Temos Archyvai: Mokslai

MRU Finansų ekonomika. Apibendrinimas

Ką tik pastebėjau, kad prieš kelias dienas jau pagamino diplomą. Neatsiėmiau. Ne Lietuvoj eilinį kartą esu. Diplomas diplomu, o gyvent iš kažko irgi reikia, taigi tradiciškai vasarą leidžiu užsienyje. Kur, ką veikiu – kam reikia, tas žino, o kam nereikia, tas nežino, kaip tikriausiai pasakytų humoro jausmu niekad nesiskundęs vienas pirmųjų mano dėstytojų – I. Panovas.

Prabėgo dar ketveri metai ir prabėgo jie gana greitai. Buvo per tą laiką ir gero, ir blogo. Sutikta nemažai naujų žmonių, su vienais susigyventa, kitų gi nesinori matyti. Dveji metai praleisti MRU bendrabutyje, kuris yra visiškas gėris, nors ir nespindi naujumu. Išnaudotos kai kurios MRU suteiktos galimybės, bet ne visos. Gaila. Bet nieko čia pakeisti nepavyks.

Žadėjau šį įrašą, tai ir rašau. Draugai žino, kad pažadus visada ištesiu. Vėluoju truputį, bet kitaip nepavyko. Per daug užsiėmęs buvau paskutiniu metu, dabar štai tik kelios laisvesnės valandos atsirado baltų dievų primirštam tinklaraščiui. Taigi galima apžvelgti, kas gero nutiko per ketverius metus MRU.

Dėstytojai

Žinoma. Mėgstamiausia mano tema. Pažiūrėkime, ką galima prisiminti ir ką norėtųsi pamiršti, nors ir nepavyksta.

A. Kaučikas – pirmoji pavardė, užkliuvusi atsivertus pirmojo semestro ataskaitą. Be abejonės, viena ryškiausių asmenybių per visus ketverius metus. Niekas neužmirš nei asmenybės, nei pavardės. Ir ypač specifinių tik tiksliųjų mokslų atstovams būdingų juokų, kaip „Stepas po stepo“, „Taupukas“ ir daugelio kitų. Vienas kitas studentas neužmirš ir perlaikyto egzamino, dažnai ne kartą perlaikyto. Vienas iš tų studijų dalykų, kurį išlaikyti nebuvo taip jau ir paprasta.

I. Panovas – taip, pirmas semestras buvo gana šaunus. Iki dabar atsimenu linksmai dėstomą mikroekonomikos kursą nuo 8h ryto. Neatsisakyčiau ir dar kelių paskaitų. Humoras humoru, bet tokios paskaitos neįtikėtinai gerai įpumpuoja reikalingą informaciją į galvą.

V. Rudaitienė, J. Morkūnienė, K. D. Povilauskienė – trys dėstytojos, kurios atstovauja visiškai skirtingas sritis. Daug kas jų nemėgsta. Daugelis. Dėl jų valdingo charakterio. Bet aš į dėstytojus žiūriu kaip į specialistus, todėl visiškai nieko prikišti negaliu – tai savo srities specialistės, puikiai dėstančios informaciją.

R. Jasinavičius – be abejo, studijų autoritetas. Ir tikriausiai vienintelis, kurio dėstymo būdas gerokai išsiskyrė iš įprastų paskaitų. Dėmesys skiriamas ne teorijoms, o mąstymui. Paskaitos užkabino, kad pradėjau skaityti visokius „Tikslus“ apie TOC, nors įprastai knygų ir privengiu.

L. Šadžius – daugiau nė vienas dėstytojas berods neatėjo į egzaminą ir šiaip sau maksimumo visiems neparašė.

G. Jakuntavičiūtė – atsimenu, kaip ruošdavomės seminarams nuo ankstyvo ryto. Komercinė teisė. Dalykas, kuriam tikriausiai skyrėme daugiausiai laiko.

J. Bikienė – čia jums ne juokas. Dėkoju už smagias ir informatyvias buhalterinės apskaitos ir finansų analizės paskaitas.

M. Laurinaitis – Laurinaitis. Ir ką apie šį žmogų galima parašyti? Reikia sudalyvauti jo vedamose paskaitose ir seminaruose, nes žodžiais tą pozityvo bombą apibūdinti sunku. Be abejo, artimiausiai su studentais bendraujantis dėstytojas. Be to, jis dažniausiai iš visų dėstytojų pakartoja savo pavardę vesdamas paskaitas. Tikiuosi, kad ateityje paskaitose atsiras ir kitas lyrinis herojus – Mantas Malcius be č.

L. Villis – taip, tai buvo blogai, labai blogai, ir tai buvo vienintelė dėstytoja, kurią pavyko pagauti dėstant klaidingą informaciją.

S. Norvaišas, A. Skaržauskienė ir kiti sutikti Informatikos fakulteto atstovai, kurie susikuria kažkokią SVS sistemą, kuri pati gal ir visai inovatyvus daiktas yra, bet kas iš to, jei žmonės nė piršto nepakrutina, kad tą sistemą išnaudotų. Čia puikiausias variantas, kaip absoliučiai nė piršto nepakrutinant, apsimesti dėstytoju ir gauti atlyginimą. Tai buvo absoliučiai apgailėtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie atstovai yra fakulteto vadai. Ir baikite studentams kaskart meluoti, kad ankstesniems studentams patiko tos SVS nesąmonės, nes iš to juokiasi jau keli kursai ekonomistų, jūsų informatikai ir visi kiti.

A. Lezgovko – už nuolatines inovacijas, nors dažnai reiktų pridurti „kas per daug – tas nesveika“. Visgi kas nedaro, tas neklysta.

M. Lukoševičius – dėstytojas labiausiai priminęs mane patį, su visomis mano keistenybėmis ir požiūriu į studijas. Bet ne apie tai aš čia. Apie egzaminą. Tai buvo idealiausiai suorganizuotas egzaminas. Ne tik dėl pačių užduočių, bet ir dėl sugebėjimo apsisaugoti nuo nusirašinėjimo, kai egzaminą rašo beveik 100 žmonių, o juos reikia prižiūrėti vienam. Daugiau tokių egzaminų berods neturėjom. Reiškiu pagarbą. O tiems dėstytojams, kurie prieš egzaminą rėžia „Nenusirašinėkit, jūsų daug, aš čia nesužiūrėsiu, būkit sąžiningi“, siūlyčiau rimtai pasikonsultuoti.

G. Černius – už teisingą ir viešai išreikštą požiūrį apie studijas ir supratimą, kad čia studentai yra mokslo pirkėjai, o dėstytojas turi savo paslaugas parduoti. Ne atvirkščiai.

Visų nesuminėsiu, yra kiekvieno semestro ataskaitos, kam įdomu – susiras. Čia tik labiausiai į akis krintančios buvusių dėstytojų pavardės. Vieniems noriu padėkoti, kad jie buvo ir yra, kitų (būsimų studentų vardu) prašau apmąstyti, ką jie daro ir už ką pinigus gauna, beigi kuo skubiau liautis dėstyti universitete. Kad ir kokia tai šilta vieta, aš neabejoju, kad jūs vis tik ką nors sugebate padaryti tinkamai.

Universitetas

Dėstytojai. Nežinau, kaip kitur, bet mums teko susidurti su labai silpna dėstytojų baze. Jei gerai galima įvertinti vieną-du dėstytojus per semestrą – tai jau bėda. Būtini ne tik studentų reitingai, bet ir dėstytojų. Nesugebi – lauk iš universiteto. Tai, kad jūs prie vardų prisirašote visokių hab dr prof ir panašių raidžių, dar nepaverčia jūsų savo darbą sugebančiu atlikti dėstytoju.

Nusirašinėjimas. Viena iš priežasčių, kodėl universitetą baigia net visiški bukapročiai. Kažką reikia daryti. Studentų požiūrio čia taip lengvai pakeisti nepavyks, taigi kol kas teks didinti priežiūrą (daugiau dėstytojų, mažiau vienu metu laikančių studentų, egzamino perkėlimas į kompiuterines sistemas ir pan.).

Į MRU įstoja visi. Taip, įstoja. Ir tai nėra blogai. Visi turi teisę pabandyti – berods toks rektoriaus požiūris, ir aš jam pritariu. Bet visi universiteto baigti negali! Tai nenormalu. Nusirašinėjimas, mažesni reikalavimai neakivaizdininkams, profesūros nusispjovimas į tai, ką praleidžia per egzaminus. Tikriausiai sąrašas nėra baigtinis. Kol visi ne tik įstos, bet ir baigs, tol MRU prestižo nematys akyse,

Rektorius. Vadybininkas – genijus, be kurio kažkas MRU sugrius anksčiau ar vėliau. Tokia daugelio nuomonė.

Sąlygos. Sąlygos universitete idealios, nuo 9h ryto iki 5h paryčių kasdien veikianti skaitykla, nemokama sporto salė ir milijonas valgyklų, kur pavalgyti galima už 3-4 litus, jei neperki strutienos, kuri virš 10lt kainuoja. Gana nebrangūs bendrabučiai (130-160Lt) šalia universiteto, su valgykla, skalbykla ir keičiama patalyne. Kas jau kas, bet gyvenimo sąlygos čia tikrai puikios.

Studijų grafikai. Universitetas sudaro sąlygas norintiems dirbti Lietuvoje, leidžia išsilaikyti sesijas iki birželio norintiems išvykti užsidirbti (būtent taip pavyko nusigauti į Islandiją, o vėliau ir JAV). Erasmus mainai, kurių taip ir neišnaudojau – mano klaida.

Apibendrinimas

Ketveri metai – nemažai, bet praėjo gana greitai, kaip ir mokyklos laikai. Laikai, kurie nebegrįš. Laikai, kurių pabaiga reiškia naują pradžią. Neaišku, kokia ji bus – pamatysim.

Ar stočiau vėl, jei grįžčiau ketverius metus atgal? Ne. Ne dėl to, kad specialybė nepatinka, greičiau dėl to, kad yra „tikslesnių“ dalykų, kuriuose tikriausiai būčiau geriau atsiskleidęs. Be to, dėstymo kokybė čia nesiekė nė patenkinamo lygio, pripažinkime tai. Aišku, mano reikalas mokytis savarankiškai, bet kam tada iš viso skirtos paskaitos, per kurias nieko naudingo neišgirstu, o per seminarus esu užverčiamas kažkokiais absurdiškais darbais, nes jie numatyti programose, nesvarbu, kad nauda nulinė, o jų prasmės patys dėstytojai paaiškinti negali.

Kaip ten bebūtų, universitetas vis tiek savas ir mielas. Gal nėra čia taip blogai, kaip atrodo. Neleisim niekam jo su purvais maišyti.

PAPILDYMAS 1

Gavau pastabų, kad nepaminėjau metodininkių. Taip tikriausiai atsitiko dėl to, kad nebuvau dažnas svečias. Visgi jų darbas tikrai vertas pagarbos, nes joms ant pečių užkrautas visas tarpininkavimo vargas tarp dekanato ir studentų. Visokios pažymos, prašymai, bendrabučių vietos pageidavimai ir dokumentų surinkimas, kursinių ir pan. darbų ir skolų atsiskaitymo lapelių išdavimai, išankstinių sesijų kontroliavimas ir, žinoma, individualus studentų konsultavimas, kurie su savo nepasitenkinimais ir kvailais klausimais plūsta tuntais. Ypač baisu ten būna rugsėjo pradžioje. Tikriausiai, bjaurus darbas. Tad ačiū, kad ir jūs buvote su mumis ir nė karto neišvarėte lauk nepadėjusios.

 

MRU Finansų ekonomika. VIII semestras

Aštuntas, paskutinis semestras. Šį kartą vėl sutrumpintas, kad liktų laiko bakalauro baigiamajam darbui pabaigti, todėl paskaitos vyko tik iki balandžio pabaigos. O ir dalykai tebuvo trys, tad tradiciškai ir trumpai:

Tarptautiniai atsiskaitymai (privalomas)

Kad Finansų ekonomikos studentai baigdami universitetą nebūtų tokie pikti, ketvirtame kurse suplanuotas dar vienas dalykas, kurį veda M. Laurinaitis. Tai yra žmogus – legenda, nes šiame tinklaraštyje buvo pirmas, gavęs vardinę žymą. Ir apie kurį rašydamas ir vertindamas dėstytojų darbą, galėčiau bet kur prirašyti: darykit kaip Laurinaitis. Sunku pripažinti, bet net tokiems niekingiems ir bjauriems žmonėms, kaip aš, sunku būtų ką nors blogo čia prirašyti. Visų pirma, per paskaitas ir seminarus praktiškai atmetami ir savarankiškam darbui paliekami vadovėliai, teisės aktai ir kitos sunkiai virškinamos teorijos. Visų antra, pateikiama pati naujausia informacija. Visų trečia, gauname tokios informacijos, kurios tikriausiai knygose ir straipsniuose nė nebūna. Visų ketvirta, po paskaitų ir seminarų būname ne tik nepavargę, bet dar ir geram pusdieniui pasikrovę optimizmu ir gera nuotaika, ko negalima pasakyti apie didžiąją dalį kitų MRU dėstytojų.

Taigi prisiminėme ir išmokome nežinotus tarptautinių atsiskaitymų būdus, gilinomės į įvairias atsiskaitymų sistemas (LITAS, KUBAS, TARGET2, SEPA, CHIPS ir pan.) ir pažiūrėjome, kas mūsų laukia SEPA zonoje tikriausiai netolimoje ateityje.

Paskaitų efektyvumo lygis: labai aukštas

Atsiskaitymai: testinis egzaminas kompiuteriu

Nusirašinėjimas: praktiškai neįmanomas dėl trumpo egzamino laiko ir kompiuterio išmėtytų klausimų.

Mokesčiai Europos Sąjungoje (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitos: G. Valantiejus. Seminarai: D. Baikštys. O viskas prasidėjo per pirmą semestro seminarą, kai (neva?) apsirgo dėstytoja, turėjusi vesti paskaitas ir seminarus. Kažkodėl vietoje jos suskubta ieškoti pamainos. Jei gerai supratau, greitai buvo surasti dėstytojai, kurie tam buvo mažai pasirengę. Ir tai labai jautėsi. Tikriausiai iš konspektų skaitomos paskaitos buvo labai silpnos, naudingos ir įmanomos suprasti informacijos taip ir negavau, o per seminarus visą semestrą vargome su beprasmiais pranešimais. Ką nors gero apie dalyką pasakyti būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma.

Paskaitų efektyvumo lygis: nepatenkinamas

Atsiskaitymai: beprasmis pranešimas, koliokviumas su neaiškiu vertinimu ir tikriausiai teisininkams kurtas egzaminas.

Nusirašinėjimas: dėl koliokviumo negaliu vertinti, bet per egzaminą tikrai masinis ir nekontroliuojamas.

Muitų politika (alternatyviai pasirenkamas)

Tiek šį dalyką, tiek ir jau minėtus ES mokesčius rinkausi, nes man labiausiai tiko dėl baigiamojo darbo. Iš tikrųjų turėjome gana stiprius pagrindus, nes anksčiau mokėmės Muitų teisę. Galvojome, kad šie du dalykai bus labai panašūs, bet panaši buvo tik kurso pradžia, vėliau pereita prie preferencinių prekybos sutarčių, prekių kilmės ir muitinės vertės skaičiavimo, taigi kursas tikrai nebuvo nuobodus.

Paskaitas ir seminarus vedė doc. J. Radžiukynas. Klausyti dėl monotonijos ir garbaus dėstytojo amžiaus buvo gana sunku, bet susikaupus – tikrai įmanoma, nes ir pats kursas gana įdomus, ir docentas turėjo ką pasakyti. Per seminarus buvo vykdoma pranešimų politika, bet turėjome ir keletą įdomių užsiėmimų, per kuriuos skaičiavome muitinę prekių vertę.

Paskaitų efektyvumo lygis: aukštas

Atsiskaitymai: pranešimas, namų darbas ir labai mažos apimties, bet gudriai sudarytas egzaminas, kuriame svarbus kiekvienas klausimo žodis.

Nusirašinėjimas: sėdėjau priekyje, savo akimis nemačiau ir ausimis negirdėjau, bet sąlygos masiniam nusirašymui tikrai buvo.

Bakalauro baigiamasis darbas

Tema: Lietuvos užsienio prekybos pokyčių analizė
Katedra: Verslo ekonomikos
Vadovas: Doc. dr. J. Vijeikis
Recenzentė: Jolita Ramanauskienė
Gynimo komisija: J. Mačerinskas, E. Kazlauskienė, T. Bilevičienė

Temas pasirinkome dar trečiojo kurso pradžioje ir (daugelis) susiderinome su kursiniais darbais, kad nereiktų dukart pradėti nuo nulio. Žinoma, pats darbo rašymas prasidėjo šiemet vasario-kovo mėnesiais, o kai kurie neskubėjo pradėti ir uždelsė iki balandžio. Čia jau kaip kam patinka. Pats berods pradėjau rašyti vasario pabaigoje ir po mėnesio turėjau jau 2/3 darbo, bet paskui aptingau ir darbą vis tiek (nors ir neskubant) rašiau beveik iki duoto laiko pabaigos.

Darbo rašymas visiems buvo skirtingas ne tik dėl rašymo pradžios laiko. Viskas ženkliai priklausė nuo turimų vadovų, kuriuos kai kuriems vėliau teko netgi keistis. Buvo padedančių vadovų, buvo vadovų, kuriems ant darbų visiškai nusispjauti, buvo vadovų su pastovia nuomone, buvo ir tokių, kurių reikalavimai keitėsi pagal mėnulio fazes. Dėl to buvo ir nuosekliai darbą rašančių studentų, ir tokių, kurie sutikti skaitykloje tepratardavo: „Pradedu rašyti bakalaurinį. Trečią kartą“.

Baigus darbą rašyti, reikėjo jį įkelti į MOODLE sistemą, kad dėdė kompiuteris duomenų bazėse patikrintų, ar tik mes nesame niekšingi plagiatoriai. Žinoma, nebūčiau aš, jei nebūčiau įkėlęs savo darbo į tinklaraštį ir taip leidęs Google paieškai jį suindeksuoti. Deja, MOODLE (kaip ir kitos MRU naudojamos neįtikėtino kreivumo sistemos) buvo dažniau užlūžusi nei veikė, todėl tikriausiai taip niekas mano darbo ir nepatikrino, ir nepaskelbė, kad viską pavogiau nuo kažkokio Manto Malciaus be č. O gaila.

Be to, baigus rašyti darbus, juos turėjo pasirašyti vadovai. Buvo tokių vadovų, kurie įdėmiai perskaitė ir davė paskutines pastabas, buvo gi ir tokių, kurie tepalinkėjo sėkmės gynime darbo nė neskaitę.

Atėjo laikas recenzijoms. Vėlgi, buvo tokių šaunuolių kaip mano recenzentė, kuri ne tik recenzavo visus katedros darbus, bet ir parašė išsamias recenzijas. Bet buvo ir tokių, kurių recenzijas paskaičius, buvo sunku patikėti, kad darbas buvo perskaitytas.

Gynimai. Gynimai pas mus labai priklauso nuo katedrų. Vienose komisijas sudaro tuo metu laiko turintys dėstytojai, kitose – geriausi katedros mokslininkai. Vienose su purvais sumaišomi net patys geriausi studentai, kitose 9-10 gauna ir per porą savaičių darbą parašiusieji. Niekam ne paslaptis, kad labiausiai kenčia Bankininkystės katedra. Taip pat neatsilieka Verslo ekonomikos katedra, bet čia labai priklauso nuo to, kokia komisija susirenka.

Gynimas. Pasisekė. Pakliuvau pas tą komisiją, kuri gėdos nepadarytų net minėtai Bankininkystės katedrai. Dar prieš man ginantis pasklido nepatikslinta informacija, kad katedra prastokai sutaria su mano vadovu. Nors vadovas tai neigė, bet iš komisijos elgesio buvo akivaizdu, kad santykiai nėra idealūs. Be abejo, visiškai atsitiktinai beveik visi (gal kokie 4-5) J. Vijeikio studentai gynėsi būtent mano pogrupyje. Ir žinoma, visiškai atsitiktinai atsitiko taip, kad visi J. Vijeikio studentai parašė prastesnius darbus už kitus ir sulaukė gerokai daugiau dėmesio iš pirmųjų dviejų komisijos narių. O bandymai atsakyti į komisijos klausimus dažnai priminė štai šį video:

Nieko. Apsigyniau. Septynetas – tikriausiai prastesnis įvertinimas nei 90% kurso rezultatų, bet apsigyniau. Kaltų dėl to irgi neverta ieškoti, nes darbe trūkumų buvo. Gal daugiau formalių nei esminių, bet buvo. Ir jei jau komisija tiek parašė, tai tikiuosi, kad būtent tiek ir buvau vertas, ir jokios subjektyvios priežastys sprendimui įtakos neturėjo.

Beje, komisijos pirmininkė E. Kazlauskienė mane išvadino Malčiumi. Dukart. Visi tinklaraštininkai ir pažįstami žino, kad tai vienas iš didžiausių įmanomų įžeidimo būdų, už kuriuos jau ne vienas žmogus yra užsitraukęs mano rūstybę visam gyvenimui, nes tai yra absoliučiai neatleistina.

Tiesa, nelabai suprantu, kodėl MRU praktikuojamos tokios situacijos, kai gynimo komisija vertina studentų darbus, kurių vadovai yra komisijos nariai. Nejaugi tai nėra gerokai per subjektyvu? Ar neturėtų komisijos nariai bent nusišalinti vertinant jų studentų darbus? Juk per teisininkų baigiamuosius egzaminus užtikrinamas visiškas anonimiškumas, kodėl nieko panašaus nedaroma per bakalauro gynimus?

Reiktų dar padėkoti katedros referentui V. Pateckui. Visų apklaustų pažįstamų nuomone, jis yra geriausias fakulteto referentas, apie kurį kitoms katedroms tik pasvajoti.

Viskas. Ketveri metai universitete baigti. Aštuoni įrašai parašyti. Visgi serija gana ilga ir verta apibendrinamojo įrašo apie tai, kas pakeldavo nuotaiką ir vesdavo į neviltį, apie tai, kas buvo gera ir bloga. Laukite.

MRU Finansų ekonomika. VII semestras

Praktika (privaloma)

Ketvirtas kursas prasidėjo kiek neįprastai, nebuvo nei manęs, nei paskaitų. Iki spalio 24 d. buvo skirtas laikas praktikai atlikti. Pats iš JAV grįžau rugsėjo pabaigoje, taigi nieko, neskaitant laiko, nepraradau. Tiesiog reikėjo pagreitintu būdu susirasti praktikos vietą. Jos pradėjau ieškoti dar būdamas JAV, bet užklausos baigdavosi arba tyla, arba atsakymu, kad neturi laiko studentams. Panaši situacija buvo ir grįžus namo. Štai jums ir nemokama darbo jėga. Aišku, šį reikalą apsunkino ir tai, kad MRU neleidžia atlikti praktikos, kur nori – praktikos vieta privalo būti susijusi su bakalauro baigiamojo darbo tema. Taip, neva, palengvinamas gyvenimas studentams, kad jie galėtų pasirinkti sau reikalingų duomenų. O galų gale visgi gaunasi taip, kad MRU apriboja praktikos atlikimo vietą, bet nė piršto nejudina, kad padėtų ją susirasti. Ačiū. Visa tai reiškia, kad pasirinkus „netinkamą“ bakalauro darbo temą be pažįstamų sunku susirasti netgi neapmokamą praktikos vietą (išvada padaryta pasidomėjus studijų draugų atsiliepimais, neskaitant praktikos vietų, kur esminę darbo dalį užima kavos gaminimas).

Praktikos vieta privalo būti susijusi su bakalauro darbo tema, trunka du mėnesius, sudaroma pasirašius trišalę sutartį ir su praktikos vadovu (paprastai bakalauro darbo vadovu) suderinus uždavinius. Praktikos atlikimą būtina atsiskaityti iki septinto semestro pabaigos, pateikiant vadovui praktikos vietos atsakingo asmens ir savo atlikto darbo ataskaitą.

Finansų valdymas (privalomas)

Paskaitos: G. Černius. Kursas suskirstytas į tris dalis: asmeniniai, įmonės ir valstybės finansai. Visas tris dalis jau turėjome kaip atskirus dalykus, taigi čia jau buvo daugiau priminimas ir apibendrinimas, labai geras ir profesionalus apibendrinimas. Nėra ko stebėtis, kai žinias perteikia gilią praktinę patirtį turintis žmogus. Toli gražu ne kiekvienas dėstytojas susikviečia pilną auditoriją studentų ir sugeba, įdomiai aiškindamas ir analizuodamas, išlaikyti jų dėmesį visą paskaitą. Tenka pripažinti, paskaitos buvo tikrai įdomios, ypač antroji kurso pusė. O ir pats požiūris į studentus – neįprasta anomalija, tikriausiai pirmas dėstytojas per ketverius metus viešai paprašęs išsakyti nuomonę apie dėstymo kokybę ir tai, ką reiktų keisti. Per ketverius metus analizuodamas šiuos savo įrašus ir diskutuodamas su mokslo draugais, baigiu susidaryti idealaus dėstytojo ir jo požiūrio į studijas ir studentus portretą. Panašu, kad universitete radau tą portretą geriausiai atitinkantį žmogų.

Seminarai: B. Černiuvienė, G. Černius. Berods susidūrėme su trečiąja šeima per ketverius metus. Ir trečią kartą pasiteisino taisyklė, kad abi šeimos puses tenka vertinti vienodai, šiuo atveju – gerai. Tik įdomu, kuri lietuvių liaudies mintis dėstytojams (bendrai paėmus) tinka: Ar „su kuo sutapsi, tuo ir pats patapsi“, ar „toks tokį suranda“. Gal vis tik antrasis.

O grįžtant prie seminarų, daugiausiai dirbome su B. Černiuviene. Pagrindą sudarė uždavinių sprendimas ir diskusijos. Ir vėl įdomu, senokai buvo tokie laikai, kai namų darbus su malonumu dariau, ir – iš viso dariau… šito gal nederėjo sakyt.

Paskaitų efektyvumo lygis: labai aukštas

Atsiskaitymai: koliokviumas (uždavinys ir testas, trūko laiko) ir egzaminas (8 balai, vėlgi uždavinys ir teorinė dalis, tik laiko jau buvo pakankamai).

Nusirašinėjimas: per koliokviumą – gana akylai prižiūrima, sunkiai galimas. Per egzaminą – beveik nekontroliuojamas.

Finansinių investicijų valdymas (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitas ir seminarus vedė L. Vasiliauskienė. Kursas prasidėjo įdomiomis paskaitomis, atrodė, kad bus viskas gerai. Bet palaipsniui dėstytojos entuziazmas kažkur dingo, o paskaitų ciklas baigėsi seminarų atsiskaitymais paskaitų metu. Kažkoks chaosas. Seminarai vėlgi nuvylė, standartinis „Laba diena, pranešimai, viso gero“ tipas.

Žiūriu dabar į dalyko pavadinimą ir sunkiai susigaudau, apie ką jis buvo ir ką mes išmokom. Buvo tarptautinių finansų, buvo muitinės teisės, buvo investicijų, buvo ir kitų anksčiau turėtų dalykų nuotrupos. Jokio susisteminimo negaliu įžvelgti, kažkas gerokai per padrika.

Paskaitų efektyvumo lygis: iš pradžių buvo aukštas, bet vėliau krito iki patenkinamo.

Atsiskaitymai: koliokviumas, beprasmis projektinis darbas su pristatymu ir nedidelis egzaminas.

Nusirašinėjimas: per koliokviumą – galimas, o per egzaminą irgi galimas, bet gerokai apsunkintas, nes jį prižiūrėjo prof. I. Mačerinskienė.

Monetarinis reguliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitas ir seminarus vedė Jusif Seiranov. Susidariau įspūdį, kad tai žmogus su labai geromis teorinėmis žiniomis, vargu, ar kiekvienas mūsų dėstytojas „iš galvos“ sugebėtų vesti monetarinės teorijos paskaitas. Visgi ta sausa teorija daro savo – paskaitos gana nuobodžios. O ir dėstytojas berods jaučiasi nelabai jaukiai prieš auditoriją. Sunku kažką vertinti, nes žmogus nori perteikti žinias, bet jam akivaizdžiai sunku.

Seminarai standartiškai skirti pranešimams (gerai, kad ne ilgiems), šiek tiek situaciją taisė retkarčiais pasitaikančios diskusijos.

Paskaitų efektyvumo lygis: patenkinamas

Atsiskaitymai: lengvas koliokviumas iš atvirų klausimų ir sunkokas testinis egzaminas.

Nusirašinėjimas masinis ir per koliokviumą, ir per egzaminą.

Summa summarum

Dar vienas eilinis, niekuo per daug iš kitų neišsiskiriantis semestras. Beje, priešpaskutinis. Liko dar vienas, su bakalauro baigiamuoju darbu (kviečiu visus buvusius dėstytojus į gynimą, paskutinė proga atsikeršyti) ir dar vienu M. Laurinaičio dėstomu dalyku, gal pagaliau pavyks ir apie jį ką nors blogo parašyti.

MRU Finansų ekonomika. VI semestras

Trečias kursas eina į pabaigą, studijų kokybės pagerėjimas neužfiksuotas. Visi tai žino, bet niekas nieko nedaro. Aš irgi nedarau, bet paburbėt eilinį kartą neatsisakau. Kadangi artėja vasara, ir abiturientai galvos apie aukštąsias mokyklas, tai dabar jau ras 75% informacijos apie tai, kas gi jų laukia įstojus į MRU Finansų ekonomiką.

O štai kas jų laukia, jei išstudijuos iki šeštojo semestro. Kaip visada subjektyviai objektyvi mano ataskaita. Be to, nuo šio semestro įvedamas dar vienas kriterijus paskaitų (ne seminarų) kokybei matuoti: ar išklausęs paskaitų ciklą ir papildomai dar nesimokęs, Mantas Malcius jaučiasi ką nors žinąs.

Finansų analizė ir vidinis auditas (privalomas)

Truputį nesupratau (nebe pirmą kartą), kodėl susiję dalykai nedėstomi paeiliui, o daroma bent vieno semestro pertrauka. Šiuo atveju praėjusį pavasarį turėjome Buhalterinę apskaitą. Per metus kiek prisimiršo informacija, kurios dabar vėl prireikė.

Pasisekė bent jau tiek, kad šitą dalyką vėl dėstė J. Bikienė. Žinojome, kad neapvils, ir neapvylė. Tai dėstytoja, kuri turi pedagoginių sugebėjimų ir sugeba juos išnaudoti. Moka pateikti koncentruotą informaciją ir ją maksimaliai išaiškinti. Žino, kada laikas išsklaidyti monotoniją ir pasakyti kokį nors juoką su ironijos priemaišomis. Dėstytoja, kurios paskaitų malonu klausyt. Be to, dėstytoja man patiko ir kaip eilinis žmogus, nes stengiasi neatsiriboti ir palaikyti santykį su studentais. Visai smagu, kai sėdi kur nors universitete, darai su kompiuteriu kokį darbą, o dėstytoja prieina ir sušunka „Malciau, ką čia darote“. Iš karto nuotaiką pataiso.

Ką per šitą dalyką mokėmės, tikriausiai aišku iš pavadinimo, taigi nėra čia prasmės per daug plėstis.

Per seminarus vėlgi dirbome su ta pačia dėstytoja, gilinomės į paskaitų medžiagą ir sprendėme įvairius uždavinius. Bet, jei aš gerai supratau, buvo numušinėjami balai už prastą lankomumą (prieš ką aš esu kategoriškai prieš).

Paskaitų efektyvumo lygis: Labai aukštas

Atsiskaitymai: Koliokviumas (atviri, uždari klausimai ir uždaviniai), Mažas rašto darbas (priskirčiau beprasmių kategorijai, bet vėliau buvo aptartas per seminarus, taigi tarkime, kad prasmingas), Egzaminas (5 atviri, 5 uždari, 5 uždaviniai).

Nusirašinėjimas: Per seminarus – masinis. Per egzaminą – masinis.

Finansų rinkų ir institucijų veikla (privalomas)

Paskaitos. Dėstytojas G. Košys kaskart į jas vėluodavo bent 20 minučių, kas mums nelabai patikdavo. Vėliau mažiau nei 20 min netgi nebelaikydavome vėlavimu. Dėstytojas laikėsi neutralios pozicijos (atėjau – pašnekėjau – išėjau), dėl to paskaitos buvo pernelyg monotoniškos ir sunkiai įsimenamos. Visgi tenka pripažinti, jog gerai išmano tai, ką dėsto, nes kalba be jokių papildomų popierių. Dar būtų galima paminėti, jog šiek tiek susipykęs su lietuvių kalba, nes tiek skaidrėse, tiek atsiskaitymų užduotyse būdavo pilna rašybos, skyrybos klaidų, praleistų žodžių, sunkiai suprantamų sakinių formuluočių ir kitų problemų, tai pastebėjau nebe aš vienas, bet didžioji kurso dalis.

Seminarai. Vėl dėstytojas G. Preidys, dėl kurio paskaitų kokybės praėjusį semestrą keikiausi. Šį sykį situacija kiek geresnė, nes žmogus akivaizdžiai geriau išmano apie šį dalyką, ypač apie investicijas, nes kartais net gana išsamiai ir įdomiai pakalbėdavo. Visgi buvo kiek keista, kad pats praktiškai neinvestuoja. Iš pradžių netgi pagalvojau, kad seminarai bus gana neblogi, bet paaiškėjo forma „laba diena, pristatymai, viso gero“, ir teko savo viltis palaidoti.

Paskaitų efektyvumo lygis: Patenkinamas

Atsiskaitymai: Du pranešimai per seminarus, koliokviumas (sunkokas testas) iš 30(?) klausimų ir sunkus egzaminas iš 50 testinių klausimų (tarp jų nemažai uždavinių).

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, per koliokviumą nesunkiai nusirašoma nuo kaimyno, nors ir gana akylai prižiūrint, o per egzaminą sunkiai, bet norint irgi įmanomas.

Įvadas į praktiką (įskaita) (privalomas)

Aha, skamba kaip fiktyvus dalykas, sukurtas vien tam, kad būtų studijų kreditus užpildyt.

Paskaitos. Aplinkos dar nesugadintas dėstytojas M.Laužikas. Vienas iš tų kelių žmonių universitete, kuriam dar rūpi (tikrai rūpi!), kad studentai kažką iš jo gautų. Matosi, kad padėtų savo studentams, kad ir kas nutiktų. Kaip asmenybė, labai panašus į Marių Laurinaitį, taip pat yra labai gerai įvaldęs greitakalbę ir kalbėjimą be sustojimo, tikrai žodžio kišenėje per paskaitas neieško.

Tikriausiai žmonėms įdomu, kas dėstoma per tokias paskaitas? Ogi kiek pavėluotai(?) aiškinama, kaip rašyti rašto darbus, formuluoti tikslą, problemą, uždavinius ir pan., kaip pasiruošti studijų praktikai, bakalauro darbo rašymui ir gynimui.

Seminarus vedė docentė T. Bilevičienė. Jaučiasi, kad žmogus su ilgamete patirtimi, taigi nelabai turiu teisės, ką blogo pasakyt. Per seminarus darėme tą patį, ką ir per paskaitas, tik gal kiek daugiau iš praktinės pusės.

Paskaitų efektyvumo lygis: Aukštas (nors sunku vertint dėl specifinio dalyko)

Atsiskaitymai: įvairūs praktiniai darbai per seminarus

Nusirašinėjimas: nebuvo ką, nei per seminarus, nei per paskaitas.

Kreditai ir bankai (privalomas)

Paskaitos. Docentas E. Freitakas vėlgi priskirtinas prie neutralių ir monotoniškai kalbančių dėstytojų. Iš tikrųjų net nelabai turiu ką daugiau pasakyti, tai pasinaudosiu teise patylėti.

Seminarai. O apie lektorę M.Vaičiulionienę šį tą turiu pasakyti. Dėstytoja standartiškai pasirinko formą „Laba diena, Pristatymai, Viso gero“, taigi nieko nedarė, absoliučiai nieko. Pranešimų temoms pasibaigus, tiesiog būdavome paleidžiami iš seminarų. Nuomonės nepagerina ir vienas seminaras, į kurį atėjęs išgirdau, kad žadėtos diskusijos nebus, nes dėstytoja nepasiruošė. Atsiprašau, bet, kaip žmogus gali kažką dėstyt, jei negali vesti seminaro savo dėstomo dalyko tema, jei nėra iš anksto pasiruošęs?

Paskaitų efektyvumo lygis: Patenkinamas

Atsiskaitymai: Du pranešimai, nesunkūs testiniai koliokviumas ir egzaminas.

Nusirašinėjimas: Per koliokviumą su dėstytojos pritarimu. Per egzaminą nepatogus, bet tikriausiai įmanomas nuo žemiau sėdinčių studentų.

Kursinis darbas (privalomas)

Taigi taigi, kaipgis. Sulaukėme trečiojo kurso, taigi gavome ir teisę rinktis kursinio temą. Kad nereiktų dvigubai vargti, dauguma derinomės kursinio temas prie jau anksčiau pasirinktų bakalauro temų.

Kursinį rašiau pas jau pažįstamą dėstytoją N. Markevičių tema „Lietuvos eksporto pobūdis ir struktūra dabartinėmis sąlygomis“. Mažai bendrauti šį kartą teko, tai sunku plačiau rašyti, tiesiog paprastas ir malonus žmogus. Prieš rašydamas kursinį, susitikau su dėstytoju, gavau nurodymus, kas turėtų būti parašyta, ir per savaitę parašiau kasdien rimtai prisėsdamas. Po ilgokos pertraukos studijų knygelėj vėl skaičius „10“ atsirado.

Rinkos tyrimai (privalomas)

Kažkoks aukštosios matematikos, marketingo ir ekonometrijos hibridas. Vėlgi minėtieji dalykai seniai praeiti ir beveik užmiršti.

Paskaitas vedė profesorė V.Rudzkienė. Labai jautėsi, kad mokslinis laipsnis ne veltui suteiktas, matosi, kad žinios neapsiriboja siaura dėstoma sritimi. Visgi paskaitas aš sunkiai virškinau, gal tiesiog per durnas esu? Tikriausiai taip, nes auditorijoje buvo vienas kitas ir kažką suprantantis. Tiesą sakant, daug kas buvo jau girdėta per Ekonometrijos dalyką, taigi pagrindus turėjome. Per paskaitas už atsakymus į klausimus buvo dalijami papildomi balai prie egzamino. Mintis nėra itin bloga, bet tas dalijimas buvo masinis, o balo verti klausimai kartais neturėjo nieko bendro su dėstomu dalyku, o tai jau nebelabai toleruotina iš mano pusės.

Seminarai. Trololo. Pirmą kartą per trejus metus turėjome atvirai trolinantį dėstytoją A.Kanopką. Patiko man jo humoro jausmas ir požiūris į gyvenimą. Visgi seminarus vesdamas nepersistengė ir stiprokai vėluodavo. Aišku, vienintelė semestro užduotis buvo parengti projektinį rinkos tyrimų darbą (apklausa, duomenų sutvarkymas, analizė su SPSS programa ir gautų skaičiavimų apibendrinimas), taigi sunku dėstytojo darbą vertinti. Būtų įdomu pažiūrėti, kaip jis vestų paprastus seminarus.

Paskaitų efektyvumo lygis: Patenkinamas

Atsiskaitymai: Projektinis darbas ir ne pats lengviausias testinis egzaminas

Nusirašinėjimas: Per seminarus nebuvo ką. Per egzaminą nepastebėjau, bet gal buvo sąlygos.

Rizikos valdymas (privalomas)

Paskaitos. Lektorius M. Lukoševičius irgi mėgdavo pavėluoti, bet likusį laiką stengdavosi atidirbti. Skaitė paskaitas be jokių popierių, taigi neabejotinai supranta, ką kalba. Bandydavo monotoniją išsklaidyti pašmaikštavimais (kiek priminė buvusio dėstytojo A. Kaučiko būdą), bet vis tiek dar kažko trūko. Dar jaunas, neabejoju, kad ateityje išvystys savo dėstymo metodus.

Labai maloniai nustebino dėstytojo požiūris į egzaminą. Susodinimas į kas antrą eilę, kas trečią kėdę, minimizuotas laikas pačiam egzamino rašymui, rekomendavimas net galvos nepakelti egzamino metu ir akyla priežiūra. Teko girdėt, kad net visą laiką su iPhone atsiskaitymus rašantys piliečiai šį kartą nedrįso jo išsitraukti. Per trejus metus buvau susidaręs nuomonę, kad vienas dėstytojas neturi jokių galimybių prižiūrėti pusę kurso per egzaminą, bet pasirodo, kad tai visgi įmanoma.

Seminarai. Docentas R. Urniežius buvo dar vienas žmogus su neįprastu stiliumi ir tiesmuku humoro jausmu. Čia vienintelis atvejis, kai iš tikrųjų buvo labai gaila dėl seminarų formos „Laba diena, Pranešimai, Viso gero“, nes dėstytojas tikrai turėjo, ką pasakyti. Įtariu, kad jo vedamos paskaitos būtų žymiai praktiškesnės už seminarus. Gretinčiau šį dėstytoją su visų gerai žinomu R. Jasinavičiumi: panašus amžius, panaši patirtis versle, gal netgi panašus humoro jausmas, abu turi, ką pasakyti ne tik iš teorinės, bet ir iš praktinės pusės, ir abu geranoriškai nusiteikę studentų atžvilgiu. Dėstytojas netgi prisipažino žinąs apie šį tinklaraštį.

Paskaitų efektyvumo lygis: Aukštas

Atsiskaitymai: Referatas, Egzaminas (jei gerai pamenu 15 atvirų klausimų ir 40min, laiko šiek tiek trūko, bet realiai įmanoma spėti)

Nusirašinėjimas: Per seminarus nebuvo ką, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Apibendrinimas ir naujovės

Kadangi yra nemažai apie šį tinklaraštį žinančių dėstytojų, o aš esu šioks toks nusirašinėjimo priešininkas, tai noriu pastebėti, kad dėl dėstytojų tingumo kilo nauja sukčiavimo banga. Esmė paprasta, anksčiau laikę egzaminą (pvz., neakivaizdininkai ar išankstinės sesijos atveju) asmenys su telefonu nufotografuoja užduoties lapus, o nuotraukos prieš atsiskaitymus plinta tarp kitų studentų (dėl nevisiškai tobulo platinimo kopijos pasiekia ne visus, bet tikriausiai bent pusė žmonių užduotis gauna). Jeigu dėstytojai atidirbtų už savo atlyginimus ir paruoštų skirtingas užduotis, šitos problemos neturėtume. O dabar jau kartais paaiškėja, kad kai kurie dėstytojai tas pačias užduotis dalija kasmet nė kiek nekeisdami. Šį kartą neįvardinsiu, kur problema pasireiškė, bet turėkite omenyje, kad ji egzistuoja.

Pagal studijų planą tikėjomės įdomiausio semestro per visus trejus metus. Deja, gavome tą patį, kaip ir visada. Dėstytojų pasyvumas „atmušinėja“ visus užeinančius norus pasimokyt. Užeina, pasėdi skaitykloj bent savaitę namo grįždamas tik pamiegot, parašai kokį darbą, galėtum ir toliau laikyt tempą, bet „atmuša“, tikrai „atmuša“. Gal pavyks kitais metais kaip nors persilaužt, nes progresas šioks toks yra.

Naujovių nelabai ir yra, tik viena. Po metų pertraukos vėl pradėjom pastoviai vaikščiot į MRU sporto salę, truputį kaulus prajudint. Reikia pasinaudot, kol dar studentai esam ir nereikia jokių papildomų mokesčių mokėt.

Kol kas tiek, laukia ketvirtas kursas, kuris dėl praktikos ir bakalauro darbo bus jau visiškai kitoks. Žiūrėsim, gal reikalai pagerės nors kiek.

Priminimas tiems, kurie galvoja, kad VU Ekonomika yra gėris, o MRU Ekonomika yra niekam tikusi: ir ten, ir ten dėstytojai beveik tie patys. Vien dėl to, kad niekas problemų nekelia į viešumą, dar nereiškia, kad ten jų nėra.

MRU Finansų ekonomika. V semestras

Nuotraukos autorė Justina Pelikšaitė

Dar vienas iššvaistytas semestras, o studijų kokybėje jokio pagerėjimo nesimato, netgi sakyčiau, kad šitas buvo silpnesnis už ketvirtą. Bet apie tai kiek vėliau. Pagaliau sulaukiau pirmojo aprašymu nepatenkinto dėstytojo, prašė ištrint, bet sutikau tik papildyti aprašymą, kad atrodytų objektyviau, nes buvau kiek per siaurai pažiūrėjęs. Be to, buvo užklydęs ir dekanas S. Norvaišas, kuris nepatingėjo ir pradėjo viešą diskusiją, malonu matyti tokias iniciatyvas, žymiai smagiau kalbėti viešai negu el. paštu ar kitais privačiais kanalais. O dabar šiokia tokia analizė, kurios ateities kartos tikrai ieškos, bent jau sprendžiant iš Google Analytics duomenų.

Regionų ekonomikos analizė ir planavimas (privalomas)

Paskaitas vedė profesorius A. Makštutis. Žmogus praktikas, viską labai protingai šnekėjo, tikrai nieko negaliu prikišti dėl pačių paskaitų ir kompetencijos, tikrai puikiai išmano tai, ką kalba. Visgi kalba taip protingai, kad mūsų kvailos galvos nelabai suvirškina. Įtariu, kad reiktų kažkokių vadybos pagrindų prieš šitą kursą, nes tikrai sunkoka viską suprast. Vykdė lankomumo žymėjimą, dėl kurio šį semestrą susidariau tvirtą nuomonę, jog tai daro žymiai daugiau žalos negu naudos (planuoju artimiausiu metu dar vieną įrašą parašyti, tai viską išdėstysiu plačiau dėl to), nes visi sueina, pliurpia ir trukdo tiems, kurie gal pabandytų ir ką nors išmokti. Nors dėstytojas nuolat kartojo, kad yra Karo akademijos profesorius, taip ir likom nesupratę, kodėl auditorijoj neįvedė tvarkos. Dar kiek nustebino atsisakymas duoti paskaitų skaidres argumentuojant, kad tai yra dėstytojo autorinis darbas, už kurį niekas nemoka. Bet čia jau jo asmeninis sprendimas.

Seminarus vedė neseniai į MRU priimtas dėstytojas V. Matutis. Nieko čia blogo nebūtų, bet per visą semestrą susidariau tokią nuomonę, kad šis dalykas dėstytojui nelabai tinka, ir man kilo nemažai abejonių dėl kompetencijos. Pasikapsčius po internetus, surastas VPU Ekonomikos bakalauras irgi nuomonės nepagerino. Per seminarus dėstytojas pasirinko standartinę formą „jūs kalbat – aš tyliu“, kuri reiškė, jog mes darom pristatymus, o dėstytojas tik šiaip ateina ir pasėdi. Ne gana to, kas antrą savaitę dėstytojas iš viso nusprendė seminarų nevykdyti, o ir į tuos likusius atvykdavo gerokai pavėlavęs. Šiaip paprastas žmogus, kas antrame sakinyje bando pajuokauti ir pats pradeda krizenti – nepykit, bet norėčiau matyti kiek rimtesnį dėstytojo požiūrį. Be to, buvo žymimas lankomumas, per paskutinį atsiskaitymą iš anksto neįspėjus, dėstytojas iš galutinio  kaupiamojo balo atiminėjo po 0-0,5 balo už kiekvieną praleistą seminarą (pagal nuotaiką). Pridėti prie kaupiamojo už lankomumą – aš dar suprasčiau – bet neįspėjus atiminėti, nesuteikiant galimybės atsiskaityti – kažkokia nesąmonė. Dar ne gana to, vėl prisiminėm „tarybinį stovėjimą eilėje prie dešrų“, nes dėstytojas nesugebėjo apsiskaičiuoti laiko ir tinkamai priimti rašto darbus, dėl ko dalis žmonių nespėjo atsiskaityti per seminarą (1,5h), kitą dieną nespėjo atsiskaityti per paskaitą (1,5h) ir, jei gerai pamenu, dar bent 3 valandas pralaukėm eilėj per budėjimą. Trūko, tikrai trūko nors menkiausią vertę turinčių seminarų, gal būtume nors kiek paskaitų medžiagą įsisavinę.

Atsiskaitymai. 3 balai už nesunkų labai diskutuotinų reikalavimų rašto darbą, 2 balai už seminarų lankomumą ir beprasmį pranešimą, 5 balai už itin sunkų testinės formos egzaminą.

Nusirašinėjimas. Per seminarus nebuvo ką, o per egzaminą aš priekyje sėdėjau, bet vėliau paaiškėjo, kad auditorijos gilumoje vyko darbas grupėse.

Valstybės finansai (privalomas)

Paskaitas ir seminarus vedė lektorė R. Tatol. Gal be itin didelio užsidegimo, gal kiek per daug diktuodama sausą informaciją per paskaitas, bet tai buvo viena geresnių šio semestro dėstytojų. Per seminarus irgi šiek tiek bandė mus pajudinti, kad nors kiek pasimokytumėm. Klausinėjo kiekvieną seminarą pagal iš anksto duotą planą. Už praleistus seminarus reikėjo atsiskaityti. Gal tik bendrą vaizdą kiek sugadino vienas beprasmis pranešimas.

Atsiskaitymai. Jei gerai atsimenu, buvo taip: 2 netikėti patikrinimai raštu iš tos dienos seminaro medžiagos, 2 rašto darbeliai iš kelių seminarų, vienas testinis koliukviumas ir viena beprasmė prezentacija už vieną balą. Per egzaminą buvo normalaus lygio testas už 6 balus.

Nusirašinėjimas. Pagaliau. Pirmą kartą per trejus metus kažkas ėmėsi gaudyti nusirašinėtojus, tiek per seminarų atsiskaitymus, tiek per egzaminą. Visiškai nusirašinėjimo nesunaikino, bet stipriai pristabdė. Per egzaminą netgi išskirstė visus į du srautus, kad susodintų padoriais atstumais. Pagarba.

Tarptautiniai finansai (privalomas)

Paskaitas vedė lektorius G. Preidys. Nežinau, kokio lygio yra dėstytojo žinios, bet paskaitų jis vesti nesugeba, visiškai nesugeba. Tai buvo laaabai blogai. Į paskaitas atvyksta paprastai stipriai pavėlavęs, užbaigia paskaitas anksčiau laiko, sunkiai surezga sakinius. Dažniausiai tiesiog skaito iš savo nešiojamojo kompiuterio ir mums savais žodžiai perpasakoja. Ne gana to, per paskaitas ir prieš egzaminą užsiėmė rinkimine agitacija, nors tai universitete yra griežtai draudžiama. Kadangi apie geriausius ir blogiausius dėstytojus paprastai pasikapstau giliau, tai paaiškėjo, kad anksčiau subankrutavo dėstytojo vadovaujamas bankas „Litimpeks“. Čia šiaip.

Per seminarus tragišką paskaitų kokybę gana sėkmingai taisė docentas E. Bikas. Iš viso beveik pirmas ekonomikos dalyko dėstytojas, kuris per seminarus vykdė atvirą diskusiją, skatinančią mąstyti, žiūrėti, kokią įtaką koks nors faktas padaro kitiems, kokia vyksta įvykių grandinė. Labai gražiai pasimatė, kas kažką supranta, o kas tik sugeba paskaityti ir įsikalti į galvą (nors nė tiek kai kurie nesugebam). Tikrai negaliu nieko prikišti, net ir to, kad turėjau vieną kaupiamąjį balą iš keturių. DUOKIT DAUGIAU TOKIO LYGIO DĖSTYTOJŲ!!! Gal dar ne vėlu…

O apie G. Preidį aš dar nebaigiau. Kadangi pas dėstytoją E. Biką beveik visi turėjom 1/4 kaupiamojo, paskaitų dėstytojas pasiūlė tiesiog parašyti referatą pasirinkta tema ir pasikelti balą iki 4/4. Kas čia yra? Visų pirma, tai akivaizdi nepagarba seminarų dėstytojui ir jo studentų įvertinimui. Visų antra, iškraipomas žinių įvertinimas. Visų trečia, kodėl silpnas paskaitų dėstytojas gali kelti balus studentams? Arba tiesiog iš geros širdies, arba siekiant užtildyti studentus, kad neprasidėtų pasipiktinimai dėl prastų galutinių rezultatų, ir niekas neieškotų kaltų. Visa bėda, kad manęs tokie dalykai neveikia. Nerašiau referato iš principo, nors kabėjau ant skolos ribos. Be to, atnešę referatą, gavo ne tris žadėtus balus, o tik du. Čia irgi – šiaip.

Atsiskaitymai. Vienas balas už pranešimą/analizę pasirinkta tema ir trys už aktyvumą seminare. Šeši balai už nesunkų testo formos egzaminą.

Nusirašinėjimas. Per seminarus nebuvo ką, o per egzaminą visi juodai nusirašinėjo vieni nuo kitų.

Muitinės teisė (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitas ir seminarus vedė K. D. Povilauskienė. Net nežinau, nuo ko čia pradėt. Labai specifinio charakterio dėstytoja, kiek per arogantiška, labai nemėgstanti, jei kas ginčijasi ar elgiasi, kaip jai nepatinka. Dėl dėstytojos būdo praktiškai niekas nepasirinko šio dalyko. Man dėstytojų charakteriai mažiausiai rūpi, labiau domina jų žinios ir sugebėjimas jas perteikti. O dėl šių dalykų tikrai nelabai galiu ką prikišti. Per paskaitas dėstytoja papildavo labai daug informacijos, sunkiai spėdavome ranka konspektuotis (o prieš egzaminą sunkiai savo raštą įskaičiau). Kursas gana platus, lengvai įsisavinamas ir užlopantis dalį ankstesnių žinių spragų. Jei jau pradėjote galvoti, kokį rašysite kursinį ir bakalaurinį darbą, ir tema susijusi su tarptautine prekyba, muitine, rizikos valdymu ir pan., šis dalykas tikrai nepakenks. Deja, per seminarus irgi buvo laikomasi principo „jūs kalbat – aš klausau“, vėl beprasmiai pranešimai (3 pranešimai – 1 balas prie egzamino). Visgi paskaitos viską stipriai atpirko, ir žinių užteko.

Jeigu planuojate mokytis šį dalyką pas šią dėstytoją, tai pradėkite mokytis du sakinius mintinai, nes kitaip neišgyvensit: „Europos Tarybos reglamentas 2913/92, nustatantis „Bendrijos muitinės kodeksą“ ir „Muitinė – tai už muitų teisės aktų įgyvendinimą atsakingų įstaigų visuma“.

Atsiskaitymai: 3-5 pranešimai per seminarus ir egzaminas iš dviejų ne pačių lengviausių atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, o per egzaminą sąlygos lyg ir buvo, bet dėstytoja kažkokias būdais gana akylai stebėjo ir gaudė. Tai irgi verta pagarbos.

Mokesčių institucijų veikla (alternatyviai pasirenkamas)

Klausykit, kažkas kažkokį grybą supjovė kurdamas programą, nes jau prasidėjo tas pats per tą patį. Pernai „Finansų teisė“, šiemet dalinai „Valstybės finansai“, dalinai „Muitinės teisė“, stipriai „Mokesčių teisė ir administravimas“ (kurio nebeėmiau) ir „Mokesčių institucijų veikla“ yra apie tą patį. Vieną iš jų akivaizdžiai reikia panaikinti.

Šio dalyko paskaitas ir seminarus vedė lektorius J. Čebelis. Galėčiau apibūdinti kaip žmogų, kuris „gali, bet nenori“. Nenori, nes per paskaitas nuobodžiai diktuoja nuobodžius dalykus. Gali, nes pakėlęs galvą nuo popierių, įdomiai papasakoja ką nors iš praktinės pusės apie VMI.

Seminarai vėlgi buvo standartiniai „aš klausau – jūs kalbat“. Vėl tie įgrisę pranešimai. Neįdomu.

Atsiskaitymai: vienas pranešimas, koliokviume ir egzamine po 3 atvirus klausimus, jei gerai atmenu.

Nusirašinėjimas. Priekyje sėdėjau, patvirtinti negaliu, bet sąlygos buvo. Kiek teko girdėti, kas norėjo, tas nusirašinėjo.

Draudimas (alternatyviai pasirenkamas)

Pasilikau pabaigai dėl specifinių priežasčių: dėstytoja anksčiau laiko kažkokiais būdais susirado šį tinklaraštį, prisiskaitė, susistemino ir ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad per atsiskaitymus išnyktų armonikėlės. Ar pasiteisino? Skaitykite toliau.

Paskaitas ir seminarus vedė dėstytoja A. Lezgovko. Uždedam didelį pliusą už inovacijas ir nuolatinį veiklos tobulinimą. Uždedam tą patį minusą dėl paskaitų lankomumo žymėjimo (patikėkit, tai tikrai trukdo). Uždedam pliusą, kad skaito mano tinklaraštį ir netgi ieško visokiausių atsiliepimų socialiniuose tinkluose. Uždedam laaabai didelį pliusą už tai, kad visoms grupėms suorganizavo ekskursijas į įvairias draudimo bendroves. Uždedam gana nemažą minusą už seminarų formą „jūs kalbat – aš klausau“. Minusas už visus bonusus – paskaitų lankomumas, seminarų lankomumas, aktyvumas per seminarus, nuėjimas į ekskursiją, ekskursijos įvertinimas, gal nei vienos bonusų rūšies nepamiršau? Jų per daug ir klausimas, ar iš viso reikia. Pati dėstytoja pastebėjo, kad kai kurie sukčiauja pasirašydami už draugus. Net ne tame problema, klausimas, ar tie lankomumo žymėjimai iš viso duoda kokią nors naudą, kai visi sueina ir pliurpia Facebook atsidarę. Be to, tie klausimų uždavinėjimai per seminarus – juk akivaizdžiai matosi, kad yra žmonių, kurie uždavinėja kvailus klausimus vien tam, kad užduotų ir pliusą gautų. Taip pat nemanau, kad penketą viršijantis kaupiamasis motyvuoja mokytis egzaminui. Ak taip, dar pliusas už skirtingų spalvų lapus skirstant į grupes per atsiskaitymus, geniali mintis saugantis nuo apsikeitimo.

Atsiskaitymai ir nusirašinėjimas: pranešimas, testinis koliokviumas, o per egzaminą – testas ir kryžiažodis. Kadangi dėstytoja bėgo nuo armonikų, nusprendė testų klausimus pateikti per skaidres, keisdama jas kas 45 sekundes. Man tokia forma nepriimtina, nes paprastai vieną kartą pereinu klausimus ir surašau žinomus, o vėliau grįžtu prie likusių ir prie jų kiek ilgiau sėdžiu mąstydamas. Esant tokiai testo formai, mano sistema žlugo, nes kartais pagalvoti neužtekdavo laiko. Nuo armonikų apsisaugota, bet juk vyko masinis nusirašinėjimas nuo šalia sėdinčių. O tas kryžiažodis – labai abejoju dėl jo tinkamumo egzaminui.

Matosi, kad dėstytoja nuolat ieško tinkamos veiklos formos. Gal po metų kitų pavyks viską subalansuoti. Kol kas žinių perteikimas ir atsiskaitymų tvarka vis dar turi trūkumų, nors dėstytoja puikiai išmano praktiką ir nuolat domisi naujovėmis.

Semestro naujovės

Persikrausčiau į bendrabutį. Niekas ten taip neblizga, kaip visi kalba, bet gyvenimas gana geras. Durnas buvau, kad anksčiau nėjau. Universitetas pašonėj, valgyklos pašonėj, kur sotiems pietums 3 Lt užtenka. Net bendrabutis savo valgyklą turi, joje truputį brangiau, bet vis tiek gana pigu. O ir pats bendrabutis vos 120Lt/mėn kainuoja. Ir dar patalynę duoda, kurią galima kas dvi savaites pasikeist.

Pradėjau mokytis. Taip pat pradėjau mokytis naktimis. Vienas kambario draugas blogą įtaką padarė sėdėdamas per naktis. Aš irgi pabandžiau, užsikabinau, labai patogu. Tylu, ramu, niekas netrukdo. Skaitykla iki 5h ryto veikia. Tik noro mokytis reikia. Normalių dėstytojų MRU gal ir mažai turi, bet sąlygos savarankiškam mokymuisi tikrai idealios sudarytos. Gaila, kad tik neseniai tai suvokiau, bet gal dar nevėlu.

Apibendrinimas

Gana silpnas semestras, vis daugiau dėstytojų renkasi seminarų formas „aš tyliu – jūs šnekat“. Dėl ko man labai apmaudu. Kaip jau minėjau, žadu parašyti dar vieną įrašą, kuriame plačiau pasimatys, ką matau blogo ir ko tikiuosi iš dėstytojų, bei kaip viską būtų galima kiek pagerinti, mano nuomone. Parašysiu, kai ateis įkvėpimas rašyti. Kol kas dar neatėjo…

Ryškiausias semestro dėstytojas(-a): K. D. Povilauskienė

Ryškiausia semestro frazė: „Mano mielosios“ (K. D. Povilauskienė)

Geriausias semestro dėstytojas(-a): gal docentas E. Bikas?

Viskas. Nuo kito semestro pradedu mokytis. Aš rimtai…

MRU Finansų ekonomika. IV semestras

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį.  Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Informatikai nebūtų informatikai, jei nesugalvotų visko perkelti į kompiuterinę erdvę.

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir dekanas docentas daktaras S. Norvaišas, ir prodekanė docentė daktarė A. Skaržauskienė. Prodekanę matėme vieną kartą, dekaną – du.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu padarius nedidelį rašto darbą.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

PAPILDYMAS: dekano S. Norvaišo atsaką ir tolesnę diskusiją rasite žemiau esančioje komentarų skiltyje.

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.

MRU Finansų ekonomika. III semestras

Praplaukė dar vienas semestras, kažkaip laikas vis greičiau bėga. Senstu…

Bet visgi žiūrim, ką čia šį semestrą apturėjom, reikia gi paburbėt ir ateities kartoms truputį informacijos palikt.

Šį kartą pamėginsim į įrašą prigrūsti dar daugiau kritikos, objektyvumo ir informacijos apie nusirašinėjimo galimybes. Ir daugiau jokių nuorodų į dėstytojų tinklaraščius, užteks čia žaist.

Kaip jau matot suvestinėj, Mantas laaabai nusimokė, nors mokės tikrai ne mažiau. Matyt, mokslas pasunkėjo, o gal aš jau atbukau?

Gerai, užteks šitų kvailų įžanginių nusišnekėjimų, einam prie semestro apžvalgos:

Anglų kalba

Trečią ir paskutinį semestrą pas dėstytoją D. Užpalienę mokėmės anglų kalbos. Net nelabai ką galiu ir papildyti, trečias semestras nesiskyrė nuo ankstesniųjų, lankom seminarus, jei juos praleidžiam, atsiskaitinėjam, parašom pora kontrolinių darbų ir baigiam semestrą. Kadangi čia jau paskutinis anglų kalbos semestras, tai apturėjom nebe įskaitą, o egzaminą. Dėl to gruodžio pabaigoje atsiskaitėm egzamino dalį raštu (užduotys kaip per kontrolinius + summary), o sausy vyko baigiamoji dalis žodžiu (jeigu kas tikisi išsisukti nuo šios dalies, tai teks visus tris semestrus mokytis aukščiausiais balais, kitaip galit nesvajot). Temos nesunkios (yra dėstytojos puslapyje surašytos), išsitraukiau klausimą apie globalizaciją, tai kažką truputį pašnekėt sugebėjau.

Nusirašinėjimas per paskaitas/egzaminą nepastebėtas, nelabai tam ir galimybių buvo.

Ekonometrija

Pas dėstytoją P. Rudzkį pasimokėm truputį ekonometrijos. Net nežinau, ką čia ir rašyt. Nėra, ką būtų galima pakritikuot. Matosi, kad žmogus puikiai išmano savo profesiją, vedė paskaitas be užrašų (o čia labai retas atvejis). Ateityje bus labai geras dėstytojas, net neabejoju.

Per seminarus pas tą patį dėstytoją grupėse po 3-4 žmones darėm šiokį tokį projektinį darbą, nuo kurio priklausė pusė egzamino balo. Teko net iki Statistikos departamento nugaut ir duomenų pasirinkti. Tiesą sakant, prasikeikėm darydami tą projektą, bet galima pasidžiaugt, kad jau baigta, užtai ateities kartos dar apturės šitą džiaugsmelį. Tiesa, čia turiu vieną pastabą: kodėl reikėjo mus mokyti daryti visus skaičiavimus su MS Excel, jei yra tam pritaikytų programų. Nepraktiška.

Nusirašinėjimas per egzaminą nepastebėtas, nors ir nesižvalgiau per daug. Buvo stengiamasi tam nesudaryti sąlygų. O egzaminas buvo pakankamai lengvas, tikėjausi kažko sunkesnio.

Finansų matematika

Pagaliau tokia matematika, kokia man dar patiko ir kokios jau nuo kokios 10 klasės aš nemačiau. Nieko mokytis nereikia, yra kelios formulės, truputį pagalvoji ir sprendi. Turėjom ir tikrai gerą dėstytoją – P. Katauskį, kuriam net nelabai galiu ką prikišti, tik per paskaitas kartais tempas per greitas buvo. Pagaliau nuo 10 klasės, kai paskutinius metus mane mokė mokytoja L. Liobikienė, atsirado žmogus, kuris mane sudomino matematika.

Per seminarus uždavinius sprendėm su dėstytoju A. Kaučiku, pas kurį kentėjom visą pirmąjį semestrą. Tiesa, jo vedamiems seminarams šį kartą irgi nelabai galima ką prikišti. Tempas buvo kiek per lėtas (nors taip užtikrinama, kad visi suprastų), nuolatiniai matematiniai juokeliai kartais įgrisdavo (bent jau miegas neimdavo), nepatiko man ir tas perdėtas dėmesys smulkmenoms. Bet čia menkniekiai.

Per seminarus susirinkau 5 iš 5 egzamino balų, per egzaminą kažkokiais būdais sugebėjau gauti vos 1 iš 5, nors užduotys tikrai nebuvo sunkios. Bet čia jau buvo tos temos, kur reikėjo truputį mokytis, mažiau man patiko.

Per seminarus nusirašinėjimo nepastebėta, per egzaminą irgi nepastebėta, nors šiokios tokios sąlygos tikrai buvo. Gal kas iš tolėliau sėdėjusių tuo ir pasinaudojo.

Finansų teisė

Štai čia ir prasideda įrašo linksmybės. Visa finansų teisė buvo vienas didelis, labai didelis nesusipratimas. Paskaitas vedė dėstytojas A. Raišutis. O tas vedimas buvo mažų mažiausiai prastas: ateina dėstytojas, atsisėda, išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį, atsidaro konspektą ir visą paskaitą monotoniškai skaito. Gruody buvo pora vos vos geresnio lygio paskaitų, bet to neužteko.

Seminarus vedė dėstytoja A. Visockaitė. O čia situacija dar tragiškesnė. Dėstytoja sėdi visą paskaitą ir tyli, o mes neva rengiam kažkokius pranešimus, nors patys nelabai suprantam apie ką. Iš viso per seminarus galėjom susirinkti 3 iš 10 egzamino balų, taip ir nežinom, kiek kas gavom.

Prieš egzaminą gavom pasiūlymą: arba rašom sunkų egzaminą su literatūra, arba rašom lengvesnį, bet be jokios medžiagos. Kadangi niekas atvirai neprieštaravo, susitarėm rašyti lengvesnį. Atėjo egzamino diena, gavom tris poras klausimų (iš kiekvienos poros reikėjo išsirinkt vieną klausimą ir atsakyt). Tiesą pasakius, nebuvo jau jis toks ir lengvas. Gavau, perskaičiau klausimus ir sėdžiu, nežinau ką rašyt. Dar gerai, kad į paskaitas ėjau, tai iš ten šiek tiek atsiminiau, šiaip taip parašiau ir esu laimingas, gavęs 5. Buvo nemažai tokių, kuriems prasčiau pasisekė.

Per seminaro atsiskaitymą vyko masinis nusirašinėjimas, jokia čia paslaptis, dėstytoja ir pati tai puikiai žinojo. Nelabai supratau to atsiskaitymo prasmės. Per egzaminus nusirašinėtojams buvo sudarytos geros sąlygos, matėsi, kad žmonės armonikėles mėgsta. Įsivaizduoju, kokia situacija buvo paskutinėse eilėse…

Komercinė teisė

Štai ir priėjom prie dalyko, kuriam teko skirti daugiausiai laiko. Bet pradėkim nuo paskaitų. Jas vedė dėstytojas D. Švirinas, tas pats, pas kurį egzamino neišlaiko kas antras teisininkas. Šiaip šiam dėstytojui neturiu jokių pastabų, viskas buvo gerai, dėstė įdomiai, mokėjo sudominti.

O štai per seminarus dėstytoja G. Jakuntavičiūtė mus šiek tiek ir pakankino. Medžiagos daug, klausimų daug, laiko mažai, dažnoki atsiskaitinėjimai, nežinai, kada pakvies atsakinėti… Dar gerai, kad leido taisytis gautus pažymius, nes teko ir man pora neigiamų pasitaisyt. Bet ir šiai dėstytojai nelabai galiu ką prikišti.

Beje, ta pati Gintarė Jakuntavičiūtė padavė Linkomaniją į teismą. Nemėgs jos ateities kartos…

Tik būtų malonu matyti, jei per seminarų atsiskaitymus nebūtų sudaromos tokios geros sąlygos nusirašyti. Egzaminas šiek tiek nuvylė, nes dėstytojas irgi sudarė idealias sąlygas nusirašinėtojams.

Politologija

Politologiją mokėmės pas labai draugišką dėstytoją – A. Visockaitę. Paskaitos buvo įdomios. Neprieštaraučiau pasiklausyti politologijos paskaitų ir dar bent vieną semestrą. Per seminarus nagrinėjom kažkokius dažnai sunkiai suprantamus klausimus, bet irgi buvo pakankamai įdomu. Priekaištų vėlgi neturiu.

Jei gerai atsimenu, per seminaro atsiskaitymą žmonės su armonikom vaikščiojo, o per egzaminą buvo leista naudotis užrašais, taigi to nusirašinėjimo nelabai ir buvo.

Verslo ekonomika

Paskaitas vedė dėstytoja Z. Gineitienė – milijonų nepelno organizacijų įkūrėja bei verslo projektų entuziastė. Paskaitos buvo vedamos gana įdomiai, bet medžiagos buvo labai daug, trūko kažkokio akcentavimo ir susisteminimo. Kažkas tikrai buvo negerai, net sunku pasakyti kas.

Per seminarus pas dėstytoją įmonės savininką M. Markevičių 2-3 žmonių grupėse kūrėme verslo planus arba verslo projektus. Ir netgi nelabai turiu priekaištų, visai įdomu buvo tuos projektus rašyt.

Egzamino nebuvo, bet vietoje jo buvo du koliokviumai, per kuriuos vyko masiškai masinis nusirašinėjimas. Kas iš armonikų, kas per draugo petį. Vargu, ar buvo bent vienas sąžiningai rašęs.

Fizinis rengimas

Žadėjau šį semestrą nebesirinkti, bet taip jau atsitiko, kad dėl tvarkaraščio nepavyko pasiimti kito laisvai pasirenkamo dalyko. Sportavom sau ramiai, kol apie spalio vidurį prasidėjo kažkokios kalbos apie egzaminą. Galvojom, kad juokauja žmonės. Tada gal apie spalio pabaigą paaiškėjo, kad čia menki juokai ir kad tikrai egzaminas. Klausiam dėstytojų, kokios užduotys – nesako. Apie lapkritį iškabinamos 6 egzamino užduotys, kiek vėliau atsiranda ir normatyvai. Gruodį prasideda atsiskaitymai, bet jiems įpusėjus, normatyvai keičiami, čia normalu?

Dar viena nesąmonė – visiems sportuojantiems, nepriklausomai nuo sporto šakos, egzaminas toks pat. O dar didesnė nesąmonė – tie pratimai yra kvaili. Ir didžiausia nesąmonė buvo tai, kad kažkas girtas keistai sudarinėjo normatyvus, kitaip aš negaliu paaiškinti to, kad iš kai kurių pratimų nebuvo įmanoma gauti 10, o iš kai kurių reikėjo labai pasistengti, norint gauti mažiau.

Taigi 6 pratimai:

  • 30s stovėjimas užsimerkus ant vienos kojos, galima dukart priliesti žemę. Praktiškai visi gauna 10.
  • Atsisėdus ant žemės, pirštais siekti kojas ir dar šiek tiek toliau. Kai pirmą kartą bandžiau, būčiau gavęs lygiai 2, nes aš nelankstus žmogus. Bet namie truputį pasikankinau ir šiaip taip gavau 10. Normatyvas normalus, bet čia pasityčiojimas iš nelanksčių žmonių.
  • Bėgimas 10 po 5 metrus pirmyn atgal, gal greičiau – šokinėjimas, o ne bėgimas. Bet normatyvai gana normalūs, tai irgi problemų nesukėlė.
  • Tempingas, arba „kaip greitai moki judint ranką“. Uždėti nesveiki normatyvai. Kiek teko matyt, berods niekas 10 taip ir negavo. Aš pats vos 5 sugebėjau susirinkt.
  • Kabėti prisitraukus ant skersinio 66s. Iš mano pažįstamų niekam problemų nekilo. Iškabojus kokias 40 sekundžių labai norisi pasileisti, bet šiaip dar bent minutę galima laisvai kabėti. Iš šalies atrodo labai lengvas pratimas, bet toli gražu ne visi įvykdė.
  • Spaudimas, ranka reikėjo suspaust kažkokį įrenginį. Normatyvas – 64 kažko. Pirmą kartą bandydamas išspaudžiau 55, po savaitės 60, dar po savaitės 70. Bet egzamino dieną kažkas tą daiktą sulaužė, o jau kai pataisė, tai vos virš 50 išspaudžiau, kažką ten primeistravo, nes ne man vienam rezultatas stipriai nukrito.

Beje, mažiau 7 balų gauti negalima, netgi nelaikant egzamino. O šiaip su normatyvais reiktų padirbėti, nes jie tikrai netinkami. Viskas padaryta taip, kad visi gautų 9, mažiausiai 8, jei jau labai nepasiseka. Mačiau tik vieną žmogų, kuris 10 gavo. Būtų daugiau gavusių 10, jei tempingo normatyvai būtų protingiau nustatyti.

MRU Finansų ekonomika. II semestras

090701114309_1

Kažkaip labai jau greitai prabėgo antras semestras, lyginant su pirmuoju. O ir sesija greit praėjo, gal dėl to, kad truko 15 dienų. Aną semestrą drebėjau dėl matematikos, šįsyk bijojau tik dėl filosofijos, bet apie viską atskirai prie kiekvieno dalyko.

Taigi apie viską iš eilės:

Anglų kalba

Vėlgi judam toliau pagal savo galimybes, išmokstam pakankamai, nors dėstytoja D. Užpalienė per daug mūsų ir nekankina. Trumpai tariant, anglų kalbos mokymu esu patenkintas. Įskaitą gavom vėlgi viską atsiskaitę bei pristatę prezentaciją apie bankus. Kitą semestrą laukia egzaminas, bus man nekas (:

Filosofija

Šį semestrą čia buvo vienintelis egzaminas iš serijos „kad tik išlaikyčiau“. Per egzaminą išsitraukiau lengvus klausimus apie Seneką ir Platoną, pirmojo nelabai ką žinojau, antrąjį buvom skaitę semestro pradžioj, bet kiek primiršau. Su sąlyga, kad kažkokie geri žmonės, kurie anksčiau mokėsi filosofiją pas dėstytoją J. Morkūnienę, paskolino mums savo konspektus, tai ir išlaikiau. Gal tik kokie 5 žmonės iš grupės neišlaikė. Būtų šis skaičius gal didesnis, jei kas trečias nebūtų rašęs su paruoštukėm. Ką čia pasakius apie pačią filosofiją. Kažką ten anksčiau paisčiau, kai buvau psichologiškai „atsijungęs“ po filosofijos egzamino. Dabar gi galiu tik pakartoti, jog pats filosofijos mokslas man patiko, tik gal kartais mokymasis užėmė per daug laiko, nes jo pradėdavo trūkti kitiems dalykams (kiaurą dieną gi nesimokysiu – nuo proto nušoksiu). Dėstytoja iš pradžių pasirodė gana keisto charakterio, bet vėliau įpratom ir pradėjo patikt.

Makroekonomika

Pradėkim nuo paskaitų. Dėstytojas L. Šadžius nesuinteresuotas, kad mes ką nors išmoktumėm.  Įsivaizduokit: prasideda paskaita, ateina dėstytojas su krūva lapų ir pradeda diktuoti, o mes visą paskaitą rašom „dailyraštį“. Ar kas nors taip įsivaizduoja paskaitas universitete? Kita vertus, makroekonomikai buvo skirta juokingai mažai laiko, tiek tikrai neužtenka kiek rimčiau ją išnagrinėti, bet juk galima nors kiek pasistengti, o ne ateiti, atšnekėti savo ir išeiti… Per egzaminą dėstytojas visiems surašė po 5 balus iš 5, tai niekas per daug pretenzijų neturėjo.

Per seminarus susitikdavome su dėstytoja D. Jurevičiene. Per dalį seminarų darbas vyko kiek rimčiau, bet vis tiek nemažai laiko iššvaistėme, kažkaip net nepasijautė, kaip praėjo visi seminarai. Na, bet kokiu atveju man, kaip ekonomiką studijuojančiam žmogui, norėtųsi daugiau dėstytojų pastangų tiek per seminarus, tiek per paskaitas (ypač per paskaitas).

Tikimybių teorija ir matematinė statistika

Paskaitas vedė dėstytojas A. Domarkas, pasirodė kaip labai draugiškas žmogus. Kaip vienas bendrakursis sakė „geras, per daug geras“. Nelabai suprantu, kaip gali žmogus dėstyt kažką, kai auditorijoj 99 proc. žmonių garsiai šneka, 0,5 proc. žaidžia Quake Live (girdisi per visą auditoriją), kiti užsiėmę savais reikalais, o likę bent 5 žmonės jo klauso. Kai jau visi labai garsiai pradeda šnekėt, su šypsena paprašo, kad būtų truputėlį tyliau. Jau rimtai gėda man dėl tokių „studentų“ ir gaila per daug draugiškų dėstytojų, visgi universitetas, o jausmas kaip kokių rėkaujančių penktokėlių klasėj, kam iš viso eit į tą paskaitą, jei tik trukdai kitiems, lankomumo vis tiek nežymi. O kalbant apie patį dėstymą, sunku man jį vertint, bet skųstis negaliu. Tiesa, dar pamiršau paminėti, jog dėstytojas kiekvieną paskaitą reklamuoja Maximą (:

Per seminarus vėl dirbom su O. Lavcel. Kažkaip pasirodė, jog darbo kokybė suprastėjo, lyginant su pirmu semestru, daug ką darėm „prabėgomis“, buvo ir tokių situacijų prieš koliokviumus „sprendėm tokius uždavinius? Ne? Tai užsirašykit formulę“. Vis dėlto negaliu sakyti, jog išmokė mus prastai, viskas gana minimaliai, bet to užteko, kad susirinkčiau egzaminui 4 balus iš 5. Tiesa, kai sužinojau, kaip mokomos kai kurios kitos ekonomistų grupės, tai mes tikrai „pjovėm grybą“.

Kaip pastebėjot, per seminarus turėjau susirinkęs 4 iš 5, o galutinis pažymys – 5. Čia buvo truputį netikėta staigmena.

Informatika

Reikėjo pasirinkti vieną dalyką iš keturių: Informatikos, Psichologijos, Etikos ir Retorikos. Paskaičiau studijų programas ir pasiėmiau Informatiką, tikėdamasis prisiminti senus dalykus ir išmokti šiek tiek naujų. Pasirodo, jog tai buvo tik svajonės.

Pradėkim nuo tragiškiausio dalyko – paskaitų. Visų pirma, nesuprantu, kaip dėstytojai R. Naujikienei iš viso leidžia mokyti kitus informatiką. Taip, ji moka naudotis Exeliu. Taip, ji moka nukopijuoti informaciją iš Vikipedijos ir susikelti į skaidres. Taip, ji kažką mintinai išmokusi ir bando mums per paskaitas monotoniškai šnekėti (taip, „labai įdomu klausytis“).  Susidariau kažką anksčiau išmokusios, nesidominčios dabarties naujovėms ir absoliučiai nesugebančios dėstyti (sudominti)dėstytojos įvaizdį. Ir kaip gali kitokį susidaryti:

  • R. Naujikienė: Kokia operacinė sistema mūsų klasėse dar naudojama be Windows?
  • M. Malcius: Baltix
  • R. Naujikienė: (keistu žvilgsniu) kokia?
  • M. Malcius: Baltix – Linux versija.
  • R. Naujikienė: Taip, Linux…
  • R. Naujikienė (informatikos dėstytoja!): gal eisim į kompiuterių klases, nenoriu laukti, kol čia viską pajungs (kompiuterį, mikrofoną ir pan.)

O jau minėjau siaubingai netaisyklingą tartį?

Toliau – seminarai. Teoriškai juos turėjo vesti dėstytojas M. Okulič–Kazarinas, bet ten jie su dekanu viską suderinę, nusprendė, kad seminarų nebus, o vietoje jų namie darysim tokius projektėlius (tiesą sakant, tie projektai – nesąmonė, bet beveik visi iš egzamino gavom po 10). Tiesa, vieną paskaitą vedė būtent šis dėstytojas. Žmogus ne tik išmano savo mokomą dalyką, bet ir domisi naujovėmis bei sugeba gana įdomiai pasakoti. Nors man nieko naujo per paskaitą nepasakė, bet vis tiek buvo įdomu paklausyt.

Verslo etika ir ideologija

Iš keturių dalykų reikėjo pasirinkti du: Verslo etika ir ideologija, Verslo komunikacija, Teisės teorija, Socialinių tyrimų metodologija.

Tiesą sakant čia berods buvo vienintelis dalykas, kurio programos rasti nepavyko, tai teko rinktis aklai pagal jau pažįstamą dėstytoją – R. Jasinavičių. Ir vėl savo pasirinkimu nenusivyliau. Aiškiai matėsi, jog dėstytojas ateina ne šiaip pakalbėti, o apšviesti mūsų tamsias galvas. Kalba įdomiai, retkarčiais pajuokaudamas, pakritikuodamas politikus, pateikdamas faktų iš savo patirties. O ir šiaip malonus, paprastas žmogus. Ai, neįdomu net aprašinėt, kai nėra, ką blogo pasakyt (:

Ir vėl buvom priversti šiek tiek padirbėti: teko perskaityti bent dvi knygas, sukurti „išsisklaidantį debesį“ bei „loginę pasekmių šaką“ ir juos išspręsti bei parašyti Verslumo gebėjimų ugdymo planą (kuris praktiškai ir nulėmė egzamino pažymį). Jei kas planuoja mokytis šį dalyką, rekomenduoju pirmą semestrą pasirinkti „Asmeninius finansus“, bus lengviau rašyt verslumo planą.

Ak, taip. Vos neužmiršau įkelti vienos mielos nuotraukos. Geras dėstytojas ir dar mylintis gyvūnus – idealu.

Rimvydas Jasinavičius

Rimvydas Jasinavičius

Verslo komunikacija

Galvojau, ką rinktis: Verslo komunikaciją ar Teisės teoriją. Bet bandos jausmas nugalėjo, ir pasiėmiau pirmąją. Turėjom linksmą (gal netgi šiek tiek per linksmą, visgi – dėstytoja), draugišką ir tinklaraščius skaitančią(!) dėstytoją V. Višnevską. Per seminarus pristatėm po vieną pranešimą bei pasirinktinai kurį nors: a) dar vieną pranešimą b) pranešimą spaudai ir reklamos analizę c)kitos grupės rašė koliokviumą. Paskaitose beveik nesilankiau (kas kaltas, kad po šios paskaitos man filosofijos seminaras – reikėjo ruoštis), bet nieko labai įdomaus vis tiek nepastebėjau, beveik sausa teorija. Egzaminui irgi iškalėm sausą teoriją ir dabar jau vargiai ką beatsiminčiau, nelabai matau prasmės. Gal geriau reikėjo imt Teisę?..

Fizinis rengimas

Galima nueit pasportuot ir neužsirašius, bet aš gi per didelis tinginys, tai galiu sportuot tik oficialiai pasirinkęs dalyką, kitaip neprisiversčiau nueit. Šį semestrą berods reikėjo pasportuot 24 valandas. Kadangi vidury dienos pilna žmonių ir sportuot nelabai įmanoma, tai eidavau antradieniais nuo 8:00 (nu gerai, realiai nuo 8:30, vis tiek prižiūrėtoja tik 9:00 ateina… ot būtų juoko, jei kas susitraumuotų tuo metu, kai jos nėra). Jei sveikatos užtekdavo, sportuodavau dvi valandas, kitu atveju – ateidavau kitą dieną. Kitam semestrui nebepasirinkau fizinio rengimo, gal sugebėsiu šiaip nueit retkarčiais? Ber kur tau…

Rokiškio rajono savivaldybės stipendijos

Ta proga primenu, jog Rokiškio rajono savivaldybė kartu su AB Rokiškio sūris visiems rajono abiturientams, kurie įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kurių šeimos pajamos yra mažos (šeimos pajamos neviršija  dviejų valstybės remiamų dydžių 1 šeimos nariui per mėnesį), o 12 klasės metinių pažymių vidurkis ne mažesnis nei 8 (I kurse 7,5, II kurse 8, po antro kurso galima pasirašyti naują sutartį, bet ten jau ir sąlygos kitos). Stipendijos dydis buvo 1500 Lt semestrui, bet dabar sklinda gandai, kad sumažino iki 1000 Lt, tiksliai nežinau.

Jei reikia stipendijos, susisiekit su auklėtoja(u) ar mokyklos vadovybe (kuri teoriškai turėjo jus informuoti), jie gal daugiau informacijos pateiks. Čia praėjusių metų sąlygos, galėjo dabar kas nors pasikeisti.

Papildoma informacija teikiama Švietimo skyriuje tel.: 31270, 8 614 99 307.

el. p.:  r.elmoniene@post.rokiskis.lt

Post Scriptum

Man atrodo, kad aš ilgai negyvensiu šitaip rašydamas. Visų pirma – dedu nuorodas į dėstytojų puslapius, kurie sukurti su WordPress, taigi prisijungę jie mato nuorodas į šiuos straipsnius (viena dėstytoja prisipažino, kad šitaip mane surado). O ir šiaip kai kurios dėstytojos įtartinai į mane žiūri, matyt, laukia šitos ataskaitos… Juokauju,  dar ne toks paranojikas esu.

Bet šiaip būtų nemalonu, jei ateityje tektų dar mokytis pas kurį(ią) nors  iš blogosios pusės aprašytą dėstytoją, skaičiusį(ią) šias mano ataskaitas. Aišku, jei žmogus moka priimti kritiką, tai nieko, bet…

MRU Finansų ekonomika. I semestras

Sesijos rezultatus žinojau jau prieš dvi savaites, bet trūko vienos įskaitos, laukiau, kol ji atsiras. Taip ji dar ir neatsirado, bet nebėra kur tempti belaukiant, reikia apžvelgt pirmą semestrą Finansų Ekonomikoje.

090207001337_1

  • Anglų kalba (privalomas). Prastokas iš manęs anglų kalbos žinovas (59 iš valstybinio), tai sunku gyvent ir universitete. Dėstytoja D. Užpalienė per daug nespaudžia, tai pagal galimybes ir krutu į priekį. Įskaita gauta tiesiog atsiskaičius visus semestro darbus. Laukia dar du semestrai anglų kalbos.
  • Finansinių idėjų raida (privalomas). Dėstė labai maloni dėstytoja I. Mačerinskienė. Paskaitos buvo gana nuobodžios, teorijos skaitymas, o ir dėstytojai nelabai pavyko manęs sudomint šiuo dalyku. Visai kas kita buvo per seminarus, kiekvienas turėjom pasirinkta tema sukurti pranešimą bei jį pristatyti. Prasikeikiau viską bedarydamas, bet negaliu nuneigti, kad buvo labai įdomu.
  • Fizinis rengimas (laisvai pasirenkamas). Vadinu šitą dalyką „kreditai už dyka“. Nueini per pusmetį 22 kartus pasirinktu laiku į treniruoklių salę, pasportuoji ir turi įskaitą. Šiaip labai patogu, yra kuo užpildyt kai kuriuos langus.
  • Įvadas į studijas (privalomas). Čia buvo semestro pradžioje kelios paskaitos susipažinimui su studijų tarka universitete. Reikėjo visur išklausyt ir gaut parašus.
  • Matematinė analizė ir tiesinė algebra (privalomas). Žiaurus dalykas, nors ir esu neblogas matematikas, bet aukštoji matematika jau nebe man. Nors realiai, tai šiaip ne taip prasisukau. Dėstytojas A. Kaučikas dėstydamas labai blaškėsi, buvo sunku ką nors suprast. Bet per seminarus likusias spragas puikiai pašalino dėstytoja O. Lavcel. Prieš eidamas į egzaminą, galvojau: kad tik kaip nors penkis gaučiau. Išėjęs iš egzamino galvojau tą patį, tas septynetas buvo visiškai netikėtas.
  • Mikroekonomika (privalomas). Dėstytojas I. Panovas buvo nerealus. Aš vis dar stebiuosi, kaip žmogus beveik visą paskaitą belaidydamas juokelius sugeba puikiai viską išmokyt (labai panaši situacija mokykloje buvo su chemijos mokytoja Laima Kvedaravičiene, kuriai aš ilgai nervus gadinau). Per seminarus su dėstytoju V. Azbainiu sprendėm uždavinius, nieko itin sudėtingo, visi norintys galėjo tai daryti prie lentos ir užsidirbti papildomų kaupiamųjų balų, o kiti (įskaitant mane) sėdėjo ir dažniausiai nusirašinėjo nuo lentos. Per koliokviumą gavome komplektą santykinai lengvesnių uždavinių, pavyko susirinkt 4/5, nors daugelio balai pasiskirstė 0-3 balų ribose. Per seminarus dėstytojas nebuvo aktyvus, akcentavo studentų savarankiškumą, stengėsi, kad studentai patys išsiaiškintų uždavinių sprendimus. Man asmeniškai trūko diskusijų kėlimo, į akis pernelyg krito gana didelį laiko tarpą užimantis dėmesio sutelkimas į išmaniojo telefono ekraną, dėstytojui laukiant, kol mes išspręsim uždavinius (bendrakursiai spėliojo, jog dėstytojas seka akcijų kursus).
  • Specialybės kalba (privaloma). Dėstytoja V. Rudaitienė nebuvo itin malonaus charakterio, o ir balsas gana skardus, bet nieko, nebuvo taip jau blogai. Specialybės kalba universitete vadinama lietuvių kalba (kirčiavimas, leksikos ir visa kita). O man visai patiko kursas, tiesą sakant, nors buvau užkietėjęs realas, lietuvių kalba man patiko (kol lietuvių kalba nevirto literatūra, šito tai aš nekenčiau). Tai va, prisiminiau senus gerus laikus, kai lietuvių kalba man dar patiko. O ir dėstytojos darbo metodai buvo neblogi, tikrai puikiai viską išmokė (na gal paskutinėms temoms pritrūko šiek tiek laiko).
  • Asmeniniai finansai (laisvai pasirenkamas). Taip, tas pats, kurio nėra suvestinėje. Tiesą sakant, vienintelis semestro dalykas iš kurio tikrai buvo naudos gyvenimui (jei kas stojat į MRU – siūlau pasiimt šį dalyką, pravers). Asmeniniai finansai a.k.a „Kaip uždirbti milijoną“. Taigi turėjom labai šaunų dėstytoją, R. Jasinavičių. Kas gali geriau išaiškinti, kaip uždirbti milijoną, nei verslininkas. Gavome svarbius pagrindus pinigų investavimui. Įskaitą gauti vėlgi nebuvo itin sunku, tereikėjo perskaityti dvi knygas bei parašyti šiokį tokį „Finansinį tikslą ir planą“, nes be aiškaus tikslo ir plano sunku tikėtis sėkmės ateityje.

Tai tiek apie pirmąjį semestrą. Prasidėjo antrasis, universitete chaosas dėl alternatyviai pasirenkamų dalykų, knygų eilinį kartą nė velnio nėra, bet nieko, jau įpratau nepanikuot dėl to. Aišku tik viena, šis semestras bus nepalyginamai sunkesnis už pirmąjį. Tai tiek apie mokslus, laukite kito semestro ataskaitos.