Temos Archyvai: Kompiuterija

Naudingos interneto tarnybos

Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Jau ilgokai adresyne kaupiasi įvairių interneto tarnybų nuorodos. Pagalvojau, jog reikia pasidalinti su skaitytojais:

  • Translit.ru – tarnyba, kurioje galite tekstą, su lotyniškomis raidėmis, paversti į tekstą, parašytą kirilica.
  • Virus Total – tarnyba, kurioje galite patikrinti įtartinus failus. Juos nuskenuos 41 antivirusinė programa. Jeigu rezultatai prieštaringi, žiūrime, ką rodo Kaspersky ir Avira.
  • Subscene – viena iš daugelio tarnybų, skirtų filmų titrų paieškoms. Bet man ji labiausiai patiko.
  • Text-Image.com – tarnyba, kuri jūsų paveikslėlį pavers spalvotų skaičių rinkiniu.
  • MyHeritage išduos paslaptį, į kokią garsenybę jūs panašūs. Taip pat ten galima susikurti ir šeimos genealoginį medį.
  • BitLet – tarnyba, kuri naršyklėje leidžia siųstis failus torrent tinklais. Linux turėtojai, įsidiekit sun-java6-plugin paketą, nes man be jo su Firefox neveikė.
  • WallPaperMaker tarnyba leidžia patiems susikurti darbalaukio paveikslėlį.
  • Text-to-Speech – sintezatorius, kuris perskaitys tekstą, parašytą populiariomis pasaulio kalbomis.
  • Text-Talk – dar vienas sintezatorius, šį kartą lietuviškam tekstui.
  • Download At Work leidžia siųstis failus, pakeistais pavadinimais ir plėtiniais.
  • IMO leis naršyklėje naudotis MSN, Gtalk, Skype ir kitomis tarnybomis. Palaikomi net Skype vaizdo pokalbiai, kitų tarnybų palaikymo nebandžiau.
  • Zamzar – universali tarnyba failams konvertuoti (audio, video, dokumentai, paveikslėliai, archyvai ir kita).
  • Media Convert – dar viena konvertavimo tarnyba, bet žymiai labiau pritaikyta garso ir vaizdo failams.
  • FileHippo – tarnyba iš kurios galima patogiai atsisiųsti programas, įskaitant senesnes jų versijas.
  • Music-Alerts RSS srautu informuos apie jūsų pasirinktų muzikos grupių naujai išleistus albumus.
  • Site Dossier suteiks nemažai informacijos apie jūsų interneto puslapį (parodys kitus tinklapius su tuo pačiu IP, informuos apie subdomenus ir pan.)
  • TinEye pabandys surasti internete esančias jūsų nurodyto paveikslėlio kopijas.
  • Rapid It leis siųstis failus iš Rapidshare ir kitų failų talpyklų Premium sąlygomis (lyg būtumėte susimokėję).
  • Flip apvers tekstą aukštyn kojom. Gaila, kad nesusitvarko su lietuviškomis raidėmis.
  • Jaunimo kalba pravers, jei norėsite pasikalbėti su užsieniečiais iš one.lt šalies.
  • AtProxy ir Proxy.org pateikia sąrašėlį slaptam naršymui skirtų svetainių. Pravers, jei jūsų IP užblokuotas kokioje nors pamėgtoje svetainėje arba jei tiesiog naršydami norite paslėpti savo IP.
  • AliveProxy pateiks krūvą Proxy adresų, kuriuos galėsite įrašyti naršyklės nustatymuose ir mėgautis slaptu naršymu (nereiks papildomų tarnybų kaip aukščiau pateiktose nuorodose). Atminkite, kad naršymas gali stipriai sulėtėti.
  • StatCounter parodo naršyklių, operacinių sistemų ir panašią statistiką. Galima pasirinkti dominančią šalį.
  • BrowserShots parodys kaip jūsų tinklapis atrodo įvairiose naršyklėse.
  • FlightRadar parodo informaciją apie realiuoju laiku skrendančius lėktuvus.
  • Topsy – tarnyba, kuri ieško informacijos tarp Twitter pranešimų, parodo tuos, kuriuose yra nuorodos į jūsų ieškomus puslapius. Yra ir WordPress įskiepis.
  • WebsitePulse patikrins, ar jūsų neblokuoja Kinijos ugniasienė.
  • NNPAS išduos paslaptį, kuriam Lietuvos operatoriui priklauso nurodytas numeris.
  • Who.is pateiks informaciją apie nurodytą interneto domeną. Jei norėsite išsamesnės informacijos apie domeną, eikite ten nurodomu adresu, pvz., For more information please visit http://whois.domreg.lt
  • AccuWeather informuos apie orus artimiausioms 15-ai dienų. Leidžia pasirinkti net ir labai mažus miestelius ir kaimus.
  • Color Schemer leis išsirinkti patinkančią spalvą ir parodys jos kodą. Pravers turintiems interneto puslapius.
  • Page2RSS – tarnyba, kuri gali šiek tiek pagelbėti, jei norite sekti tokių puslapių atnaujinimus, kurie neturi RSS.
  • W3Schools supažindins su HTML pagrindais. Pravers kiekvienam, turinčiam tinklaraštį.
  • ASCII informuos apie įvairių simbolių HTML kodus.
  • LMGTFY leis parodyti kitiems, kad Google paieška nėra jau toks neįveikiamas uždavinys.
  • Codeorgan interneto puslapius paverčia muzika.
  • Your Fonts leidžia susikurti šriftą pagal jūsų rankos raštą. Bet šitas malonumas vertas 10 pažaliavusių pinigų.
  • What the font padės išsiaiškinti, koks kur nors panaudotas šriftas.
  • Wayback Machine kaupia interneto puslapių kopijas. Galima pasižiūrėti, kaip kokia svetainė atrodė anksčiau.
  • Akinator – žaidimas, kuris jus klausinėdamas išsiaiškins, kokį žmogų, gyvūną, personažą ar pan. turėjote omenyje.
  • Pixlr leis redaguoti nuotraukas internete.
  • WolframAlpha paieška atsakys į daugelį rūpimų klausimų, padės išspręsti matematikos uždavinius ir t.t.
  • Į PasteBin galite patogiai įkelti ilgus tekstus. Galite naudoti ir užsienio PasteBin.
  • Į Family Watch Dog pakliūna išsami informacija apie visus JAV pedofilus ir panašius veikėjus. Nepakenktų toks dalykas ir Lietuvoje.

Na ir dar kelios nuorodos, ne tarnybos, bet gal kada pravers:

Jei kokia jūsų pamėgta tarnyba nepaminėta, praneškite komentaruose, papildysim.

Linux Mint 9 Isadora

Įžanga

Pagaliau sulaukėme ir naujosios Linux Mint 9 versijos. Iš tikrųjų aš jos netgi pernelyg nelaukiau, nes buvau visiškai patenkintas ir Linux Mint 8, nieko netrūko. Visgi reikia judėti į priekį. Šį kartą pasistengsiu aprašyti ne tik įspūdžius, bet ir pateiksiu gana daug informacijos tiems, kurie galvoja pirmą kartą pradėti naudoti šią operacinę sistemą.

Taigi visų pirma reikėjo Linux Mint 9 įsidiegti. Kaip tai padaryti, jau rašiau ankstesniame įraše. Konfigūruoju sistemą ir kuriu šį įrašą vienu metu, kad nieko svarbaus nepamirščiau.

Programinė įranga

Gal pradėkime nuo to, kad sistemos dėtuvėje (tray bar) mums rodo, jog yra 70 rekomenduojamų atnaujinimų. Visgi pagal nutylėjimą Linux Mint rodo tik 1-3 lygio atnaujinimus, 4-5 lygio svarbūs sisteminiai atnaujinimai nerodomi, taigi ant mintupdate piktogramos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir uždedame varneles ties 4-5 lygiu ir Visible. Jei uždėsite varneles ir prie Safe, atnaujinimai bus diegiami automatiškai. Programoje spaudžiame Refresh. Atkreipkite dėmesį į 4-5 lygių atnaujinimus, juos nors kiek įsidėmėkite, jei diegsite. Jei kas blogo atsitiktų, kad žinotumėte, kas dėl to kaltas. Įvedame slaptažodį, atsinaujiname, nepakenks ir kompiuterio perkrovimas dėl viso pikto.

Jeigu nenaudojote atskiros /home particijos anksčiau, tai dabar reikia atsistatyt duomenų kopiją (jei tokią turite). Aš iš savo išorinio disko atgal sukopijuoju visą /home. Taigi išsaugau buvusius failus ir programų nustatymus.

Ta proga reiktų susikurti aplanką /home/jūsųvardas/.fonts ir į jį susikelti šriftus iš C:/Windows/fonts arba atsisiųsti iš Karolio. Nukopijavus terminale paleidžiame komandą sudo fc-cache -f -v

Dabar atsisiunčiame programą Ubuntu Tweak, ją įdiegiame ir pasileidžiame. Su šia programa bus galima keisti įvairius LinuxMint nustatymus, išvalyti podėlį, nebereikalingus kernelius ar nenaudojamus paketus. Einame prie Source Center, čia pasirinksime programų saugyklas (repozitorijas) tų programų, kurias naudosime, nes numatytosios LinuxMint repozitorijos ne viską turi. Aš pasirenku štai tokias:

  • Adobe Flash PPA
  • Firefox Stable Channel Packages
  • Google Stable Source
  • LinuxDC++ Official PPA
  • Medibuntu (jis jau yra pagal nutylėjimą)
  • Midori PPA
  • Official OpenShot PPA
  • Skype
  • Transmission BT PPA
  • Ubuntu Tweak Stable Source (yra pagal nutylėjimą)
  • X Updates
  • Elementary Desktop PPA (vien dėl naujo Nautilus)

Deja, net ir čia nėra visų reikiamų repozitorijų. Jeigu planuojate naudoti Bluetooth ir nuolat norite turėti naujausią tam skirtos programos versiją, terminale rašome komandą

  • sudo add-apt-repository ppa:blueman/blueman-dailies

Jei naudojate touchpad, reiks ir dar vienos repozitorijos, kad „pascrollinus“ ant užduočių juostos, nepradėtų šokinėti visi atidaryti langai:

  • sudo add-apt-repository ppa:libwnck-noscroll/ppa

Jeigu norėsim gražesnių compiz efektų, reiks ir Compiz repozitorijos:

  • sudo add-apt-repository ppa:compiz/ppa

Jei norėsite daugiau Gimp galimybių, reiks ir šios:

  • sudo add-apt-repository ppa:nilarimogard/webupd8

Dabar įsidiegsime truputį programų, einame į Package Manager. Renkamės Settings, Repositories. Čia užsidedame varneles ant Backport, Romeo ir Source (gal nelabai saugu nestabilius paketus diegtis, bet toks jau aš). Toliau pasirenkame kortelę Other Software, redaguojame patį pirmąjį – Ubuntu 10.04 Lucid Lynx. Vietoje URL http://archive.ubuntu.com/ubuntu/ įrašome http://ftp.litnet.lt/pub/ubuntu/ . Taip mums greičiau siųs atnaujinimus, nes jie bus Lietuvoje. Uždarome nustatymus ir spaudžiame Reload.

Taigi dabar galima įsidiegti keletą paketų (kai kuriuos iš jų pažymėjus, pranešama, kad reiks įdiegti papildomus paketus):

  • Skype
  • alltray
  • audacity
  • blueman
  • linuxdcpp
  • easytag
  • filezilla
  • geany
  • gmountiso
  • google-chrome-beta
  • gparted
  • midori
  • openoffice.org
  • openoffice.org-hyphenation-lt
  • myspell-lt (rašybos klaidų tikrinimas)
  • sun-java6-plugin (Java ir Firefox draugystei)
  • pitivi
  • poedit
  • soundconverter
  • vlc
  • ubuntu-restricted-extras
  • compiz-fusion-plugins-unsupported
  • compiz-fusion-plugins-extra
  • gimp-plugin-registry

Ta proga galima pašalinti ir pagal nutylėjimą įdiegtas niekam nereikalingas programas:

  • aptoncd
  • ufw
  • giver
  • pidgin
  • tomboy
  • xchat

Po visų pakeitimų nepakenks perkraut kompiuterį, nors tai ir nebūtina.

Išvaizda

Gerai, dabar reikia skubiai susitvarkyt išvaizdą, nes mane jau pradeda nervint.

Pradėsim nuo apatinės juostos, nes čia galima atsilaisvint truputį vietos. Ant Menu spaudžiam dešinį pelės, Preferences ir nutrinam tekstą Menu. Ta proga pasireguliuojam ir Places bei System, nuimdami nereikalingus elementus, kad nesimaišytų.

Šalia yra Show Desktop mygtukas, jį naikiname, kad nesimaišytų.

Ant tuščios apatinės juostos vietos spaudžiame dešinį pelės, Options, sumažiname juostos dydį nuo 24 iki 23. Atsiimam vieną pikselį. Gal kam juokinga, bet man neįdomu.

Iš piktogramų pašaliname nereikalingas.

Toliau daug vietos užima laikrodis su savo datomis. Dešinį pelės ir Preferences. Susitvarkome pagal užgaidas. Aš nustatau, kad rodytų tik laiką ir nieko daugiau.

Toliau nusistatom, kad Firefox protingiau išnaudotų ekrano vietą. Apie tai jau esu rašęs. Jei jau anksčiau viską susitvarkėte, tai lieka tik iš naujo nustatyti nusimušusį nustatymą, kad Firefox nenaudotų lango rėmo.

Dabar atsidarom failų tvarkyklę Nautilus, Edit, Preferences:

  • Views: Nustatom, kad rodytų paslėptus failus. Susimažinam piktogramų (icons) dydį iki 66%. Taip pat prie view new folders pasirenkame list view.
  • Display: Nusistatom žmoniškesnį datos formatą
  • Preview: Naikinam viską

Nustatymai (Control Center)

  • About me – galim pasikeist savo nuotrauką, slaptažodį, užsipildyt truputį informacijos.
  • Keyboard shortcuts – galima nusistatyti sparčiąsias klaviatūros kombinacijas.
  • Startup applications – galima pasirinkti, kokias programas ar komandas užkrauti įjungus kompiuterį. Nereikalingas išjungiame.
  • CompizConfigSettingsManager – čia saugomi visi išvaizdos efektai, galima pasikonfigūruoti. Aš naudoju štai tokius, čia minimaliai, galit prisijungt visokių dzinguliukų milijonus:
    • Gnome Compatibility
    • Desktop Cube
    • Expo
    • Rotate Cube
    • 3D Windows
    • Cube Atlantis
    • Window Decoration
    • Screenshot
    • Png
    • Session management
    • Workarounds (kam jis reikalingas?)
    • Place windows
    • Move window
    • Resize window
    • Snapping windows
  • Desktop settings – galima pasirinkt, ką rodyt ant darbalaukio. Aš pasilieku tik Šiukšliadėžę.
  • Hardware drivers – čia gali būti įvairių kompiuterio tvarkyklių, rekomenduojama jas įdiegti.
  • Keyboard – kadangi naudoju tik Lithuania-Lithuania klaviatūros išdėstymą, tai visa kita ištrinu. Dingsta ir tray bar piktograma kalbai keisti. Dar galima per Options pasiredaguoti išdėstymą, išjungti CapsLock ir pan. Vėliau spaudžiam Apply system wide.
  • Mouse – viskas ten gerai, tik dar galima įjungti horizontal scrolling with touchpad.
  • Power manager – pasireguliuojam visokius apšvietimus ir kai kurių veiksmų pasekmes (sleep button ir pan.)
  • Sound – išjungiam sisteminius garsus, nes jie nervina. Įjungiam mikrofoną, nustatom, per ką skleisim garsą – per vidinį mikrofoną, ar per prijungiamą (šiaip galėtų kažkaip sujungt, kad nereiktų nustatinėt).
  • Language support – čia galima papildomai įsidiegti kitas kalbas, jei planuojate LinuxMint naudoti ne tik su anglišką, bet ir su lietuviška sąsaja. Taip pat įsidiekite lietuvių kalbos tikrinimo žodyną.
  • Startup manager – galima pasirinkti, kokia bus numatytoji operacinė sistema kraunantis kompiuteriui, taip pat, kiek laiko laukti vartotojo pasirinkimo (anksčiau berods šito nebūdavo, reikėjo rankomis redaguoti viską)
  • Time and date settings – čia nusistatome, kad laikas būtų sinchronizuojamas. Configuration: Keep sinchronised with internet servers. Aš naudoju ntp.data.lt

Programos

  • All Tray – programoms sumažinti į sistemos dėtuvę (tray bar)
  • Anglonas – per wine veikia, bet nebenaudoju. Aptikau, kad Fotonija siūlo nemokamą Angloną internete. Ten yra menki apribojimai, bet pratrinant sausainukus, jie dingsta.
  • Audacity – garso failams redaguoti
  • Blueman – pagerinta Bluetooth programa
  • Brasero – diskams įrašyti
  • Cheese – patikrinti, ar gerai veikia web kamera
  • CompizConfig Settings Manager – vaizdo efektams pasireguliuoti
  • LinuxDC++ – DC++ klientas
  • EasyTag – MP3 žymoms redaguoti
  • FileZilla – FTP
  • Firefox – pagrindinė naršyklė
  • Geany – pagerintas Notepad
  • Gedit – Notepad
  • Gimp – paveikslams redaguoti
  • Gmount-iso – ISO diskų atvaizdams pakrauti (standartinis man nepatinka)
  • Gnome Mplayer – garso ir vaizdo peržiūrai
  • Google Chrome – antroji naršyklė
  • Gparted – skirta particijoms tvarkyti, bet aš įpratęs per ją žiūrėti, kiek laisvos vietos visur likę
  • Hardinfo – informacija apie kompiuterį. Mane labiausiai domina temperatūra
  • Microsoft Office 2007 – veikia per wine ir playonlinux, bet gana kreivai, nebediegiau
  • Midori – trečioji naršyklė (anksčiau šią vietą užimdavo Opera, bet dėl beprotiško nestabilumo, teko atsisakyt)
  • Mozilla Thunderbird – pašto klientas
  • OpenOffice – biuro programų rinkinys, Microsoft Office alternatyva
  • OpenShot – kol kas viena geriausių programų, skirtų redaguoti video.
  • PiTiVi – Labai paprasta, bet sunkiai veikianti programa, skirta redaguoti video.
  • Playonlinux – wine papildas, palengvina kai kurių Windows programų bei žaidimų diegimą.
  • Poedit – vertimams į lietuvių kalbą
  • Rhythmbox – muzikos grotuvas
  • Skype – pokalbių klientas
  • Sound Converter – muzikai konvertuoti
  • Sound Juicer – Muzikos CD kopijavimas
  • System Monitor – Task Manager atitikmuo
  • Transmission – torrent klientas
  • Ubuntu Tweak – sistemai tvarkyti, kažkas panašaus į CCleaner ir dar krūvą programų
  • VLC – video grotuvas
  • wine – įrankis, skirtas WIndows programoms paleisti (nebenaudoju, nes nebėra poreikio)
  • xvidcap – ekranui filmuoti

Žaidimai, veikiantys su Linux (be wine)

  • xdemineur – minos
  • Unreal Tournament – pirmo asmens šaudyklė
  • Chicken invaders – vištas pašaudyt
  • Sauerbraten – pirmo asmens šaudyklė
  • Supertuxkart – kartų lenktynės
  • xmoto – senas geras 2D
  • Urban Terror – daiktas, panašus į Counter Strike
  • Wolfenstein territory – šaudyklė
  • Unreal Tournament 2004 – pirmojo asmens šaudyklė, pasidomėkite „modais“, yra visko nuo Counter Strike iki lenktynių.
  • Heroes III – legendinė strategija
  • Serious Sam – šaudyklė
  • OpenArena – šaudyklė, QuakeIII klonas

Kadangi aš šaudyklių mėgėjas, tai čia jos ir vyrauja. Tiesiog norėjau parodyti, kad Linux skirtų žaidimų yra, tik reikia pasiieškoti. Štai kelios nuorodos:

Linux Mint 9. Mano nuomonė

  • Pagaliau veikia visi keturi funkciniai mygtukai (log out, internet, e-mail, turn off touchpad).
  • Jungiant Windows diskus, nebeprašo slaptažodžio.
  • Rhythmbox, Transmission ir tikriausiai kitos Gnome programos: kažkokių nesąmonių pridirbta su sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramomis. Kaip suprantu, jas bando sujungt į vieną Indicator applet, bet kol kas tas sujungimas atrodo labai blogai. Tikiuosi, kad čia tik laikini nesklandumai, o ne „patobulinimai“. Kol jie šitą dalyką padarys patogų, naikinu Indicator applet ir tas programas siunčiu į sistemos dėtuvę su AllTray.
  • Darbalaukio paveikslėlis man nepatinka, LM7 ir LM8 gražesnius turėjo.
  • Smagu, kad vis tik pasirinkta Isadora, o ne Isabella, kuri berods gavo daugiausiai balsų.
  • Vis dar kreivai palaikoma mano BisonCam, kadangi jos vis tiek nenaudoju, tai net nebediegiau tvarkyklių.
  • Vis dar neištaisytas riktas, kai kameros lemputė dega pastoviai. Vis tik apie klaidą žinoma, gal iki rudens suras sprendimą.
  • Lyginant su Linux Mint 8, didelių pokyčių naujojoje versijoje nesimato.
  • Naująjį Thunderbird galiu prilygint nebent Windows Vista. Jau seniai tiek nervų nesusigadinau tvarkydamas nustatymus.
  • Kur dingo thunderbird-traybiff naujai Thunderbird versijai? Būdavo labai patogu stebėt naujus laiškus. Dabar įsidiegiau FireTray įskiepį, bet čia tik iš bėdos.
  • Nautilus jau turi antrą skydelį (F3). Bet man jo nebelabai reikia.
  • Kažkoks jutiklinio kilimėlio (touchpad) riktas (bug): kai priartėju prie vertikalios slinkties juostos, pelės žymeklis peršoka į dešinį kraštą ir atvirkščiai. Tikiuosi, kad čia irgi nėra kažkoks patobulinimas.
  • Mano anksčiau naudota pitivi stabili kaip Windows. Nuo šiol naudosiu OpenShot.
  • Neveikia užmigdymas, nei paprastai, nei per sudo pm-suspend
  • Pabudinus iš Hybernate, pelės žymeklis tampa nematomas.
  • Kai kurios sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramos apgaubiamos pilku fonu, nors fonas turėtų būti permatomas.
  • Nors Linux Mint 9 ir veikia stabiliai, bet yra neišbaigtų smulkmenų, ne veltui apie šios versijos pagrindą Ubuntu 10.04 buvo tiek kalbų. Jei naudojate Linux Mint 7 arba 8, nėra reikalo skubėti atsinaujinti. O gal netgi palaukti Linux Mint 10.
  • Apibendrinant: nesu patenkintas tuo, ką matau. Kelios smulkmenos labai gadina bendrą vaizdą.

Video

Prisimenant įrašą apie Linux Mint 7, pateikiu ir šiek tiek vaizdų iš naujosios Linux Mint 9. Nuo 15min ten truputį nesąmonės, matyt, nesusišnekėjom su mano pirmą kartą naudotu OpenShot. Žodžiu, nekreipkit dėmesio į tai. Be to, muzikos autorių pavardes su klaidomis parašiau. Ne gana to, nesuderinau dainų garsumo lygio. Kaip eilinis lietuvis pasakytų: „Epic Fail“. Bet neturiu jokio noro dar kartą kamuoti savo kompiuterį ir tvarkyti iš naujo. Visgi ~90C temperatūra jam ne į gera. Gailiuosi dėl nuodėmių, žadu ateityje taip baisiai nebenusidėti.

Jei norit geresnės kokybės, žiūrėkite Vimeo puslapyje.

Windows 7. Instaliavimas ir perinstaliavimas

Taip, taip, net ir aš į savo kompiuterį įsileidau Windows 7. Pirmas įspūdis gana neblogas, bet savo nuomonę pateiksiu kitame įraše, kai daugiau laiko panaudosiu šią operacinę sistemą. O kol kas tik išpildau kažkada labai labai seniai kažkieno išreikštą prašymą ir parašau šiokią tokią Windows 7 instaliavimo arba perinstaliavimo instrukciją, nors čia iš esmės vienas ir tas pats.

Visų pirma, jei nemokate perinstaliuoti Windows, būtinai perskaitykite mano anksčiau parašytą įrašą „Kaip perinstaliuoti Windows“. Jis yra itin išsamus, jame yra daug tiek Windows 7, tiek bet kuriai kitai Windows versijai perinstaliuoti skirtos informacijos. Šiame įraše tikrai neplanuoju visko kartoti.

Taigi apie viską trumpai:

  • Visų pirma, tai jums reiks kompiuterio. Reikalavimai nedideli, tai čia tikriausiai be problemų tiks ir jūsų jau turimas aparatas.
  • Jei jau perinstaliuojam sistemą, tai neužmirštam pasidaryti ir atsarginės duomenų kopijos, jei visko nesaugote atskiroje particijoje. Taip pat visai neblogai būtų išsisaugoti programų nustatymus (Application Data). Windows 7 jį talpina aplanke C:/users/jūsųvardas/AppData. Jį nusikopijuojame, o perinstaliavę įkeliame atgal.
  • Tada reikia kompakto su Windows 7. Jį galima gauti keliais būdais:
    • Nusipirkti
    • Pasiskolinti iš draugo
    • Pasiskolinti iš Vytauto Simanavičiaus, galit jam parašyt el. paštu info@anva.lt
    • Atsisiųsti iš Linkomanijos
  • Jei pasirinkote paskutinį variantą (kaip ir aš), teks įsirašyti viską į DVD-R (ar panašų) kompaktą. Plačiau apie tai pradžioje minėtame įraše, aš tik primenu, kad disko atvaizdo (jis užima apie 2,3GB) negalima išarchyvuoti su WinRAR ar panašia programa, jį būtina įrašyti į kompaktą per diskų įrašymo programos funkciją „Burn disk image“ (arba panašia, priklauso nuo naudojamos programos). Jeigu bandysite disko atvaizdą išarchyvuoti ir tada įrašyti į kompaktą krūvą failų, jums neužkraus (neužbootins) pačio disko.
  • Tada reikia perkrauti kompiuterį, įsijungti BIOS ir nustatyti, kad šis sistemą krautų iš kompaktinio disko, o ne kietojo disko. Apie tai plačiau mano jau minėtame įraše.
  • Lieka tik įdėti įrašytą kompaktą į jam skirtą CD/DVD įrenginį, perkrauti kompiuterį ir laukti, kol pasirodys užrašas „Press any key to boot from cd…“. Taigi paspaudžiame bet kurį klaviatūros mygtuką. Pastaba: jei tokio užrašo nepamatote, ieškokite klaidų pimuosiuose žingsniuose.
  • Leiskime kompiuteriui užsikrauti visus reikiamus duomenis, jis gana greitai parodys štai tokį langą, kuriame paprašys pasirinkti sistemos kalbą, lokalę bei klaviatūros išdėstymą:
  • Kitame žingsnyje renkamės „Install Now“. Lyg daugiau ką būtų galima pasirinkti.
  • Toliau uždedame varnelę, jog sutinkame su licencija. Mano linkomaninių Windows 7 licencija kažkodėl gana trumpa buvo…
  • Kitame žingsnyje siūloma pasirinkti: ar atnaujinti sistemą iš kitos Windows versijos neprarandant programų, failų ir pan. (Upgrade) ar įdiegti švarią WIndows kopiją (Custom). Renkamės antrąjį variantą.
  • Taip pasiekiame svarbiausą dalį – particijų tvarkymą. Žemiau esančiame paveikslėlyje matote, kaip viskas atrodė mano turimoje Windows XP + Linux Mint 8 sistemoje. Jei kurioje nors (ne windows) particijoje saugote savo failus, ją paliekame ramybėje, o visa kita triname.
  • Kadangi aš viską ištryniau, tai gavau vientisą nenaudojamos vietos gabalą:
  • Dabar reikia kažkiek atriekti Windows 7 sistemai. Kadangi ji gana riebi, tai nepagailime. Sukuriame particiją ne mažesnę kaip 15-18GB. Windows dar praneša, jog susikurs ir papildomą mažą particiją savo veiklai, sutinkame. Vietoje likusios nepanaudotos vietos galite susikurti kitą particiją failams arba palikti ramybėje, tai bus galima pasidaryti ir vėliau.
  • Na ir praktiškai viskas. Sistemia diegiama, pora kartų kompiuteris persikrauna (kai rodo „Press any key to boot from CD“, nieko nedarykite). Vėliau jūsų tik paprašys įvesti keletą elementarių nustatymų, bet to aprašinėti neverta, viskas ten elementaru.
  • Jeigu naudojatės nelegalia Windows 7 kopija, išjunkite automatinį atnaujinimą, nes galite netyčia gauti ir atnaujinimą, gaudantį tokius begėdžius.
  • Baigę tvarkytis nustatymus ir įsijungę internetą, per Internet Explorer atsidarykite Windows atnaujinimų puslapį ir susirašykite visus atnaujinimus, įskaitant ir tvarkykles (drivers). Tik žiūrėkite, kad neįdiegtumėte piratus gaudančio atnaujinimo, jis yra prie svarbiausių atnaujinimų, pažiūrėkite pagal aprašymą, viskas ten akivaizdžiai parašyta.
  • Jeigu po atnaujinimų sistema nesusirado visų tinkamų tvarkyklių arba kažkas veikia nekorektiškai, teks jas susirasti gamintojo puslapyje. Plačiau apie paieškas rašiau jau minėtame įraše.

Kaip pastebėjau, sistemos diegimas nuo Windows XP laikų stipriai patobulėjo, bet vis dar gana ženkliai atsilieka nuo to, ką jau gana seniai siūlo Linux.

WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

  • Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
  • Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
  • Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
  • Susirasti tokią eilutę:
    define ('WPLANG', '');
  • Ją ištrinti ir įrašyti:
    define ('WPLANG', 'lt_LT');
  • Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

  • Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
  • Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
  • Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų. Šiuo metu, mano žiniomis, esu vienintelis, kuris verčia WordPress. Mano vertimą galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą ir pasirinkę naudojamą WordPress versiją.

Ankstesni WordPress vertėjai:

  • Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
  • Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
  • Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordPressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

Tekstą pamatysite, paspaudę čia

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Lietuviškų raidžių HTML kodai. Spausti čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

  • Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
  • Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
  • Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

PAPILDYMAS 1

Primenu, kad pats WordPress sulietuvinimas iš esmės yra tik administravimo sąsajos sulietuvinimas, į patį skaitytojų matomą tinklaraštį išlenda tik kelios frazės. Norėdami sulietuvinti patį skaitytojams matomą tinklaraščio vaizdą, privalote patys susilietuvinti naudojamą temą (jei ji dar nėra sulietuvinta).

PAPILDYMAS 2

Jei norite susilietuvinti tinklaraštį, bet pasilikti administravimo sąsają anglišką, galite į wp-config.php failą įrašyti štai tokį kodą (su Multisite neveikia):

if ( preg_match('/\/wp-admin/i', $_SERVER['REQUEST_URI']) ) {
    define ('WPLANG', 'en_EN');
}
else {
    define ('WPLANG', 'lt_LT');
}

Arba pasinaudoti įskiepiu One Backend Language.

PAPILDYMAS 3

Paaiškėjo, kad visgi galima ne tik failas.po konvertuoti į failas.mo, bet ir atvirkščiai. Apie Mo failų dekompiliavimą į Po failus, skaitome šitą straipsnį. Labai lengvas ir greitas darbas.

Lietuvių kalba kompiuteryje, klaviatūros išdėstymai, klaidų taisymas…

Z96J_12 (Large)

Kadangi žmonėms vis kyla įvairių klausimų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteryje, prisiverčiau save įsijungti senuosius Windows XP ir viską surašyti į vieną vietą.

Nuo Windows Vištos man skauda galvą, o Windows Seven vis dar neteko išbandyti, taigi eilinį kartą rašysiu remdamasis kol kas geriausiu MicroSoft gaminiu – Windows XP. Bet manau, kad ir naujosiose versijose viskas vyksta gana panašiai.

Kai kuriose vietose pateikiama ir alternatyvi informacija Linux operacinių sistemų naudotojams.

Operacinės sistemos sulietuvinimas

Iš karto pasakysiu, kad niekada tokių dalykų nesu daręs, taigi informacija gali nebūti itin tiksli. Taip pat prašau neužduoti klausimų dėl Windows sistemų sulietuvinimų, nes padėti tikriausiai negalėsiu, pagalbos geriau iš karto prašykite forumuose.

Windows XP turėtojai turėtų atsisiųsti ir įdiegti Windows XP LT Interface Pack. Primenu, kad jūsų operacinė sistema privalo būti legali, nes kitaip susilietuvinti nepavyks. Prieš įdiegdami šį paketą, atidžiai perskaitykite viską, kas parašyta tame puslapyje.

Windows Vista vartotojai gali įdiegti lietuvybę per Windows Update. Taip pat radau ir atskirus kalbų paketus, galite bandyti įdiegti (lietuvių kalba žymima simboliais lt-lt). Jei gerai pamenu apkarpytų (Basic) versijų taip paprastai sulietuvinti nepavyks. Bet gal pavyktų su programa Vistalizator?

Windows Seven sulietuvinimas tikriausiai vykdomas panašiai kaip ir Vistoje. Jei per Windows Update sulietuvinti nepavyktų, internete taip pat radau atskirus kalbų paketus.

Linux vartotojai kalbą gali pasirinkti įdiegdami sistemą. O pasikeisti kalbą galima nuėjus į nustatymus, susiradus kalbas ir pasirinkus norimą. Net kompiuterio perkrauti nereikia (užtenka ctrl+alt+backspace), ir jau matome kitą kalbą.

Jei sulietuvintose programose negalima matyti lietuviškų raidžių

Atsidarome Start > Control Panel > Regional and language options

Prie Regional options abiejuose laukeliuose nustatome Lithuanian (nepadės, bet šiaip tvarkingesnė sistema bus). Dabar atsidarome kortelę Advanced, ten mūsų paprašo pasirinkti kalbą, kurią naudosime „non-Unicode“ programose. Pasirenkame Lithuanian ir spaudžiame Apply. Mano apkarpyti Windows XP buvo nepatenkinti ir liepė duoti failą app775.fon. Jei gerai atsimenu, tikriausiai užtenka kompiuteriui paduoti Windows įdiegimo diską, ir jie susiras, ko reikia. Kitu atveju, galite atsisiųsti tą failą iš čia, čia arba čia. Išsiarchyvuojame ir įkeliame į C/Windows/Fonts aplanką bei prieš tai iššokusioje lentelėje nurodome, kad sistemos prašomas failas jau įkeltas į šį aplanką. Viskas, perkrauname kompiuterį ir nebeturime problemų.

Lietuviškas klaviatūros išdėstymas

Nežinau, kokia situacija naujosiose Windows operacinėse sistemose, bet bent jau Windows XP netgi neturi normalaus lietuviško klaviatūros išdėstymo.

Taigi keliaujame į Rimo Kudelio puslapį ir atsisiunčiame klaviatūros išdėstymą Lietuvių Numeric +. Pagal naudojamą operacinę sistemą išsirenkame reikiamą failą, atsisiunčiame ir įdiegiame.

Dabar einame į Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details

091221202048_1

Jeigu viduriniajame laukelyje nematote visų jums reikalingų klaviatūros išdėstymų, rinkitės „Add…“ ir pridėkite juos. Jeigu laukelyje matote, kad yra jūsų nenaudojamų išdėstymų, pažymėkite juos ir pašalinkite su „Remove“, kad nesimaišytų (pvz., jei yra Lietuvių ir Lietuvių (Numeric+), ištriname pirmąją).

Viršuje pasirenkame sistemos numatytąjį (default) klaviatūros išdėstymą, jis bus automatiškai parenkamas, įjungus kompiuterį.

Kodėl turėtute naudoti ne kompiuteryje jau esantį, o atsisiųstąjį klaviatūros išdėstymą

Jie skiriasi gana nežymiai, bet Rimo Kudelio Lietuvių Numeric+ išdėstymas žymiai tobulesnis. Jis leidžia patogiai rašyti „lietuviškas kabutes“ bei lietuvišką brūkšnį (–). Kabutes rasime vietoje 9 ir 0, o brūkšnį tarp kairiojo Shift ir Z (jei toks mygtukas ten yra). Plačiau pasiskaitykite Rimo puslapyje.

Į Linux operacines sistemas toks klaviatūros išdėstymas įtrauktas pagal nutylėjimą ir pavadintas Lithuania-Lithuania.

Kaip rašyti skaičius ir kitus ženklus naudojant lietuvišką išdėstymą

Daugelis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų bando aiškinti, jog nevartoja lietuviškų raidžių ir lietuviško išdėstymo vien todėl, kad su juo negali rašyti skaičių bei kitų ženklų, pvz., @. Iš tikrųjų visus šiuos ženklus galite rašyti ir neįjungdami angliško klaviatūros išdėstymo. Yra klaviatūroje toks mygtukas Alt Gr (dešinysis Alt), kol laikote jį paspaudę, tol veikia angliškas klaviatūros išdėstymas (panašiai kaip nuspaudus Shift, galima rašyti didžiąsias raides). Vietoje Alt Gr galite naudoti ir ctrl+alt derinį. O dabar kelios kombinacijos, kad būtų aiškiau:

1 – AltGr+1 arba ctrl+alt+1

2 – AltGr+2 arba ctrl+alt+2

! – AltGr+Shift+1 arba ctrl+alt+shift+1

@ – AltGr+Shift+2 arba ctrl+alt+shift+2

% – AltGr+Shift+5 arba ctrl+alt+shift+5 ir taip toliau.

Kokia klaviatūros kombinacija perjungia kalbas

Jei nenustatyta kitaip, klaviatūros išdėstymus perjungia klaviatūros kombinacija Alt+Shift.

Kaip į sistemos juostelę grąžinti dingusią kalbų piktogramą

Atsiranda žmonių, kurie primaigo „kažką“ ir paskui nebemoka atstatyti dešiniajame apatiniame ekrano kampe esančios kalbų piktogramos. Štai kaip ją galima atstatyti:

Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details > Language Bar

Uždedame varnelę tik ant pirmosios frazės (Show the language bar on the desktop). Jeigu dėl neaiškių priežasčių tai nepadeda, siūlyčiau išvalyti Windows registrus. Ten dažnai kas nors užsikemša.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas naršyklėje

Visų pirma, rekomenduočiau naudoti naršyklę Firefox. Jeigu neklystu, lietuviška jos versija automatiškai taiso klaidas, kitu atveju reiktų įdiegti Lietuvių kalbos tikrinimo įskiepį. Žinoma, aklai nepasitikėkite kompiuteriu, nes ir jo žodyne pasitaiko klaidų.

Jeigu kas nors naudojate Operą, pasiskaitykite įrašą „Opera 10 kalbos tikrinimas“.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas dokumentuose

Yra du klaidų tikrinimo būdai:  Sunkesnis (Microsoft Office) ir Lengvesnis (OpenOffice).

Galime įsigyti (arba pasivogti) tokias programas kaip „Juodos avys“ arba „Tildės biuras“ bei jas įdiegti, klaidos dokumentuose bus taisomos automatiškai, be papildomų nustatymų.

Jeigu norite klaidas MS Office programų pakete taisyti papildomai niekam nemokėdami, prireiks kažkokio Proofing Tools, kurį turėjote gauti pirkdami MS Office. Bet visi puikiai žinome, kad nei jūs, nei aš jo nepirkome, tai ir to Proofing Tools neturime. Kaip visada pagalbos ieškome torrent tinkluose. Niekada nebandžiau Proofing Tools, tai negaliu nieko daugiau pasakyti. Beje, radau Džiugo įrašą apie Microsoft Office 2007 ir Proofing Tools. Gal kam pravers.

Jeigu naudojame OpenOffice (nemokamą MS Office alternatyvą), viskas yra žymiai paprasčiau. Atsisiunčiame lietuvių kalbos tikrinimo žodyną. Įsijungiame OpenOffice ir mūsų atsisiųstą žodyną tiesiog nutempiame į OpenOffice langą. Taigi žodyną jau įdiegėme. Liko tik nustatyti, kad lietuvių kalba būtų parinkta kiekvieną kartą įjungus programą.

Tools > Options > Language settings > Languages > Default languages for documents > Western: Lithuanian.

Reklama

Mano draugų projektai, susiję su kalbomis, gal bus įdomu:

Kaip atidaryti Microsoft Office 2007 failus

Microsoft Word

(Pasiskolinta iš Motivatedphotos.com)

Kaip jau dauguma žinome, senieji Microsoft Office (2003 ir senesni) nesugeba atidaryti naujųjų Microsoft Office 2007 formatų (docx, pptx, xlsx ir pan.). Ir, žinoma, Microsoft proto bokštams neužtenka sumanumo, kad su visais operacinės sistemos atnaujinimais atsiųstų ir Microsoft Office 2007 suderinamumo atnaujinimą. Nors gal greičiau užtenka sumanumo jo nesiųsti, nes žmonės bus labiau linkę pirkti naująjį ofisą, jei galvos, kad tik taip galima atidaryti naujuosius failus.

Gerai, nesiplėskim, trumpai apie galimus šios problemos sprendimo būdus:

  • Eiti į Google ir pasiklausti, kaip galima būtų atidaryti docx failus, turint Microsoft Office 2003. Galimos užklausos frazės:
    1. how to open docx with word 2003
    2. kaip atidaryti docx word 2003

    Abiem atvejais atsakymą randame jau pirmame paieškos rezultate.

  • Eiti į bet kurį forumą ir pasiklausti (bet kam tai daryti, kai yra pirmas variantas)
  • Atsisiųsti ir įdiegti Microsoft Office 2007 suderinamumo paketą. Tokiu atveju bus galima atidaryti naujuosius failus su senuoju Microsoft Word 2003 (ar senesniu).
  • Pradėti naudoti Microsoft Office 2007.
  • Naudoti nemokamą Open Office. Jis atidarys ne tik senuosius (doc, ppt, xls…) ir naujuosius (docx, pptx, xlsx…) MS Office failus, bet ir atviruosius formatus (odt, odp…). Be to, į OpenOffice labai paprasta įdiegti ir lietuvių kalbos tikrinimo žodyną, taigi nauda dviguba. Taip pat yra ir nešiojama OpenOffice versija, kurią galima laikyti USB rakte. Kadangi tikriausiai klausite, ar galima su OpenOffice sukurtus dokumentus atidaryti MS Ofise, tai iš karto pasakysiu: OpenOffice gali išsaugoti senuoju (doc, ppt, xls…) MS Office formatu, taigi dėl to bėdų nekils.
  • Konvertuoti naujuosius failų formatus į senesnius specialiose tarnybose, pvz., zamzar.com. Konvertuoti Office failus su interneto tarnybomis yra dviračio išradinėjimas, bet gal kam patiks toks variantas, nereiks nieko instaliuoti. Beje, ši tarnyba konvertuoja įvairius failus (muzika, video ir pan.). Gal šiaip kada pravers.
  • Galima susikonvertuoti ir su Google Docs.
  • Paprašyti draugų, kad jie sukonvertuotų ir jums atsiųstų. Naudoti nepatartina.

Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

eduroam

Atsidarys štai toks langas:

MRU-Eduroam-Nustatymai

  • Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Anonymous identity: paliekame tuščią
  • CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
  • Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
  • Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
  • Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

PAPILDYMAS 3 (2011-04-09)

MRU kompiuteristai eilinį kartą kažką pribūrė, taigi atkapsčiau, kad dabar reikalingi tokie nustatymai (praneškit, kai jie vėl ką pridirbs):

Security: WPA & WPA2 Enterprise
Authentication: Protected EAP (PEAP)
Anonymous identity:
CA certificate: (None)
PEAP version: Automatic
Inner authentication: MSCHAPv2
Username: jūsų_el._paštas@stud.mruni.lt
Password: jūsų_slaptažodis

Linux Mint 8 Helena

Linux-Mint-8-Helena

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

  • Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
  • Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
  • Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
  • Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
  • Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
  • Alltray programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
  • GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
  • Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

  • Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
  • Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
  • Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
  • Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
  • Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
  • Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

  • Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
  • Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas

Linux_Mint

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

  • Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.
  • sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list
  • wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update
  • sudo aptitude install skype
  • Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).
  • sudo fdisk -l
  • sudo gedit /etc/fstab
  • /dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0
  • Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
  • Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.
  • Atsisiunčiam tvarkykles
  • cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko
  • make
  • make install
  • Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.
  • Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.
  • Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows
  • gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "<Mod4>d"
  • O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
  • Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.
  • gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

  • Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
  • Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
  • Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
  • Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
  • DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
  • Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
  • Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
  • Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
  • FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
  • Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
  • Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
  • Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
  • Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
  • Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
  • Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
  • Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  • Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
  • Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

  • mmsh://86.38.0.225:83  (LRT aukšta kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:85  (LRT vidutinė kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:84  (LRT2 aukšta kokybė)
  • mmsh://86.38.0.225:86  (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

  • Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
  • Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
  • Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
  • Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
  • Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
  • Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
  • Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

  • LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
  • Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
  • Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  • Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
  • Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
  • Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
  • Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
  • [Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.

Failų talpykla Fliiby.com

Šį kartą trumpai pristatysiu savo pamėgtą failų talpyklą Fliiby.com. Kadangi jie visokias smulkmenėles dovanoja, tai negi man gaila truputėlį atsilyginti ir pareklamuoti juos.

Pradėjau talpykla naudotis daugiau nei prieš dvejus metus, kai ją savo tinklaraštyje pristatė Džiugas. Ir ji man iš karto pradėjo patikti, nes pasiūlė geras talpinimo paslaugas nemokamai:

  • iki 50 MB dydžio failai (dabar jau 200 MB)
  • iki 25 aplankų failams susidėlioti
  • neribotas failų skaičius
  • neribotas srautas
  • neribojama failų užimama vieta
  • nereikia laukti, norint atsisiųsti
  • neribotas failų saugojimas
  • tiesioginės nuorodos paveikslėliams

Pripažinkite, tokias sąlygas mažai kas suteikia, ypač nieko nemokant. Kai kurios talpyklos pasiūlo geras sąlygas tik savo veiklos pradžioje, tuo tarpu Fliiby tai daro daugiau nei dvejus metus. Galbūt vienintelis trūkumas – Flash aplinka, kurios daug kas nemėgsta. Bet su AdBlock Plus galima ją užsiblokuoti, tokiu atveju veiks kiek skurdesnė paprastoji aplinka.

Kadangi naudojuosi talpykla jau gana ilgai, galiu apibendrinti ir jos stabilumą. Jam tikrai neturiu jokių priekaištų, jau senokai nepastebiu jokių serverio užlūžimų ar sulėtėjimų. Tiesa, per dvejus metus vieną kartą įvyko gana didelis incidentas, kai talpyklos savininkai perkėlė ją į kitą serverį. O nutiko taip, kad berods dėl vieno iš naujosios įmonės darbininkų kaltės buvo prarasti keli procentai failų (daugiausiai tai buvo paveikslėliai). Tiksliai nebeatsimenu, o skaityti iš naujo tingiu. Persiskaitykite patys Fliiby tinklaraštyje. Kas mano tinklaraštį skaito dažniau, tikriausiai galvoja, kad iš karto mečiau Fliiby ir ėjau ieškot ko nors geresnio, bet čia buvo viena iš nedaugelio išimčių. Fliiby man patiko, o tos kelios prarastos nuotraukos nuomonės nepakeitė.

Žinoma, Fliiby kūrėjai jautėsi labai kalti, todėl, pabaigę viską tvarkyti, iš karto išsiuntinėjo žmonėms laiškus:

Hello Settle,
Please update your profile under the ‘Profile and Stats’ tab on http://fliiby.com/account.php page.
We want to send some gifts to you.

Also, we have developed file re-upload tool.
simply visit image pages, and re-upload files to old paths. No need to change anything on your site. This works one-by-one file for now. We are on multiple file re-upload tool…

Thank you for support

Fliiby team
http://fliiby.com

Manau, kad šiuos laiškus gavo visi prisiregistravę vartotojai (pasižiūrėkite savo pašto dėžutėje, 2008.10.28). Per daug neskaitęs, kažką ten užpildžiau. Ir pavasarį gavau marškinėlius ir dar pora kalendoriukų. Gal būčiau ir anksčiau gavęs, jei toj anketoj būčiau suvedęs tikslų adresą, o ne tik pašto kodą, gatvės pavadinimą, miestą ir šalį. Ačiū „Lietuvos pašto“ darbuotojams, kad nepatingėjo ieškot, kur aš gyvenu. Gal kas nors daugiau gavot dovanų?

Bet čia visos dovanos dar nesibaigia. Prieš keletą mėnesių, Fliiby pristatė savo mokamus Plius planus (beje, nemokamos paslaugos dėl to nebuvo nė kiek apribotos). Ta proga buvo nemokamai visam gyvenimui išdalinta 100 nemokamų pliusinių planų, tereikėjo komentaru pasveikint Fliiby su antruoju gimtadieniu. Gal kas be manęs šitą dovanėlę irgi gavot? Taigi dabar, neskaitant pradžioje išvardytų savybių gavau šį tą papildomai:

  • Man neberodomi reklaminiai skydeliai (nors ir taip aš jų nemačiau)
  • Maksimalus failo dydis – 1 GB.
  • HD video
  • 100 aplankų
  • Galimybė įkelti failus iš interneto nuorodų.

Tai tiek šį kartą, jei ieškote failų talpyklos, išbandykite Fliiby.com.

Papildymas

Paaiškėjo, kad neprisijungusiems vartotojams, norintiems ką nors atsisiųsti, vis dėlto tenka palaukti 60 sekundžių. Taigi dar viena priežastis, kodėl vertėtų užsiregistruoti.