Kategorijos archyvas: Mokslai

MRU Finansų ekonomika. Apibendrinimas

Ką tik pastebėjau, kad prieš kelias dienas jau pagamino diplomą. Neatsiėmiau. Ne Lietuvoj eilinį kartą esu. Diplomas diplomu, o gyvent iš kažko irgi reikia, taigi tradiciškai vasarą leidžiu užsienyje. Kur, ką veikiu – kam reikia, tas žino, o kam nereikia, tas nežino, kaip tikriausiai pasakytų humoro jausmu niekad nesiskundęs vienas pirmųjų mano dėstytojų – I. Panovas.

Prabėgo dar ketveri metai ir prabėgo jie gana greitai. Buvo per tą laiką ir gero, ir blogo. Sutikta nemažai naujų žmonių, su vienais susigyventa, kitų gi nesinori matyti. Dveji metai praleisti MRU bendrabutyje, kuris yra visiškas gėris, nors ir nespindi naujumu. Išnaudotos kai kurios MRU suteiktos galimybės, bet ne visos. Gaila. Bet nieko čia pakeisti nepavyks.

Žadėjau šį įrašą, tai ir rašau. Draugai žino, kad pažadus visada ištesiu. Vėluoju truputį, bet kitaip nepavyko. Per daug užsiėmęs buvau paskutiniu metu, dabar štai tik kelios laisvesnės valandos atsirado baltų dievų primirštam tinklaraščiui. Taigi galima apžvelgti, kas gero nutiko per ketverius metus MRU.

Dėstytojai

Žinoma. Mėgstamiausia mano tema. Pažiūrėkime, ką galima prisiminti ir ką norėtųsi pamiršti, nors ir nepavyksta.

A. Kaučikas – pirmoji pavardė, užkliuvusi atsivertus pirmojo semestro ataskaitą. Be abejonės, viena ryškiausių asmenybių per visus ketverius metus. Niekas neužmirš nei asmenybės, nei pavardės. Ir ypač specifinių tik tiksliųjų mokslų atstovams būdingų juokų, kaip „Stepas po stepo“, „Taupukas“ ir daugelio kitų. Vienas kitas studentas neužmirš ir perlaikyto egzamino, dažnai ne kartą perlaikyto. Vienas iš tų studijų dalykų, kurį išlaikyti nebuvo taip jau ir paprasta.

I. Panovas – taip, pirmas semestras buvo gana šaunus. Iki dabar atsimenu linksmai dėstomą mikroekonomikos kursą nuo 8h ryto. Neatsisakyčiau ir dar kelių paskaitų. Humoras humoru, bet tokios paskaitos neįtikėtinai gerai įpumpuoja reikalingą informaciją į galvą.

V. Rudaitienė, J. Morkūnienė, K. D. Povilauskienė – trys dėstytojos, kurios atstovauja visiškai skirtingas sritis. Daug kas jų nemėgsta. Daugelis. Dėl jų valdingo charakterio. Bet aš į dėstytojus žiūriu kaip į specialistus, todėl visiškai nieko prikišti negaliu – tai savo srities specialistės, puikiai dėstančios informaciją.

R. Jasinavičius – be abejo, studijų autoritetas. Ir tikriausiai vienintelis, kurio dėstymo būdas gerokai išsiskyrė iš įprastų paskaitų. Dėmesys skiriamas ne teorijoms, o mąstymui. Paskaitos užkabino, kad pradėjau skaityti visokius „Tikslus“ apie TOC, nors įprastai knygų ir privengiu.

L. Šadžius – daugiau nė vienas dėstytojas berods neatėjo į egzaminą ir šiaip sau maksimumo visiems neparašė.

G. Jakuntavičiūtė – atsimenu, kaip ruošdavomės seminarams nuo ankstyvo ryto. Komercinė teisė. Dalykas, kuriam tikriausiai skyrėme daugiausiai laiko.

J. Bikienė – čia jums ne juokas. Dėkoju už smagias ir informatyvias buhalterinės apskaitos ir finansų analizės paskaitas.

M. Laurinaitis – Laurinaitis. Ir ką apie šį žmogų galima parašyti? Reikia sudalyvauti jo vedamose paskaitose ir seminaruose, nes žodžiais tą pozityvo bombą apibūdinti sunku. Be abejo, artimiausiai su studentais bendraujantis dėstytojas. Be to, jis dažniausiai iš visų dėstytojų pakartoja savo pavardę vesdamas paskaitas. Tikiuosi, kad ateityje paskaitose atsiras ir kitas lyrinis herojus – Mantas Malcius be č.

L. Villis – taip, tai buvo blogai, labai blogai, ir tai buvo vienintelė dėstytoja, kurią pavyko pagauti dėstant klaidingą informaciją.

S. Norvaišas, A. Skaržauskienė ir kiti sutikti Informatikos fakulteto atstovai, kurie susikuria kažkokią SVS sistemą, kuri pati gal ir visai inovatyvus daiktas yra, bet kas iš to, jei žmonės nė piršto nepakrutina, kad tą sistemą išnaudotų. Čia puikiausias variantas, kaip absoliučiai nė piršto nepakrutinant, apsimesti dėstytoju ir gauti atlyginimą. Tai buvo absoliučiai apgailėtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie atstovai yra fakulteto vadai. Ir baikite studentams kaskart meluoti, kad ankstesniems studentams patiko tos SVS nesąmonės, nes iš to juokiasi jau keli kursai ekonomistų, jūsų informatikai ir visi kiti.

A. Lezgovko – už nuolatines inovacijas, nors dažnai reiktų pridurti „kas per daug – tas nesveika“. Visgi kas nedaro, tas neklysta.

M. Lukoševičius – dėstytojas labiausiai priminęs mane patį, su visomis mano keistenybėmis ir požiūriu į studijas. Bet ne apie tai aš čia. Apie egzaminą. Tai buvo idealiausiai suorganizuotas egzaminas. Ne tik dėl pačių užduočių, bet ir dėl sugebėjimo apsisaugoti nuo nusirašinėjimo, kai egzaminą rašo beveik 100 žmonių, o juos reikia prižiūrėti vienam. Daugiau tokių egzaminų berods neturėjom. Reiškiu pagarbą. O tiems dėstytojams, kurie prieš egzaminą rėžia „Nenusirašinėkit, jūsų daug, aš čia nesužiūrėsiu, būkit sąžiningi“, siūlyčiau rimtai pasikonsultuoti.

G. Černius – už teisingą ir viešai išreikštą požiūrį apie studijas ir supratimą, kad čia studentai yra mokslo pirkėjai, o dėstytojas turi savo paslaugas parduoti. Ne atvirkščiai.

Visų nesuminėsiu, yra kiekvieno semestro ataskaitos, kam įdomu – susiras. Čia tik labiausiai į akis krintančios buvusių dėstytojų pavardės. Vieniems noriu padėkoti, kad jie buvo ir yra, kitų (būsimų studentų vardu) prašau apmąstyti, ką jie daro ir už ką pinigus gauna, beigi kuo skubiau liautis dėstyti universitete. Kad ir kokia tai šilta vieta, aš neabejoju, kad jūs vis tik ką nors sugebate padaryti tinkamai.

Universitetas

Dėstytojai. Nežinau, kaip kitur, bet mums teko susidurti su labai silpna dėstytojų baze. Jei gerai galima įvertinti vieną-du dėstytojus per semestrą – tai jau bėda. Būtini ne tik studentų reitingai, bet ir dėstytojų. Nesugebi – lauk iš universiteto. Tai, kad jūs prie vardų prisirašote visokių hab dr prof ir panašių raidžių, dar nepaverčia jūsų savo darbą sugebančiu atlikti dėstytoju.

Nusirašinėjimas. Viena iš priežasčių, kodėl universitetą baigia net visiški bukapročiai. Kažką reikia daryti. Studentų požiūrio čia taip lengvai pakeisti nepavyks, taigi kol kas teks didinti priežiūrą (daugiau dėstytojų, mažiau vienu metu laikančių studentų, egzamino perkėlimas į kompiuterines sistemas ir pan.).

Į MRU įstoja visi. Taip, įstoja. Ir tai nėra blogai. Visi turi teisę pabandyti – berods toks rektoriaus požiūris, ir aš jam pritariu. Bet visi universiteto baigti negali! Tai nenormalu. Nusirašinėjimas, mažesni reikalavimai neakivaizdininkams, profesūros nusispjovimas į tai, ką praleidžia per egzaminus. Tikriausiai sąrašas nėra baigtinis. Kol visi ne tik įstos, bet ir baigs, tol MRU prestižo nematys akyse,

Rektorius. Vadybininkas – genijus, be kurio kažkas MRU sugrius anksčiau ar vėliau. Tokia daugelio nuomonė.

Sąlygos. Sąlygos universitete idealios, nuo 9h ryto iki 5h paryčių kasdien veikianti skaitykla, nemokama sporto salė ir milijonas valgyklų, kur pavalgyti galima už 3-4 litus, jei neperki strutienos, kuri virš 10lt kainuoja. Gana nebrangūs bendrabučiai (130-160Lt) šalia universiteto, su valgykla, skalbykla ir keičiama patalyne. Kas jau kas, bet gyvenimo sąlygos čia tikrai puikios.

Studijų grafikai. Universitetas sudaro sąlygas norintiems dirbti Lietuvoje, leidžia išsilaikyti sesijas iki birželio norintiems išvykti užsidirbti (būtent taip pavyko nusigauti į Islandiją, o vėliau ir JAV). Erasmus mainai, kurių taip ir neišnaudojau – mano klaida.

Apibendrinimas

Ketveri metai – nemažai, bet praėjo gana greitai, kaip ir mokyklos laikai. Laikai, kurie nebegrįš. Laikai, kurių pabaiga reiškia naują pradžią. Neaišku, kokia ji bus – pamatysim.

Ar stočiau vėl, jei grįžčiau ketverius metus atgal? Ne. Ne dėl to, kad specialybė nepatinka, greičiau dėl to, kad yra „tikslesnių“ dalykų, kuriuose tikriausiai būčiau geriau atsiskleidęs. Be to, dėstymo kokybė čia nesiekė nė patenkinamo lygio, pripažinkime tai. Aišku, mano reikalas mokytis savarankiškai, bet kam tada iš viso skirtos paskaitos, per kurias nieko naudingo neišgirstu, o per seminarus esu užverčiamas kažkokiais absurdiškais darbais, nes jie numatyti programose, nesvarbu, kad nauda nulinė, o jų prasmės patys dėstytojai paaiškinti negali.

Kaip ten bebūtų, universitetas vis tiek savas ir mielas. Gal nėra čia taip blogai, kaip atrodo. Neleisim niekam jo su purvais maišyti.

PAPILDYMAS 1

Gavau pastabų, kad nepaminėjau metodininkių. Taip tikriausiai atsitiko dėl to, kad nebuvau dažnas svečias. Visgi jų darbas tikrai vertas pagarbos, nes joms ant pečių užkrautas visas tarpininkavimo vargas tarp dekanato ir studentų. Visokios pažymos, prašymai, bendrabučių vietos pageidavimai ir dokumentų surinkimas, kursinių ir pan. darbų ir skolų atsiskaitymo lapelių išdavimai, išankstinių sesijų kontroliavimas ir, žinoma, individualus studentų konsultavimas, kurie su savo nepasitenkinimais ir kvailais klausimais plūsta tuntais. Ypač baisu ten būna rugsėjo pradžioje. Tikriausiai, bjaurus darbas. Tad ačiū, kad ir jūs buvote su mumis ir nė karto neišvarėte lauk nepadėjusios.