Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį.  Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Kaip amerikietis pasakytų: WTF? Kokias nesąmones ir machinacijas Informatikos fakultetas vykdo? Kiek galima?

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir docentas daktaras S. Norvaišas, ir docentė daktarė A. Skaržauskienė. Iki čia viskas gana gražiai skamba, du savo srities žinovai su moksliniais laipsniais. Bet… Kur jūs matėte, kad paskaitą vestų du žmonės, net neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti. Kyla kažkoks įtarimas, pasiieškome daugiau informacijos apie dėstytojus: opa – dekanas ir prodekanė. Galvoje tik viena mintis – geras pinigų plovimo mechanizmas.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.

Praplaukė dar vienas semestras, kažkaip laikas vis greičiau bėga. Senstu…

Bet visgi žiūrim, ką čia šį semestrą apturėjom, reikia gi paburbėt ir ateities kartoms truputį informacijos palikt.

Šį kartą pamėginsim į įrašą prigrūsti dar daugiau kritikos, objektyvumo ir informacijos apie nusirašinėjimo galimybes. Ir daugiau jokių nuorodų į dėstytojų tinklaraščius, užteks čia žaist.

Kaip jau matot suvestinėj, Mantas laaabai nusimokė, nors mokės tikrai ne mažiau. Matyt, mokslas pasunkėjo, o gal aš jau atbukau?

Gerai, užteks šitų kvailų įžanginių nusišnekėjimų, einam prie semestro apžvalgos:

Anglų kalba

Trečią ir paskutinį semestrą pas dėstytoją D. Užpalienę mokėmės anglų kalbos. Net nelabai ką galiu ir papildyti, trečias semestras nesiskyrė nuo ankstesniųjų, lankom seminarus, jei juos praleidžiam, atsiskaitinėjam, parašom pora kontrolinių darbų ir baigiam semestrą. Kadangi čia jau paskutinis anglų kalbos semestras, tai apturėjom nebe įskaitą, o egzaminą. Dėl to gruodžio pabaigoje atsiskaitėm egzamino dalį raštu (užduotys kaip per kontrolinius + summary), o sausy vyko baigiamoji dalis žodžiu (jeigu kas tikisi išsisukti nuo šios dalies, tai teks visus tris semestrus mokytis aukščiausiais balais, kitaip galit nesvajot). Temos nesunkios (yra dėstytojos puslapyje surašytos), išsitraukiau klausimą apie globalizaciją, tai kažką truputį pašnekėt sugebėjau.

Nusirašinėjimas per paskaitas/egzaminą nepastebėtas, nelabai tam ir galimybių buvo.

Ekonometrija

Pas dėstytoją P. Rudzkį pasimokėm truputį ekonometrijos. Net nežinau, ką čia ir rašyt. Nėra, ką būtų galima pakritikuot. Matosi, kad žmogus puikiai išmano savo profesiją, vedė paskaitas be užrašų (o čia labai retas atvejis). Ateityje bus labai geras dėstytojas, net neabejoju.

Per seminarus pas tą patį dėstytoją grupėse po 3-4 žmones darėm šiokį tokį projektinį darbą, nuo kurio priklausė pusė egzamino balo. Teko net iki Statistikos departamento nugaut ir duomenų pasirinkti. Tiesą sakant, prasikeikėm darydami tą projektą, bet galima pasidžiaugt, kad jau baigta, užtai ateities kartos dar apturės šitą džiaugsmelį. Tiesa, čia turiu vieną pastabą: kodėl reikėjo mus mokyti daryti visus skaičiavimus su MS Excel, jei yra tam pritaikytų programų. Nepraktiška.

Nusirašinėjimas per egzaminą nepastebėtas, nors ir nesižvalgiau per daug. Buvo stengiamasi tam nesudaryti sąlygų. O egzaminas buvo pakankamai lengvas, tikėjausi kažko sunkesnio.

Finansų matematika

Pagaliau tokia matematika, kokia man dar patiko ir kokios jau nuo kokios 10 klasės aš nemačiau. Nieko mokytis nereikia, yra kelios formulės, truputį pagalvoji ir sprendi. Turėjom ir tikrai gerą dėstytoją – P. Katauskį, kuriam net nelabai galiu ką prikišti, tik per paskaitas kartais tempas per greitas buvo. Pagaliau nuo 10 klasės, kai paskutinius metus mane mokė mokytoja L. Liobikienė, atsirado žmogus, kuris mane sudomino matematika.

Per seminarus uždavinius sprendėm su dėstytoju A. Kaučiku, pas kurį kentėjom visą pirmąjį semestrą. Tiesa, jo vedamiems seminarams šį kartą irgi nelabai galima ką prikišti. Tempas buvo kiek per lėtas (nors taip užtikrinama, kad visi suprastų), nuolatiniai matematiniai juokeliai kartais įgrisdavo (bent jau miegas neimdavo), nepatiko man ir tas perdėtas dėmesys smulkmenoms. Bet čia menkniekiai.

Per seminarus susirinkau 5 iš 5 egzamino balų, per egzaminą kažkokiais būdais sugebėjau gauti vos 1 iš 5, nors užduotys tikrai nebuvo sunkios. Bet čia jau buvo tos temos, kur reikėjo truputį mokytis, mažiau man patiko.

Per seminarus nusirašinėjimo nepastebėta, per egzaminą irgi nepastebėta, nors šiokios tokios sąlygos tikrai buvo. Gal kas iš tolėliau sėdėjusių tuo ir pasinaudojo.

Finansų teisė

Štai čia ir prasideda įrašo linksmybės. Visa finansų teisė buvo vienas didelis, labai didelis nesusipratimas. Paskaitas vedė dėstytojas A. Raišutis. O tas vedimas buvo mažų mažiausiai prastas: ateina dėstytojas, atsisėda, išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį, atsidaro konspektą ir visą paskaitą monotoniškai skaito. Gruody buvo pora vos vos geresnio lygio paskaitų, bet to neužteko.

Seminarus vedė dėstytoja A. Visockaitė. O čia situacija dar tragiškesnė. Dėstytoja sėdi visą paskaitą ir tyli, o mes neva rengiam kažkokius pranešimus, nors patys nelabai suprantam apie ką. Iš viso per seminarus galėjom susirinkti 3 iš 10 egzamino balų, taip ir nežinom, kiek kas gavom.

Prieš egzaminą gavom pasiūlymą: arba rašom sunkų egzaminą su literatūra, arba rašom lengvesnį, bet be jokios medžiagos. Kadangi niekas atvirai neprieštaravo, susitarėm rašyti lengvesnį. Atėjo egzamino diena, gavom tris poras klausimų (iš kiekvienos poros reikėjo išsirinkt vieną klausimą ir atsakyt). Tiesą pasakius, nebuvo jau jis toks ir lengvas. Gavau, perskaičiau klausimus ir sėdžiu, nežinau ką rašyt. Dar gerai, kad į paskaitas ėjau, tai iš ten šiek tiek atsiminiau, šiaip taip parašiau ir esu laimingas, gavęs 5. Buvo nemažai tokių, kuriems prasčiau pasisekė.

Per seminaro atsiskaitymą vyko masinis nusirašinėjimas, jokia čia paslaptis, dėstytoja ir pati tai puikiai žinojo. Nelabai supratau to atsiskaitymo prasmės. Per egzaminus nusirašinėtojams buvo sudarytos geros sąlygos, matėsi, kad žmonės armonikėles mėgsta. Įsivaizduoju, kokia situacija buvo paskutinėse eilėse…

Komercinė teisė

Štai ir priėjom prie dalyko, kuriam teko skirti daugiausiai laiko. Bet pradėkim nuo paskaitų. Jas vedė dėstytojas D. Švirinas, tas pats, pas kurį egzamino neišlaiko kas antras teisininkas. Šiaip šiam dėstytojui neturiu jokių pastabų, viskas buvo gerai, dėstė įdomiai, mokėjo sudominti.

O štai per seminarus dėstytoja G. Jakuntavičiūtė mus šiek tiek ir pakankino. Medžiagos daug, klausimų daug, laiko mažai, dažnoki atsiskaitinėjimai, nežinai, kada pakvies atsakinėti… Dar gerai, kad leido taisytis gautus pažymius, nes teko ir man pora neigiamų pasitaisyt. Bet ir šiai dėstytojai nelabai galiu ką prikišti.

Beje, ta pati Gintarė Jakuntavičiūtė padavė Linkomaniją į teismą. Nemėgs jos ateities kartos…

Tik būtų malonu matyti, jei per seminarų atsiskaitymus nebūtų sudaromos tokios geros sąlygos nusirašyti. Egzaminas šiek tiek nuvylė, nes dėstytojas irgi sudarė idealias sąlygas nusirašinėtojams.

Politologija

Politologiją mokėmės pas labai draugišką dėstytoją – A. Visockaitę. Paskaitos buvo įdomios. Neprieštaraučiau pasiklausyti politologijos paskaitų ir dar bent vieną semestrą. Per seminarus nagrinėjom kažkokius dažnai sunkiai suprantamus klausimus, bet irgi buvo pakankamai įdomu. Priekaištų vėlgi neturiu.

Jei gerai atsimenu, per seminaro atsiskaitymą žmonės su armonikom vaikščiojo, o per egzaminą buvo leista naudotis užrašais, taigi to nusirašinėjimo nelabai ir buvo.

Verslo ekonomika

Paskaitas vedė dėstytoja Z. Gineitienė – milijonų nepelno organizacijų įkūrėja bei verslo projektų entuziastė. Paskaitos buvo vedamos gana įdomiai, bet medžiagos buvo labai daug, trūko kažkokio akcentavimo ir susisteminimo. Kažkas tikrai buvo negerai, net sunku pasakyti kas.

Per seminarus pas dėstytoją įmonės savininką M. Markevičių 2-3 žmonių grupėse kūrėme verslo planus arba verslo projektus. Ir netgi nelabai turiu priekaištų, visai įdomu buvo tuos projektus rašyt.

Egzamino nebuvo, bet vietoje jo buvo du koliokviumai, per kuriuos vyko masiškai masinis nusirašinėjimas. Kas iš armonikų, kas per draugo petį. Vargu, ar buvo bent vienas sąžiningai rašęs.

Fizinis rengimas

Žadėjau šį semestrą nebesirinkti, bet taip jau atsitiko, kad dėl tvarkaraščio nepavyko pasiimti kito laisvai pasirenkamo dalyko. Sportavom sau ramiai, kol apie spalio vidurį prasidėjo kažkokios kalbos apie egzaminą. Galvojom, kad juokauja žmonės. Tada gal apie spalio pabaigą paaiškėjo, kad čia menki juokai ir kad tikrai egzaminas. Klausiam dėstytojų, kokios užduotys – nesako. Apie lapkritį iškabinamos 6 egzamino užduotys, kiek vėliau atsiranda ir normatyvai. Gruodį prasideda atsiskaitymai, bet jiems įpusėjus, normatyvai keičiami, čia normalu?

Dar viena nesąmonė – visiems sportuojantiems, nepriklausomai nuo sporto šakos, egzaminas toks pat. O dar didesnė nesąmonė – tie pratimai yra kvaili. Ir didžiausia nesąmonė buvo tai, kad kažkas girtas keistai sudarinėjo normatyvus, kitaip aš negaliu paaiškinti to, kad iš kai kurių pratimų nebuvo įmanoma gauti 10, o iš kai kurių reikėjo labai pasistengti, norint gauti mažiau.

Taigi 6 pratimai:

• 30s stovėjimas užsimerkus ant vienos kojos, galima dukart priliesti žemę. Praktiškai visi gauna 10.
• Atsisėdus ant žemės, pirštais siekti kojas ir dar šiek tiek toliau. Kai pirmą kartą bandžiau, būčiau gavęs lygiai 2, nes aš nelankstus žmogus. Bet namie truputį pasikankinau ir šiaip taip gavau 10. Normatyvas normalus, bet čia pasityčiojimas iš nelanksčių žmonių.
• Bėgimas 10 po 5 metrus pirmyn atgal, gal greičiau – šokinėjimas, o ne bėgimas. Bet normatyvai gana normalūs, tai irgi problemų nesukėlė.
• Tempingas, arba „kaip greitai moki judint ranką“. Uždėti nesveiki normatyvai. Kiek teko matyt, berods niekas 10 taip ir negavo. Aš pats vos 5 sugebėjau susirinkt.
• Kabėti prisitraukus ant skersinio 66s. Iš mano pažįstamų niekam problemų nekilo. Iškabojus kokias 40 sekundžių labai norisi pasileisti, bet šiaip dar bent minutę galima laisvai kabėti. Iš šalies atrodo labai lengvas pratimas, bet toli gražu ne visi įvykdė.
• Spaudimas, ranka reikėjo suspaust kažkokį įrenginį. Normatyvas – 64 kažko. Pirmą kartą bandydamas išspaudžiau 55, po savaitės 60, dar po savaitės 70. Bet egzamino dieną kažkas tą daiktą sulaužė, o jau kai pataisė, tai vos virš 50 išspaudžiau, kažką ten primeistravo, nes ne man vienam rezultatas stipriai nukrito.

Beje, mažiau 7 balų gauti negalima, netgi nelaikant egzamino. O šiaip su normatyvais reiktų padirbėti, nes jie tikrai netinkami. Viskas padaryta taip, kad visi gautų 9, mažiausiai 8, jei jau labai nepasiseka. Mačiau tik vieną žmogų, kuris 10 gavo. Būtų daugiau gavusių 10, jei tempingo normatyvai būtų protingiau nustatyti.

Sveiki gyvi, gerbiamieji. Kadangi atėjo toks laiko tarpas tarp dviejų prisigėrimo ir persivalgymo švenčių, tai galim apie tai ir pakalbėti. Apie pirmąjį gal nutylėsim, nes gali supykti Seimo nepilnamečių sargai, o apie antrąjį tikriausiai niekas šnekėti neuždraus.

Taigi, mieli lankytojai, nuotraukoje matot vieną iš pačių pigiausių pietų rinkinių MRU valgykloje: sriuba ir kažkoks sutvėrimas iš maltos mėsos su garnyru.

O dabar imkit ir paspėliokit, kiek visa tai gali kainuoti. Taip pat parašykite, kiek už tokį rinkinį sutiktumėt mokėti kitose valgyklose.

Tikslią šių pietų kainą vėliau sužinosite komentaruose.

PAPILDYMAS

Jei jau tingite žiūrėti komentaruose, tai ir čia parašau: 2,97 Lt

Galite užsukti į Ateities g. 20 ir pavalgyti, vis tiek niekas tų pažymėjimų nebetikrina.

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

Atsidarys štai toks langas:

• Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Anonymous identity: paliekame tuščią
• CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
• Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
• Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt