Rinktinės šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškės

Gražios braškės, sakykit ką norit. Būtų visai neblogai dabar vienas kitas kilogramas tokių…

Prieš tęsiant įrašą, prašyčiau visus nepilnamečius klaviatūroje susirasti mygtukus Alt ir F4 bei juos vienu metu paspausti, nes kitaip gali kilti problemų su tuo Nepilnamečių apsaugos nuo realaus gyvenimo įstatymu. Jeigu jau esat kiek senstelėję kaip ir aš, nieko papildomai daryti nereikia.

Kažkada vasaros pradžioje Žilvinas, vienas iš tinklaraščio skaitytojų, baisiausiai išgyrė uogų užpiltines ir pasiūlė man pasidaryti jų pačiam. Kadangi „braškių vis yra ir yra“, kaip pasakytų Valdas, tai jas ir panaudojau.

Gaminio receptas gana primityvus:

• 1 kg cukraus
• 0,5 l degtinės ar ko stipresnio
• Ir virš litro šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškių
• Ir dar kelių stiklainių, kurių bendra talpa 3 litrai

Jeigu imam trilitrinį stiklainį, tai viską ir supilam, jei imam tris litrinius – viską apylygiai paskirstom.

Braškių užpiltinės gamybos procesas

Lieka tik kuo nors sandariai viską uždaryti. Internete prieš kelias dienas skaitinėjau, aptikau, kad žmonės palaiko dieną ant saulės, bet aš šito nedariau.

Dabar dar kelias dienas reikia retkarčiais pavartyti stiklainius, kad cukrus ištirptų.

Vartoti paruošta braškių užpiltinė

O po kelių mėnesių galima ir išbandyti. Mano atveju prastovėjo nepaliesti 8 mėnesius. Vakar su grupiokais ir grupiokėmis  (pagal kalbininkus būtų bendragrupiai ir bendragrupės, bet kažkaip nekyla ranka kažką panašaus rašyt) išbandėm. Neskaitant to, kad degtinės kvapas tebesijaučia stipriai, skonis gan neblogas, laipsnių stipriai nebesijaučia, tik gana saldus daiktas, tai ne visiems gali patikt. Apibendrinant galima sakyt, kad šitas pusiau savadarbis birzgalas yra gana nusisekęs ir vartotinas.

Panašūs įrašai:

1. Šiaurės rytų Lietuvos kaimas: 2009 06

Žinot, apie maistą rašyt man pradeda patikt. Rašant apie IT, vargsti bent 2-3 valandas, gal ir ilgiau vargtum, bet valgyt išsinori. O čia laiko tiek pat praleidi, bet bent pavalgai žmoniškai (:

Po vakarykščio čeburekų pertekliaus ir sunkaus virškinimo šiandien pagalvojau apie lengvesnį maistą. Tiksliau jau vakar pagalvojau, nes tuo pačiu tetulėj Norfoj užsipirkau akcinių produktų ir šitam reikalui. Nors ne, nieko akcinio čia nereikėjo.

Google sudėties paieška tik protą sujaukė, visur vis kitaip surašyta.

Taigi apsistojau ties tokiu rinkiniu:

• Viena kita sauja perlinių kruopų. Nors gal greičiau viena.
• Kokie 3-4 mamos vasarą užkonservuoti agurkai
• Morka
• Pora bulvių
• Svogūnas, druskos truputį
• Ir dar koks nors mėsgalys nepakenktų, kad riebiau būtų

Gamyba tai čia jau elementaresnė nei elementari. Imam puodą, pripilam vandens, vos vos druskos. Įmetam kokį nors mėsgalį ir perlines kruopas, daug jų nepripilkit, o tai paskui jos gan stipriai išbrinksta. Na ir paverdam, kol perlinės kruopos pastorės.

Tuo tarpu galima rubikais kubikais susipjaustyt bulves, morkas ir svogūną. Kadangi šitai trunka gana trumpai, tai dar galit prie kompiuterio prisėst ir paskaityt mano tinklaraštį. Kada nors prisiminę, kad darot valgyt (dažniausi požymiai yra pilvo gurgimas arba degėsių kvapas iš virtuvės), nueikit pažiūrėt, kaip ten tos kruopos verda. Siurbia jos vandenį greit, tai galima įpilt papildomai. Tuo tarpu mėsgalį jau galima ir išimt, jei galvojat, kad išvirė. Ir į puodą laikas supilt bulves, morką ir svogūną. Ir vėl eit paskaityt mano tinklaraščio.

Po kurio laiko nepakenktų vėl pažiūrėt, kaip ten jiems sekasi puode šildytis, patikrint ar druskos užtenka, vandens papildomai įpilt ir pan. Toks skonis buvo, kad man kažkaip norėjosi pieno užpilt ir tada dar kokių nors konservuotų žirnelių, turėtų gautis kažkoks gėris. Bet jų pašonėj nebuvo, tai teko pasismulkint konservuotų agurkų, ir sunkos jų dar galima įpilt į puodą: negi išpilsi gerą daiktą. Na ir tuo tarpu vėl galima ateit šito tinklaraščio paskaityt, jei dar kas likę neperskaityta.

Na ir viskas, pilam lėkštėn, užmetam grietinės ir srebiam.

Vaizdas gal ir nekoks, bet skonis viską atperka (:

Beje, MRU valgykloj kažką panašaus kartais galima rast. Čia viena iš nedaugelio sriubų, kurias ten galima valgyt, nes dažniausiai į sriubas pripila tiek druskos, kad jau nebelabai įmanoma srėbt.

Panašių įrašų nėra

Sveiki gyvi, gerbiami, negerbiami ir visi kiti žmonės. Aš čia mažumėlę išsisėmęs esu, tai nieko nebeparašau, užtat va galiu jus dar kartą paerzint. Šįkart bandžiau čeburekų pasidaryt. Googlas visokio velnio apie juos man primėtė, pasirodo žmonės čeburekus net iš vaflių lakštų daro (aha, supermamos, kas gi daugiau). O toliau visi radiniai gana panašūs, tai čia jau tik reikėjo išsirinkt kefyras/vanduo ir soda/kepimo milteliai/nieko, toliau berods visur tas pats.

Taigi žiūrim ką turi tetulė Norfa.

• Akcijinis jautienos faršas po berods 12 Lt/kg. Realiai prireikė kokių 400g. Tai čia gaunasi 5 Lt
• Stiklinė kefyro (250ml). Tai imam visą litrą. 1,5 Lt
• Kažkokie akcijiniai „Jubiliejiniai“ Kauno grūdų miltai. Apie 2,5 Lt/kg. Prireikė maždaug pusės. Tai tarkim 1 Lt
• Akcijinė Norfos varškė po ~1Lt/pakeliui (200g). Tai jo vieno ir reikia. Ir, miela Norfa, būtų labai gražu iš jūsų pusės, jei iš to varškės pakelio išrūgos upeliais netekėtų. Aš jau net nebežinau, ar čia iš tos akcijos nors kiek sutaupau.
• Pora kiaušinių. Radau šaldytuve. Bet spėju, kad krautuvėj kainuotų netoli 1 Lt
• Svogūnas, česnakas, druska, juodieji ir kvapieji pipirai. Čia tarkim dar 1Lt
• Ai, dar aliejaus geros stiklinės reikia, nes čeburekai mėgsta plaukiot. Jei kas nežinot, yra dabar Obeliuose vėl gaminamas aliejus, vadinasi „Tyras“. Čia praktiškai visose krautuvėse rasit.

Grubiai tariant, savikaina apie 10 Lt. Manau, kad visai pakenčiamai (trijų dienų pietūs MRU valgykloje).

O dabar imam kokį dubenį, gerai suplakam abu kiaušinius (vištos), tada įmerkiam tą varškę su išrūgom ir viską gražiai išmaišom iki vienalytės masės. Ant viršaus užpilam stiklinę kefyro. Dar galima bent žiupsnelį druskos užbert. Ir vėl viską gerai išmaišom. Dabar pilam miltus pamaišydami, dar pilam miltų, ir dar įpilam, kol tešla prie rankų nebelips (tai čia apie 0,5 kg). O dabar verčiam visą šitą turtą ant stalo ir rankomis pamaigom, ir negalim miltų, jei limpa prie stalo ar rankų. Turėjot gaut neblogą gabalą tešlos. Dabar teoriškai reiktų kočėlo, bet puikiausiai tiks ir litrinis stiklainis ar kitas plius minus apvalus objektas. Ir negalėdami iškočiojam į gana ploną blyną.  Pasiimam kokį platesnį puodelį ir išsimaigom apskritimus iš tešlos. Juos paskui dar puikiausiai rankomis galima pratampyt.

Dabar reikia mėsos. Manau, apie 400g būtų pats tas, nes man mažumėlę pritrūko. Taigi vėl tą faršą į kokį indą sukrečiam. Nusilupam vidutinio dydžio svogūną (jei kas mėgsta, galit ir didesnį) ir per daug nežaisdami apsmulkinam. Tada jau labai pagal skonį reikia česnako. Aš jam turiu išsivysčiusią priklausomybę, tai ėmiau 5 skilteles (daugiau tikrai nesiūlyčiau). Susmulkinam ir viską sumetam prie mėsos. Dabar pusę šaukštelio druskos, čia jau plius minus pagal skonį. Ir negailėdami užpilam maltų juodųjų pipirų, dar galima ir tų kvapiųjų papildomai.

Ir viskas, į paplotėlius kraunam mėsą ir užlenkiam, galit šakute, galit rankom, kaip jau patogiau. Aš tingėjau su šakute žaist.

Keptuvėn negalėdami įpilam gerą stiklinę aliejaus, pakaitinam ir kepam ant apymažės ugnies. Tik atsargiai kepkit, o tai labai greit galit sudegint. Na ir turim tą vaizdelį kaip viršuj nuotraukoj.

Apibendrinant galima sakyti, kad čeburekus iš pirmo karto pavyko padaryt be priekaištų. Juodpipiriai ir krūva česnako maloniai degina liežuvį.

Gerai, jūs galit čia seilint varvę, o aš einu krautuvėn alaus.

Panašūs įrašai:

1. Cepelinai su mėsa

Sveiki gyvi, gerbiamieji. Kadangi atėjo toks laiko tarpas tarp dviejų prisigėrimo ir persivalgymo švenčių, tai galim apie tai ir pakalbėti. Apie pirmąjį gal nutylėsim, nes gali supykti Seimo nepilnamečių sargai, o apie antrąjį tikriausiai niekas šnekėti neuždraus.

Taigi, mieli lankytojai, nuotraukoje matot vieną iš pačių pigiausių pietų rinkinių MRU valgykloje: sriuba ir kažkoks sutvėrimas iš maltos mėsos su garnyru.

O dabar imkit ir paspėliokit, kiek visa tai gali kainuoti. Taip pat parašykite, kiek už tokį rinkinį sutiktumėt mokėti kitose valgyklose.

Tikslią šių pietų kainą vėliau sužinosite komentaruose.

PAPILDYMAS

Jei jau tingite žiūrėti komentaruose, tai ir čia parašau: 2,97 Lt

Galite užsukti į Ateities g. 20 ir pavalgyti, vis tiek niekas tų pažymėjimų nebetikrina.

Panašių įrašų nėra

Sveiki gyvi, mieli peralkę grupiokai ir visi kiti nepavalgę skaitytojai. Vėl aš jus paerzinsiu.

Su sąlyga, kad šeimyna man užvežė stipriai daugiau bulvių nei prašiau, tai tenka dabar jas didesniais tempais naikint. Tai ta proga sugalvojau pabandyt Žemaitblynių išsikept. Susiradau kažkokį receptą ir pirmyn.

Apsižiūrim, ko reikia:

• 1 kg bulvių
• miltų
• kiaušinis
• svogūnas
• gabalas apyriebės mėsos ar faršo
• druska, juodieji pipirai ir pan.

Visų pirma išsiverdam bulves, dėl neaiškių priežasčių jas reikia virt su lupenomis (čia gal kokį krakmolą saugo, ar ką?). Baigus virti bulves, jas paliekam, kad atauštų, o tuo tarpu išsiverdam apyriebės mėsos gabalą. Kadangi neturiu mėsmalės, tai viriau faršo gabalą, nuo cepelinų virimo užsilikusį.

Ataušusias bulves nusilupam ir sumaigom, sumalam ar dar velniai žino kaip sutrinam. Išsiplakam kiaušinį ir užpilam ant tos bulvių masės. Dar užpilam keturis šaukštus miltų, druskos ir viską rankomis ar kuo kitu išminkom. Tik labai jau prie rankų ta košė limpa.

Tada reikia susimalt mėsą, jei ne faršą verdam. Sumetam į ją supjaustytą svogūną, negailėdami užpilam maltų juodpipirių, druskos. Išmaišom.

Lieka gerai apsimiltuot rankas ir, į tą bulvių tešlą grūdant mėsą, suformuot kažką panašaus į blynus. Eilinį kartą man su proporcijom sunkiai sekėsi, tai blynai per pusę keptuvės. Galiausiai dar gerai apvoliojam juos miltuose.

Imam keptuvę, pakaitinam riebalų ir ant itin mažos ugnies pakepam iš abiejų pusių. Pirmą pusę bekepdamas, buvau primiršęs sumažint ugnį, tai dėl neaiškių priežasčių ji truputį pajuodavo.

Ir viskas. Pavyko netgi geriau nei tikėjausi. Nors ir visiška košė (miltų, matyt, per mažai), bet skanu. Tik sunkiai virškina.

Panašūs įrašai:

1. Bulviniai blynai
2. Mieliniai blynai
3. Cepelinai su mėsa
4. Manų košė
5. Troškintos kiaulienos kepenys

Tai dabar pažiūrim, ko čia gali prireikt:

• 700 g kepenų
• ne mažiau 4 morkų
• 1-2 svogūnų
• truputį sviesto
• poros saujų miltų
• kiaušinio
• keleto bulvių
• raugintų kopūstų
• druskos
• dar druskos
• negailėkit druskos

Kadangi perkam kepenis Norfoj, tai puikiai žinom, kad labai didelės kokybės tikėtis nebūtina, labai tikėtina, kad bus su pradėjusios gesti mėsos kvapu. Bet nieko tokio, viskas gerai, įmerkiam į vandenį ir kvapas dingsta. Lieka tik tas labai specifinis kepenų kvapas. Tai va, sumerkiam tas kepenis į vandenį, kas kiek laiko pakeitinėjam vandenį. Paskui pasiimam kokį didelį piktą ir aštrų peilį bei išnaikinam didžiausias kraujagysles (ar kas ten tokios) bei apsmulkinam į mažesnius gabalus. Vėl apipilam vandeniu ir paliekam nakčiai.

Ryte pamatom, kad naktį buvo atėjusi kiaulių fėja ir pradangino dalį mūsų kepenų, nes iš tų 700g mažai beliko. Išpilam vandenį ir negailėdami pripilam druskos. Pripylėt? Tai dabar dar tiek pat įpilkit, gal užteks. Dar kokių juodpipirių maltų užpilkit, kvapieji irgi nekenks, prisipilkit visko pagal skonį. Ir paliekam bent pusvalandžiui, kad susigertų.

Imam kiaušinį, išplakam, į kitą lėkštę prisipilam miltų. Keptuvėj pasikaitinam riebalų (aliejaus, taukų, lajaus, sviesto ar dar kokio velnio). Na ir žinot gi, kepenys > plaktas kiaušinis > miltai > keptuvė. Nežinau, kiek ten laiko man kepė, bet maždaug pajausit. Kai po kambarį pradės sklist nebe smirdančių kepenų, o kvepiančių kepenų kvapas, tai ir bus iškepę. Tik neperkepkit.

Tai va, dabar galim arba valgyt, arba tušint.

Antruoju atveju įmetam į puodą gabalėlį sviesto, su burokine tarka apsmulkinam morkas (iš kurių paskui mažai kas lieka), peiliu apkapojam svogūną, smulkiais gabalėliais supjaustom mūsų kepenis. Viską sumetam į puodą. Dar užberiam truputį druskos ir užpilam šiek tiek vandens. Ir ant mažos ugnies paverdam, vis pažiūrėdami, ar vandens yra ir stipriai nepridegė. Vėlgi, nežinau, kiek laiko čia užtruko. O kol šitas turtas šildosi, nusiskutam ir išsiverdam bulvių. Košė geriau būtų, bet tingėjau daryt. Ir nubėkit krautuvėn raugintų kopūstų nusipirkt, jei neturit. Kaip visi žinom, normaliai raugintų kopūstų nelabai nusipirksi, tai imam maišelį su kuo daugiau skysčio. Tai reiškia (berods), kad jie teberūgsta. O tai reiškia, kad bus geriau išrūgę ir kietesni.

Ir berods viskas. Truputį per mažai morkų, bet šiaip skanu.

Ai, dėl tos įžangos su kiaulių gripu sergančiomis kiaulėmis, tai aš pajuokavau. Nors čia protingi žmonės lankosi, tai ir patys supras.

Ta proga dar galima paburbėt apie kiaulgrypį. Nuo pat pradžios jis mane nervina, tiksliau nervina tie nemąstantys ir panikuojantys žmonės. Ant kiekvieno kampo girdim, koks baisus tas kiaulgrypis ir kaip jo reikia saugotis. Nors, kaip skaičiau kažkuriame tinklaraštyje, mirtingumas nuo jo perpus mažesnis nei nuo paprasto gripo. O ir tas mirtingumas juokingai mažas. Gal geriau susirūpinkit kokiom svarbesnėm ligom, vėžiai, tuberkuliozės, cukriniai diabetai, kiaulgripofobijos ir pan., nuo kurių nuolat pasaulyje miršta velniai žino kiek kartų daugiau žmonių nei nuo šito vargano gripelio. Kaip jau sakiau, ir aš buvau kažkuo truputį apsirgęs, bet nepradėjau saujom vaistų gert ir kitaip farmacininkams pelno kraut (nors čia nieko blogo, ekonomiką žmonės gal truputį išjudins). Pamenat tą posakį, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, o negydoma – per savaitę? Tai va, gydomas gripas praeina irgi per savaitę, o negydomas per 2-3 dienas. Kuo mažiau organizmą alinsit visokiom chemijom (jau nekalbu apie daktarų visur kišamus antibiotikus), tuo greičiau atsigausit (medikai, gal turit savo nuomonę, bet aš vis tiek pasilaikysiu savąją). Vėlgi kažkokiam tinklarašty skaičiau, kad daktarai net nesiūlo numušinėt mažesnės nei 38,5 C temperatūros. Ir tai visiškai logiška. Pirkitės jūs tas visokias kaukes, skiepykitės, melskitės ar dar velniai žino ką darykit, niekur nepasislėpsit nuo to vargano gripelio, jei organizmas sugalvos, kad nėra pakankamai stiprus, kad jam atsispirtų. Ir tada jau galėsit skųstis, kad čia jus farmacininkai apkrėtė, toks likimas, ar dievas nubaudė, čia priklausomai nuo to, kas jums labiau patinka. Kokia baisi tragedija, pasirgsit kelias dienas ir vėl sveiki. Žinot, eikit velniop su savo gripofobijom, tikrai kvailai atrodot.

Panašių įrašų nėra

Ta proga šiandien pabandžiau kompensuoti šitą netektį.

Atsidariau Google paiešką, susiradau tris cepelinų receptus (1, 2, 3), nusigrūdau iki Norfos (žmonės kalba, kad ten pigiau. Paaiškėjo, kad žmonės teisybę kalba), nusipirkau kažkokio akcijinio faršo už nepilnus 10 Lt/kg, dar visokio mažai reikalingo šlamšto ir grįžau.

Dar kartą apžiūrėjau tuos receptus, pabandžiau prisiminti kaip tą gėrį mama gamindavo, ir susirinkau ko gali prireikt:

• 7 bulvės
• 250g akcijinio kiaulienos faršo
• Svogūnas
• Kiaušinis
• Kvietiniai miltai
• Juodieji malti pipirai, druska

Pora bulvių išverdam, kitas sutarkuojam ir nusunkiam. Sunkos neišpilam, o palaukiam kelias minutes, kad krakmolas nusistovėtų. Tada sumaigom virtas bulves, sumaišom su sutarkuotom, sukrečiam krakmolą, įberiam druskos, įdėjau dar ir šaukštą miltų. Viską gerai išmaišom ir paliekam ramybėj.

Tada imam faršą, įberiam druskos ir pipirų, susmulkinam svogūną, suplakam kiaušinį ir viską išmaišom. Gaunam kažką panašaus į tai:

Jau dabar matom, kad aš faršo per daug prisidariau, bet ką padarysi. O dabar iš šitos nesąmonės suformuojam kažką panašaus į cepelinus:

Iš šito turto gavom keturis cepelinus, o faršo dar keturiems liko (nieko, bus kitam kartui). Prisipilam į puodą vandens, užvirinam, pasūdom ir sumetam šituos vargšus, po pusvalandžio turim štai tokį gėrį:

Dabar jau galit seilint varvę.

Negaliu pasakyt, kad skonis idealus, iki mamos cepelinų dar toli toli, bet lyginant su kur kitur ragautais, tai visai neblogai pavyko. Tikėjausi, kad bus blogiau.

Patarimai sau kitam kartui:

• Daugiau virtų bulvių
• Nedėt miltų
• Negailėt druskos tešloj
• Negailėt druskos farše
• Negailėt pipirų farše

Panašūs įrašai:

1. Bulviniai blynai
2. Mieliniai blynai

Taigi šįkart buvau užerzintas mieliniais blynais. Labai šaunu, kad pašonėj būna ir receptas su visais paaiškinimais įdėtas, nereikia po Google klaidžiot.

Taigi mums reiks:

• 1,5 stiklinės miltų (aš supyliau mažiausiai 3 stiklines, kažką apsiskaičiavau tikriausiai)
• 2 stiklinių pieno (na, gal truputį daugiau įpyliau)
• 2 kiaušinių
• 20g mielių (sunku man jas buvo nuo 100g atskirt, tai atsitiko taip, jog įdėjau apie 25g)
• 2 šaukštai sviesto (ne paprasčiau būtų rašyt gramais?)
• razinų (ėmiau geltonąsias, nes tamsiosios Maximoje nekaip atrodė)
• druskos, cukraus, riebalų

Pradžiai pakaitinam vandens ir negailėdami įdedam saują razinų (nepakenks ir daugiau).

O toliau bandžiau viską daryt pagal kolegos aprašymą:

Įsipilam 1 stiklinę pieno, sudedam tuos 20g mielių, arbatinį šaukštelį cukraus ir tikriausiai kiek daugiau nei šaukštelį miltų (nes man jo neužteko). Ir visą šitą turtą išmaišę padedam į šiltą vietą (idealiai tinka koks nors dubuo su šiltu vandeniu), tik nesugalvokit ant ugnies kaitint, nes iščirškinsit tuos grybukus. Ir nepalikit viso šito ilgam be priežiūros, nes kyla viskas gana sparčiai:

Aš čia buvau pradžiai lėkštėje užmaišęs, bet gal geriau iš karto viską į didesnės talpos indą dėkit.

Kai jau šiek tiek pakilo, supilam likusią stiklinę pieno, suberiam miltus, įmetam kelis trupinius druskos (aš dėjau maždaug pusę arbatinio šaukštelio). Tada reikia atskirt kiaušinių trynius ir juos į bendrą masę sumest (man priimtiniau būtų viską vienoj vietoj suplakt, bet teko daryt pagal aprašymą). Visą šitą turtą gerai išmaišom, suplakam kiaušinių baltymus bei išlydom sviestą bei juos irgi supilam į bendrą indą bei išmaišom.

Dabar pažiūrėkit, kad nebūtų per skysta tešla (kad būtų galima šaukštu pakabint) ir pagal poreikį dar pripilam miltų. Taip pat nepagailėkit kokių 3-4 šaukštelių cukraus. Vėl viską gerai išmaišom ir dedam į šiltą vietą.

Per kokią valandą turėtų neblogai iškilt, bet pamaišius tešlos lieka dvigubai mažiau.

Dabar pasiimam išbrinkusias razinas (beje, Maximos kasininkė atidavė man geltonąsias razinas už dvigubai mažesnę tamsiųjų kainą, ačiū jai) bei sumetam į bendrą masę. Kadangi mielės surijo visą cukrų, tai prieš kepimą nepatingim įpilt dar bent 2-3 šaukštelius cukraus.

Negailėdami pripilam aliejaus (tinka ir taukai) į keptuvę, nes šitie blynai riebalus žvėriškai siurbia. Pakaitinam ir kepam:

Ir po viso šito turim štai ką:

Skanūs jie ir šilti, bet man labiau patikdavo atšalę (seniai mama bekepė šito gėrio), tai palaukiam kelias valandas.

Tada atsidarom serbentų uogienės stiklainį ir valgom. Deja, mano atveju, paaiškėjo, jog atsivežiau ne serbentų, o mėlynių uogienės, bet vis tiek labai skanu. Štai, seilinkit varvę:

Panašūs įrašai:

1. Bulviniai blynai
2. Grikių kotletai
3. Manų košė

• 100g grikių kruopų
• 1 morka
• 1 svogūnas
• 1 kiaušinis
• 3 šaukštai krakmolo
• Druskos, aliejaus, prieskonių
• O toliau jau pagal kiekvieno išmanymą, nuo fermentinio sūrio iki faršo.

Aš, kaip vargšas studentas, nieko stebuklingo ten neprikroviau (kad nebūtų gaila išmest, jei ką). Šiaip kokios mėsytės būtų neblogai, bet baisu supykdyti forumo vegetarus (:

Taigi turim kažką panašaus į tai:

Imam 100g grikių (nedidelė stiklinė, mano manymu) ir, pasūdę vandenį, išverdam, geriausiai, kad vandens beverdant nebeliktų. Išvirus su šaukštu sumaigom kruopas, nuskutam ir smulkiai sutarkuojam morką bei svogūną (aišku, ne tokį didelį kaip nuotraukoj, nors čia jau pagal skonį). Tada dar supilam suplaktą kiaušinį bei tuos tris šaukštus krakmolo. Viską neblogai sumaišius tikriausiai pamatysit prastoką vaizdelį, panašų į šį:

Pažiūrėkit, ar šitoj masėj netrūksta druskos ar pan. Tada telieka tik pilt aliejų į keptuvę ir kept, po šio veiksmo matome jau kiek gražesnį vaizdą:

Skonis pakenčiamas, bet iki atmintyje išlikusių mamos kotletukų skonio dar toli. Gal, kad morka nelabai saldi pakliuvo, trūksta man cukraus šituose kotletuose, bet su braškių uogiene valgant, jau visai neblogai.

Papildymas: pastovėję per naktį ant stalo, iš ryto kotletukai pasidarė saldesni ir visiškai tinkami vartojimui be jokių uogienių ar kitų pagardinimų.

Panašių įrašų nėra

• Apie 8 šaukštus manų kruopų
• 2 stiklinės pieno
• 1 stiklinė vandens
• Gabalėlis sviesto ar margarino (nebūtina)
• Šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškių uogienė
• 3 šaukšteliai cukraus ir keli trupiniai druskos

Supilam vandenį su pienu, pakaitinam iki užvirimo, įberiam cukrų su druska ir, po vieną šaukštą berdami manų kruopas, netingėdami maišom, nes kitaip bus ne košė, o gabalai. Kai pradeda tirštėti, nustojam berti kruopas, dar truputį pamaišom ir turim košę. Į ją galima įdėt gabalėlį sviesto.

Belieka tik įsidėti į lėkštę, negailint užsipilti uogienės ir skanauti.

Ir dar beieškodamas sudėties, radau, kad manų košė silpnina kaulus, nes suriša kalcio jonus. Pasirodo, kad negalima vaikams nuolat jos duot (valgiau pastoviai ir nesubyrėjau dar). Galų gale pačiame piene berods kalcio yra šiek tiek.

Panašūs įrašai:

1. Bulviniai blynai

Ko tik neprisigalvoja žmonės. Batonas „Finansinė krizė“ už 0,89 Lt berods.

Koks pavadinimas, tokia ir kaina.
Kokia kaina, tokia ir kokybė.

Panašių įrašų nėra

Taigi šiandien pas mane pietums – bulviniai blynai.
Kepu juos antrą kartą savo gyvenime, kažko stebuklingo dar neišvysčiau, bet … gal kada ateityje

1. Lėkštės nuskustų bulvių
2. Smulkios tarkos (patartina geresnės nei paveikslėlyje)
3. 1-2 kiaušinių
4. 2 šaukštų kvietinių miltų
5. Druskos
6. Aliejaus
7. Šaukšto, šakutės, keptuvės
8. Kokio nors didesnio dubens (bet tiks ir puodas )

Taigi, jei bulvės dar neskustos, tai nusiskutam, nuplaunam švariai beigi sutarkuojam. Patartina truputį nuvarvinti skysčius, kad masė nebūtų tokia skysta, bet nepersistenkit

Imam atskirą lėkštę ir į ją patalpinam kiaušinį (be lukštų… nors čia pagal skonį) bei su šakute keletą minučių paplakam. Supilam į bulvių masę, truputį pamaišom.

Įdedam į tą masę du šaukštus miltų ir gerai išmaišom.

Tada dedam druską, per daug nepersistenkit su ja

Vėl truputį pamaišom, lyžtelim tą masę, jeigu nesate įsitikinę dėl tinkamo druskos kiekio.

Imam keptuvę, įpilam truputį aliejaus (nepersistenkit, nereikia, kad blynai plaukiotų), pakaitinam, beigi dedam tešlą. Palaukiam, kol gražiai paruduos ir apverčiam. Kai ir kita pusė pasidaro graži, dedam į lėkštę. Veiksmą kartojam, kol baigiasi tešla (logiška?).

Jeigu sekėsi visai neblogai, tikriausiai matote kažką panašaus į tai:

Imam bet kurią „Rokiškio sūrio“ grietinę ir valgom

Likusius blynus gerai paslepiam, kad kambariokai ir kiti išbadėję asmenys nenugvelbtų

Taigi mumis reiks:

• Lėkštės nuskustų bulvių
• 1-2 kiaušinių
• Manų kruopų
• Druskos, aliejaus, grietinės
• Tarkos, didesnės talpos indo, keptuvės, šaukšto ir pan

Taigi nusiskutam bulves, imam tarką, susitarkuojam. Nusunkt nereikia.

Šliūkštelim negailėdami bent tris šaukštus manų kruopų, atskirai lėkštėje paplakam kiaušinį ir supilam į bendrą krūvą, įberiam negailėdami druskos. Gerai išmaišom, palaukiam kelias minutes, kad manų kruopos išbrinktų.

Pilam į keptuvę truputį aliejaus, pakaitinam ir kepam.

Iškepus įsidedam kokios nors „Rokiškio sūrio“ grietinės (man labiausiai patinka 20proc) ir valgom

Išvados: manai vietoje miltų suteikia šiek tiek kitokį skonį, bet man jis patiko labiau. Blynai gavosi šiek tiek puresni bei mažiau siurbė aliejų. Mano skrandžiui šita blynų versija labai patiko, pagaliau išsikepiau tokius blynus, kokių ir norėjau. Taip sakant trečias kartas nemeluoja

Panašių įrašų nėra