Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

„Gimtasis Rokiškis“ – visiems rokiškėnams bei aplinkiniams gyventojams puikiai žinomas rajono laikraštis. Nuo senų laikų vietiniai (įskaitant ir mane) jį dar tebevadina „Spaliuku“. 4 ar 5 kartus per savaitę pasirodančio maždaug 4–8 puslapių (dabar gal jau ir daugiau) laikraščio egzempliorius jau senokai kainuoja daugiau nei 1 Lt. Prenumeratos kainos irgi ne ką mažiau kandžiojasi – 217,48 Lt metams. Nors nėra ko norėti, kai dirbama be konkurencijos. Tikriausiai visuose rajonuose panaši situacija.

Bet ne apie kainas čia norėjau parašyti. Kaip ir tikriausiai daugelio rajonų laikraščiai, taip ir mūsiškis turi savo interneto puslapį, kur kiekvienas gali susipažinti su rajono naujienomis ir aktualiomis diskusijomis. Aišku, redakcija bijo dėti pilnus straipsnius, todėl įdeda tik jų pradžią, o kaipgi – kitaip niekas nebepirktų spausdinto varianto.

Ilgą laiką interneto puslapis buvo prastokos išvaizdos bei nefunkcionalus. Kai prieš maždaug metus aš pradėjau jame lankytis, pasigedau RSS skaitymo galimybės, rašiau redakcijai e. laišką su klausimu, kada bus RSS funkcija – ignoravo, rašiau tokius pat klausimus komentaruose – ignoravo. Bet čia dar ne vienintelė funkcija, kurios itin trūko, labai primityvi komentavimo forma, kurioje neleidžiama net perkelt teksto į kitą eilutę. Aš jau nekalbu apie kiekvieno komentaro moderavimą (labai smagu diskutuoti, kai komentaras pasirodo po kokių 3 valandų). Trūkumų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Niekas nesirūpina, kad skaitytojams būtų patogu.

Bet štai prieš kokius 2–3 mėnesius buvo garsiai paskelbta, kad netrukus išvysime naują interneto puslapio versiją, aš dar kartą komentaruose priminiau, kad nepamirštų RSS (koks gi naujienų puslapis be jos). Aišku, mano komentaras vėl buvo ignoruojamas.

Žinoma, sulaukėme naujosios puslapio versijos, kuri atrodė jau gana šiuolaikiškai. Visa bėda, kad funkcionalumas išliko toks pat tragiškas, be to, skaitytojai skundėsi begale puslapio klaidų (aš kažkaip jų nepastebėjau, gal todėl, kad po archyvus nelandžioju). Taigi visi likome nusivylę www.idea.lt darbu. Aš, vis dar tebesitikėdamas RSS, pradėjau naują diskusiją forumą atitinkančioje Tribūnos skiltyje. Šiaip ne taip, pavyko gauti pirmą atsakymą, kuriuo leido suprasti, jog RSS matysiu kaip savo ausis dar ne vienerius metus.

RSS lieka RSS. Mane labiausiai nervina administracijos požiūris į skaitytojus. Jau minėjau, kad moderuojamas kiekvienas komentaras. Aišku, taip stengiamasi išvengti įvairių „robotų pasisakymų“, įvairių rūšių tolerancijos stokos bei įžeidinėjimų. Bet vieną dieną paaiškėjo, jog komentarus moderuoja visiškai ne dėl to. Prie eilinio straipsnio parašiau eilinį savo komentarą, po kokio pusdienio vėl atidaręs tą įrašą randu komentarą, panašų į „Malciau, snargliau tu“ (neberandu to įrašo, negaliu tiksliai atkartot). Na aš toks jau žmogus, kuris nuo tokių žodžių neįsižeidžia, bet vis tiek nelabai suprantu, kaip gali pro moderuojamus komentarus praslysti tokios frazės? Atrašiau dar vieną komentarą, susidedantį iš dviejų dalių: pirmojoje klausimas „Administracija, kam reikalingas moderavimas, jei praleidžiate įžeidinėjimus?“, antrojoje kažkas „į temą“. Po moderacijos liko tik antroji dalis. Po pusdienio apmąstymų padariau tokią išvadą: arba jiems absoliučiai nusispjaut į skaitytojus, arba pati administracija ir išvadino mane snargliumi. Taigi paaiškėjo, jog moderacija skirta ne apsaugai nuo „blogų“ komentarų, o nuo administracijai nepatinkančių žodžių. Tikra žodžio laisvė… Ne mane vieną tildo, dar vienas kraštietis skundžiasi, kad dingo jo mintys, nepatikusios administracijai.

Taigi apibendrinimas, kodėl „Gimtasis Rokiškis“ negerbia savo lankytojų:

• Ignoruoja klausimus e. paštu bei komentaruose
• Neatsižvelgia į skaitytojų pasiūlymus
• Moderuoja visus komentarus, taip lėtindami galimas diskusijas
• Skatina netoleranciją, patvirtindami komentarus su įžeidinėjimais (o galbūt net ir patys įžeidinėja)
• Riboja žodžio laisvę
• Trina visas sau nepatinkančias skaitytojų mintis
• Redaguoja komentarus pagal savo užgaidas

Įrašo papildymas

Parašęs šį įrašą, neskubėjau jo skelbti. Tikėjausi išsiaiškinti, ar administracija tik praleidžia įžeidžiančius komentarus ar pati juos ir rašo. Žinote, kyla įtarimas, kai kokius tris kartus atsitinka tokia situacija: parašau komentarą, jis po kokių 2 valandų patvirtinamas ir iš karto po jo atsiranda kiek įžeidžiantis atsakymas. Ilgai laukti nereikėjo. Prie vieno įrašo ginčijomės, ar mažiems miestelių projektams, praktiškai neturintiems finansavimo, tiktų WordPress sistema. Viename savo komentare įkėliau keletą nuorodų į susijusius straipsnius, taip pat paminėjau ir blogofermas – kaip nemokamą alternatyvą, jei visiškai nėra pinigų, kaip pavyzdį daviau ir http://blogr.lt nuorodą bei keletą blogerių įrašų apie WordPress sistemos panaudojimą. Aišku, mano komentaras „pasiklydo“ kažkur moderavimo džiunglėse, bet bent jau gavau atsakymą:

malcius didysis protas. uzteks juokint zmones. kazkam maza tos tavo reklamuojamos blogafermos.

(Jeigu kas nesuprato, mano komentaras pasirodęs nebuvo, jį matė tik administracija, o atsakymą į šį komentarą gavau, taigi darau išvadą, jog pati administracija jį ir parašė. Žinoma, nieko įrodyti negaliu. Tiesiog prielaidos.)

Nepykit, bet save ir lankytojus nors kiek gerbianti administracija tikrai neturėtų rašyt tokio stiliaus komentarų.

Aišku, ne man vienam su tokiu administracijos elgesiu teko susidurti. Atsirado ir daugiau panašių nusiskundimų. Pats nesidomėjau, kas redakcijoje prižiūri internetinį puslapį, bet minėtoje nuorodoje žmonės spėja, jog už viską atsakingas „Gimtojo Rokiškio“ kompiuterininkas Kęstutis. Galų gale nesvarbu, kas ten viską prižiūri, faktas, kad darot gėdą laikraščiui. Tikiuosi, kad bent jau be vadovybės pritarimo.

Ir būkime realistai – jei ir toliau laikysitės tokios pozicijos lankytojų atžvilgiu, greit viskas gali pasikeisti. Ir visa tai jau prasidėjo, neseniai įkurtas puslapis rokiskyje.net. Galbūt jis, galbūt kas kitas, laikui bėgant, tams naująja rajono žmonių susitikimo vieta internete. Pasaulis nestovi vietoje, jeigu nenorite likti užmarštyje, turite ir patys nors šiek tiek keistis.

Ir dar vienas papildymas (2009 vasara)

Atėjo vasara, komentarai kartais patvirtinami po kokių 2–3 dienų. Norit pasakyti, jog tai normalu?

Ir dar kartą papildysiu, jei nesupyksit (2009 spalis)

Tiesą sakant, labai kvailai atrodo, kai administratorius savavališkai pradeda trydeliot tryneliot komentarus iš prasidėjusios diskusijos (net neabejoju, kad bent vienas iš komentarų priklauso administratoriui). Gerbiamasis, jei jau trinat, tai trinkit viską diskusijos šaką, nes dabar tikrai labai kvailai atrodo. (Jei kam labai įdomu, tai straipsnis buvo apie rokiškėnus, laimėjusius automobilius „Teleloto“, o aš parašiau, kad tokios naujienos rajono laikraštyje yra bevertės ir beprasmės).

Esu Omnitel klientas, turiu Extra dar nuo tų senų laikų, kai Siemens CX65 buvo stebuklingas telefonas (kiek čia metų gali būt?) ir kai jų GPRS internetas kainuodavo berods 10 Lt per mėnesį, bet nebuvo jokių apribojimų. Geri laikai būdavo, namie normalaus interneto neturėjom, tai bent su telefonu galėjau paslampinėt. Bet neilgai tęsėsi geras gyvenimas, greit visi uždėjo duomenų srauto limitus, įskaitant ir Omnitel.

Bet ne tame esmė. Pastaruoju metu mane, kaip ir daugelį kitų, nervindavo nuolatiniai reklaminiai pranešimai, daug kas iš blogerių irgi tuo skundėsi, kai kas net miegot ramiai negali. Tikriausiai visi žinom, kad jų „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslaugą“ galima išjungt savitarnoje arba paskambinus nemokamu telefonu 1566. Ir lygiai taip pat žinome, jog išjungimas nė velnio nepadeda (čia turėtų būt šypsenėlė).

Ta proga, kad šiandien nuobodžiauju (egzaminas artimiausias poryt, tai negi mokysiuosi taip anksti), ir eilinė jų reklama man sutrukdė žiūrėt kažkurią Simpsonų seriją, nutariau nusiųst Omniteliui laiškelį:

Laba diena, jau ne vienerius metus naudojuosi išankstinio apmokėjimo kortelės Extra paslaugomis. Ilgą laiką neturėjau jokių nusiskundimų, kol neprasidėjo pastovūs reklaminių žinučių siuntinėjimai. „Omnitel savitarnoje“ išjungiau „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslaugą“, laikinai reklamų nebegaudavau, bet po vienos kitos savaitės vėl ta pati situacija, nors „Informacinių ir reklaminių SMS žinučių paslauga“ kaip buvo išjungta taip ir liko išjungta.
Norėjau pasiteirauti, ar įmanoma kaip nors atsisakyti tų pranešimų, kad jų iš tikrųjų nebegaučiau?
Beje, kiek žinau, ne mane vieną nervina nepageidaujami pranešimai, daugelis pažįstamų Extra ir Ežio vartotojų taip pat nuolat skundžiasi.

Net nelabai tikėjausi gauti atsakymą (pvz., mūsų rajono laikraščio redakcija nesivargina ir į laiškus neatsako). Bet jau gana greitai gavau atsakymą su telefono numerio prašymu (gal norėjo patikrint, ar aš nesu žioplys, ir tikrai išjungiau tą reklamų paslaugą), atsakiau ir už kelių minučių gavau dar vieną laišką (jau iš kitos Omnitel darbuotojos):

Paslaugos „Extra“ vartotojams reklamines SMS žinutes (siunčiamas iš +370
698 99992) galima atjungti paskambinus numeriu 1566, pasirinkus 2-ąjį
punktą „Paslaugų valdymas“ ir 7-ąjį „Reklaminiai – informaciniai SMS“. Be
šių pranešimų gali būti siunčiami SMS, informuojantys apie OMNI ID teikimas
nuolaidas, jei pageidautumėte atsisakyti ir šių pranešimų, tuomet reikia
paskambinti nemokamu numeriu 1600 ir pasirinkus 3-ąjį punktą išjungti
paslaugą „E. nuolaida“. Visų žinučių siuntimas pilnai atjungiamas per 2
sav. laikotarpį.

Taigi paaiškėjo, kad Omnitel per dvi vietas siunčia reklamas, vienos atjungimą visur viešai rodo, o antrąjį ne taip paprasta surasti.

Taigi bandau skambinti tuo 1600 ir girdžiu: „jūsų sąskaitos galiojimas pasibaigęs, papildykite sąskaitą“. Na „laba diena“, jau net ir reklamų nebeleidžia išjungt, jei sąskaita kelias dienas išėjus iš galiojimo (dar tris mėnesius galiu gaut skambučius ir SMS). Tai teko per Swedbank nusiųst jiems tuos minimalius 5 Lt.

Paskambinau aš vėl tuo 1600, sumaigau ką reikia ir girdžiu kažką panašaus:

<…>Norėdami atsisakyti informacinių pranešimų ir nuolaidų<…>

Jei nenori reklamos, tai negausi ir nuolaidų. Dar gana keistai atrodo ir tas „viską mes jums atjungėme, bet dar dvi savaites siųsim reklamas“.

Taigi, prieš išjungdami šią paslaugą, įsitikinkit, kad nuolaidų jums neprireiks. Aš jau išjungiau, dabar žiūrėsim, ar tikrai dings reklamos, ar dar yra kokia nors trečia vieta, per kurią jas siunčia.

Ta proga dar norėčiau padėkoti Omnitel darbuotojoms už greitus ir informatyvius atsakymus.

Friedrich Nietzsche

Po šios dienos filosofijos egzamino nieko kito tikriausiai jau nebesugebėčiau parašyti. Taigi iš anksto perspėju žmones, kurie šį tinklaraštį skaito vien dėl kompiuterinių patarimų: jų šiame įraše nebus.

Tiesą sakant, jaučiuosi kiek nuvargęs po keturių dienų filosofijos mokymosi, taigi per daug negudraudamas rašysiu apie viską, kas berašant šaus į galvą.

Taigi pirmiausiai norėčiau pakalbėt apie šitą blogą, mintys jau kurį laiką kaupėsi mano galvoje, atėjo laukas joms pasirodyti. Nors gal net ne nuo blogo reiktų pradėt. Daugeliui, pažiūrėjus į tinklaraščio įrašus, tikriausiai pasirodys keista, jei pasakysiu, kad internetu naudojuosi vos pustrečių metų. Taip, prieš pustrečių metų apie „Vertingų įrašų“ skyrelyje esančią informaciją žinojau lygiai nulį. Iš dalies reiktų džiaugtis, kad, pradėjęs naudotis internetu, nepakliuvau į one.lt ir nepradėjau degraduoti. Vietoje to gana greitai aptikau „Computer Bild Lietuva“ forumą bei ten, kokį pusmetį panervinęs vietinius su savo kvailais klausimais, įgavau pakankamai kompiuterinių žinių bei jau retkarčiais sugebėjau patarti kitiems. Taip pat tuometinė forumo valdžia (moderatoriai) gana greit išmokė įsijungti ir lietuviškas raides (gaila, kad dabar forumo vadovybei jau nusispjaut į lietuvių kalbą). Prie to prisidėjo ir nk.lt puslapyje užtiktas nežinau.lt bei nuo ten prasidėjęs domėjimasis blogosfera. Taigi po truputį tapau nuolatinis CBL lankytojas, vėliau ir moderatorius, bet tai nesvarbu. Kadangi didžioji forumo klausimų dalis nuolat kartodavosi, nutariau viską surašyti į vieną vietą, kad kiekvieną kartą nereiktų aiškinti iš naujo. Aišku, nieko geresnio už blogą nesugalvojau. Jei kas nuo pat pradžių seka šį blogą, tikriausiai žino, kad pradžioje buvo vien tik kompiuterinės tematikos įrašai. Neapsiribojau CBL, retkarčiais užsukdavau ir į kompiuterijos forumą. Kiek trumpiau užsibuvau ir kitur. Bet, laikui bėgant, pamažu pasitraukiau iš forumų, iš dalies dėl laiko stokos, iš dalies dėl to, kad jie man pradėjo atsibosti. Nemažai iš jų gavau, bet jaučiuosi ne ką mažiau ir atidavęs. Skolingas nelieku.

Ta proga, kad jau užsiminiau apie blogus, tai galima ir apie juos keletą žodžių parašyt. Taigi pradžia buvo tie kompiuteriniai įrašai, vėliau po truputį atsirado ir kitokių temų. Visgi kol kas didžioji įrašų dalis priklauso kompiuterijos kategorijai. Bet ši tema nėra amžina, vieną dieną tie įrašai tikrai pasibaigs, galbūt netgi labai greitai. Kadangi, kaip Salomėja sako, lendant visur, kur įmanoma, blogo skaitytojų susikaupė gal netgi daugiau nei šis blogas vertas, pradėjau šiek tiek žiūrėti, ką rašau, ir nešiukšlinti trumpais beprasmiais nusišnekėjimais. Kuriam laikui pašalines nesąmones nukėliau į senuoju adresu atgaivintą settle.blogas.lt. Bet vieną dieną pagalvojau, kam to reikia? O ir pažiūrėjus į tuos įrašus, ne taip jau tragiškai jie atrodo. Susimąsčiau, kodėl aš jų čia negalėčiau rašyt. Ir iš viso, kilo klausimas, kam aš čia rašau: sau ar skaitytojams? Atsakymo nežinau, tikriausiai teisingi abu variantai. Nežinau, dėl ko tie 200 žmonių skaito šį blogą, ar tik dėl IT įrašų, ar dėl visų, bet žinau, kad visiems neįtiksiu. Kaip jau sakiau, IT įrašai tikriausiai pasibaigs, o į jų vietą kol kas planuoju įkelti įvairius pamąstymus, kurie dabar nugula kitame bloge. Tikriausiai skaitytojų ratas kuriam laikui sumažės, bet nesiruošiu dėl to panikuoti. Nuo šiol čia bus „asmeninis tinklaraštis“, kaip ir parašyta viršuje. Nors kol kas negarantuoju, kad viskas bus taip, kaip sakau, bet mano mintys dabar būtent tokios. Ar visa tai išsipildys, paaiškės po vasaros, kai pats viską dar apmąstysiu. Nemėgstu iš karto sprendimų priimt, nes po to dažnai suprantu, kad nesąmonę padariau.

Reikia kaip nors atsikratyti tos IT’išniko etiketės. Jau pradeda atsibosti, kai grupiokai, uždavę kokį klausimą IT tematika, iš manęs sulaukia atsakymo „nežinau; nemoku“ ir žiūri tokiu žvilgsniu su mintimi, maždaug „tu gi kompiuterastas, neapsimesk, kad nežinai, tu privalai žinoti“ (na, gal ne taip žiauri ta situacija yra). O ir šiaip pradeda atsibost, kai čia skaitytojų auditorija (pagal komentarus sprendžiant), beveik vien rimtuoliai, ištroškę IT naujienų. Tik parašyk kokią nors nesąmonę apie Verbų sekmadienį ar Visos Nokijos niekam tikusios, iš karto kaip maitvanagiai supuola rėkaut, ką tu čia kalbi nesąmones ir pan. Pats gi suprantu, kad tas Sekmadienis nėra jau toks absoliutus blogis ir kad nėra tos Nokia tokios jau tragiškos, kaip aš jas pavaizdavau. Pajuokauji žmogus ir tiek, o paskui lauki maitvanagių atakos (čia turėtų būt šypsenėlė, bet nuo sausio prisižadėjau sau stengtis jų į įrašus nebedėti). Čia juk blogas, o ne koks naujienų portalas, leiskit ir man kartais papjaut grybą, nežiūrėkit į viską šimtaprocentiniu rimtu žvilgsniu.

Jei jau paminėjau žodį „mąstymas“, tai ir apie jį jau galvoje ilgokai sukasi krūva minčių. Mano mąstymas vis dar tebesikeičia, iš lėto, po truputį, negadinamas jokių one.lt ir panašių nesąmonių, bet veikiamas teigiamos blogų, universiteto ir pan. įtakos. Pvz., tai, kad dabar gerbiu ir propaguoju taisyklingą lietuvių kalbą, iš dalies yra ir blogosferos nuopelnas. Tikriausiai nebūčiau tapęs kraujo donoru, jei nebūčiau bloguose prisiskaitęs apie kolegų donorystes. Pavyzdžių galima rasti ir daugiau, tiesiog dabar į galvą tokių neateina, o galvoti aš tingiu. Visa blogosfera daro įtaką mano mąstymui bei jo vystymuisi, šito jūs man nenuneigsit, net ir labai norėdami. Prie to mąstymo gal reiktų paminėti ir kritikos nevengiančius kolegas. Niekada nepykstu, kai žmogus man sako tiesą, kad ir kaip ji man nemaloni atrodytų. Vien jau dėl to gerbiu Salomėją, kuri man ne vieną kartą sakė „nusišneki“. Kai dabar pagalvoju, taigi tikrai durnų komentarų buvau prirašęs, bet tada dar to nesuvokiau, o dabar suvokiu, mąstymas juda į priekį. Tokie spyriai į užpakalį visada duoda teigiamų rezultatų, gal ne iš karto, gal po mėnesio, gal po pusmečio, bet duoda. Prie žmonių, nesibaiminančių kritikuoti, gal dar galėčiau paminėti bananoidą ir Buržujų, kitų dabar taip staigiai neatsiminsiu, gal per mažai stengėtės. Taigi siūlyčiau niekada nebijoti šiame bloge ar kur kitur man sakyti tai, ką galvojat, visada laukiama kritika, o ne tik „oj koks čia geras įrašas“. Kaip jau sakiau, niekada nepykstu ant žmonių už tiesą. Geriau jau atviras piktas pasisakymas, nei slapstymasis po kauke „kad tik jis nesupyktų už mano nuomonę“.

Kalbant apie mąstymo progresą, negalima užmiršti ir šiandien laikyto filosofijos egzamino. Neaišku, kaip ten man sekėsi, gal kaip nors išlaikysiu. Taigi nuo pat pradžių gal reiktų pradėti. Semestro pradžioje į filosofiją žiūrėjau gana skeptiškai, beveik kaip į laiko švaistymą, nors vis tik galvojau, kad tai negali būti visiškas laiko švaistymas, nes šitas mokslas nuo senų laikų labai vertinamas. Iš pradžių kiek nugąsdino gana keisto charakterio dėstytoja J. Morkūnienė. Žinoma, kaip ir visų specialybių atstovai pašaliniam žmogui tokio specialisto charakteris pasirodo kiek neįprastas. Per seminarus atsiminiau, ką reiškia žodis „drebėti“. Tikriausiai gerą pusę pirmųjų seminarų pradrebėjau, kad tik „neduok, Logose, nepakviestų atsakinėt“ (paskutinį kartą taip buvo gal kokioj 8 klasėj, kai pas mokytoją L. Kvedaravičienę prasidėjo chemija). Bet laikui bėgant, įtampa išnyko ir dėstytoja man netgi pradėjo patikti. Semestro pradžioje Filosofiją keikiau ne vien dėl įtampos per seminarus, bet ir dėl to, kad reikdavo per savaitę perskaityt apie 150–200 psl. teksto, mokykloj aš per metus tiek neperskaitydavau, tai truputį sunkoka buvo. Na, vėliau skaitymo apimtys sumažėjo iki maždaug 50–100 psl., tai čia jau atrodė visiškai nedaug. Apibendrinant visą filosofijos paskaitų semestrą, galiu pasakyt, kad man visai patiko. Patiko ne vien dėl to, kad nagrinėjant Sokratą (berods), teko skaityt kaip jis su savo bendraminčiais prisigeria vyno ir kalba kaip vienas kitą myli, ne vien dėl dar vienos įstrigusios minties „geri politikai privalo mylėti berniukus“ (ar kažkaip panašiai), be šitų linksmų skaitalų buvo ir žymiai daugiau rimtų ir žymiai svarbesnių dalykų, kurių kartais jau ir nebesuprasdavau. Pvz., absoliučiai nesupratau I. Kanto veikalų, vos vos pradėjau kažką suvokti tik vakar besikartodamas egzaminui. Šiaip labiausiai patiko Sokratas, Aristotelis ir, žinoma, visi, kurie nors kiek bandė „įkąsti“ įsigalėjusiai ir su niekuo nesiskaitančiai bažnytėlei bei jų dievui. Aišku, čia jau gerbiamas Friedrich Nietzsche yra nepralenkiamas. Galvoju, reiks kada perskaityt tą jo „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Universitete peržvelgiau keletą skyrelių – patiko.
Tiksliai negaliu įvardinti, kuo filosofijos mokslas mano mąstymą pakeitė, bet tikrai jaučiu, kad mąstymo progresą tikrai pagreitino.

Keistas čia toks įrašas, gal netgi nelabai tinkamas skelbti. Bet, kadangi nemažai laiko sugaišau rašydamas, tai trinti nesirengiu. Paskelbsiu. Gal paskui ir gailėsiuosi tai padaręs, bet dabar manęs tai nė kiek nejaudina.

Atsimenu, kaip prieš daug daug metų turėjau Nokia 3310 (o kas jos neturėjo?), geras gi buvo aparatas, praktiškai negendantis, dar ir dabar retkarčiais pamatau žmones, besinaudojančius šiomis legendomis. Mano akyse Nokia buvo kokybės autoritetas. Bet taip jau nutiko, kad po šio aparato ilgokai draugavau su kitokiais telefonais – Siemens ir Sony Ericsson.

Kaip ir visi kiti turėjau ir garsųjį Siemens CX65 – tuo metu tai atrodė nuostabus kainos ir funkcijų derinys, jo kokybe daug kas skundėsi (kaip ir kitais Siemens modeliais), bet pats jokių priekaištų neturėjau, jam jau kokie 5 metai, o vis dar veikia be gedimų, neskaitant truputį išklebusio manipuliatoriaus.

Prieš kelerius metus sparčiai pradėjo populiarėti Sony Ericsson modeliai – kaip dar vienas neblogas funkcijų ir kainos derinys. Ne vienas klasiokas juos turėjo. SE autoritetas mano akyse sparčiai kilo, kol ir pats vieną iš jų gavau, k800i su 3.2 mpx kamera ir 320×240 ekranu tuo metu atrodė gana įspūdingai. Gal jis storas, gal jis sunkus, bet laikydamas rankoje, bent jau jaučiu patvarumą ir nebijau, kad nukritęs ant žemės, subyrės į gabalus.

Kol aš vis labiau pradėjau gerbt SE, Nokia autoritetas sparčiai smuko. Kai koks nors draugas pasiskundžia, kad sugedo Nokia, pasišaipai ir tiek. Kai brolis sako, kad po maždaug pusmečio naudojimo nunešė savo Nokia N95 į taisyklą, nusijuoki ir tiek – ne velnio pirkai Nokia. Kai tas pats brolis nuneša tą pačią Nokia po dar vieno pusmečio į taisyklą, dar labiau pasišaipai, kam jis Nokia, o ne kokį Ericsson pirko. Žiūrėk – mano K800 puikiausiai tebeveikia. Kai pasiimu brolio N95 iš taisyklos, kur ji praleido lygiai 3 mėnesius, pasidžiaugiu, kad visai gi neblogas aparatas – GPS, Wireless, du garsiakalbiai, Symbian su visais savo privalumais, funkcijų gausa. Gal aš per anksti pradėjau lygint tas Nokia su žemėmis? Šių aparatų autoritetas vėl pradėjo kilt, jau galvojau N95 pradėti naudoti, kaip pagrindinį savo telefoną. Bet kur tau, po mėnesio naudojimo, belaikant rankose, išvysti žmogus juodą ekraną. Bandom pagrindinį vaistą, kuris visada suveikdavo Siemens telefonuose: išimam ir įdedam bateriją – nepadeda. Bandom kitą vaistą, čia juk Symbian, gal „softas nusibaigė“? Siunčiamės Nokia Software Updator ir atnaujinam (perrašom) – nepadeda. Darom išvadą, telefonas vėl keliaus keliems mėnesiams į taisyklą. Kitoj pusėj gatvės kaip tik yra mobilieji.com salonas, praktiškai nieko apie juos nesu girdėjęs, bet tingėjau ieškot kokių nors žinomų įmonių. Taigi nunešu telefoną ir per pusdienį pasiimu jau sutaisytą (tikrai nesitikėjau, kad tai gali trukt trumpiau nei mėnesį). Paklojau 80 Lt už ekrano pakeitimą (o ta Nokia iš viso dar tiek verta?). Pažadėjau vėl nešt šitą velnio aparatą pas juos, kai kitą kartą suges (t.y. po kokių dviejų mėnesių). Šiaip galvoju, gal reiktų palikt ją ramybėj? Vis tiek tik pinigų metimas į balą. Bet gaila – visgi funkcionali plyta.

Taip, genda ne tik Nokia, bet ir kiti telefonai. Skirtumas tik tas, kad Nokia gamintojai dar užsideda antkainį už tariamai geresnę kokybę, kurios aš nebepastebiu…

Taip, galbūt čia tik toks sutapimas, kad visiems aplinkui mane Nokia genda kaip pasiutusios, o kitų gamintojų telefonai tarnauja ne vienerius metus be jokių problemų…

Bet dabar spėkit, kas artimiausius 100 metų neplanuoja pirkt Nokia telefonų?