Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Paskutiniu metu šiek tiek seku naujienas ir diskusijas apie kraujo donorystę ir vis pastebiu, kad prie kiekvieno tokio įrašo beveik visada galima išvysti tuos pačius komentarus:

• Baik žaist su donorystėm, nes hepatitą pasigausi.
• Jei algos būtų kaip vakarų Europoj, tai duotumėm neatlygintinai.
• Kam duot neatlygintinai, kai jie sau iš to paskui pelnus kraunasi?
• Negi gaila valdžiai tų 40 Lt?
• O kodėl tu (neatlygintinai) duodi kraują?

Galimybė užsikrėsti tam tikromis ligomis

Baikit, žmonės, nebe sovietų laikai, kai visi tie kraujo paėmimai ir supylimai buvo vykdomi neaiškiomis sąlygomis ir neaiškaus sterilumo reikmenimis. Dabar juk viskas daroma su vienkartiniais įrankiais, nelabai įsivaizduoju, kaip, duodant kraują, būtų galima užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis. Savo akimis matau, kaip darbuotojos visokias adatas išplešia iš sandariai uždarytų pakuočių. Dėl šito man nė menkiausia abejonė nekyla.

Visos tos ligos yra lygiai toks pat mitas, kaip ir „pripratimas per dažnai duodant kraujo“. Paskui iš nosies kraujas bėga, jei ilgą laiką neduodi… Ar kaip ten ta pasaka skamba? Nesu medikas, net biologijos nuo 11 klasės buvau atsisakęs, bet vis tiek nelabai galiu suprasti, kaip organizmas galėtų prisigamint daugiau kraujo, nei jam reikia ir pradėt jį per nosį pumpuot. Čia šiaip nesąmonė ir dėl to, kad tas kraujo tūris berods per parą ar dvi atsistato, o vėliau tik visokie eritrocitai po truputį atsigamina. Tai kodėl kraujas pro nosį turėtų bėgt po kelių mėnesių, jei buvęs tūris atsistato jau už dienos? Tai kaip tik visokių trombocitų iš pradžių sumažėja, didesnė tikimybė nukraujuot.

Mažiau krapštykit nosį ir jokie kraujai iš jos nebėgs. O jei nepadeda, tai nueikit pas šeimos daktarus, nes gali būt rimtų ligų požymis.

Žinokit, yra ir daugiau visokių smagių perliukų apie donorystę, galit pasiskaityt Kraujo Centro puslapyje.

Atlygintina ir neatlygintina donorystė

Įstojom į Europos Sąjungą, vis lyginamės su Vakarų Europa. Ne išimtis ir Kraujo donorystė: Vakarų Europa parodoma kaip Neatlygintinos kraujo donorystės pavyzdys. Lietuviai nebūtų lietuviai, jei dėl to nepradėtų skųstis. Pasirodo, jie mielai duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip Vakarų Europoj, nes Lietuvoj jau tokia nežmoniškai bloga situacija, kad kraujo donorystė yra labai svarbus pajamų šaltinis. Taip, vienas kitas litas visiems praverčia, bet ar čia ta vieta, kur turėtų būti generuojamos žmonių pajamos? Galų gale, koks tas geresnis vakarų europiečio gyvenimas? Kokios nors Zimbabvės gyventojas irgi pasakytų, kad mielu noru duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip lietuviai. Visi šitie paverkšlenimai atrodo kvailai, gyvenimas Lietuvoje toli gražu dar nėra jau toks blogas, žmonės iš bado masiškai nemiršta. Nesvarbu kiek toks mielas lietuvis pinigų turi, vis tiek ras geriau gyvenantį ir lyginsis su juo. Internetui ir kompiuteriui pinigų pakanka, o štai be tų 40 Lt jau išgyventi niekaip nebeįmanoma.

Pelnas iš mūsų kraujo. Neduokim neatlygintinai, nes Kraujo Centro vadai iš mūsų aukų sau pinigus kraunasi. O visų pirma tai, koks skirtumas, ar atlygintinai, ar ne. Įtariu, kad tie 40 Lt lyginant su realia puslitrio kraujo kaina yra niekiniai. Tada reiktų būti ne prieš neatlygintiną donorystę, bet prieš absoliučiai visą donorystę. Nes maža ką, gal jie tikrai tuos pelnus kraunasi? Ką, mes durni? Neduokim kraujo, tegu bankrutuoja! Čia panašiai kaip, nebalsuosiu už nieką, nes jie visi vagys. Paskutinis sakinys gal ne į temą, bet užtat apie valdžią. Žinot, tie pelnai iš mūsų kraujo gal ir nebūtinai yra mitas, bet man visiškai vienodai, ką jie su mano krauju daro. Aš savo padariau, o kaip ten kas toliau – čia jau jų sąžinės reikalas. O kadangi visi viršinykai ir kiti valdžios žmonės vaidina baisius krikščionis katalikus, tai visi degs pragare, taip jiems ir reikia, ane? Čia juk tinkamas atpildas tiems „žulikams“?

Kodėl kraujo donorystė turėtų būti apmokama?

Nežinau, ar jūs pastebėjot, bet pastaruoju metu Lietuvoje mokama donorystė jau beveik išnaikinta. Dėl to kyla baisiai didelis nepasitenkinimas, dėl kurio šitas įrašas ir atsirado. Neseniai į Rokiškį buvo atvažiavę Panevėžio kraujininkai ir vykdė neatlygintinos donorystės akciją. Koks skandalas kilo, kad niekas nepriėmė mokamų donorų… Pasirodo, kalti ne tie potencialūs donorai, kurie ne iki galo perskaitė informaciją, o valdžia, nes jiems gaila tų varganų 40 Lt. Prasidėjo visokie aiškinimai, kad trūko informacijos. Taip ir nesupratau, kaip žmonės gavo informaciją apie donorystę, bet nepastebėjo žodžio „neatlygintina“. Ir visgi kur čia problema? Žmonės atvyko duot kraujo, niekas gi jų neišvarė, išskėstom rankom priėmė. Ko jie susirinko: duot kraujo ar pinigų pasiimt? Atsimenu, prieš pora mėnesių moteriškės tame pačiame Rokiškyje baisiai putojosi, kad neatlygintini donorai priimami be eilės, nes čia, matai, pasityčiojimas iš žmonių.

Taip, dėl visko kalta yra valdžia. Bet visgi, jūs man paaiškinkit, kodėl Kraujo Centras turėtų jums mokėt už jūsų kraują? Kodėl? O gal jam to mokamo kraujo visiškai nereikia? Kodėl jis turėtų pirkt tai, ko jam nereikia. Taip išeina, valdžia yra kalta dėl to, kad neperka to, ko jai nereikia. Geras argumentas, ane? Man irgi patinka tokia nemirtinga logika. Žinot, mieli skaitytojai, jūs esat nežmoniškai kalti dėl to, kad nenorit šoninėj juostoj pirkt reklamos ploto už 200 lt/mėn, kaip jum ne gėda? Čia ne į temą, bet vis tiek apie pinigus. O dabar pažiūrim, ar galima nors kiek logikos rast tame, kad mokamo kraujo Centrui nereikia. Neatlygintinos donorystės skatinimas duoda savo vaisių, vis skleidžiamos naujienos, kad tokių donorų dalis nuolat didėja. Gal neatlygintino kraujo kiekiai jau (beveik) patenkina jo poreikį? Įsivaizduokit, kad jūs atstovaujat Kraujo Centrą: ar pirktumėt tai, ką galit gaut nemokamai, ar pirktumėt tai, ko jau turit pakankamai?

O dabar paimkim tokį pavyzdį: turgaus diena, vienas šalia kito stovi du prekeiviai su dešromis, pas abu lygiai tokios pačios dešros. Abu turi 4 rūšių dešrų (kraujo grupės, ar 8, nesvarbu), tų rūšių kiekiai pas abu irgi labai panašūs. Realiai niekuo jie nesiskiria. Pas abu visos dešros po 40 Lt/kg (40 Lt už kraują). Staiga vieną dieną vienam žmogeliui pasimaišė protelis, ir sugalvojo jis dalint savo dešras nemokamai (neatlygintinas donoras). Kitas prekeivis (mokomas donoras) tik pavadino jį durnium ir daugiau nieko nedarė. Į turgų pradėjo rinktis gerų rūkytų dešrų ištroškę žmonės (Kraujo Centras), visi turėjo savo pamėgtą dešros rūšį ir į kitas net nežiūrėdavo. Aišku, pirkėjai nieko negalvodami greit laimingi pasičiupo nemokamas dešras. Pas tą kvaištelėjusį žmogelį vos keli kilogramai teliko. Bet taip jau atsitiko, kad vienos rūšies dešrų nuolat būna mažiau nei kitų (retosios kraujo grupės). Paaiškėjo, kad beveik visų pirkėjų poreikius patenkino pirmasis prekeivis. O štai tos retosios rūšies dešrų pritrūko. Bet žmonės negalėjo be dešros gyvent, tai nepagailėjo pinigėlių ir nusipirko iš antrojo. Tiesą sakant, antrasis prekeivis taip ir liko su beveik visomis dešromis, nes nupirko iš jo tik keletą retųjų dešrų kilogramų. Pagal anksčiau įvardytą logiką jis kartu su atlygintinais donorais dabar gali išversta gerkle rėkt, kokia valdžia ir visa aplinka blogi, kodėl iš jų neperka dešrų/kraujo po 40 Lt. Tai bjaurybės, negi jiems gaila tų 40 Lt už dešrą, kurios jiems nebereikia? Tokie dalykai ne iš piršto laužti, kas retkarčiais nueina į Kraujo Centrą, ne kartą išvydo ant durų prikabintą lapelį: šiandien priimami tik neatlygintini visų grupių donorai ir IV (ar kokia ten retesnė) grupės mokami donorai, t.y. tų, kurių kraujo stygius jaučiamas.

Pažiūrėkim į tai iš elementarios ekonomikos pusės: yra laisva rinka, joje yra krūva pardavėjų (kraujo donorų) ir vienas pirkėjas (Kraujo Centras). Kitaip sakant, matom akivaizdžią monopsoniją – rinkoje tik vienas pirkėjas, kuris turi galimybę šiek tiek veikti visą rinką, nes neturi konkurentų. Kadangi pirkėjas vienas, tai ir sąlygos jo. Pardavėjas (donoras) tik gali gali priimti jo siūlomas sąlygas arba ne. Niekas juk neliepia jums atiduoti savo kraują nemokamai. Jei nepatinka sąlygos, turėkitės tą savo kraują ir neverkit, kad niekas jo neperka už jūsų prašomą kainą. Arba eikit ieškot kito pirkėjo, gal rasit kokią juodąją kraujo rinką…

Kodėl žmonės yra kraujo donorai?

Manęs vis kas nors paklausia, kodėl duodu kraują neatlygintinai, arba šiaip kodėl jį iš viso duodu. Kas juokingiausia, tai neturiu aiškaus atsakymo į šitą klausimą.

Pradėjau nuo to, kad man padarė įtaką Sodonio ir dar kažkieno įrašai apie donorystę, prieš 2-3 metus tinklaraščiuose buvo trumpam užėjusi kažkokia donorystės banga. Ji ir padarė man įtaką, kurios dabar negaliu atsikratyt.

Dabar pagalvokim, kodėl aš galėčiau duot tą (nemokamą) kraują:

• Gaunu šokolado. Gero šokolado. Man puslitris kraujo į plytą šokolado yra tinkami mainai, todėl ir mainau. Ir net nežliumbiu, kad per mažai šokolado duoda.
• Paskutinius pora kartų dar davė ir šiaip po smagią dovanėlę. Visai miela.
• Po 15 kartų duoda dviratį berods, visai nebloga paskata.
• Po 40 kartų priklauso valstybinė pensija. Gaila, kad iki to laiko Sodra bus subankrutavusi.
• Bent jau minimaliai patikrina sveikatą, žinau, kad tikrai neturiu problemų dėl kraujo.
• Turiu ką parašyt į retai papildomą tinklaraštį.
• Gaunu karmos taškų, nes esu socialiai atsakingas ir propaguoju donorystę.
• Tikiuosi, kad šie įrašai užverbuos ir daugiau žmonių, kurie taps kraujo donorais. Kaip tapau ir pats. Neabejoju, kad toks įrašas tinklaraštyje padaro didesnę įtaką už valstybinio lygio socialines reklamas. Word of Mouth.
• Dar galima pridėt tą „Gelbsti gyvybę“, bet čia man tikrai ne pirmoj vietoj. Niekingas aš žmogus.
• Kadangi valdžia parduoda kraują į užsienį, skatinu ekonomiką ir Lietuvos eksportą!
• Tie galimi 40 Lt nėra jau tokia didelė suma, kad sugundytų. Man maloniau priduot nemokamai.
• Realiai didžiausia paskata yra tai, kad bandau pasivyt Negerovę pagal donacijų skaičių. Bet jis vis nepasiduoda.

Panašūs įrašai:

1. Kraujo donorystė #6
2. Kraujo donorystė #7
3. Kraujo donorystė #1
4. Kraujo donorystė #3
5. Kraujo donorystė #2
6. Kraujo donorystė #9
7. Kraujo donorystė #4
8. Kraujo donorystė #10
9. Kraujo donorystė #8
10. Kraujo donorystė #5

Tai dabar pažiūrim, ko čia gali prireikt:

• 700 g kepenų
• ne mažiau 4 morkų
• 1-2 svogūnų
• truputį sviesto
• poros saujų miltų
• kiaušinio
• keleto bulvių
• raugintų kopūstų
• druskos
• dar druskos
• negailėkit druskos

Kadangi perkam kepenis Norfoj, tai puikiai žinom, kad labai didelės kokybės tikėtis nebūtina, labai tikėtina, kad bus su pradėjusios gesti mėsos kvapu. Bet nieko tokio, viskas gerai, įmerkiam į vandenį ir kvapas dingsta. Lieka tik tas labai specifinis kepenų kvapas. Tai va, sumerkiam tas kepenis į vandenį, kas kiek laiko pakeitinėjam vandenį. Paskui pasiimam kokį didelį piktą ir aštrų peilį bei išnaikinam didžiausias kraujagysles (ar kas ten tokios) bei apsmulkinam į mažesnius gabalus. Vėl apipilam vandeniu ir paliekam nakčiai.

Ryte pamatom, kad naktį buvo atėjusi kiaulių fėja ir pradangino dalį mūsų kepenų, nes iš tų 700g mažai beliko. Išpilam vandenį ir negailėdami pripilam druskos. Pripylėt? Tai dabar dar tiek pat įpilkit, gal užteks. Dar kokių juodpipirių maltų užpilkit, kvapieji irgi nekenks, prisipilkit visko pagal skonį. Ir paliekam bent pusvalandžiui, kad susigertų.

Imam kiaušinį, išplakam, į kitą lėkštę prisipilam miltų. Keptuvėj pasikaitinam riebalų (aliejaus, taukų, lajaus, sviesto ar dar kokio velnio). Na ir žinot gi, kepenys > plaktas kiaušinis > miltai > keptuvė. Nežinau, kiek ten laiko man kepė, bet maždaug pajausit. Kai po kambarį pradės sklist nebe smirdančių kepenų, o kvepiančių kepenų kvapas, tai ir bus iškepę. Tik neperkepkit.

Tai va, dabar galim arba valgyt, arba tušint.

Antruoju atveju įmetam į puodą gabalėlį sviesto, su burokine tarka apsmulkinam morkas (iš kurių paskui mažai kas lieka), peiliu apkapojam svogūną, smulkiais gabalėliais supjaustom mūsų kepenis. Viską sumetam į puodą. Dar užberiam truputį druskos ir užpilam šiek tiek vandens. Ir ant mažos ugnies paverdam, vis pažiūrėdami, ar vandens yra ir stipriai nepridegė. Vėlgi, nežinau, kiek laiko čia užtruko. O kol šitas turtas šildosi, nusiskutam ir išsiverdam bulvių. Košė geriau būtų, bet tingėjau daryt. Ir nubėkit krautuvėn raugintų kopūstų nusipirkt, jei neturit. Kaip visi žinom, normaliai raugintų kopūstų nelabai nusipirksi, tai imam maišelį su kuo daugiau skysčio. Tai reiškia (berods), kad jie teberūgsta. O tai reiškia, kad bus geriau išrūgę ir kietesni.

Ir berods viskas. Truputį per mažai morkų, bet šiaip skanu.

Ai, dėl tos įžangos su kiaulių gripu sergančiomis kiaulėmis, tai aš pajuokavau. Nors čia protingi žmonės lankosi, tai ir patys supras.

Ta proga dar galima paburbėt apie kiaulgrypį. Nuo pat pradžios jis mane nervina, tiksliau nervina tie nemąstantys ir panikuojantys žmonės. Ant kiekvieno kampo girdim, koks baisus tas kiaulgrypis ir kaip jo reikia saugotis. Nors, kaip skaičiau kažkuriame tinklaraštyje, mirtingumas nuo jo perpus mažesnis nei nuo paprasto gripo. O ir tas mirtingumas juokingai mažas. Gal geriau susirūpinkit kokiom svarbesnėm ligom, vėžiai, tuberkuliozės, cukriniai diabetai, kiaulgripofobijos ir pan., nuo kurių nuolat pasaulyje miršta velniai žino kiek kartų daugiau žmonių nei nuo šito vargano gripelio. Kaip jau sakiau, ir aš buvau kažkuo truputį apsirgęs, bet nepradėjau saujom vaistų gert ir kitaip farmacininkams pelno kraut (nors čia nieko blogo, ekonomiką žmonės gal truputį išjudins). Pamenat tą posakį, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, o negydoma – per savaitę? Tai va, gydomas gripas praeina irgi per savaitę, o negydomas per 2-3 dienas. Kuo mažiau organizmą alinsit visokiom chemijom (jau nekalbu apie daktarų visur kišamus antibiotikus), tuo greičiau atsigausit (medikai, gal turit savo nuomonę, bet aš vis tiek pasilaikysiu savąją). Vėlgi kažkokiam tinklarašty skaičiau, kad daktarai net nesiūlo numušinėt mažesnės nei 38,5 C temperatūros. Ir tai visiškai logiška. Pirkitės jūs tas visokias kaukes, skiepykitės, melskitės ar dar velniai žino ką darykit, niekur nepasislėpsit nuo to vargano gripelio, jei organizmas sugalvos, kad nėra pakankamai stiprus, kad jam atsispirtų. Ir tada jau galėsit skųstis, kad čia jus farmacininkai apkrėtė, toks likimas, ar dievas nubaudė, čia priklausomai nuo to, kas jums labiau patinka. Kokia baisi tragedija, pasirgsit kelias dienas ir vėl sveiki. Žinot, eikit velniop su savo gripofobijom, tikrai kvailai atrodot.

PAPILDYMAS

Mamos išmintis sako, kad kepenų puode virt nereikia. Geriau visas tas morkas pavirt, o kepenis sumest tik pačioj pabaigoj ir pora minučių pavirt. Tada jos nesukietės.

Panašūs įrašai:

1. Bulviniai blynai
2. Žemaičių blynai
3. Cepelinai su mėsa
4. Grikių kotletai
5. Mieliniai blynai
6. Čeburekai su mėsa

„Gimtasis Rokiškis“ – visiems rokiškėnams bei aplinkiniams gyventojams puikiai žinomas rajono laikraštis. Nuo senų laikų vietiniai (įskaitant ir mane) jį dar tebevadina „Spaliuku“. 4 ar 5 kartus per savaitę pasirodančio maždaug 4–8 puslapių (dabar gal jau ir daugiau) laikraščio egzempliorius jau senokai kainuoja daugiau nei 1 Lt. Prenumeratos kainos irgi ne ką mažiau kandžiojasi – 217,48 Lt metams. Nors nėra ko norėti, kai dirbama be konkurencijos. Tikriausiai visuose rajonuose panaši situacija.

Bet ne apie kainas čia norėjau parašyti. Kaip ir tikriausiai daugelio rajonų laikraščiai, taip ir mūsiškis turi savo interneto puslapį, kur kiekvienas gali susipažinti su rajono naujienomis ir aktualiomis diskusijomis. Aišku, redakcija bijo dėti pilnus straipsnius, todėl įdeda tik jų pradžią, o kaipgi – kitaip niekas nebepirktų spausdinto varianto.

Ilgą laiką interneto puslapis buvo prastokos išvaizdos bei nefunkcionalus. Kai prieš maždaug metus aš pradėjau jame lankytis, pasigedau RSS skaitymo galimybės, rašiau redakcijai e. laišką su klausimu, kada bus RSS funkcija – ignoravo, rašiau tokius pat klausimus komentaruose – ignoravo. Bet čia dar ne vienintelė funkcija, kurios itin trūko, labai primityvi komentavimo forma, kurioje neleidžiama net perkelt teksto į kitą eilutę. Aš jau nekalbu apie kiekvieno komentaro moderavimą (labai smagu diskutuoti, kai komentaras pasirodo po kokių 3 valandų). Trūkumų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Niekas nesirūpina, kad skaitytojams būtų patogu.

Bet štai prieš kokius 2–3 mėnesius buvo garsiai paskelbta, kad netrukus išvysime naują interneto puslapio versiją, aš dar kartą komentaruose priminiau, kad nepamirštų RSS (koks gi naujienų puslapis be jos). Aišku, mano komentaras vėl buvo ignoruojamas.

Žinoma, sulaukėme naujosios puslapio versijos, kuri atrodė jau gana šiuolaikiškai. Visa bėda, kad funkcionalumas išliko toks pat tragiškas, be to, skaitytojai skundėsi begale puslapio klaidų (aš kažkaip jų nepastebėjau, gal todėl, kad po archyvus nelandžioju). Taigi visi likome nusivylę www.idea.lt darbu. Aš, vis dar tebesitikėdamas RSS, pradėjau naują diskusiją forumą atitinkančioje Tribūnos skiltyje. Šiaip ne taip, pavyko gauti pirmą atsakymą, kuriuo leido suprasti, jog RSS matysiu kaip savo ausis dar ne vienerius metus.

RSS lieka RSS. Mane labiausiai nervina administracijos požiūris į skaitytojus. Jau minėjau, kad moderuojamas kiekvienas komentaras. Aišku, taip stengiamasi išvengti įvairių „robotų pasisakymų“, įvairių rūšių tolerancijos stokos bei įžeidinėjimų. Bet vieną dieną paaiškėjo, jog komentarus moderuoja visiškai ne dėl to. Prie eilinio straipsnio parašiau eilinį savo komentarą, po kokio pusdienio vėl atidaręs tą įrašą randu komentarą, panašų į „Malciau, snargliau tu“ (neberandu to įrašo, negaliu tiksliai atkartot). Na aš toks jau žmogus, kuris nuo tokių žodžių neįsižeidžia, bet vis tiek nelabai suprantu, kaip gali pro moderuojamus komentarus praslysti tokios frazės? Atrašiau dar vieną komentarą, susidedantį iš dviejų dalių: pirmojoje klausimas „Administracija, kam reikalingas moderavimas, jei praleidžiate įžeidinėjimus?“, antrojoje kažkas „į temą“. Po moderacijos liko tik antroji dalis. Po pusdienio apmąstymų padariau tokią išvadą: arba jiems absoliučiai nusispjaut į skaitytojus, arba pati administracija ir išvadino mane snargliumi. Taigi paaiškėjo, jog moderacija skirta ne apsaugai nuo „blogų“ komentarų, o nuo administracijai nepatinkančių žodžių. Tikra žodžio laisvė… Ne mane vieną tildo, dar vienas kraštietis skundžiasi, kad dingo jo mintys, nepatikusios administracijai.

Taigi apibendrinimas, kodėl „Gimtasis Rokiškis“ negerbia savo lankytojų:

• Ignoruoja klausimus e. paštu bei komentaruose
• Neatsižvelgia į skaitytojų pasiūlymus
• Moderuoja visus komentarus, taip lėtindami galimas diskusijas
• Skatina netoleranciją, patvirtindami komentarus su įžeidinėjimais (o galbūt net ir patys įžeidinėja)
• Riboja žodžio laisvę
• Trina visas sau nepatinkančias skaitytojų mintis
• Redaguoja komentarus pagal savo užgaidas

Įrašo papildymas

Parašęs šį įrašą, neskubėjau jo skelbti. Tikėjausi išsiaiškinti, ar administracija tik praleidžia įžeidžiančius komentarus ar pati juos ir rašo. Žinote, kyla įtarimas, kai kokius tris kartus atsitinka tokia situacija: parašau komentarą, jis po kokių 2 valandų patvirtinamas ir iš karto po jo atsiranda kiek įžeidžiantis atsakymas. Ilgai laukti nereikėjo. Prie vieno įrašo ginčijomės, ar mažiems miestelių projektams, praktiškai neturintiems finansavimo, tiktų WordPress sistema. Viename savo komentare įkėliau keletą nuorodų į susijusius straipsnius, taip pat paminėjau ir blogofermas – kaip nemokamą alternatyvą, jei visiškai nėra pinigų, kaip pavyzdį daviau ir http://blogr.lt nuorodą bei keletą blogerių įrašų apie WordPress sistemos panaudojimą. Aišku, mano komentaras „pasiklydo“ kažkur moderavimo džiunglėse, bet bent jau gavau atsakymą:

malcius didysis protas. uzteks juokint zmones. kazkam maza tos tavo reklamuojamos blogafermos.

(Jeigu kas nesuprato, mano komentaras pasirodęs nebuvo, jį matė tik administracija, o atsakymą į šį komentarą gavau, taigi darau išvadą, jog pati administracija jį ir parašė. Žinoma, nieko įrodyti negaliu. Tiesiog prielaidos.)

Nepykit, bet save ir lankytojus nors kiek gerbianti administracija tikrai neturėtų rašyt tokio stiliaus komentarų.

Aišku, ne man vienam su tokiu administracijos elgesiu teko susidurti. Atsirado ir daugiau panašių nusiskundimų. Pats nesidomėjau, kas redakcijoje prižiūri internetinį puslapį, bet minėtoje nuorodoje žmonės spėja, jog už viską atsakingas „Gimtojo Rokiškio“ kompiuterininkas Kęstutis. Galų gale nesvarbu, kas ten viską prižiūri, faktas, kad darot gėdą laikraščiui. Tikiuosi, kad bent jau be vadovybės pritarimo.

Ir būkime realistai – jei ir toliau laikysitės tokios pozicijos lankytojų atžvilgiu, greit viskas gali pasikeisti. Ir visa tai jau prasidėjo, neseniai įkurtas puslapis rokiskyje.net. Galbūt jis, galbūt kas kitas, laikui bėgant, tams naująja rajono žmonių susitikimo vieta internete. Pasaulis nestovi vietoje, jeigu nenorite likti užmarštyje, turite ir patys nors šiek tiek keistis.

Ir dar vienas papildymas (2009 vasara)

Atėjo vasara, komentarai kartais patvirtinami po kokių 2–3 dienų. Norit pasakyti, jog tai normalu?

Ir dar kartą papildysiu, jei nesupyksit (2009 spalis)

Tiesą sakant, labai kvailai atrodo, kai administratorius savavališkai pradeda trydeliot tryneliot komentarus iš prasidėjusios diskusijos (net neabejoju, kad bent vienas iš komentarų priklauso administratoriui). Gerbiamasis, jei jau trinat, tai trinkit viską diskusijos šaką, nes dabar tikrai labai kvailai atrodo. (Jei kam labai įdomu, tai straipsnis buvo apie rokiškėnus, laimėjusius automobilius „Teleloto“, o aš parašiau, kad tokios naujienos rajono laikraštyje yra bevertės ir beprasmės).

Panašūs įrašai:

1. Analizuokime savo RSS skaitiklį
2. WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju

Bet ne tame esmė. Pastaruoju metu mane, kaip ir daugelį kitų, nervindavo nuolatiniai reklaminiai pranešimai, daug kas iš blogerių irgi tuo skundėsi, kai kas net miegot ramiai negali. Tikriausiai visi žinom, kad jų „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslaugą“ galima išjungt savitarnoje arba paskambinus nemokamu telefonu 1566. Ir lygiai taip pat žinome, jog išjungimas nė velnio nepadeda (čia turėtų būt šypsenėlė).

Ta proga, kad šiandien nuobodžiauju (egzaminas artimiausias poryt, tai negi mokysiuosi taip anksti), ir eilinė jų reklama man sutrukdė žiūrėt kažkurią Simpsonų seriją, nutariau nusiųst Omniteliui laiškelį:

Laba diena, jau ne vienerius metus naudojuosi išankstinio apmokėjimo kortelės Extra paslaugomis. Ilgą laiką neturėjau jokių nusiskundimų, kol neprasidėjo pastovūs reklaminių žinučių siuntinėjimai. „Omnitel savitarnoje“ išjungiau „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslaugą“, laikinai reklamų nebegaudavau, bet po vienos kitos savaitės vėl ta pati situacija, nors „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslauga“ kaip buvo išjungta taip ir liko išjungta.
Norėjau pasiteirauti, ar įmanoma kaip nors atsisakyti tų pranešimų, kad jų iš tikrųjų nebegaučiau?
Beje, kiek žinau, ne mane vieną nervina nepageidaujami pranešimai, daugelis pažįstamų Extra ir Ežio vartotojų taip pat nuolat skundžiasi.

Net nelabai tikėjausi gauti atsakymą (pvz., mūsų rajono laikraščio redakcija nesivargina ir į laiškus neatsako). Bet jau gana greitai gavau atsakymą su telefono numerio prašymu (gal norėjo patikrint, ar aš nesu žioplys, ir tikrai išjungiau tą reklamų paslaugą), atsakiau ir už kelių minučių gavau dar vieną laišką (jau iš kitos Omnitel darbuotojos):

Paslaugos „Extra“ vartotojams reklamines SMS žinutes (siunčiamas iš +370
698 99992) galima atjungti paskambinus numeriu 1566, pasirinkus 2-ąjį
punktą „Paslaugų valdymas“ ir 7-ąjį „Reklaminiai – informaciniai SMS“. Be
šių pranešimų gali būti siunčiami SMS, informuojantys apie OMNI ID teikimas
nuolaidas, jei pageidautumėte atsisakyti ir šių pranešimų, tuomet reikia
paskambinti nemokamu numeriu 1600 ir pasirinkus 3-ąjį punktą išjungti
paslaugą „E. nuolaida“. Visų žinučių siuntimas pilnai atjungiamas per 2
sav. laikotarpį.

Taigi paaiškėjo, kad Omnitel per dvi vietas siunčia reklamas, vienos atjungimą visur viešai rodo, o antrąjį ne taip paprasta surasti.

Taigi bandau skambinti tuo 1600 ir girdžiu: „jūsų sąskaitos galiojimas pasibaigęs, papildykite sąskaitą“. Na „laba diena“, jau net ir reklamų nebeleidžia išjungt, jei sąskaita kelias dienas išėjus iš galiojimo (dar tris mėnesius galiu gaut skambučius ir SMS). Tai teko per Swedbank nusiųst jiems tuos minimalius 5 Lt.

Paskambinau aš vėl tuo 1600, sumaigau ką reikia ir girdžiu kažką panašaus:

<…>Norėdami atsisakyti informacinių pranešimų ir nuolaidų<…>

Jei nenori reklamos, tai negausi ir nuolaidų. Dar gana keistai atrodo ir tas „viską mes jums atjungėme, bet dar dvi savaites siųsim reklamas“.

Taigi, prieš išjungdami šią paslaugą, įsitikinkit, kad nuolaidų jums neprireiks. Aš jau išjungiau, dabar žiūrėsim, ar tikrai dings reklamos, ar dar yra kokia nors trečia vieta, per kurią jas siunčia.

Ta proga dar norėčiau padėkoti Omnitel darbuotojoms už greitus ir informatyvius atsakymus.

Panašūs įrašai:

1. Reklamų blokavimas Operoje ir kitose naršyklėse
2. Kaip padaryti ekrano nuotrauką
3. Kaip blokuoti reklamas su Firefox
4. Kaip naudotis Google
5. Kaip naudotis DC++
6. Kaip išsaugoti internetinius filmukus
7. Kaip maršrutizatoriuje atidaryti prievadus
8. Kaip naudotis torrent
9. Kaip perinstaliuoti Windows
10. Kaip užblokuoti ir atblokuoti interneto puslapius

Ne aš plaku, verba plaka

Ką tik supratau, kad čia tik dar viena šventė, skatinanti smurtą šeimoje (ir ne tik). Vieną kartą verba, kitą kartą diržo sagtis, dar kitą – kumštis…

Kaip jums toks posakis: Ne aš spardau, kojos spardo? Gal sukurkim naują šventę „Kojų sekmadienį“, arba dar geriau – „Beisbolo lazdų sekmadienį“?

Gal tų verbų tiesiogiai ir nesuprantame kaip smurto, bet visi tokie dalykai bet kokiu atveju „sugula“ į pasąmonę.

Berašydamas supratau ir dar vieną dalyką. Šis posakis skatina meluoti, versti neabejotiną savo kaltę ant kitų. Paskui dar stebisi žmonės, kodėl aplinkui tik melagiai, apgavikai ir mušeikos.

O iš pažiūros tokia graži šventė…

Panašūs įrašai:

1. Už ką Jėzų nukryžiavo?

National Geograpfic nuotrauka

Mūsų Lietuvėlė turi truputį skolų. Palyginus su BVP, gal netgi daugiau nei truputį. 2007 metais skolos siekė 17 procentų BVP. Aišku, skolos dar ne pasaulio pabaiga. Galima jas kada nors gyvenime grąžint. Vienintelė problema, kad tos skolos tebedidėja. Jeigu neklystu, buvo numatomas biudžeto deficitas, viršijantis ES nurodytas ribas. Valdžia nieko geresnio už padidintus mokesčius nebesugalvojo. Nors daug ką apkrovė dideliais mokesčiais, ypač dėl panaikintų PVM lengvatų, bet dar lieka nemažai vietų, kur prireikus būtų galima gauti papildomų pajamų. Daug kas keikia šį sprendimą (niekas gi nenorim didesnių mokesčių), bet nebebuvo iš ko rinktis. Gal kada nors gyvenime dar padėkosim Kubiliui (nors gal ir ne).

Gerai, iš tikrųjų ne apie tai turėjo būti šitas įrašas. Tikriausiai daugelis iš jūsų skaitė, kad kažkoks vokietis sugalvojo susimedžiot į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą Lūšį, ir dar ne šiaip lūšį, o jauniklį. Vargšą mažą kačiuką

Jį patį reikia sušaudyti už tokius darbelius. O ir šiaip medžioklę reikia uždrausti. Taip taip, čia tik mano, gyvūnų mylėtojo, nuomonė ir svajonės. Bet, kas mane labiausiai piktina, tai juokinga bauda, kurią jis gavo: 20000 Lt. Čia net lietuviui tokia bauda atrodo juokinga, o ką jau kalbėti apie vokietį.

Gal iš viso pradėkim dėt skelbimus į užsienio spaudą:

• Nykstančių gyvūnų medžioklė Lietuvoje. Kaina tik nuo 20000 Lt.
• Nušauk dvi lūšis ir trečią galėsi nušauti nemokamai.
• Dėmesio. Tik šį mėnesį, lūšies ir jos jauniklių medžioklė tik 40000 Lt. Paskubėkite, liko tik 80 lūšių.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Bet pripažinkim, baudos Lietuvoje tikrai juokingos. Aš suprantu, kad nedaug visokių brakonierių ir panašių veikėjų pagauna ir mažai iš jų baudų gauna, bet pakelti mokesčius tikrai galima, vis vienas kitas papildomas litas į valstybės biudžetą.

Kadangi jau pradėjau kalbėti apie per mažas baudas, norėčiau dar atkreipti dėmesį ir į mokesčius už automobilius. Vos tik apie juos pranešta, iš karto kilo didžiulis nepasitenkinimas. Bet vyriausybei čia eilinis mokestis, stengiasi žmonės lopyt biudžeto skyles. Aišku, gal kiek logiškiau būtų visą tą mokestį užkraut kaip akcizą, bet čia jau jų pačių sprendimas, nieko nepakeisim. Taigi uždėjom mokestį už automobilį, užkėlėm akcizą, bet kažkaip nesigirdi, kad didintumėm baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Retkarčiais pažiūriu Rokiškio rajoninio laikraščio skyrelį „Gėdos stulpas“. Ir ką aš ten matau? Ką tik išsilaikęs teises, 1,5 promilės girtumo, bauda 1000 Lt. Girti sukėlę avarijas vairuotojai gauna iki 5000 Lt. Bet juk vis tiek juokingi dydžiai.

Galim irgi įdėt skelbimus, tikrai atsirastų norinčių užsieniečių:

• Pasiskraidymas miesto gatvėmis, turint tris promiles. Tik 2000 Lt.
• Įvažiavimas į kitą automobilį. Tik 1500 Lt.

Ir dar kur nors pakabinkim socialinį stendą su užrašu: Nebepaeini? – Vairuok! Kelionės kaina tik 3000 Lt.

Vėlgi juokas jau nebeima.

Pabaigai du sakiniai ir išvados:

• Keliant mokesčius, visi tam prieštarauja
• Keliant baudas, niekas net žodžio neištaria.

Tai kodėl mes negalim padidint tų prakeiktų baudų? Žmonių, darančių niekšybes gal ir nesumažės, bet bent jau susimokės daugiau. Vis vienas kitas papildomas litas į biudžetą.

Panašių įrašų nėra

Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Aš per daug nesidomėjau visomis tomis religinėmis temomis, bet, kaip supratau, viena iš pagrindinių Jėzaus išgarsėjimo priežasčių buvo ta, kad jis gydė žmones. Bet, kad ir kaip tas sugebėjimas buvo vertingas žmonėms, jie vis tiek jį truputį nukryžiavo.

Tai va man čia jau senokai kilo klausimas, už ką realiai jį ten galėjo prikalt? (Tos pasakėlės, kurias pastoviai kiša apie visokius „Pilotus“ ir pan. man neįdomios).

Taigi per kelias apmąstymų savaites į galvą atėjo dvi galimos priežastys:

• Jėzui labai gerai sekėsi gydyti žmones, todėl visiems tai kėlė įtarimą. Žmonės paskelbė Jėzų eretiku (arba raganiumi) ir už tai nukryžiavo.
• Jėzui prastokai sekėsi gydyti žmones, daugelį iš jų jis nugydė. Žmonės neapsikentė ir nukryžiavo jį už daugybines žmogžudystes.

Pasitariau su klasioku, tai mums abiems logiškiausiai atrodo antras variantas

Panašūs įrašai:

1. Verbų sekmadienis – smurto propagavimas

Kaip jau pastebėjote, čia yra, galima sakyt, mano blogas, aš neįsipareigoju būti objektyvus, nors ir stengiuosi toks būti. Galutinį sprendimą, ar pasitikėti mano skleidžiama informacija, ar ne, turite priimti patys. Juolab, kad paprastai įdedu nuorodas į šaltinį, kuriame galite apie viską pasiskaityti plačiau.

Dabar grįžkime prie temos. Mane papiktino šiandieninė NOD32 reklama.
Pirmiausiai į GoogleReader atėjo įrašas iš elektronika.lt, vėliau – tas pats ir iš alfa.lt.

Pirmajame buvo nuoroda į šaltinį NOD Baltic, pagalvojau, kad elektronika eilinį kartą kopijuoja straipsnius net neskaitę, taigi nenuostabu, kad straipsnis iš nod puslapio liaupsina pastarąją programą.

Vėliau, kaip jau minėjau, gavau tą įrašą ir iš alfa.lt.
Autorė – Gabjota Alūzaitė – „VRP | Hill & Knowlton“ projektų vadovė. (pagal google )
O reklama pasirodo paskelbta ne tik šiose dviejose svetainėse, google jau rado tą patį ir pas verslo bangą, įtariu, kad bus ir daugiau puslapių, kuriuose skelbiamas tas įrašas.

Taigi kuo man užkliuvo šis straipsnis?

• Akivaizdžiai liaupsinama NOD32 antivirusinė. Kam priskirti įrašą prie technologijų temų, jei čia akivaizdi reklama? Galėjo pabaigoje bent jau prirašyti: parengta pagal NOD Baltic užsakymą.
• Testuose dalyvavo 16 antivirusinių, o straipsnyje paminėta tik berods 14. Spėkite, kurių trūksta? Trūksta vienos iš prastai pasirodžiusių (užmiršo gal, arba aš nematau jos) ir dar ko?
  Teisingai, Aviros. Palaukit, o kas testuose geriausiai pasirodė? Argi tik ne pastaroji? Kažkaip Gabjota „netyčia“ ją pamiršo ir straipsnyje nei karto nepaminėjo.
• Toliau pereikime prie prisikabinėjimo prie teksto:
  • „Iš kitų testuotų apsaugos priemonių šie įrankiai išsiskyrė itin gerais naujų virusų aptikimo rezultatais, mažu klaidingų pranešimų kiekiui ir sparčiu darbu“
    Kaip galėjo išsiskirt iš kitų geresniu gaudymu, jei Avira ją aplenkė 15 procentų? Tai galėjo rašyt, kad rezultatai buvo vieni geriausių arba, kad nod su dar viena antivirusine pasirodė geriausiai. Vis tik buvo galima išvengti Aviros paminėjimo
    O nod skenavimo greitis prilygintas tik vidutiniam.
  • „svarbu ir nepateikti vartotoją klaidinančių išvadų – nėra nieko blogiau nei potencialiu virusu įvardyti iš tiesų nekenksmingą programą ar bylą“
    Ė, žmonės, NOD32 padarė 7 klaidas. Gal reiktų paminėt, kad ji nėra idealiai atitinkanti šių reikalavimų. Na nieko, šitas dar tegu būna, negaliu per daug prisikabint.
  • „NOD32 Antivirus“ aptiko didžiąją dalį iš daugiau nei 11 tūkstančių nežinomų, programų virusų parašų bazėse neaprašytų, virusų ir kenkėjiškų programų.“
    Na 57 proc man labiau panašu į pusę, negu į didžiąją dalį, bet užskaitykim šitą, tebūnie.
  • „Daugelio populiarių apsaugos nuo virusų paketų rezultatus žymiai sumažino didelis klaidinančių pranešimų skaičius, kai kuriais atvejais siekęs net iki keturių šimtų.“
    Žmonės, arba jūs akli, arba lietuvių kalbos nemokat: tiek daug klaidų padarė tik viena antivirusinė – daugiskaita netinka.

Na gerai, reklama tai reklama, bet gi galėjot straipsnių pabaigoje taip ir parašyti, o ne kelti kaip technologijų naujienas į bendrą krūvą. Klaidinat žmones.

Man atrodo, kad prieš tai buvęs mano įrašas yra objektyvumo viršūnė lyginant su šiuo alfos „straipsniu apie technologijas“.

Artėdamas prie pabaigos, norėčiau grįžti prie pradžios, kurioje dievublogo autorius(ė) užsipuolė mane už nekokybišką informaciją apie testų rezultatus (nors realiai taip ir nesupratau, ką ji(s) norėjo pasakyt). Kodėl mane galima užsipulti bloge rašantį apie prastą informaciją, bet neužsipuolamas naujienų portalas, kuris remiasi tais pačiais šaltiniais?

Ir pabaigai klausimas NOD atstovams (jei čia kada užeitų):

• Ar gražu iš akių pašalint konkurentus, norint parodyt savo super duper galias? Gal žaiskime sąžiningai? Reklama tai reklama, bet kodėl nuslepiami esminiai faktai?

p.s. žiūrėkit, aš dabar paimsiu ir parašysiu tokį straipsnį:

Pagal naujausius av-comparatives testų rezultatus, geriausia antivirusine tapo VBA32, aplenkusi visas kitas geriausias antivirusines: „Symantec“, „Sophos“, „TrustPort“, „F-Secure“ bei „eScan“.

Ne durnai atrodo?
Iš esmės jūs parašėt lygiai tą patį.

Panašūs įrašai:

1. Avira AntiVir konfigūravimas

Man ne kartą realiame gyvenime yra pasikartoję susapnuoti ir užmiršti sapnai. Tai paprastai būna trumpos, dažnai trumpesnės už minutę akimirkos, kurios atsikartoja idealiai tiksliai. Deja, dažniausiai tuos sapnus atsimenu labai neryškiai, bet jaučiu, kad taip tikrai buvo sapne.

Tokie keisti sapnų išsipildymai pasitaiko kokius tris keturis kartus per metus.
Šį įrašą rašau, nes ką tik per Google readerį perskaičiau jau „matytą“ naujieną – Nulaužta Gmail apsauga!
Kaip ten viskas baigsis nežinau, bet pranašauju, kad per artimiausią savaitę bus sutvarkyta.

Per visą gyvenimą buvo tik du kartai, kuriuos atsimenu idealiai tiksliai dar ir iki dabar:

• Pats pirmas sapno išsipildymas, kai pradinėje mokykloje mačiau darbuotojas, einančias iš sporto salės su visokiais valikliais. Šitai išsipildė berods pirmoje klasėje.
• Ir dar kartą prieš kokius du metu. Sėdžiu kaime, mama kažką valgyt daro, ir topt į galvą sapnas, kaip aš mamai kažką ne į temą pasakau. Galvoju na jau ne, šitaip tikrai nebus. Ir nei velnio, nesusivaldžiau ir pasakiau, ką buvau pasakęs sapne.

Ką čia dar pasakyt?
Pastaruoju metu tokie sapnai sparčiai retėja, matyt senstu

Be to, mano tėvui irgi tokios keistenybės atsitinka. Prieš kokius gerus 10-20 metų sapnavo, kaip jį atleidžia iš dabartinio darbo. Šefas prigavo girtą prie kažkokio pastato, kuris dar tik prieš kokius du metus buvo pastatytas, ir išmetė. Čia sapne taip buvo, bet nesistebėsiu, jei taip tikrai įvyks.

Ir esu kažkur vaikiškuose žurnaluose skaitęs apie tokius dalykus, taip, kad yra ir daugiau tokių žmonių.

Aha, temoj paminėtas žodis „aiškiaregiai“. Žinot, kad ir koks būčiau realistas, bet negaliu sakyt, kad jie visi totalūs apgavikai, kai pačiam tokie dalykai vyksta. Visgi kažkas šiam pasauly yra neįprasto.

O dabar galit mane degint už raganavimą kaip Papua – Naujojoje Gvinėjoje.

Panašių įrašų nėra