Temos Archyvai: Kompiuterija

WordPress 3.3 sulietuvinimas

WordPress kūrėjai išleido dar vieną atnaujinimą – WordPress 3.3, kuris jokių rimtesnių atnaujinimų neatnešė. Labiau matomi pakeitimai:

  • Administravimo sąsajos meniu elementai nuo šiol nebebus išskleisti, o jų elementai bus parodomi tik užvedus pelę. Pats jau kurį laiką naudoju sutrauktą meniu, taigi manęs šis atnaujinimas neliečia. Bet neabejoju, kad atsiras nepatenkintų.
  • Vėl patobulinta viršuje esanti įrankių juosta. WP 3.3Beta1 versijoje į ją net buvo sukeltas visas tinklaraščio administravimo meniu (kas man labai patiko, manau, kad reikia sąsają iš kairės pusės perkelti į viršų), bet vėliau minties atsisakyta ir paliktos tik kelios funkcijos. Pats meniu man vis dar atrodo nepatogus, yra kur tobulėti.
  • Nauja failų įkėlimo sąsaja, dabar bus galima failus tiesiog atitempti su pele ir užmesti ant failų įkėlimo laukelio.
  • Sako, kad administravimo sąsaja labiau pritaikyta įvairiems ekranams. Gali būti.
  • Šiek tiek tobulinta Pagalbos / Ekrano nuostatų sąsaja. Beta versijose ją bandė talpinti į viršutinę administravimo juostą, bet bandymas buvo gerokai nevykęs, taigi planų tikriausiai atsisakė.
  • Atnaujinus WordPress, dabar jus pasitiks naujienų sąrašas, taigi šitą įrašą veltui skaitote.
  • WordPress 3.3 pagalbininkų sąraše pirmą kartą paminėtas ir nuostabusis Mantas Malcius.
  • Na ir milijonai visokių kitokių atnaujinimų, kurių aš nesuprantu ir kuriuos galite patys pasiskaityti.

WordPress 3.3 sulietuvinimo atnaujinimai:

  • Atnaujintas WordPress 3.3 vertimas
  • Sąvokos „Šlamštas“, „Šlamšto komentaras“ pakeistos sąvoka „Brukalas“. Pirmiausia dėl to, kad išvengtume dviprasmybės, kai žmonės nepatikusį komentarą pažymi kaip šlamštą ir taip pateikia klaidingą informaciją apsauginiams įskiepiams. Be to, „šlamštą“ sakiniuose sunku linksniuoti, o „šlamšto komentaras“ yra per ilga sąvoka.
  • Sąvoka „Greitasis redagavimas“ pakeista į savoką „Modifikuoti“, nes yra trumpesnė.
  • Veiksmažodį atitinkanti sąvoka „Į šiukšlinę“ pakeista į sąvoką „Ištrinti“, nes labiau atitinka originalą „Trash it“ ir yra trumpesnė.
  • Tinklo meniu sąvoka „Įjungti temą“ (ir pan.) pakeista sąvoka „Įgalinti temą“. Pakeitimas padarytas siekiant išvengti dviprasmybės, nes šiuo atveju tema nėra įjungiama, o tik tampa pasiekiama visiems tinkle esantiems tinklaraščiams.
  • Kiti smulkūs WordPress vertimo pataisymai
  • Atnaujintas TwentyTen 1.3 vertimas
  • Atnaujintas TwentyEleven 1.3 vertimas
  • Atnaujintas BuddyPress 1.5.1 vertimas

Atsisiuntimo nuorodos:

 

Sony Ericsson Xperia Mini ST15i

Anksčiau esu rašęs, jog planuoju pirkti šio telefono brolį – Sony Ericsson Xperia Mini Pro, bet padiskutavę su sugyventiniais ir atsižvelgę į tai, kad SMS aš beveik nerašau, o ir ta mini išstumiama klaviatūra neturėtų būti ypatingai patogi ir kad už tą klaviatūrą aš turėčiau papildomus 40g svorio, nusprendėm, kad man geriau tinka paprastasis Sony Ericsson Xperia Mini. Taigi, tik tą telefoną pradėjo pardavinėti, pradėjau jo ieškoti internete ir stebėti kainas. Ieškoti buvo ne taip paprasta, nes visur smėsčiojo jo senasis brolis Sony Ericsson Xperia X10 Mini ir šio dvynys Xperia X10 Mini Pro. Vėliau susivokiau, kad telefono reikia ieškoti ne pagal pavadinimą, o pagal kodą (Mini – ST15i, Mini Pro – SK17i), taip internetinėse parduotuvėse pasidarė žymiai paprasčiau. Suvokdamas, kad gerokai permoku už naują modelį, paskutinę rugpjūčio dieną jį užsisakiau iš motulės Amazon. Ji man sufleruoja, kad sumokėjau $279 (apie 700Lt, pas mus kainuoja apie 850Lt), kas buvo pigiau negu tikėjausi, taigi širdies neskaudėjo.

Po kelių dienų paštas man dėžutę pristatė, išsipakavau, radau tą mažą mažą aparatą. Žinojau, kad bus mažas, bet vis tiek nustebino. Taip pat radau ir santykinai milžinišką bateriją, USB kabelį / pakroviklį, juokingos kokybės ekologišką įdėklą (kurį tikriausiai jau išmečiau, nes senokai nemačiau) ir paprastas ausines (nors labai tikėjausi į ausis gerai įsistatančių guminių).

Specifikacijos:

  • Quad-band GSM /GPRS/EDGE support
  • 7.2 Mbps HSDPA and 5.76 Mbps HSUPA
  • 3″ 16M-color capacitive LED-backlit LCD touchscreen of HVGA resolution (320 x 480), Sony Mobile BRAVIA engine
  • Android OS v2.3 Gingerbread
  • 1 GHz Scorpion CPU, Adreno 205 GPU, Qualcomm Snapdragon MSM8255 chipset
  • 512 MB RAM
  • 5 MP autofocus camera, LED flash, geotagging
  • 720p video @ 30fps, continuous autofocus
  • Wi-Fi b/g/n and DLNA
  • GPS with A-GPS
  • microSD slot (32GB supported, 2GB card included)
  • Accelerometer and proximity sensor
  • Standard 3.5 mm audio jack
  • Stereo FM radio with RDS
  • microUSB port (charging) and stereo Bluetooth v2.1
  • Voice dialing
  • Adobe Flash 10.3 support
  • User-accessible battery, Li-Ion 1200 mAh

Išpakavimas. Iš pradžių pradėjau keiktis, nes šitas plastmasės gabalas nebuvo panašus į patvarų sutvėrimą, taigi su baime bandžiau nuimti baterijos dangtelį, kuris, pasirodo, apima visą telefono galinę pusę. Bjauru, kad reikia per jėgą plėšt plastmases norint prieiti iki SIM ar atminties kortelių (jei kaitaliojate SIM kortas, šitas telefonas ne jums!). Iš kitos pusės, tas gaubtas tvirtai laikosi, bent esu tikras, kad neatsidarys iš kišenės traukiant. Keletą kartų atidarius, niekas nelūžo, taigi kokybės ten pakanka.

Dydis. Manęs nedomino tie milžiniško dydžio aparatai, ieškojau kažko patogiai telpančio į kišenę. Tilpti telpa, bet jis toks mažas, kad kišenėje nė nebesijaučia. Man vis galvoj paranoja, kad nepamesčiau kur prisėdęs, nes mėgsta iščiuožti iš kelnių kišenės. Dydžiu nesiskundžiu, bet būtų nepakenkęs ir pora centimetrų ilgesnis aparatas.

Sistema. Įjungęs telefoną, pamačiau stebuklingąjį Android. Supratau, kad teks telefonu mokytis naudotis iš anksto. Bet po kelių dienų apsipratau, viskas išaiškėjo. Sistema padaryta protingai ir labai vartotojui draugiškai. Kiekviename žingsnyje daro viską būtent taip, kaip to norėčiau. Gal ne veltui čia kažkoks Linux klonas. Be to, vaikštant po įvairias telefono kerteles, nesijaučia jokio stabdymo, viskas atidaroma akimirksniu, taigi sistema nušlifuota tikrai gerai.

Nuotraukos. Sony Ericsson pasirinkau iš esmės dėl to, kad tikėjausi pakenčiamos nuotraukų kokybės. Čia teko visiškai nusivilti, nes fotografuoja šitas daiktas tikrai ne ką geriau už mano senolį SE K800i. Labai jau bijo baltos šviesos. Silpnai nuotraukoje atkuria spalvas. Be to, dar net neleidžia fotografuojant garso išjungt, kas yra totalus absurdas.

Muzika. O štai su muzika SE manęs neapvylė. Tiek per tas jų baltas ekologiškas ausines, tiek per telefono galinėje pusėje esančią minimalią ertmę muzika sklinda mano ausiai pakankamai gerai. Vienintelė problema, kad tos ausinės su mano kompiuteriu kažkodėl kreivai dirba.

Filmai. Šiandien į Vilnių važiuodamas, žiūrėjau filmą Scream 4 (niekam tikusi dalis), failas užėmė 1,5GB (720 x 296, XVID MPEG-4, 25 frames per second), jokių striginėjimų ar spalvų susiliejimų nepastebėjau, taigi geležis tikriausiai pakankamai gera į vidų sudėta.

Klaviatūra. Vienas iš didžiausių klausimų renkantis tarp minėtų dviejų modelių buvo: ar patogu bus naudotis klaviatūra mažame ekrane. SE manęs neapvylė. QWERTY klaviatūra mažoka, bet su viena ranka galima be problemų rašyti (su dviem vis dar klaidų per daug priveliu, nes kairioji vis ne ten pataiko). Ekrano jautrumu esu labai patenkintas, problemų nekyla. Be to, vertikalioje padėtyje yra ir senoji ABC klaviatūra, su kuria galima rašyti tradiciniu būdu.

Baterija. Ta pati protofonų problema. Nedaug naudojant, ne daugiau kaip trys dienos.

Telefonas ir kompiuteris. Pasirinkau Android, nes tikėjausi, kad šie nepriekaištingai sutars su mano Linux. Jungiam USB, ogi nieko. Tikrinam prie kompiuterio prijungtus įrenginius, prijungta, bet niekas nieko neatidaro. Pasiknaisiojame Google, randame, kad reikia porą nustatymų pakeisti. Pagaliau, per USB tvarkingai prijungia SD kortelę.

SD kortelė. Pridedama 2GB kortelė yra kaip šiukšlė, nes panaudojimo turi tiek pat kiek iPad. Į ją jau prigrūsta sisteminių failų, o laisvos vietos telikę gal kokie 700MB. Teko iš motulės Amazon nusipirkti 8GB kortelę už nepilnus $9.

Programos. Androidas lyg ir atviras, bet kam ten vis dar reikia viską rakinti viduje? Kam jūs man prikišate milijoną niekam nereikalingų programų ir neleidžiate jų iš ten paprastais būdais iškrapštyti?

Pats dar nelabai ką turiu įsidiegęs, bet štai sąrašas (mielai laukiami pasiūlymai):

  • Skype
  • handyCalc
  • Opera Mini
  • Opera Mobile (geriausiai pagal nutylėjimą veikianti naršyklė)
  • Instant Heart Rate (pulsą matuoja, keista, bet gana tiksliai)
  • Flashlight (telefono kamera apdovanota ir geru apšvietimu, kurį galima panaudoti savais tikslais. Apšviečia visą kambarį, nes spigina gana neblogai)
  • Reader (Google Reader)
  • Advanced Task Killer
  • ASTRO (failų tvarkyklė)
  • Firefox beta (be įskiepių nelabai naudotina, bet sutvarkius nebenusileidžia Opera Mobile)
    • Bigger Text
    • Full Screen
    • AdBlock Plus
  • Sygic (navigacija kažkokia. Kaip supratau, kol kas nieko padoraus Androidui nėra)
  • MoboPlayer (video grotuvas)

Žaidimai. Dar per daug nesidomėjau, tai ir neturiu. Kažkas prašė patikrinti, ar veikia HD žaidimai, atsisiunčiau Farm Tower HD – veikia be priekaištų, o ir žaidimas gana smagus.

Išvados. Mažas ir smagus telefoniukas, kuris be problemų įsitaiso mano kišenėse (dėl to ir ieškojau mažo). 320×480 ekranas nėra milžiniškas, bet pakankamai didelis internetui naršyti ir el. paštui persiskaityti, kai nesinori jungti kompiuterio. Vieninteliai dalykai, kurie man tikrai nepatiko, tai gana prastos kokybės 5mpx kamera ir pigiai atrodantis korpusas (kuris kol kas laikosi labai gerai, bet bijau, kad menko kritimo gali ir neatlaikyti).

Rekomendacijos. Jei ieškote mažo ir protingo telefono už santykinai nedidelę kainą, nesirengiate dažnai kaitalioti SIM kortelių, neieškote telefono-fotokameros, esate moteris arba bent jau nebijote gatvėje būti išvadintas gėjumi, šį mažylį būčiau visgi linkęs rekomenduoti, nes didelių trūkumų per pusantro mėnesio nepastebėjau. Kainos / Kokybės santykiu esu patenkintas.

PAPILDYMAS 2011-11-12

Naudojamų programų sąrašas jau baigia nusistovėti:

  • Adobe Reader
  • Astro
  • BBC News
  • Bloomberg
  • Calendar
  • ConvertPad
  • Firefox
  • Flashlight
  • GoldenDict Free
  • Google Talk
  • Google+
  • Instant Heart Rate
  • MoboPlayer
  • Reader
  • Sygic
  • Skype

PAPILDYMAS 2012-02-10

Venkite pirkti SE Xperia Mini ir SE Xperia Mini Pro. Jie gali turėti gamyklinį broką. Plačiau apie tai: Užsienyje pirktas telefonas ir garantinis remontas

Apple iPad 2

O jūs tik pamanykit, nusipirkau Apple iPad 2. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kada taip atsitiks? Daugiau neigiamai nei teigiamai į Apple žiūrintis žmogus visgi nusipirko šitą stebuklą.

O buvo taip… Atsimenant, kad gyvenu viename JAV kaime, kur normalesnės parduotuvės yra pakankamai toli, perkamės viską internetu, ne išimtis ir čia. Truputį paklaidžiojęs po visokius Pricegrabber, supratau, kad visur kainos vienodos, taigi pirkausi tiesiogiai iš Apple. Aišku, bet kokio nuvalkioto iPad’o neėmiau, čiupau gerą ir brangų daiktą – Apple iPad 2 su 3G ir 16GB atminties, dar paėmiau vieną priedą, paskui dar mokesčių milijoną priskaičiavo, tai gavosi beveik 700 žaliųjų pinigų.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad Styvis iPadų ir jų priedų vienam sandėly nelaiko ir siunčia atskirai. Aparatą iš JAV, o priedus iš Honkongų visokių. Tai čia didelės problemos nebūtų, bet gavau el. laišką, kad jie tą priedą per paštą planuoja pristatyt. Čia jau problema tame, kad mano realus ir pašto adresas gerokai skiriasi. Kitaip sakant, į realų adresą paštu siunčiami laiškučiai ir visa kita neateina, nes stringa pašte(?). Nežinau, kaip čia su tuo priedu baigsis. Jei pašte ne idiotai dirba, tai sutvarkys viską. Kitu atveju gal siųs atgal į Honkongus, nežinau. Maža problema, bet dėkui tau, Styvi, kad pranešei, jog šitaip gražiai sužaisi.

Po kelių dienų UPS visgi pristatė mano ilgai ir nekantriai kelias dienas lauktą nuostabųjį iPad. Dėžutėj nieko stebuklingo neradau: pats iPad ir USB/pakroviklis (gal kas primins, kodėl jie nepereina prie standartinių mini/micro USB jungčių?).

Pagaliau išpakuojam. Įjungiam. Oho, veikia. Pala pala, prašo pajungt į kompą per iTunes. Hmm, „praskipinsim“ šitą, ką čia paspaust, kad įsijungtų. Hmm, nepadeda nė vienas mygtukas. Susivokiam, kad Styvis savo iPado neleis naudot, kol į kompiuterį nesukišiu iTunes (gudrus bjaurybė, moka iTunes prastuminėt). Na, ok, tik pala… Kaip čia dabar man į Linux Mint tą iTunes sukišt (ar tik nebus taip, kad Styvui nusispjaut ant savo gaminių pirkėjų)? Na tiek to, gerai dar, kad kompiuteryje tebėra kamputyje verkiantys Windows 7. Išleidžiam juos į dienos šviesą, jų akutės tik sublizga, visokių spalvų lentelių primeta, kompiuteris stringa, bet išsikapsto. Kadangi Windowsų nenaudoju, tai ir naršyklės ten nė vienos nėra. Teko IE panaudoti ne pagal paskirtį ir atidaryti iTunes puslapį. Ten Styvis pasisiūlė man įsidiegti super duper nuostabų grotuvą. Na, OK, lyg ir galėčiau rinktis. Windowsams svetimkūniai nelabai patiko, tai dar milijoną lentelių išmetė, kad paklaustų, ar tikrai aš aną daiktą noriu įdiegt. Pagaliau, turim iTunes, jungiam iPad. Veikia. Prašo kažką registruot. Later. Pagaliau, įsijungė mano stebuklas (negi reikia tiek žmonėm protą knist, kad jie tepaspaustų Later?).

Nuostabybė. Veikia stebuklas, veikia visokie Multitouch ir lietimui jautrūs ekranai, kaip gražuuuuu. Kaip smaguuuu. Pala, o ką su juo daryt? Hmmm… O, Safaris yra, pabandom. Uraganas artėja, užeinam pažiūrėt, kur jis juda. O puslapis sako: Nerodysiu tau nieko, kol Flash nesudiegsi. Na, gerai, nieko čia naujo. O Adobe rašo, kad dėl Apple durnumo Flash aš matysiu kaip savo ausis. Kitaip sakant, internetas su iPad pusiau veikia. O ką daugiau su juo veikt? Nežinau. Apsiklausinėjam sugyventinių, tie irgi tik galvą gūžčioja. Sako, ekranas mirga, net knygų su tokiu nepaskaitysi normaliai. Vakare vis tik pavyko rast šiokį tokį pritaikymą: visai neblogai iPad tinka per YouTube žiūrint Happy Tree Friends ir geriant alų. Vėliau viena draugė išsiaiškino, kad ir po Amazon su juo galima pirktis gana patogiai. Po to karto, daugiau pritaikymo sričių jam nesuradom. Sėdi kurį laiką spintos kamputyje ir verkia.

Trumpai apibendrinant, galiu pasakyti, kad vienintelis privalumas yra labai patogi klaviatūra. Ekranas gana geras ir jautrus, bet į nagą nereaguoja, o bandant paspausti ant smulkesnių detalių, dažnai blogai mane supranta (lazdelės gal kokios reikia?). Turi kažkokią tragišką kamerą, kuri fotografuoja prasčiau nei prieštvaninis Siemens CX65 su VGA kokybe, aš jau nekalbu apie mano senolį SE K800i.

Kaip liaudis sako, labai geras daiktas, tik be panaudojimo. Telefono funkcijos nelabai atlieka, o iki nešiojamo kompiuterio komforto dar labai toli. Knygas skaitant, tikriausiai akis susigadint galima, interneto normaliai naršyti irgi neįmanoma, nes Flash nepalaiko. Tai gal filmus žiūrėt? Gal ir tiktų… už 700$.

p.s. Tai žinoma, kad sau jo nepirkau, yra giminėj žmonių, kuriems jo reikia. Negi man sunku nuvežt.

PAPILDYMAS 1

Paštas vis tik nepasišiukšlino ir priedą pristatė.

Asus Eee PC 1215P

 

Atėjo laikas į užtarnautą poilsį išleisti penktus metus skaičiavusį senuką Asus S96J (tiksliau, kažkokį BMS gaminį, kuris anais laikais dar milijonus kainavo). Geras buvo senolis, turėjo 120 GB diską, 1 GB RAM (vėliau gavo dar vieną dovanų), WiFi, Bluetooth, Kortelių skaitytuvą, dvigubą 1,83 GHz procesorių, 15,6′ ekraną su 1280×800 rezoliucija ir t.t. Geras buvo aparatas, negedo, stabiliai veikė, tik svėrė kiek daugokai, o ir darbinė 60C temperatūra nelabai maloni buvo. Taip jau nutiko, kad pavasarį mano galvoje pradėjo suktis mintys apie galimybę vasarą pavergauti JAV. O be naujų kompiuterių iš ten žmonės negrįžta gi, taigi mano senolis Asus nenoromis, bet visgi sutiko ieškoti kažko naujo. Norėjosi kažko pigaus (visiška nesąmonė pirkti brangų kompiuterį), lengvo, nekaistančio ir gal kiek labiau nešiojamo. Senolis Asus, žinoma, iš karto nukreipė paieškas į savo puslapį, kad apžiūrėčiau jo šeimyną. O čia pasirodė, kad Asus Eee PC serija turi 12,1′ dydžio kompiuterių, kurie mane jau lyg ir tenkina. Pirmiausiai akis užkliuvo už gražuolio ASUS-AUTOMOBILI LAMBORGHINI Eee PC VX6. Net permokėti buvau pasiryžęs už tą grožį, bet motulė Google įsakė atsisakyti savo planų, pranešusi, kad jis nėra suderinamas su normalia (nervų negraužiančia) operacine sistema. Toliau į akiratį pakliuvo tos pačios serijos Asus Eee PC 1215B su stebuklingai nauja AMD technologija. Ji buvo tokia nauja, kad vėlgi su normaliomis operacinėmis sistemomis dar strigo. Teko žvilgtelėti į techniškai jau kiek pagyvenusį Asus Eee PC 1215P. 400$ nesiekianti kaina maloniai nustebino, o Google tepasakė, kad bus problemų su Touchpad ir Pirštų antspaudais ant korpuso. Tokios sąlygos mane tenkino.

Taip jau atsitiko, kad į JAV visgi išvažiavau (apie tai, kai grįšiu), senąjį kompiuterį už jūrų marių palikau, porą dolerių užsidirbau, net banko sąskaitą atsidariau. Paskutiniai pasigooglinimai, geriausios kainos paieška, ir čiumpam neseniai atnaujintą Asus EeePC 1215P iš niekam nežinomos krautuvės – Abe’s of Maine. Čiumpam dėl to, kad kainą geriausią pasiūlė per PriceGrabber. Be to, pasiūlė nemokamą siuntimą ir optinę pelę dovanų.  Dar pasigooglinam truputį informacijos, ar parduotuvė patikima – panašu, kad blogiausiu atveju vėluos siuntimas. Beieškant tos informacijos, atsiranda dar ir 10$ nuolaidos kuponas. Per Google Checkout pervedam pinigus (viso 383$) ir laukiam. Žadėjo atsiųsti per 6 darbo dienas, atsiuntė per 3, nors UPS ir ratais siuntinį vežiojo.

Išsivyniojam dėžę. Spindi mano kompiuteris, dar gražesnis nei nuotraukose, o ir 12.1′ ekranas nėra taip baisiai mažas, kaip bijojau.

Taigi specifikacijos:

  • Genuine Windows® 7 Home Premium. Buvau porą kartų įjungęs, bet sėdi kamputyje ir verkia. Dar tą pačią dieną valdžią paėmė Linux Mint 11 Katya.
  • 12.1″ LED Backlight WXGA (1366×768) Screen. Rezoliucija didesnė nei anksčiau turėto, bet ekranas mažesnis.
  • Intel® Atom™ N570 (Dual Core; 1.66GHz) Processor. Jaučiasi, kad kiek silpnesnis, bet didelių nepatogumų nesukelia.
  • DDR, SO-DIMM, 1GB. Planuoju dar ir antrą nusipirkt, nes dvi jungtys yra.
  • 2.5″ SATA 320GB HDD. Neįsivaizduoju, ką su tiek daryt. Aš senojo 120GB nepripildydavau.
  • WLAN 802.11 b/g/n@2.4GHz
  • 0.3 M Pixel Camera. Dar ir su fiziniu slankikliu paranojikams.
  • 6 cells Li-ion Battery Pack, 8hrs. Aštuonių gal ir nelaiko, bet šešias – be problemų.
  • 29.6 x 20.3 x 2.3 cm (WxDxH)
  • 1.45 Kgs (w/ 6cell battery)
  • Matte Silver

Dar tik kelias dienas naudoju, bet nuomonei susidaryti užteko. Visų pirma, labai gražus gludinto metalo spalvos korpusas. Kaip ir žadėta, puikiai veikia su Linux be jokių konfigūracijų. Temperatūros tikėjausi dar žemesnės, bet ant kelių laikant, nepatogumų nekelia. Pirštų antspaudai matomi, bet nėra taip blogai, kaip tikėjausi. Touchpad tikrai nėra itin kokybiškas, bet naudoti galima. Nėra niekam nereikalingo CD/DVD įrenginio, taigi niekas nesidaužo įjungus kompiuterį. Kompiuteris pakankamai didelis, taigi klaviatūra berods nesumažinta, nors pirštai dar kiek pinasi. Nieko, įprasiu. Vėliau dar pastebėjau, kad neturiu Bluetooth, bet tas daiktas gi irgi nelabai reikalingas. Patiko, kad mikrofono ir ausinių lizdai yra šone, o ne priešais mane kaip senolyje, taigi nereiks laužyti kištuko. Maloniai nustebino ir apačioje įtaisyti garsiakalbiai, dėl kurių garsas gražiai atsimuša ir yra išsklaidomas. Nelabai patiko, kad mažasis dugno dangtelis slepia tik RAM jungtis, tai reiškia, kad negalėsiu ramiai dulkių valyti kaip pas senuką – teks visą korpusą mokytis ardyt.

Trumpai sakant, kaip kompiuteris, kuris nekainuoja nė 1000 Lt, čia visai pavykęs pirkinys. Ir gana rekomenduotinas, ypač, jei su touchpad per daug nedirbat.

Žiūrėsim, kaip man jį seksis naudoti kaip savo pagrindinį kompiuterį. Blogiausiu atveju, senolis Asus visada pasirengęs grįžti, bet nemanau, kad to prireiks.

Artėja telefono eilė. Kol kas akiratyje naujasis Sony Ericsson Xperia Mini Pro

PAPILDYMAS 1

Touchpad nesklandumus, kaip ir tikėjausi, pavyko išspręsti atidarius korpusą ir pašalinus vieną plastmasės gabalą, esantį po touchpad. Nelabai domėjausi, kam jis yra reikalingas, bet be jo veikia gerai, tai ir nesuku galvos.

PAPILDYMAS 2

Iš eBay už 3$ gavau antrą identišką 1GB RAM, daugiau lyg ir nieko nebetrūksta. Puikus kompiuteris už nuostabią kainą.

WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju

Paveikslėlis per Google paiešką pavogtas iš kažkurio Tips For Blog įrašo

  • Akismet – Naudodama savo duomenų bazes, tikrina komentarus ir saugo tinklaraštį nuo šlamšto.
  • Chunk Urls for WordPress – Gražiai sutrumpina ilgas nuorodas, kad šios nedarkytų tinklaraščio vaizdo.
  • Comment Form Quicktags – Į komentavimo formą įterpia mygtukus, kuriais galima sudėlioti HTML žymas. Palengvina gyvenimą ne tik komentuotojams, bet ir man.
  • Comment Notifier – Komentuotojams leidžia užsiprenumeruoti naujus įrašo komentarus į nurodytą el. pašto adresą. Patiko minimalizmas, be to, jaučiu kažkokią alergiją visiems tiems Subscribe-to-comments vediniams, iš kurių dabar tikriausiai populiariausias yra Subscribe to comments reloaded.
  • Conditional CAPTCHA for WordPress – Metų atradimas. Akismet šlamšto gaudymo sistema kartais padaro klaidų, be to, duomenų bazėje kaupia visą šlamštą. Šis įskiepis ištaiso Akismet trūkumus: jei Akismet įskiepis komentare aptinka šlamštą, įsikiša Conditional captcha ir pateikia nesudėtingą užduotį. Jei užduotis įveikiama, komentaras perkeliamas prie nepatvirtintų. Jei užduotis neįveikiama, komentaras užblokuojamas be jokių ženklų. Elgesį su komentarais galima keisti.
  • Favicon Manager – Adreso juostoje įterpia mažą paveikslėlį.
  • FeedBurner FeedSmith – Nukreipia įrašų ir komentarų RSS srautus į FeedBurner tarnybą.
  • Google Analyticator – Įterpia Google Analytics kodą į tinklaraštį, kad galėčiau sekti tinklaraščio lankomumo statistiką.
  • Whydowork Adsense – Į senesnius įrašus įterpia Google Adsense reklamų kodus. Pajamos juokingos, bet vis į pliusą.
  • WP Super Cache – Teoriškai turėtų pagreitint tinklaraščio veikimą ir mažiau apkraut serverį. Įjungtas visoje blogofermoje, tai ir nesigilinu.
  • Yet Another Related Posts Plugin – Po įrašais pateikia panašiausių įrašų sąrašą.

Įskiepiai, kurių ne(be)naudoju, bet gal kam pravers:

  • AskApache Search Engine Verify – Leidžia patvirtinti puslapį su Google Webmaster Tools ir kitomis tarnybomis.
  • Audio player – Audio failams į tinklaraštį įterpti.
  • Broken Link Checker – Tinklaraštyje suranda į nebeegzistuojančius puslapius vedančias nuorodas.
  • Clean My Archives – Viename puslapyje pateikia visų įrašų sąrašą. Man labiau patiko negu senasis SRG Clean Archives.
  • EasyTube – Anksčiau praversdavo į įrašą keliant video filmukus, bet jau kurį laiką WordPress palaiko oEmbed funkciją, taigi tam nebereikia jokių įskiepių.
  • Get Recent Comments – Leidžia pasirinkta forma valdiklyje pateikti naujausius komentarus.
  • TinyMCE Advanced – Praturtina vaizdųjį įrašų rašymo įrankį papildomomis funkcijomis, pvz., galimybe įterpti lentelę. Panašią funkciją atlieka ir WP Super Edit.
  • WP Ajax Edit Comments – Komentuotojams tam tikrą laiko tarpą leidžia redaguoti savo parašytus komentarus. Deja, įskiepis tapo mokamas, o paskutinė nemokama versija nebeveikia su WordPress 3.1.
  • WP-PageNavi – Vietoje „Senesni/Naujesni įrašai“ puslapio apačioje rodo supuslapiuotą išraišką, palengvinant navigaciją skaitytojams.

Taip pat naudoju:

Na ir sąrašas pačių blogiausių dalykų, kurie gali nutikt jūsų tinklaraščiui:

WordPress 3.2 sulietuvinimas

Ne, tikrai ne. WordPress 3.2 dar neišleista. Galutinė jos versija turėtų pasirodyti lygiai po mėnesio, o šiuo metu galima išbandyti tik WP3.2-Beta2 versiją. Bet visi žinome, kad artėja vasara, o tai reiškia, kad šio tinklaraščio autorius tradiciškai kuriam laikui atsijungs nuo visokių blogosferų ir tikrai jokių WordPressų į lietuvių kalbą nevers. Atsižvelgiant į tai, kad labai neliūdėtumėt, jau dabar gausite WP3.2-beta2 sulietuvinimą. Naujovių diegimas į WP 3.2 jau eina į pabaigą, taigi pats sulietuvinimas labai mažai skirsis nuo galutinės versijos. O tai reiškia, kad visą vasarą galėsite ramiai naudoti šį vertimą. Kada nors rudenį gal prisėsiu ir padarysiu galutinę WP 3.2 sulietuvinimo versiją.

Iš pradžių apie tai, ką gi naujo pamatysite, kai po mėnesio išvysite galutinę WP 3.2 versiją:

  • Vėl gana ženkliai pakeista administravimo sąsajos išvaizda. Tapo kiek gražesnė. Be to, žymiai protingiau išnaudojama ekrano vieta.
  • Vėl turime naują išvaizdos temą – TwentyEleven. Įdomiausia pasirodė tai, kad ji turi specialų puslapio šabloną, su kuriuo galima susikurti gana dailų pradžios puslapį. Daugiau nieko įspūdingo, eilinė solidi ir gana daili tema, bet man senutė TwentyTen žymiai labiau prie širdies. Be to, jei gerai supratau, dabar kiekvienais metais bus išleidžiama vis nauja numatytoji tema.
  • Visiškai atnaujinta įrašų rašymo viso ekrano režimu sąsaja. Atrodo labai patogiai ir dailiai. Tikriausiai patiks mėgstantiems rašyti ilgus straipsnius, kai norisi tik balto lapo ir nieko daugiau.
  • WordPress komanda žengia į priekį ir atsisako senienų. Reikalavimai pakelti iki PHP 5.2.4 ir MySQL 5.0.15. Be to, nutrauktas IE 6 palaikymas administravimo sąsajoje. Apsilankius su sena naršykle, turėtų pasirodyti Browse Happy perspėjimas.
  • Komanda žadėjo, kad WordPress 3.2 suksis žymiai sparčiau. Gal nemelavo, nes pakeitimus tikrai vykdė.
  • Administravimo sąsajos apačioje atsirado dvi papildomos skiltys. Vienoje surašytos vartotojų teisės, kitoje paminėti sistemos plėtotojai.
  • Versdamas pastebėjau, kad šiek tiek pakeistos frazės administravimo sąsajos meniu.

Ir dar milijonas smulkmenų bei techninių pakeitimų, apie kuriuos vis tiek nieko nesuprantu, tai pasiskaitysit patys.

Trupai apie paties sulietuvinimo pakeitimus:

  • Vertimas atnaujintas iki WP 3.2 versijos
  • Ištaisyta klaida, kai, užvedus pelę ant žymų debesyje esančios žymos/kategorijos, buvo rodoma ne „x įrašų“, o „x kategorijų“
  • Valdiklis „Meta“ pervadintas į „Metainformacija“
  • WordPress atnaujinimo puslapyje nuo šiol rasite ir nuorodą į puslapį, kur patalpinti sulietuvinimo failai. Bus patogiau.
  • Atsirado naujosios TwentyEleven 1.0 temos sulietuvinimas
  • Ištaisytos kelios esminės klaidos BuddyPress 1.2.8 vertime.
  • Archyve esančioje instrukcijoje įdėtas paaiškinimas, kaip susilietuvinti tinklaraštį, bet pasilikti anglišką administravimo sąsają.
  • Archyve esančioje instrukcijoje įdėtas paaiškinimas, kaip išsidekompiliuoti .po failus, jei jų kam nors reikia.

Sulietuvinimą tradiciškai galite atsisiųsti iš tam skirto Blogr.lt puslapio. Bandomąją WordPress 3.2 versiją galite atsisiųsti iš leidėjų puslapio.

WordPress 3.1 sulietuvinimas

Paveikslėlis begėdiškai pavogtas iš real estate blog lab.

Pora mėnesių vėluodama, pagaliau pasirodė naujoji WordPress 3.1 versija. Šį kartą jokių revoliucijų neatnešė, bet akiai malonių dalykų yra:

  • Labiausiai man patikęs dalykas – patogesnis nuorodų į jau paskelbtą tinklaraščio turinį įkėlimas.
  • Administratoriaus juosta – daugeliui jau tikriausiai pažįstamas dalykas, kuris atsiranda tinklaraščio viršuje ir kuris suteikia patogų priėjimą prie pagrindinių administravimo funkcijų. Profilio nuostatose juostą galima nesunkiai išjungti.
  • Įrašų formatai nuo šiol leidžia išvaizdos temose nustatyti įrašų pateikimą pagal nurodytą formatą: paprastas įrašas atrodys vienaip, o galerija – visiškai kitaip. Kol kas šią funkciją palaiko tik trys temos, tarp jų ir naujoji TwentyTen 1.2.
  • Tinklaraščių fermų (multisite) administratorius pasitiks atskiras tinklo administratoriaus meniu, kuris man nepasirodė itin patogus, lyginant su senuoju variantu.

Čia labiausiai į akis krintantys atnaujinimai, galite išsamiau pasiskaityti viršuje pateiktoje nuorodoje.

Tuo tarpu Blogr.lt komanda, skirtingai negu WP 3.0 išleidimo dieną, yra pasiruošusi ir laiku viską sulietuvinusi. Tie, kurie naudoja mano WordPress vertimą, galite iš karto čiupti ir naująją jo versiją.

Sulietuvinimo pakeitimai, lyginant su WP 3.0:

  • Išverstos naujos WP 3.1 eilutės, atlikti kiti smulkūs pataisymai
  • Galutinai pereita nuo sąvokos „Nustatymai“ prie sąvokos „Nuostatos“
  • Nuo sąvokos „Šoninė juosta“ pereita prie sąvokos „Valdiklių sritis“
  • Nuo sąvokos „Antrinė tema (child theme)“ pereita prie „Dukterinė tema“, nors VLKK mane už tai ir pakars.
  • Mėnesių pavadinimai pakeisti į kilmininko linksnį ir rašomi iš mažosios raidės. Nebereikalingi papildomi failai lt_LT.php ir lt_LT.css
  • Nuo mėnesio išraiškos (Y-m) pereita prie (Y F).
  • Išverstos naujos TwentyTen 1.2 eilutės. Pagaliau įvykdytas profesionalus ir nuodugnus temos vertimas
  • Įtrauktas BuddyPress 1.2.7 vertimas. Kol kas mažai testuotas, gali turėti esminių klaidų

Sulietuvinimą tradiciškai galite atsisiųsti iš tam skirto Blogr.lt puslapio „WordPress sulietuvinimas“.

Ta proga dar galite paskaityti ir mano seną, ilgą ir nuobodų įrašą „WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai

Jei mano sulietuvinimas kažkuo neįtinka, galite naudotis oficialiu WordPress sulietuvinimu.

O aš tuo tarpu laukiu, kol Blogr.lt atsinaujins ir įkels naująją TwentyTen 1.2 versiją. Planuoju atsisakyti senokai nebeatnaujinamos ir labai ilgai naudotos iNove.

Linux Mint 10 Julia

Linux Mint kūrėjai pranešė, kad šį kartą stabilios versijos teks palaukti kiek ilgiau, bet tikrai nesitikėjau, kad tai užtruks beveik mėnesį. Visgi vakar naujoji Linux Mint 10 (Ubuntu 10.10) buvo išleista. Aišku, atsisiunčiau standartinę LinuxMint 10 x86 Gnome CD ir įsidiegiau.

Šį kartą diegiau nebe iš kompakto, o iš senutės 1GB USB atmintinės. Pagaliau išmokau, kaip priversti kompiuterį iš jos krauti sistemą. Ogi pasirodo, kad BIOS’e tai nustatyti reikia ne prie „Boot priority“, o prie kažkokio kito punkto apie kietuosius diskus, kuris matomas tik tada, jei USB atmintinė jau yra įkišta į lizdą.

Naujoje versijoje pakeistas diegimo vedlys, kuris turėjo patapti dar paprastesnis. Visgi man labiau patiko senasis. Šį kartą jokių didesnių pakeitimų nedariau, tai /home skirsnio neformatavau. Dėka to, įdiegęs sistemą, pamačiau Windows 95 primenančią išvaizdą: matyt, naujoji išvaizda susiriejo su senaisiais nustatymais. Tingėjau aiškintis, tai tiesiog pratryniau /home, palikau tik dokumentus ir kai kurių programų nustatymus. Ir dar kartelį diegiau, šį kartą mane pasitiko toks darbalaukio vaizdas, koks ir turėjo būti. Beje, pats diegimas trunka apie 10 minučių, kas yra labai miela. Ir nieko čia keisto, kai sistema su visomis programomis užima nepilnus 4 GB. Beje, turiu 2GB RAM, tai šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti ir atsisakyti SWAP, kol kas jokių nesklandumų nepastebėjau.

Anksčiau su LiveUSB buvau užsikrovęs Linux Mint 10 RC ir po pusvalandžio naudojimo supratau, kad pirmą kartą per visą Linux Mint istoriją aš negaliu pakęsti jos išvaizdos (iki šiol naudodavau numatytąją temą ir darbalaukio paveikslėlį). Man patinka paprasta, šviesi ir akių negadinanti išvaizda, ko aš nė su žiburiu nerandu šitame į MacOSX supanašėjusiame variante. Būtų čia maža problema, jei autoriai būtų nustatymuose palikę galimybę susigrąžint senąją išvaizdą. Dabar gi teko pačiam siųstis senąją Shiki-Wise temą ir senąjį šviesų darbalaukio paveikslėlį. Žinokit, rimtai pradėjau svarstyti apie perėjimą prie Ubuntu 11.04 kitais metais, nes LinuxMint neteko pagrindinio privalumo mano akyse: ji nebegraži! O Ubuntu per pora metų stipriai patobulėjo šioje srityje. Tiek to, kol kas išvaizdą susigrąžinau, akių nebevargina ir nebegadina, galima toliau žvalgytis.

Problemos:

  • Pirmą kartą gyvenime LinuxMint nesugebėjo iš sistemos nusistatyti, kiek yra valandų (nors gal pats ką primaigiau, nežinau). Teko nustatyti rankomis.
  • Landžiojant po nustatymus, susidūriau su kažkokias neaiškiais pelės užšalimais.
  • Vis dar nesusipranta sutvarkyti problemos, kai užduočių juostoje perbraukus per „touchpad“ slinkties juostą, pradeda skraidyt visi atidaryti langai. Aišku, bėda maža, nes nesunkiai sutvarkoma.
  • Vis dar sunkiai veikia mano BisonCam interneto kamera. Kadangi jos nenaudoju, tai pavyko išsiaiškinti, kaip ją iš viso užblokuoti, kad nuolat nešviestų.
  • Bandant pridėti Launchpad PPA repozitorijas, neranda jų raktų. Tikiuosi, kad laikina.
  • Vis dar nesutvarkytas smulkus „touchpad“ nesklandumas
  • Įsidiegęs Ubuntu-Tweak neberadau didžiosios dalies jų siūlytų repozitorijų.
  • Neaiškiai padidėjusios procesoriaus apkrovos nieko nedirbant.
  • Labai jau negraži išvaizda.
  • O čia man vienam atrodo, kad nepakenktų į diegimo meniu įdėti punktą ir leisti pasirinkti, kurias programas nori įsidiegti? Nes dabar tenka nemažai pašalinti, nesunku tas varneles uždėt, bet vis tiek.

Džiaugsmai:

  • Kompiuteris užsikrauna per mažiau nei 50 s
  • Rhythmbox integravimas yra garso valdiklį. Trūksta tik ten esančio atskiro Rhythmbox garsumo valdymo.
  • Pagaliau per visą istoriją stabiliai veikia Stand-by funkcija.
  • Pavyko išsiaiškinti, kaip išspręsti Firefox nesklandumą, kai, pirštą vedžiojant ties „touchpad“ slinkties juosta, nei iš šio nei iš to atidaromi nesąmoningi URL adresai. Atsidarom about:config ir susirandam middlemouse.contentLoadURL ir nustatom false.
  • Pagaliau vėl per naršyklę rodo WMP filmukus/transliacijas, nes anksčiau tikriausiai buvau kažką primaigęs.

Naudojamos programos:

  • Audacity – Garso įrašymas ir redagavimas
  • Bleachbit – Šiukšlių valymas. Pavyko išvalyt 400 MB.
  • Blueman – Labai funkcionali BlueTooth programa
  • Brasero – Diskų įrašymas. Bijau, kad gyvenime nebeprireiks.
  • Deluge – Pagrindinė torrent siuntimosi programa. Vien todėl, kad Transmission neturi pakankamai nustatymų ir nesugeba veikti bendrabutyje.
  • Easytag – Muzikos failų tvarkymas: TAG ir failų pavadinimų keitimas.
  • Filezilla – FTP klientas
  • Firefox – Vis dar pagrindinė naršyklė. Dėl to, kad niekas kitas nesugeba taip kompaktiškai taupyti ekrano vietos ir kad niekas kitas neturi tiek man patinkančių įskiepių.
  • Geany – Notepad++ alternatyva tekstiniams, PHP ir pan. failams tvarkyti
  • Gedit – Numatytoji tekstinių failų tvarkymo programa.
  • Gimp – Nuotraukoms redaguoti.
  • Gmount-iso – Diskų atvaizdams patogiai emuliuoti
  • Goldendict – Labai nuostabus žodynas, už Angloną patogesnis. Ypač kai įsimeti gerų dėdžių jam pritaikytą Alkono anglų-lietuvių bei dar pora žodynų, kuriuose visuose paieška vykdoma vienu metu. Trūksta tik kiek galingesnio lietuvių-anglų žodyno
  • Google chrome – Antraeilė interneto naršyklė
  • Gparted – Particijoms tvarkyti, nors aš dažniau ją naudoju, kad pažiūrėčiau, kiek laisvos vietos jose yra.
  • Icecat – Ketvirtaeilė naršyklė, Firefox klonas.
  • Linuxdc++ – DC++ klientas, kurio nebenaudoju, nes nelabai pritaikytas veikti bendrabutyje. O ir pats tinklas jau atgyvena.
  • Midori – Trečiaeilė interneto naršyklė
  • Mplayer – Numatytasis audio/video grotuvas
  • Thunderbird – Pašto programa
  • OpenOffice – Dokumentai, Prezentacijos, Skaičiuoklės. Girdėjau, kad kitais metais jau bus LibreOffice
  • Openshot – Video redaguoti
  • Oracle vm virtualbox – Operacinėms sistemoms išbandyti ar su jomis tam tikrus veiksmus atlikti. Įsirašiau WindowsXP su MS Office 2007. Beje, kaip stipriai reikėjo būt prisiuosčius, kad sugebėtum sukurti tokį meniu kaip MSO2007?
  • Parcellite – Patobulinta iškarpinė su atmintimi. Be jos sunku, nes Linux kažkodėl neatsimena kas buvo nukopijuota, jei uždaryta programa, iš kurios buvo kopijuota
  • Poedit – Kad galėčiau tobulinti savo nuostabiausiąjį WordPress sulietuvinimą. Jau kurį laiką yra išleistas ir WP 3.0 vertimas, jei nepastebėjot.
  • Pyrenamer – Masinis failų pervadinimas. Kol kas tik kartą naudojau, kai buvo krūva nuotraukų su vienodais pavadinimais.
  • Rhythmbox – Nuostabusis paprastasis muzikos grotuvas. Girdėjau, kad kitoje Ubuntu versijoje jį iškeis į Banshee, kuris man nepatinka
  • Skype – Susirašinėjimams. Be to, jei kas nori į Blogerių kanalą, tai informuokit, prijungsim.
  • Sound converter – Audio failams konvertuoti
  • Transmission – Antraeilė torrent siuntimosi programa. Naudoju grįžęs namo, kad nereiktų kaitaliot Deluge nustatymų.
  • Ubuntu tweak – Papildomos nustatymų galimybės
  • VLC – nuostabusis video failų peržiūros agregatas
  • Xvidcap – Ekrano filmavimas

Išvados:

Nepaisant baisios numatytosios išvaizdos ir nešimtaprocentinio stabilumo knaisiojantis po kai kuriuos nustatymus, LinuxMint10 vis dar yra visiškai rekomenduotina operacinė sistema. Jeigu dar nenaudojat LinuxMint, galite drąsiai ją diegti. Jeigu naudojate ankstesnę Linux Mint versiją, patariu niekur per daug neskubėti, nes pakeitimų labai nedaug, o klaidelės kol kas (nors ir ne esminės) dar neištaisytos

Mac OS X diegimas į VirtualBox

Pagalvojau, kad laikas ir man pabandyt truputį tą stebuklingąją MacOSX bei išsiaiškint, ką tokio stebuklingo ji turi, kad visi taip alpsta. Kadangi naujoji Linux Mint dar nepasirodė, tai viską formatuoti ir diegti normaliai neskubėjau, pasirinkau iki šiol mažai naudotą virtualią mašiną „VirtualBox“, į kurią galima saugiai įsidiegti operacines sistemas. Esu įsidiegęs WindowsXP, esu bandęs diegti ir įvairias Linux distribucijas, bet problemų nekildavo, visgi su MacOSX viskas nebuvo taip sklandu: teko keletą kartų siųstis įvairius disko atvaizdus, paskui dar ieškoti su Google, kas čia per velniai vyksta, kad ta MacOSX man neveikia. Aišku, bandant diegti MacOSX iš originalaus kompakto atvaizdo, sekėsi prastokai, teko siųstis gerų dėdžių patobulintus variantus. Ir paskutiniu bandymu mane lydėjo sėkmė (o gal dievas padėjo?). Nenoriu, kad čia būtų visiškai beprasmis įrašas, tai pateikiu šiokią tokią instrukciją, jei patys norėtumėte išbandyti šitą XXI amžiaus stebuklą.

Visų pirma reikia įsidiegti naujausią VirtualBox versiją (pas mane 3.2.10). Ubuntu/LinuxMint vartotojai geriau įsidiekit UbuntuTweak, per jį prisidėkit VirtualBox repozitoriją ir naujausią VirtualBox versiją įsidiekit per paketų tvarkyklę.

O kol tą VirtualBox siunčia ir diegia, galime pradėti siųstis pačią MacOSX, tiksliau – Hackintosh. Naudosime MacOSX Snow Leopard 10.6.3 pagrindu pagamintą iATKOS S3 version2. Ją pasiskoliname naudodami torrent tinklą. Baigę siųstis, išsiarchyvuojam ir turim 4,4GB užimantį disko atvaizdą.

Dabar grįžtam prie VirtualBox. Viršutiniame kairiajame programos lango kampe paspaudžiame mygtuką „New“, praleidžiam pasisveikinimus ir spaudžiam „Next“, kitame lange paprašo įvesti pavadinimą ir operacinės sistemos tipą, įrašom MACOSX ir mums automatiškai parenka MAC OS X bei MAC OS X Server.

Toliau prašo nurodyti, kiek virtualiajai mašinai skirsite RAM: pas mane pagal nutylėjimą 1024MB, toliau pasiūlo sukurti virtualų kietąjį diską (Boot Hard Disk / Create new hard disk) :

Toliau siūlo rinktis tarp „Dynamically expanding storage“ arba „Fixed-size storage“, renkamės pirmąjį, kad virtuali mašina naudotų tik tiek, kiek jai reikia. Vėliau prašoma nurodyti, kiek daugiausiai disko vietos gali užimti operacinė sistema, paliekame 20GB (net jei tiek ir neturite, realiai sistema užims mažiau nei 10GB). Pora „Finish“ ir vėl grįžtame į pagrindinį VirtualBox langą, bet šį kartą jau matome savo sukurtą MACOSX. Spragtelime ant jo pele ir spaudžiame „Settings“. Čia susirandame System ir nuimame varnelę nuo „Enable EFI (special OSes only)“.

Lieka laukti, kol turėsime operacinės sistemos disko atvaizdą, tada tame pačiame lange paspaudžiame „Storage“, pasirenkame „Empty“ ir paspaudžiame dešinėje esančią mažą aplanko piktogramą:

Iššokusiame lange spaudžiame „Add“ ir nurodome, kur yra mūsų turimas iATKOS_S3_version2.iso disko atvaizdas. Jį pasirinkę, renkamės Select ir OK. Vėl esame pagrindiniame VirtualBox lange. Dabar spaudžiame Start ir taip paleidžiame virtualią mašiną. Ten nieko spausti nereikia, palaukiame, kol išvysime diegimo langą:

Pasirenkame siūlomą anglų kalbą. Continue, Next ir pasiekiame langą, kuriame prašo pasirinkti diską, į kurį bus rašoma operacinė sistema, visa bėda, kad nėra iš ko rinktis, bet nepanikuojam. Viršuje jau matome MacOSX meniu juostą, joje pasirenkame Utilities, Disk utility:

Atsidariusiame lange tiesiog pažymime turimą diską, įrašome pavadinimą ir spaudžiame Erase:

Palaukiame kelias sekundes. Baigus trinti diską, tiesiog uždarome tą langą. Vėl esame sugrąžinami į pagrindinį diegimo langą, tik jau matome mūsų turimą diską, jį ir pasirenkame. Dar iššoka langas su galimybe pasirinkti, ką diegti. Kadangi nei jūs, nei aš nieko nesuprantam, tai nelendam ir spaudžiam OK. O dabar laukiam, laukiam, laukiam.

Lange matome užrašą, kad diegimas užtruks 18 minučių. Iš tikrųjų man jis užtruko apie valandą. Kol vyks diegimas, apatinėje dešinėje lango pusėje matysite mirksinčias piktogramas, reiškiančias, kad kažkas vyksta. Jeigu pamatysite, kad progresas sustojo, o tos piktogramos nebesumirksi, reiškia, kad diegimas baigtas, nors rodo, kad dar liko kelios minutės (vieną kartą diegiant man berods įdiegė normaliai, kitą kartą – ne). Jeigu diegimas jau baigtas, reikia atjungti disko atvaizdą, virtualios mašinos lange renkamės Devices >  CD/DVD devices > nuimame varnelę nuo iATKOS S3 version2.iso

Dabar reikia perkrauti sistemą: paspaudžiame VirtualBox mašinos lange esantį uždarymo mygtuką (x) arba tiesiog iš meniu pasirenkame Machine > Close ir iššokusioje lentelėje pažymime „Power off the machine“. Vėl grįžome į pradinį programos langą ir vėl paleidžiame savo MACOSX (Start).

Šiek tiek palaukus, užsikrauna mūsų nuostabioji Mac OS X ir pasiūlo šiek tiek nustatymų, manęs paprašė paspausti šalia kairiojo Shift esantį mygtuką, kad galėtų tiksliai nustatyti klaviatūros išdėstymą bei pasirinkti kažkokį jos tipą. Vėliau pasiūlo pasirinkit, kur gyvename (norint pamatyti Lithuania, reikia spausti Show all), pagal tai pasiūlo ir klaviatūros išdėstymą. Vėliau klausia, ar norime importuoti kokius nors duomenis. Dar pasiūlo įvesti AppleID ir jungtis prie Apple Store, bet mūsų tai nedomina, taigi tiesiog spaudžiame Continue. Vėliau prašo įvesti duomenis apie save, irgi nebūtina. Galiausiai pasirodo langas „Create your account“, kur turime suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Galiausiai pasiūloma laiko zona, ir viskas. Turime veikiančią (nors ir virtualiai) Mac OS X, kurios ekrano nuotrauką matote pirmajame paveikslėlyje. Na ir viskas, Machine > Enter full screen mode ir žaiskit, nagrinėkit… Bandant išjungti šią virtualią mašiną irgi sėkmė nelydi, tai standartiškai Machine > Close > Power off machine, arba dar geriau Save the machine state (tas pats kaip Hybernate).

Dabar, žinoma, reiktų šiokios tokios nuomonės. Nesiryžtu kritiškai vertinti MacOSX sistemos, nes ją išbandžiau tik VirtualBox aplinkoje, o ne normaliai įdiegęs į kompiuterį, taigi visus nesklandumus, pradedant kreivai veikiančiu klaviatūros išdėstymu (ko nebūdavo su Linux ir Windows bandymais) ir baigiant gana lėtu veikimu (kas irgi nelabai jaučiasi su lin/win), nurašau sistemos ir virtualios mašinos nesuderinamumui.

Visgi keletas žodžių:

  • Pasijaučiau kaip pasileidęs kažkokį Linux ir Windows hibridą: nieko keista, kai sistema pastatyta ant Unix, o vartotojo sąsaja yra itin paprasta.
  • Aišku, iš Unix atkeliauja ir sistemos stabilumas bei saugumas, kas irgi yra svarbu.
  • Palyginus su Windows/Linux gana neaiškus diegimas. Be Google nebūčiau išsivertęs.
  • Išvaizda irgi visai nieko, bet nepasakyčiau, kad labai patogi. Prie tos viršutinės bendros meniu juostos gal kada nors ir įprasčiau, bet apačioje esančio vadinamojo „doko“ daugiau kaip žaisliuku pavadint negalėčiau: taip 1-2 valandas pažaist smagu, bet jis užima per daug ekrano vietos. Taip, galima nustatyti automatinį pasislėpimą, bet man norisi viską matyti iš karto, o ne tik užvedus pelę. Nors šiaip nieko nesakau, gal kam patinka, skonio reikalas. Visgi norėtųsi pasirinkimo laisvės tarp dockbar ir taskbar.
  • Didelių priekaištų neturiu, viskas veikia, veikia stabiliai. Nors pirmą kartą prisėdau prie MacOSX, ji pasirodė labai paprasta ir greitai perprantama, tikrai pritaikyta kiekvienam eiliniam vartotojui.
  • Iš tikrųjų tai MacOSX man labai panaši į Windows, tik čia Firefox atsisiųsti yra skirta ne Internet Explorer, o Safari.
  • Be to, čia man vienam tas besisukantis MacOSX ratukas primena LGBT vėliavą?

Ir žinot, vis dar nesuradau atsakymo į savo pradžioje užsiduotą klausimą: Ką Mac OS X turi tooookio, kad visi taip dėl jos alpsta? Gal jūs žinot?

PAPILDYMAS 1

iAtkos yra pritaikyta kompiuteriams su Intel procesoriais (tikėtina, kad su AMD neveiks). Plačiau apie įvairias Hackintosh versijas galite pasiskaityti kolegos įraše “Mac OS X” PC pagrindu.

Windows 7. Mano nuomonė

Įžanga

Taip, taip, Mantas tik dabar pirmą kartą prisėdo prie Windows 7. O prisėdo tik dėl to, kad susidarytų bendrą vaizdą, kur link Microsoft juda, nes lyginti prieš mėnesį išleistą Linux Mint 9 Isadora ir beveik 10-ies metų senumo Windows XP Professional jau yra šiek tiek nebeobjektyvu. Pirmiausiai operacines sistemas lyginu pagal tai, kaip stipriai jos gadina nervus ką tik įdiegus: Linux Mint sėdi tyliai kamputyje, Windows XP truputį įkyresnė su savo Security Warnings ir panašiais pranešimais, Windows Vista buvo visiškas nesusipratimas, sugadinantis visus mano nervų likučius per valandą. O Windows 7 berods grįžo į teisingą kelią ir nervina mane panašiai kaip ir Windows XP, o dar ir savarankiškai pasisiūlo nebelįsti su savo neįdomiais pranešimais apie visokias saugumo skyles. Taigi pirmas įspūdis buvo gana neblogas.

Windows 7 diegimas ir užimama vieta diske

Jei kas neskaitė ankstesnio įrašo apie Windows 7 diegimą, tai primenu, jog mano kompiuteryje apsigyveno Windows 7 Enterprise iš Linkomanijos. Visų pirma tai grįžkime prie to, kodėl tik dabar įsidiegiau Windows 7? Na taip, Windows man nelabai reikalingi, bet ne dėl to. Kompiuteris pas mane senas, 111GB talpos diskas, Windows XP sau sėdėjo 10GB particijoje ir tylėjo, o čia išlindo Windows 7 ir pareiškė, kad jie yra išpampę ir kad į tą siaurą kambarėlį netilps. Tai ir laukiau naujos Linux Mint versijos, kad galėčiau visą kietąjį diską susiformatuot, išdalint particijas ir susidiegt abi sistemas. Septynetui paskyriau 18GB, paaiškėjo, kad tai gana optimalus pasirinkimas, nes su pagrindinėmis programomis jie surijo gerus 12-13GB. Viršuje esančiame paveikslėlyje matote, kas buvo, kai bandžiau dirbti su kiek stambesne programa: truputį pritrūkau vietos, teko trint visokius sisteminius aplankus, bet apie tai vėliau. Jeigu su vieta diske labai striuka, tai 14-15GB tikrai pakaks paprastam darbui (lyginant su LinuxMint naudojamais 4-5GB, tai silpnokai).

Tvarkyklės (drivers)

Kaip jau tikriausiai minėjau, įdiegimo procesas nuo Windows XP laikų pagražėjęs ir supaprastėjęs, mažai kuo nusileidžia Linuxams. Toliau sekė tvarkyklės. Windows 7 padarė tai, ką Linux daro jau gana seniai, nusprendė aprūpinti vartotojus reikiamomis tvarkyklėmis (drivers). Bandymas neblogas, bet kol kas gana nevykęs. Pradėkime nuo to, kad kai kurios tvarkyklės man buvo įdiegtos kartu su Windows 7 (Bluetooth, Wireless ir pan.). Kitas tvarkykles reikėjo diegtis per Windows atnaujinimus (o tam jau reikia interneto!). Aišku, net ir ten visko nesugaudė, neveikia BisonCam kamera, neveikia Realtek garsas, neveikia spartieji Asus mygtukai bei funkcinės klaviatūros kombinacijos (kaip garso reguliavimas), kažkodėl neįdiegiamas Synaptics jutikliniam kilimėliui (touchpad) reguliuoti ir pan. Taigi bandymas neblogas, bet kol diegiant Windows, kartu nebus įdiegiamos ir visos tvarkyklės, tol Windows šioje srityje vis dar stipriai atsiliks nuo Linux.

Išvaizda

Taigi įsidiegėm, pasileidom, susitvarkėm tvarkykles. Po to aš tvarkausi išvaizdą. Bendras įspūdis visai neblogas, kiek primena Linux KDE blizgesį, bet gana gražiai padaryta. Visgi… Apatinė juosta stipriai per stora ir veltui ryja ekrano vietą, susimažinam, bet vis tiek dar būtų galima truputį nukirpti (aišku, galima ieškoti temų arba pasijungti Windows Classic, bet man visko norėtųsi pagal nutylėjimą). Toliau ta užduočių juostos naujovė sutraukti visus langus į kvadratėlius ir sugrupuoti. Mintis gal ir gera, bet aš nekenčiu grupavimo. Laimė, jį galima išjungti. Taigi šitą idėją įskaitau. Visgi ta užduočių juosta gerokai patampė nervus su savo iššokančiais sumažintais programų langais arba, juos išjungus, su pavadinimais. Ieškojau pora valandų kaip tas nesąmones išjungt. Ir štai ką pavyko rasti:

BONUS TIP: If you want to completely turn off Taskbar thumbnails, unfortunately its not possible in Windows 7 RTM as the functionality has been removed by Microsoft.

Ačiū tau, Microsoft, jog tu geriau už mane žinai, kaip aš myliu tavo dzinguliukus. Visgi sprendimas tiesiai per aplinkui yra: galima padidinti tų nesąmonių pasirodymo delsą. Sprendimas kartais nesuveikia, bet vis šis tas. Tęsiant kalbas apie išvaizdą, dar galima pastebėti ir visai neblogą sprendimą dešinajame apatiniame kampe įdėti „Show Desktop“ mygtuką. Nors aš visada naudodavau ctrl+d, bet čia idėja irgi nebloga. Nusistačiau tą mygtuką ir ant savo LinuxMint (o jaučiat skirtumą tarp „taip yra padaryta“ ir „aš galiu taip nesunkiai pasidaryti“?). Taigi Windows 7 išvaizdą vertinu gana teigiamai.

Atnaujinimai

Toliau galima susisiųsti visokius atnaujinimus. Labai smagu, kad Windows atsisakė visokių nesąmonių ir leidžia nevargstant susisiųsti atnaujinimus į nelegalius Windows 7. Aš tai labai vertinu. Ačiū.

Programos arba jų nebuvimas

Gerai, sistema daugiau ar mažiau susitvarkyta, einam į internetą. Hmm, kažkokia mėlyna E raidė, paspaudžiam ir panaudojam pagal pagrindinę jos paskirtį: įsidiegiam Firefox. Nusikopijuojam laputės profilį iš Linux, viskas puikiausiai veikia, šaunu. Taigi naršom naršom, užeinam į youtube, paaiškėja, kad reikia Flash, įsidiegiam. Toliau naršom, pdf failas – akatau, nerasta tinkama programa, siunčiamės Foxit. Toliau naršom, doc – ir vėl nėra programos, tai einam į linkomaniją siųstis MS Office 2007. Hmm, nerasta torrent failui atverti skirta programa, siunčiamės uTorrent. Galų gale Office jau vietoj, bet milijone rar dalių, o jų gi windows irgi neatpažįsta, siunčiamės izarc, išsipakuojam, randam iso disko atvaizdą, vėl nėra programos, siunčiamės daemon tools, pagaliau turime veikiantį Ofisą, kuriam paskui dar kokį pusvalandį (o ne per ilgai čia viskas vykdoma?) diegia atnaujinimus. Žinot, norėjau tik pasakyt, kad šitoj vietoj Linux laaaaabai toli nušuoliavus į priekį. Aš kalbu ne apie tai, kad ten programos visos nemokamos, bet apie tai, kad būtiniausios programos įdiegiamos kartu su operacine sistema, normaliam darbui jų visiškai užtenka. Negi Microsoft negali kažko įkomponuot į savo DVD diską? Ir jei jau kalbant apie Linux, tai programų siuntimasis per Google ir siuntimasis per programų centrą yra nesulyginamo patogumo dalykai, deja, Windows tokio dalyko tikriausiai niekad negalės turėti.

Windows Explorer

Windows Explorer. Atrodo gal ir visai neblogai, nors nelabai jaučiu skirtumo. Norėjau tik paklausti, kam šovė į galvą paslėpt meniu juostą ir jos įjungimą velniai žino kur nukišt, kad man reiktų net klausinėtis Google. O iš tikrųjų man reikėjo tik Tools > Folder options išjungt failų galūnių, paslėptų ir sisteminių failų slėpimą. Aš suprantu, kam tie dalykai slepiami, bet kam taip įžūliai slėpt pačią meniu juostą? Be to, noriu primint Windows Explorer kūrėjams, kad jau 2010 metai ir pats laikas būtų bent jau įdiegt korteles (ar jos yra? Nes ctrl+t nereaguoja), apie dviskiltę tvarkyklę aš nė nekalbu.

Kodėl Windows 7 užima tiek daug vietos

Visi žinom, kad Windows, laikui bėgant, užgrobia visą vietą diske, todėl reikia nuolat valytis su Ccleaner bei trinti visokias nesąmones rankomis, nes anoji toli gražu ne viską išvalo (pvz., Windows XP Windows kataloge laikydavo krūvas paslėptų aplankų su per atnaujinimus sukurtomis atsarginėmis kopijomis). O štai Windows 7 viską užgrobia vos įdiegus. Faktas, kad prigrūdama ir saugoma daug nereikalingo šlamšto. Neaišku kodėl, diegiant šią operacinę sistemą, niekas neklausė, ar man reiks virtualios atminties, ar reiks atsarginių kopijų, ar reiks to pačio nusususio Windows Defender, kurio programų pašalinimo įrankyje net nerodo? Negi taip sunku paklausti, ko man reikia?

Kadangi turiu 2GB RAM, tai virtuali atmintis (duomenų krovimas į standųjį diską, pritrūkus RAM) niekam nereikalinga. Bet Windows nusprendė, kad man reikia 2GB virtualios atminties. Aš taip nemanau, todėl ją išjungiu: start, dešinys pelės ant my computer, properties, advanced system settings, advanced, performance settings, advanced, virtual memory change, no paging file (na ir užkišk tu man taip toli). Perkrovus kompiuterį atsilaisvina 2GB.

Toliau kažkas galvoja, kad man reikia atsarginių kopijų ir kuria visokius System Restore Point, kurie iš tikrųjų yra pusiau beverčiai, nes dažniausiai nepadeda, geriau ką rimtesnio naudokit. Vėl keliaujam ten pat iki System Properties lango ir renkamės System Protection. Ten visiems diskams nustatome Turn off system protection. Vėlgi atkovojam keletą gigabaitų.

Bet, kaip matėte pirmame paveikslėlyje, man vietos vis tiek trūko. Taigi pusiau savo iniciatyva, pusiau pasiklausdamas Google ištryniau pora kažkokių sisteminių aplankų: C:\Msocache ir C:\Windows\SoftwareDistribution\Download. Vėl atkovojom virš 1GB (jei kas labiau domėjotės, pasidalinkit informacija, ką dar galima saugiai trinti, nes tikiu, kad yra daugiau nereikalingų šiukšlių, kurių joks ccleaner nesuranda).

Keletas smulkių pastebėjimų

  • Vis dar nesutvarkytas pelės jautrumas. Tiksliau touchpad. Gerai, aš susikeliu greitį iki galo, bet man dar trūksta. Jautrumas gal ir tinkamas, bet spartinimas man per mažas. Negi taip sunku leist pasirinkt didesnėje jautrumo skalėje? Ir padarykit kaip Linux: ne vieną nustatymą greičiui, o du: jautrumui ir spartinimui (acceleration).
  • Įdėkit pagaliau normalų lietuvių kalbos klaviatūros išdėstymą. Kodėl Linux jį turi, o čia taip sunku įkelt?
  • Laikas kažką daryt su kompiuterio perkrovimais, nes to prašoma po kiekvieno pirstelėjimo.
  • Galiu pagirti, kad sistema neužsilenkė ir stabiliai dirbo net diske likus 80 laisvų kilobaitų. Kiek nustebino.
  • Kažkas negerai su Safely Remove Hardware. Rodo, kad atjungta sėkmingai, o iš tikrųjų šnipštas.
  • Vis dar neatsikratyta įpročio nuolat drožti standųjį diską. Ir kam gi to reikia?

Apibendrinimas

Taip, Windows 7 tikrai verta visų tų pagyrimų, greita, stabili, nereikli ir pakankamai graži. Tai tikrai geriau už Windows Vista (o blogiau dar būna?) ir, matyt, geriau ir už senolius Windows XP. Jei nėra gaila vietos diske, tikrai rekomenduoju atsinaujinti. Visgi, panaudojus Linux, akis labiausiai bado:

  • Silpnai paruoštas tvarkyklių įdiegimas kartu su operacine sistema
  • Elementariausių programų nebuvimas
  • Per daug beprasmiškai diske užimamos vietos
  • Per maža pasirinkimų laisvė diegiant sistemą, nes neklausus prigrūdama daug nereikalingo turto ir įjungiama daug nereikalingų funkcijų.