tokio ledo.

Dviejų žingsnių prisijungimo apibendrinimas

Dviejų žingsnių prisijungimas praktiškai eliminuoja tikimybę, kad kažkas pavogs jūsų paskyrą ir pasinaudos joje esančia informacija, nes sužinoti vartotojo vardą ir slaptažodį neužteks, reiks įvesti specialų kodą, kurį susigeneruoti galėsite tik jūs. Taigi Nigerijos programišius nieko padaryti negalės, nors ir žinos jūsų vartotojo vardą ir slaptažodį.

Google dviejų žingsnių prisijungimas gali būti prilygintas prisijungimui prie banko, bet tik tuo atveju, jei turimas omenyje banko išduotas kodų generatorius. Jeigu prie banko jungiatės su kodų kortele (aš jau nekalbu apie prisijungimus prie JAV bankų), Google siūlomas variantas yra netgi saugesnis. Įsivaizduojate? Prie Google jungiatės saugiau negu prie savo banko.

Baimė, kad dėl tokių saugumų patys prarasite priėjimą prie paskyros, yra nepagrįsta, nes Google suteikia tris būdus kodams gauti. Pirmasis – pririštas prie SIM kortelės numerio, kai kodas gaunamas SMS/Skambučiu, net pametę telefoną, galite atgauti numerį, jei turite sutartį, o ne naudojatės išankstinio apmokėjimo paslauga (nors ir tokiu atveju tai tikriausiai įmanoma). Antrasis – programa, paverčianti telefoną kodų generatoriumi. Trečiasis (atsarginis) – iš anksto sugeneruoti slaptažodžiai, kuriais galėsite pasinaudoti bet kada ir kurių bent dvi kopijas turėti būtina. Kitu atveju gali tekti įrodinėti Google’ui, kad paskyra tikrai jūsų.

Mąstykite! Jei tarp kėdės ir klaviatūros sėdi nemąstanti tarpinė, nepadės jokios apsaugos priemonės (jos suveiks tik dalinai). Tikiuosi, nereikia aiškinti, kad piniginėje prie atsarginių kodų sąrašo nedera laikyti užrašyto vartotojo vardo ir slaptažodžio (t.y., nedarykite taip, kaip rašote PIN kodus ant bankų kortelių). T.y., žiūrėkite, kad prisijungimo duomenys ir kodų generavimo įrankis nebūtų vienoje vietoje. Nepakenks priėjimą prie telefono apsaugoti slaptažodžiu. Tą patį derėtų padaryti ir su kompiuteriu. Prisijungimo slaptažodis kompiuteryje neapsaugos, jei diskas nebus užšifruotas, bet visgi laikinai sutrukdys naujajam savininkui ar eiliniam prašalaičiui pasiekti jūsų duomenis. Ir žinoma, jei manote, kad jūsų duomenys galėjo patekti kito asmens žinion, kuo greičiau pasikeiskite slaptažodį, kol jis to nepadarė pirmas. Ir tai galioja ne tik pašto paskyrai.

Gal tokios apsaugos atrodo kaip saugumo paranoja, bet geriau pasisaugoti negu vėliau gailėtis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tai nieko nekainuoja ir jokių nepatogumų iš esmės nesukelia (vis tiek juk dažniausiai jungiatės prie pašto iš asmeninio kompiuterio).

Užsienyje pirktas telefonas ir garantinis remontas

http://mantas.malcius.lt/wp-content/uploads/sites/2/2011/09/Sony-Ericsson-Xperia-Mini.jpg

Taip jau nutiko, kad prieš pusmetį pirktas SonyEricsson Xperia Mini ST15i pradėjo savivaliauti: šildyti bateriją ir (galimai dėl to) savo nuožiūra maigyti sensorinius „Atgal“ ir „Meniu“ mygtukus. Kitaip sakant, telefono naudoti tapo praktiškai nebeįmanoma. Jis apsiramindavo tik patekęs į minusinę lauko temperatūrą.

Žinoma, keliaujame į Google ir žiūrime, kas per velnias. Paaiškėja, kad problemą turiu ne aš vienas. Man dar pasisekė, nesąmonės prasidėjo tik po pusmečio, kiti gi telefono negalėjo tinkamai naudoti jau po savaitės. Iš SonyEricsson komandos atsakymų ir kitų žmonių garantinio remonto atsiliepimų paaiškėja, kad čia berods yra gamyklinis brokas, reikia keisti pagrindinę plokštę, juokingiausia, kad daugeliui ir tai nepadeda. Daug kam tiesiog duoda naujus telefonus. Šaunuoliai, SonyEricsson! Apie telefoną paskelbėt 2011-ųjų metų pavasary, pardavinėti pradėjote už pusės metų, bet per tiek laiko vis tiek nesugebėjote pamatyti, kad gaminate broką.

Na, gedimas, tai gedimas, kam nepasitaiko. Aiškinamės, kas Lietuvoje oficialiai atsakingas už SE gaminių taisymą. Pasirodo, kad kažkokia monopolistė MTTC, apie kurią internete milijonai skundų.

Dar dėl viso pikto grįžtam į Google, pasiskaitom, ar nekils kokių nesklandumų dėl to, kad pats telefonas pirktas JAV, Amazon.com. Ir… špyga taukuota, o ne garantija man priklauso.

If, during the warranty period, this Product fails to operate under normal use and service, due to defects in design, materials or workmanship, Sony Ericsson authorised distributors or service partners, in the country/region* where you purchased the Product, will, at their option, either repair or replace the Product in accordance with the terms and conditions stipulated herein.

Išvertus į žmonių kalbą, SonyEricsson siunčia visus užsienyje telefonus pirkusius vartotojus ten, kur Rokiškis siunčia savo komentatorius. Tiesa, yra žvaigždutė:

*EUROPEAN UNION (EU)
If you have purchased your Product in an EU country you can have your Product serviced, under the conditions set out above, within the warranty period in any EU country where an identical Product is sold by an authorised Sony Ericsson distributor. To find out if your Product is sold in the EU country you are in, please call the local Sony Ericsson Call Center. Please observe that certain services may not be possible elsewhere than in the country of original purchase, for example due to the fact that your Product may have an interior or exterior which is different from equivalent models sold in other EU countries. It may not be possible to repair SIM-locked Products.

Šioje dalyje sakoma, kad Europos Sąjungoje pirkti telefonai taisomi visoje Europos Sąjungoje, bet SonyEricsson ir šiuo atveju pasilieka teisę savo vartotojus siųsti lygiai ten pat kaip ir kitus, pvz., teigdama, kad Italijoje pirkto telefono Lietuvoje netaisys, nes rozetės kištukas kitoks, arba Latvijoje pirkto, nes pririštas prie operatoriaus tinklo. O labai norint, galima netgi pasakyt, kad ant baterijos kitokie skaičiukai surašyti negu šalyje, kurioje kreipiamasi, todėl vis tiek eikit jūs…

Mano atveju iš viso juokinga situacija. Telefonas pirktas JAV su „No US Warranty“ (nes ten rinkoje yra ne st15i, o amerikietiškas kastratas st15a), taigi ten mano telefono jie taisyti nesirengia. O SE atsisako taisyti telefoną Lietuvoje, nes jis ne čia pirktas. Kitaip sakant, nusipirkau telefoną be garantijos. Pats kaltas, sutinku.

Dar dėl viso pikto pavaidiname kvailius ir parašome į SonyEricsson pagalbą, kaip tik yra lietuviški kontaktai (bent jau tiek). Patvirtinimas lietuvių kalba, kad klausimas užregistruotas. Kitą dieną – Laba diena, negalim atsakyt, nes lietuviškai nesuprantam. Na, tai kokio velnio tada tą lietuvišką pašto adresą pateikiat, jei nėra lietuviškai mokančių? Pasityčiojimas iš žmonių. Pakartojam klausimą angliškai. Kaip ir buvo galima tikėtis, esam mandagiai pasiunčiami… į MTTC taisytis savo lėšomis.

Dėkui ne, forumuose jau pasiskaičiau, kad tos plokštės keitimas kainuos kaip naujas telefonas, o ir tai negarantuoja, kad problema bus išspręsta. Taigi toliau skaitome nusiskundimus… Ir ką gi matome, problema išsprendžiama programiškai. Dar kartą, ačiū tau SonyEricsson, kad nesugebėjai per pusę metų ištaisyt savo programinės įrangos. O dabar net nesugebi įterpti jau kitų žmonių sumąstytų pakeitimų.

Ką gi. Daug googlinimosi, pirmą kartą per pusę metų panaudoti kompiuteryje esantys Windows, nesupratimas, kam IE buvo įdiegta kortelių funkcija (vis tiek visos nuorodos naujuose languose atidaromos), kažkokio seno kernelio į telefoną kėlimas, rootinimas ir to skriptuko paleidimas. Ir telefonas vėl gyvas. Dvi dienas pražaidžiau, kol susitvarkiau. Antrą kartą tiek nebereiktų.

O moralas kame?

  • Pirkti telefonus tik toje šalyje, kur gyvenate (SonyEricsson – ne išimtis, kiti gamintojai teikia panašias „garantijas“)
  • Nepirkti naujų modelių. Bent jau keletą mėnesių, kad būtų galima pasiieškoti atsiliepimų internete
  • Screw you Sony Ericsson

Šia tema dar galite paskaityti: Why don’t mobile phones have an international warranty?

Linux Mint 12 Lisa

Įžanga

Praleidžiame Linux Mint 11, apie kurį pavasary neturėjau laiko rašyti ir kuris nieko įdomaus ir naujo neatnešė, ir pereiname prie Linux Mint 12 Lisa, kuris naujovių turi daugiau negu reikia. Gal reiktų sakyti ne naujovių, o vieną esminę naujovę – naująją Gnome 3 vartotojo sąsają su visokiais Gnome Shell, kad ir ką tai reikštų. Dar mačiau, kad iki trečiosios versijos atnaujintas ir branduolys, bet man, kaip eiliniam vartotojui, tie skaičiukai mažai rūpi, nes vizualiai patobulėjimo nematau.

Apsišniukštinėjimas

Linux Mint 12 išbandžiau dar RC stadijoje. Sistema pasirodė kaip visai įdomus ir nelabai praktiškas žaisliukas, nors situacija buvo žymiai geresnė nei Ubuntu Unity aplinkoje. Labiausiai kliuvo du (viršutinis ir apatinis) valdymo skydeliai bei pradanginta užduočių juosta, be kurios nelabai įsivaizduoju darbo kompiuteriu. Kliuvo ne man vienam, Linux Mint kūrėjai buvo užversti nepatenkintų vartotojų komentarais. Ne veltui iki galutinės Linux Mint 12 versijos išleidimo atsirado galimybė sujungti abu valdymo skydelius į vieną, esantį viršuje, o pastarajame atkurta ir sena gera užduočių juosta (o gal tai buvo jau ir RC versijoje, tik nebuvo akcentuota). O ištikimiems senosios sąsajos Gnome 2 fanams pasiūlytas kažkoks į Gnome 2 sąsają panašus hibridas, pavadintas MATE. Nors esminiai trūkumai buvo ištaisyti, keisti senąją LM11 į naująją neskubėjau, galvojau palaukti bent jau Linux Mint 13. Visgi smalsumas nugalėjo, atriekiau 10GB skirsnį ir pasilikdamas senąją Mėtą, šalia įsidiegiau ir naująją. Po pusdienio paaiškėjo, kad smulkių trūkumų yra, bet naudoti galima jau dabar. Taip LinuxMint11 iškeliavo lauk, o į jos vietą atėjo Linux Mint 12.

Linux Mint 12 Lisa

Šviežiai įsidiegus Linux Mint 12, matomi abu valdymo skydeliai: tiek apatinis senasis mėtinis, tiek ir naujasis Gnomo. Nustatymuose reikia išjungti Bottom Panel Extension, paspausti Alt+F2 ir įrašyti raidę „r“. Gnomas persikrauna, o du valdymo skydeliai susijungia į vieną, esantį viršuje. Taip, nuo šiol Mėta valdoma viršuje. Kiek keista, bet po kelių valandų įpratau, gal taip netgi patogiau.

Pats skydelis tapo labai statiškas: nebegalima keisti jo aukščio, pozicijos (pvz., nusikelti į apačią), o ir jo elementų pačiame skydelyje keisti vietomis nebeleidžiama. Čia kol kas yra dvi išeitys: būti kompiuterastu ir mokėti pačiam viską susikoduoti pagal poreikius arba pasinaudoti augančiu Gnome Shell įskiepių katalogu.

Pasikeitęs MintMenu. Nebe toks gražus, lėtesnis, mažiau funkcionalus (aplankai perkelti į submeniu) ir statiškas (pasikeisti galima tik mėgstamiausių programų sąrašą).

Nuvedus pelę į kairįjį viršutinį kampą, atsidaro naujasis Gnome Shell valdymo skydas.

Kairėje galima susitalpinti dažniausiai naudojamas programas (jas naudoja ir MintMenu), o po jomis rodomos ir kitos tuo metu paleistos programos. Likusiame plote rodomi visi atidaryti langai, galima pasirinkti, kad parodytų ir visas turimas programas (kaip paveikslėlyje), o tai jau savo savybėmis atitinka patį MintMenu. Veikia ir programų paieška (kol kas kiek per lėtai) ir suskirstymas į kategorijas. Visas šitas skydelis man labai patinka, nes net pelės nereikia paspausti, kad jis būtų atidarytas. Senojo MintMenu praktiškai nebenaudoju.

Sistemos dėtuvė (Tray bar). Kalbu apie tą dešinėje pusėje esančią sritį su programų piktogramomis ir kitu turtu. Į akis krinta per dideli tarpai tarp piktogramų, vietos švaistymas. Be to, nesisteminės programų piktogramos gerokai didesnės, negražiai atrodo. Ne gana to, vėl lenda senos problemos, kartais dingsta kai kurių programų piktogramos, pvz., Skype, o GoldenDict piktogramos iš viso nesiteikia rodyti.

Du klaviatūros indikatoriai. Daug kas skundžiasi, kad toje sistemos dėtuvėje rodomi du klaviatūros indikatoriai. Sprendimas paprastas: einate į klaviatūros nustatymus ir pasiliekate vieną vienintelį klaviatūros išdėstymą: Lithuanian. Abu indikatoriai iš karto dings iš akių. Pats jau gana seniai naudojuosi tik lietuvišku išdėstymu, nieko nejunginėju, bet nieko man ir netrūksta.

Mate. Čia ta minėta senosios aplinkos Gnome2 kopija, kurią kažkas bando pritaikyti prie naujovių. Buvau pasileidęs trumpam. Tikrai, visiška Gnome2 kopija, bet… Kažkokios problemos su šriftais, atrodė prastokai. Procesoriaus apkrova gerokai didesnė nei Gnome3. Žiūrint į Gnome 3 perspektyvas, aplopius klaidas ir pagerinus stabilumą, Mate neturi jokių prošvaisčių. Gal dar metus kitus pavegetuos, bet nemanau, kad realiai susilauks populiarumo.

Stabilumas. Kaip jau minėjau, yra kur tobulėti. Ne taip jau ir retai Gnome3 tiesiog atsisako reaguoti į klaviatūros ar pelės komandas, tenka spausti ctrl+alt+backspace ir perkrauti X’ą. Aišku, čia ne operacinės sistemos perkrovimas, užtrunka kelias sekundes, bet vis tiek.

Resursai. Užsikrovusi sistema su visokiais skaipais, gajimais ir panašiomis smulkmenomis naudoja 250 MB RAM, procesoriaus irgi daug neapkrauna. Diske su visomis programomis užima tradicinius 4GB. Visai priimtina.

Suderinamumas. Tradiciškai diegimo metu buvo atpažinti visi mano kompiuterio komponentai ir jiems sudiegtos reikiamos tvarkyklės. Viskas veikia be priekaištų: nuo kameros ir mikrofono iki monitoriaus rezoliucijos.

Grožis. Taip. Linux Mint su kiekviena versija darosi vis gražesnė. Ne išimtis ir čia, elegantiška viršutinė skydelio juosta ir tas gražus valdymo skydas, atidaromas kampe. Man patinka.

Naudojamos programos

Tradiciškai, gal naujiems vartotojams prisireiks:

  • Audacity – Audio failų redagavimo programa
  • Chromium Web Browser – Pagalbinė naršyklė
  • Deluge – Torrent klientas, kurį pažaidus galima priversti veikti ir MRU bendrabutyje.
  • EasyTag – Muzikos failams ir jų žymoms tvarkyti
  • FileZilla – FTP klientas
  • Firefox – Pagrindinė naršyklė
  • Gedit – Paprastiems tekstiniams ir įvairiems WordPress failams atidaryti ir redaguoti.
  • Gimp – Paveikslėliams redaguoti
  • GParted – Disko skirsniams tvarkyti
  • Gajim – Pokalbių klientas, naudoju su Google Talk paskyra.
  • GoldenDict – Žodynas, kuris vienu metu gali ieškoti keliose duomenų bazėse. Susikėlus Alkono, Oxfordo ir kitokias duomenų bazes, tampa idealia programa.
  • Hardinfo – Kompiuterio vidurių informacijai pažiūrėti
  • LibreOffice – Tekstiniai failai, skaičiuoklės, pristatymai…
  • Opera – Pagalbinė naršyklė
  • PiTiVi – Video failų redagavimo programa
  • Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas
  • Parcellite – Iškarpinės tvarkyklė (labai protingai skamba). Kad Copy-Paste mechanizmas veiktų geriau ir patogiau.
  • Phatch – Keisti kelių nuotraukų dydžius vienu metu.
  • Poedit – WordPress ir kitokiems komponentams versti į lietuvių kalbą.
  • Rhythmbox – Audio grotuvas
  • Skype – Pokalbių programa
  • Sound converter – Audio failams konvertuoti
  • System monitor – Pažiūrėti, kiek kas resursų naudoja, „pakibusioms“ programoms išjungti.
  • Unreal Tournament – Sena gera pirmo asmens šaudyklė, jei kartais norisi prisiminti senus laikus.
  • VLC – Video grotuvas
  • Xdemineur – Senas geras minų žaidimas
  • Xvidcap – Ekrano filmavimo programa

Rekomendacijos

Sistema smagi, inovatyvi ir graži, bet stabilumo ir galimybės laisvai tvarkytis trūksta. Visgi asmeniniam naudojimui ji kuo puikiausiai tinka jau dabar.

Jei mėgstate naujoves ir jūsų negąsdina, kad vartotojo sąsaja iš niekur nieko retkarčiais užsilenks, galite drąsiai naujintis. Nes net toks į pokyčius kreivai žiūrintis žmogus kaip aš, galiu teigti, jog sąsajos perspektyva tikrai yra. Dar šiek tiek laiko ir Gnome3 bus visa galva priekyje lyginant su Gnome2.

Labiau vertinantiems stabilumą, o ne naujoves siūlyčiau likti su Linux Mint 10 ar bent jau Linux Mint 11 (pastaroji irgi turėjo problemų) ir palaukti bent jau pavasario pradžioje pasirodysiančios Linux Mint 13. Tikėkimės, kad iki to jau bus išspręsta didžioji dalis nesklandumų.

PAPILDYMAS 1

Išlindo dar viena problema: kaskart įjungus kompiuterį, nustatomas 100% ekrano apšvietimas. Sprendimas labai paprastas: tarp programų reikia susirasti „Startup Applications“ ir susikurti naują užduotį, kurios komanda yra štai tokia (vietoj 40 galite įsirašyti reikiamą apšvietimo lygį):

gdbus call --session --dest org.gnome.SettingsDaemon --object-path /org/gnome/SettingsDaemon/Power --method org.gnome.SettingsDaemon.Power.Screen.SetPercentage 40

PAPILDYMAS 2

Iš TrayBar dingusias Skype ir kitų programų piktogramas galima susigrąžinti atidėjus jų startavimo laiką. Visų pirma reikia susikurti skriptą su unikaliu jūsų sugalvotu pavadinimu, pvz., skyper. Atsidarome terminalą ir paleidžiame komandą (vėliau ir suvedame slaptažodį):

sudo gedit /usr/bin/skyper

Atsidaro tuščias Gedit langas, į jį reikia įvesti štai tokį kodą:

#!/bin/bash
killall skype > /dev/null
sleep 5
skype

Failą išsaugome ir uždarome Gedit langą. Dabar terminale reikia nustatyti, kad šitą skriptą leistų vykdyti. Užteks paleisti šią komandą:

sudo chmod 777 /usr/bin/skyper

Dabar programų sąraše reikia susirasti „Startup Applications“. Jei Skype pas jus startuoja įjungus kompiuterį automatiškai, tai ten Skype elementas jau bus (kitu atveju galite susikurti naują). Ir ten komandos eilutėje vietoje „skype“, parašykite „skyper“. Viskas. Kitą kartą įjungus kompiuterį, Skype pasileis kiek vėliau ir TrayBar matysite jos piktogramą. Jei piktograma netyčia pradingtų (pvz., po kompiuterio užmigdymo), spauskite Alt+F2 ir įrašykite skyper. Analogiškai galite susikurti skriptus ir kitoms programoms, jei kankina ta pati problema.

PAPILDYMAS 3

Linux Mint kūrėjai pradėjo vystyti naują Gnome Shell paremtą vartotojo sąsają Cinnamon. Ji turėtų būti numatytoji kitoje Linux Mint versijoje. Bet ją galima išbandyti jau dabar. Tereikia per Synaptics įsidiegti paketus cinnamon ir cinnamon-session. Tada prisijungimo lange (atsijungus ar tiesiog paspaudus alt+ctrl+backspace) pasirinkti Cinnamon sąsają. Ši sąsaja primins senąją gerąją Gnome2 sąsają (ką bando daryti ir Mate), turės senąjį valdymo skydelį apačioje ir pan. Šiuo metu sąsaja yra ankstyvoje vystymo stadijoje, ne visai išbaigta, neturi konfigūravimo galimybių, bet panašu, kad veikia stabiliai ir tinkama naudoti jau dabar.