Temos Archyvai: Tinklaraščiai

Muitinės laboratorija

MPU_0991_opt

Nuotraukos autorius: Mantas Puida

Tinklaraštininkus išsikvietė muitininkai. Parašė ilgą laišką, sako, „spalio 23 d. švenčiam Molekulės dieną, turim konfiskavę 620 litrų namų gamybos brendžio, atvažiuokit penktadienį į Vilniaus pakraštyje įsikūrusią Muitinės laboratoriją linksmai praleisti penktadienio popietės“. Tai mes lyg viską aiškiai supratom ir išsiruošėm į „ekskursiją“.

Prie įėjimo visus pasitiko ekskursijos organizatorė +Indrė Ramanavičienė ir pro milijonus durų nusivedė į savo valdas, kur mūsų jau laukė Laboratorijos direktorė. Čia visas smagumas ir baigėsi, nes paaiškėjo, kad brendis taip gerai denatūruotas, kad Muitinės laboratorija net neturi tinkamos įrangos, kad galėtų jį vėl paversti tinkamu naudoti. Ir dar ne gana to, mumi visus supakavo į baltus chalatus. Bet mes su Yndri, kai ną Rokiškią kylį, tai mūsų baltais chalatais nepagųzdinsi.

Susisodino gi mumi aplink stalą ir pradėjo teisintis, kaip čia gavosi su tuo žadėtu brendžiu (kurio kvietime neva niekas nežadėjo). Pasirodo, kad Muitinės laboratorijai laikas nuo laiko tenka aiškintis visokių alkoholių sudėtis, nes nuo sudėties priklauso ir mokesčiai. Yra toks baisus žodis – akcizas. Šituo mokesčiu apmokestinamas ir etilo alkoholis, bet ne visais atvejais: už brendyje esantį etilo alkoholį akcizą mokėt reikia, o už esantį langų plovikliuose – ne, nes kaina užkiltų tiek, kad langus tik visiški turčiai valytųsi. Tai va šitaip ir prisigalvojo muitininkai visokių denatūrizacijų – etilo alkoholio gadinimo būdų, kurių tikslas yra tiek visko primaišyt į alkoholį, kad net drūčiausias kaimo alkoholikas negalėtų gert langų ploviklio, ne gana to, tos priemaišos, pagal teisės aktus, privalo būt tokios bjaurios, kad joks chemijos studentas nesugebėtų jų išfiltruot už protingą kainą. Na, bet žmonės verslūs, bando tą techninį skystį visaip grynint, valyt, priemaišas skaidyt, kad būtų tinkamas bent iš bėdos vartot. O paskui jau už sąžiningą kainą kaimo bobulės iš po skverno pardavinėja, kol kas nepaskundžia.

Iš esmės visa Muitinės laboratorijos esmė yra medžiagų sudėties nustatymas, kad produktams būtų tinkamai priskirti kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą ir pagal tuos kodus sudėlioti tinkami mokesčių tarifai. Žinoma, visi visada stengiasi kuo mažiau mokesčių sumokėti, tai Muitinės laboratorija nėra labai mėgiama, bet, sako, pasitaiko atvejų, kai po tyrimų tenka ir grąžinti mokesčių permokas.

O kad viską tiksliai išaiškintų ir teismuose gėdos neprisidarytų, šitie muitininkai turi prisipirkę visokios kokybiškos įrangos už daug pinigų. Dalis įrangos mirtingiesiems nesuprantama, nes kompiuterio ekrane paišo kažkokias kreives, iš kurių specialistai, pagarinę actą, išburia medžiagų sudėtį. Aišku, turi jie ir suprantamesnių įrankių, pvz., mėgsta prisikonfiskuot iš maksimų visokių batų ir draskyt su peiliais, kad po mikroskopais pakištų ir pažiūrėtų, ar oda natūrali, ar plastmasinė.

Be acto garinimo agregatų dar matėm ir benzino virinimo kolbas. Sako, prisiveža iš Baltarusijos neekologiškų degalų su milijonais sieros ir bando Lietuvoj kaimo „degalinėse“ pardavinėt, kol kas neįskundžia. Pardavėjai teisinasi, kad iš Statoilo užsivežė, o Laboratorija, žiūrėk, jau ir kiša prieš akis lapą su tyrimo išvadomis – sieros koncentracija kelis tūkstančius kartų viršija normas ir tokie degalai Europos Sąjungos teritorijoje negali būti pardavinėjami. Taip va ir žlugdo smulkųjį verslą. Sierą iš degalų išvalyt tai brangu labai.

Dar matėm ir įdomų aparatą, kuris rūbų sudėtį tikrina (ir tų rūbų net sukarpyt nereikia). Tai leido visiems norintiems pasitikrint, ar jų šilkiniai apatiniai tikrai iš šilko padaryti. Kitaip sakant, turgaus prekeiviai laboratorijos darbuotojų veidus mintinai žino ir supranta, kad gerai nesibaigs, jei parduos ką su bloga etikete.

Daugiau skaitykitės ir nuotraukų ieškokit:

Remigijus Šimašius pasikvietė į svečius

Blogeriai_pas_Mera_opt

Penktadienį būsimas Lietuvos prezidentas Remigijus Šimašius išsikvietė tinklaraštininkus ant kilimėlio pasikalbėti, o jei rimtai – draugiškai pasibūti ir pabendrauti. Zuokininkai iš karto puolė klykaut, kad čia kažkas kažką papirkinėja po skandalo su Air Lithuanica, na bet būkim realistai – tam Jakilaičio bandytame padaryti skandale tik jis pats ir apsijuokė, nes pabandė išpūsti gumos burbulą neturėdamas gumos.

Grįžtant prie Remigijaus, tai man jis ir jo požiūris į gyvenimą patinka nuo tų laikų, kai jis būdamas Teisingumo ministru aktyviai bendravo Google+ tinkle ir pradėjo rašyti savo tinklaraštį. Nuo to laiko palaikiau ir jo ėjimą į Seimą, ir į merus, o ateity, tikėkimės, ir į prezidentus. Iš esmės tai visame kame, ką jis daro, yra tik vienas blogas dalykas – po tapimo meru, jis pusiau pradingo iš Google+ tinklo ir ten naujienas pakopijuoja ne visas ir dažnai vėliau nei kitur, todėl esu priverstas vien dėl jo žinučių atsidarinėti tą siaubingai tragiškai veikiantį daiktą, vadinamą Feisbuku.

Pačioje savivaldybėje enterneto kandidatas Skirmantas Tumelis dar spėjo padaryti mums nedidelę ekskursiją po viršutinius dangoraižio aukštus, kur visi selfintis pradėjo, nes vaizdai visai gražūs atsiveria. Net labai gražūs.

Susitikimas prasidėjo nuo prisistatymo, prisipažinau, kad asmeninį tinklaraštį esu apleidęs ir rašau beveik vien apie kraujo nuleidimus Kraujo centre, kurie visiems atsibodę (reiks gal sumažint tą srautą ir jungti penkias donorystes į vieną įrašą, tai liktų po įrašą per metus). Dar rašau ir kitą pusiau tinklaraštį – kaimograndine.lt – apie nedidelę organizaciją, kurioje bandome finansiškai skaidriai rūpintis benamiais gyvūnais, nes toje srityje nešvarių dalykų jau prisižiūrėjau pakankamai, turiu omenyje visus cirkus, kurie vyksta N. Vilnios prieglaudoje po LGGD / VšĮ Beglobis stogu. Kalbant apie skaidrumą, tai man labai patinka, kad Remigijus Šimašius irgi į viešumą kelia viską, kas tik įmanoma. Kalbu apie labai šaunų Vilniaus atvirų duomenų projektą, prasidėjusį mažos vertės pirkimų sąrašo paskelbimu. Kuo daugiau atskaitomybės ir viešumo, tuo mažiau pagrindo abejonėms, apkalboms ir negeriems dalykams.

Žinoma, kalbėjom ir apie man aktualiausią dalyką – dviračių takus. Laukiu nesulaukiu, kol bus ištesėtas pažadas nutiesti magistralinius dviračių takus, nes kol kas dviračio taisymas yra brangesnis nei mėnesiniai autobusų bilietai. Žinoma, neužmiršom ir nuostabiųjų dviračių takų į autobusų stoteles (ir būtinai dar apšvietimo stulpą tarp kelkraščio ir stotelės, kad iš viso pravažiuot nebūtų įmanoma). Dar labai geri dviračių takai yra į medžius, į šiukšliadėžes, į gėlių vazonus, ir, žinoma, legendiniai dviračių takai, pasibaigiantys laiptais. Ir būtinai tokie dviračių takai, kur šaligatvių plytelės tokios išbyrėjusios, kad negali niekur galvos pasukt ir į ženklus pažiūrėt, nes tikrai nusivoši užkliuvęs už kurios nors plytelės. Todėl daugeliu atvejų saugiau yra važiuot automobilių keliais, nes būti pribaigtam išprotėjusio taksisto ar girto puspročio yra dešimt kartų mažesnė tikimybė, nei užsimušt važiuojant „dviračių takais“.

Dar kalbėta apie Žaliojo tilto žmogeliukus, kurie man neįdomūs per daug, bet jei jau yra nesaugūs, tai ir gerai, kad pradėjo nukėlinėti. Važiavau vakar pro šalį – kokia traukos vieta! Visi selfinasi ir fotkina kaip pasiutę. Dar Rokiškis skundėsi, kad nėra normalių autobusų bilietų (įdomu, kiek jis viešuoju transportu važinėja). Man asmeniškai ta bilietų sistema per daug netrukdo, neskantant pastoviai neveikiančių ir neįžiūrimų el. komposterių. Dar kalbėta ir apie protu nesuvokiamą naktinių autobusų nebuvimą, nes nuostoliai paleisti pagrindinius maršrutus bent po kartą per valandą tikrai nėra baisiai baisiai dideli. Ypač man buvo nesuprantama, kai lapkritį su lėktuvu parskridau prieš dvylika, o paskutinis 3G autobusas buvo prieš 15 min išvažiavęs, tai koks čia oro uosto autobusas, jei jis nesugeba išvažinėti bent iki 1-2 valandos. Čia gal Zuokas išjungė naktinį viešąjį transportą, kad jo asmeninis taksas galėtų užsidirbt?

Paramos akcija vėžiu sergantiems vaikams_opt

Dar į svečius buvo užsukusi ši mergina, kuri labai ryžtingai ėmėsi padėti vėžiu sergantiems vaikams, tad nusprendėm, kad reikia jai bent truputį padėti ir paskleisti informaciją. Esu prisižiūrėjęs visokių dalykų geranoriškuose projektuose, taigi tapau labai nepatiklus, bet klausant, kaip su užsidegimu kalba ši mergina, abejonių tikrai nekilo – padėti jai tikrai galima ir reikia.

Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB
Banko kodas 73000
BIC – HABALT22

Taip pat galite palaikyti mus pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas egle@mamuunija.lt

Daugiau galite pasiskaityti:

Konferencija „Viešojo sektoriaus efektyvumas“

Autorius: Liberalų Sąjūdžio kandidatas Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje – Skirmantas Tumelis

Viskas prasidėjo seniai seniai, kai TOC Sprendimai sugalvojo suorganizuoti kažkokią konferenciją apie Viešojo sektoriaus efektyvumą. Tiesa, užsiprašė kainų nuo 200 iki 650 Lt, tai niekas ten ir nesiregistravo ir netgi labai aiškiai ir suprantamai paaiškindavo kodėl:

Paklaikai, Jasinavičiau Nėriau, savo tėvo sūnau: kvieti į konferenciją, o prašai pinigų. Tu suorganizuok nemokamai, gal kas ir atvažiuos. Pripratote pasipinigauti. Imtumeis kokio rimto darbo.

Nors renginys turėjo įvykti beveik po mėnesio nuo šio laiško gavimo, organizatoriai tik jo išvakarėse susivokė, kad didžiulės salės užsakytos, o žmogus tik vienas kitas. Žinoma, tokia situacija būtų nuvylusi tiek rėmėjus (kurie norėjo pasireklamuoti kuo didesniam žmonių ratui), tiek tiems penkiems dalyviams (kurie būtų supratę, kad iš jų tik pasipinigavo). Taigi artėjant paskutiniam vidurnakčiui prieš renginį, Mindaugas suprato, kad Valentas Meškėnas buvo teisus, ir desperatiškai bandė pririnkti kuo daugiau žmonių. Normalūs žmonės jau miegojo, todėl teko eilinį kartą kreiptis į tinklaraštininkus su pagalbos šauksmu atvykti nemokamai su tinklaraštininkų akreditacijomis (nes normalūs žurnalistai irgi atsisakė atvykti). Žinoma, tinklaraštininkai viską metė ir puolė padėti į kampą įspraustiems organizatoriams. Šiems išsigelbėti pavyko. Sako, kad konferencijoje sudalyvavo apie 700 asmenų.

Pasinaudojau proga ir aš. Atvykęs gavau maišelį su kuponais arbatai ir užkandžiams, popieriaus užrašams, tušinuką, programą ir dar reklamų visokių. Viduje, aišku, daug matytų veidų, nes čia tinklaraštininkų koncentracija buvo gerokai didesnė nei per kokį niekam tikusį Login’ą. Nukeliavau tiesiai į salę, kur pirmąjį pranešimą skaitė mums gerai žinomas MRU dėstytojas R. Jasinavičius. Ten pat atskubėjo ir mums gerai žinomas politikas S. Tumelis, kuris visus be paliovos fotografavo, nuo objektyvo nepavyko išsisukti netgi tokiems garbiems interneto žmonėms kaip Rokiškis Rabinovičius. Tiesa, aktyvią agitacinę kampaniją vykdančio politiko išsigando galimi pranešimo klausytojai: mūsų salė buvo pustuštė, nors kitos buvo perpildytos. Visgi atėjo atėjo dešimta valanda, ir konferencija prasidėjo. O Skirmantas liepė man viską stropiai užsirašinėti, nesgi vis tiek patekau į renginį su akreditacija.

10:00. R. Jasinavičius: Kaip pasiekti, kad viešasis sektorius kurtų daugiau vertės

Profesorius teigė, kad žmonių netenkina gyvenimo kokybė. Visgi ko norėti, kai tolygiai mažėja darbo liaudies. Neva prieš 22 metus dirbo 66% gyventojų, o dabar vos 33%. Ne gana to, nuo 300.000 iki 400.000 padaugėjo dirbančių viešajame sektoriuje, kuris generuoja niekingai mažą pridėtinę vertę. Gaunasi toks paradoksas, kad žmonės viešąjį sektorių įsivaizduoja kaip didesnę vertybę nei privatų, nors būtent pastarasis ir generuoja beveik visas vertybes. Dar Rimvydas sakė, kad visa ko rodiklis yra vertė, kurią sukuria darbas, o jau tada tą vertę galima ir pasidalinti. O 90% generuoja būtent privatus sektorius. Logiškai mąstant, atsitinka taip, kad viešasis sektorius dalinasi tai, ko jis nė nesukuria, būtų gerai, jei jis bent jau pats save sugebėtų išlaikyti. Taip pat profesorius pabrėžė, kad veiklos pradžiai būtinas aiškiai suformuluotas ir pamatuojamas tikslas. Taip pat buvo koncentruojamasi į darbuotojus, teigta, kad nėra piktybiškai blogai dirbančių žmonių, jie tiesiog elgiasi taip, kaip yra vertinami, taigi didelę įtaką žmonių darbo kokybei turi ir jų vadovai. Vėliau kalbėta apie TOC, priminta, kad kova su pasekmėmis yra beprasmės išlaidos, kurias sutrumpintai galima žymėti raide Š (nes sutrumpinimuose balsės paprastai praleidžiamos). Galiausiai pereita prie veiklos vertinimo, išskirti keturi lygiai: veiksmas, produkcija, rezultatai ir pasiektas efektas (poveikis problemoms). Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daugelis viešųjų paslaugų kainuoja tiek pat, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių jas naudoja (pvz., gatvių apšvietimas), išskyrus tas, iš kurių žmonės gauna asmeninę naudą (pvz., medicina, švietimas). Taip pat pastebėta, kad privatus verslas bankrutuoja negeneruodamas naudos, o viešasis – ne. Todėl būtina, kad ekspertai matuotų jo efektyvumą.

11:00. N. Jasinavičius: Kaip sukurti efektyvias gyventojus aptarnaujančias organizacijas

Visi susirinko paklausyti M. Ručinskaitės pranešimo apie Garantinį fondą. Bet čia negarbingai organizatoriaus galiomis pasinaudojo Nerius, savo naudai pakeitė programą ir privertė visus klausyti savo minčių. Jis save pristatė kaip „unikalių klientų konsultantą“. Sakė, kad efektyvumas = rezultatas/pastangos, o jį lemia žmonės, darbo įrankiai ir vadybos metodai. Ir dar minėjo, kad silpniausia vieta grandinėje – ne blogų žmonių kaltė. Kadangi visa konferencija daugiau ar mažiau buvo paremta TOC, čia buvo nemažai pirmą pranešimą pakartojančių tik kitaip išsakytų minčių, taigi nesiplėsiu ir nesikartosiu.

12:00. C. Lenhartz: Pelnas ar misija? Win-Win sprendimas

Svečias iš Vokietijos paantrino, kad nepatenkintas darbuotojas gerai nedirbs. Kitaip sakant, turi būti laimingi ir darbuotojai, ir akcininkai, ir vartotojai. Taip pat sprendė konfliktinį debesį „Maža ar Didelė kaina = Pasiekiamumas ar Pajamos“. Taip pat dar kartą akcentavo, kad būtina koncentruotis ne į išlaidas, o į tikslus.

13:00. O. Cohen: Kaip pasiekti maksimalų efektyvumą valstybiniu lygiu

Beveik nieko neužsirašiau, nes atėjau pavėlavęs dėl to, kad pietavom ir šnekėjom, o vėliau iš anksto išskubėjau užsiimti vietą kitam pranešimui. Pasižymėjau tik vieną citatą: „No improvement – time to retirement“.

14:00. R. Šimašius: Sveiko proto verslo priežiūra: kaip tai įgyvendinti?

Teisingiausias Teisingumo ministras kalbėjo apie santykius tarp verslo vienetų ir priežiūros institucijų. Teigė, kad tikslas yra ne pagauti pažeidėją, o kad pažeidimų tiesiog nebūtų. Taip pat akcentavo, kad nereikia bausti už blogus įpročius, geriau padėti tuos įpročius pakeisti, nes daug pažeidimų įvyksta vien dėl elementaraus nežinojimo. Dar pateikė tokius duomenis, kad pagal apklausas, 64% apklaustųjų sako, jog verslo priežiūrą atliekančių institucijų požiūris į juos ir elgesys nuolat gerėja. Taip pat aiškino, kodėl prasminga verslininkus prieš 2 sav. įspėti apie būsimą patikrinimą: pvz., verslas galės tam pasiruošti, suderinti, kad atsakingi asmenys tuo metu būtų darbo vietoje (arba derinti apsilankymo laiką), taip pat jie turės laiko ištaisyti trūkumus ir taip po truputį išsiugdys suvokimą, kad tam tikri reikalavimai yra svarbūs ir kad jų laikytis reikia ne tik prieš patikrinimus, bet nuolat. Taip pat akcentuota, kad kontroliuojančios įstaigos privalo skleisti informaciją ir aiškinti, kodėl jų veikla yra svarbi, kad žmonės suprastų jų veiklos būtinumą.

15:00. S. Pass: Teisingumas laiku: kaip teismus padaryti žymiai efektyvesnius?

Svečias pasakojo apie Izraelio teismų darbo efektyvinimą. Apie tai, kad virš 50% teisėjų laiko buvo leidžiama neefektyviai ir kad pavyko jų darbą sukoncentruoti, pašalines funkcijas perduodant kitiems darbuotojams. Vienu metu sprendžiamų bylų sumažėjo nuo 60 iki 5, padidėjo pralaidumas (išsprendžiama daugiau bylų per tą patį laiką) ir sumažėjo laukimo laikas. Svečias minėjo, kad 12 mėn. siekiantis laukimas yra visiškai netoleruotinas. Justice delayed – Justice denied.

16:00. A. Voldemaras: Kaip užtikrinti projektų valdymą laiku.

Pusvalandžio pranešimas, kuriame aiškinta apie savalaikį (kiek jis įmanomas) statybinių projektų įvykdymą. Pranešėjas akcentavo ir tai, kad būtina koncentruotis į vieną darbą, o ne blaškytis tarp kelių, nes kitaip gausis visiškas chaosas galvoje.

16:30. R. Laukys: Ko iš tiekėjų tikisi didžiausios Lietuvoje perkančiosios organizacijos?

Redas buvo įspraustas į pusvalandį, nors turėjo pasiruošęs daug ką pasakyti. Kalbėjo apie ankstesnę patirtį ir dabartinį darbą VU atliekant viešuosius pirkimus. Keikė visokius įkyrius tiekėjus, kurie atsibunda ir sugalvoja paskaityti sutartis tik atvykę jų pasirašyti, ir sako, kad jų netenkina sąlygos – tokie yra kažkur mandagiai pasiunčiami. Dar būna mėgėjų tampyti po teismus, bet taip per 7 metus niekam laimėti ir nepavyko. Dar yra tokių neapmokytų, kurie nemoka teikti pasiūlymų, todėl jų negalima skelbti laimėtojais, nes kitaip kiti skundus visokius rašo. Dar sakė, kad kitąmet bus liberalizuoti viešieji pirkimai, nes priims naują direktyvą.

17:00. A. Vasiliauskas ir R. Savukynas: Kodėl ir kaip reikia matuoti kontroliuojančių institucijų veiklą.

Šnekėjo apie visokias virtualizacijas, dėl kurių nebeįmanoma sugaudyti, kas kur ir kaip vyksta ir kur mokesčiai sumokami, jei jie iš viso sumokami. Dar sakė, kad verslas nori turėti didelį mygtuką, kurį paspaudus būtų tinkamai sumokėti visi reikiami mokesčiai. Kitaip sakant – žmonėms reikia paprastumo, jie pasirengę sumokėti mokesčius, bet kartais viskas tiesiog per sudėtinga. Šnekėjo, paveikslėlius rodė visokius, kol vienas žmogus neapsikentęs po 40 min. prašė baigti įžangą ir pereiti prie temos, o dar po 5 min. išėjo. Greit ir pats pranešimas baigėsi, paplojo salė, nors taip ir liko nesupratusi, apie ką čia tas pranešimas buvo.

Taip ir baigėsi visą dieną trukusi konferencija. Reikia pripažinti, kad čia buvo geriausia konferencija, kokioje teko dalyvauti, net nėra ko lyginti su tame pačiame Litexpo kasmet vykstančiu Login. Dėkoju Mindaugui, kad pakvietė sudalyvauti. Buvo verta.

Be to, organizatoriai teigė, kad visi pranešimai yra nufilmuoti ir bus pasiekiami internetu, tad tikrinkite commnonsense.lt ir efk.lt, jei norite juos pamatyti.

Tinklaraščio pajamos iš reklamos #1

Pagaliau po puspenktų metų šis niekam tikęs tinklaraštis pradėjo generuoti apčiuopiamą naudą. Po dvejus metus trukusių Google Adsense reklamų rodymų šiaip taip susikaupė tie milžiniški 70 eurų, kuriuos Google man perdavė per WesternUnion.

Tiesa, pajamos niekad nebuvo tinklaraščio tikslas, todėl tėra tik viena Google reklama virš įrašų. Ir tik senų įrašų, todėl prenumeruotojai jų tikriausiai nė nepastebėjo.

Ir štai kokį neįtikėtiną pelną turime iš 4,5 metų tinklaraščio rašymo:

  • Pajamos: 70€ = 240 Lt
  • Mokesčiai: 240*0,15=36 Lt (taip, sąžiningai susimokėsiu GPM, nors galėčiau nuslėpti ir niekas nepastebėtų)
  • Išlaidos: 154 Lt (tinklaraščio domenas 5 metams)
  • Pelnas: 240-36-154=50 Lt (arba po 1 Lt kiekvienam tinklaraščio gyvavimo mėnesiui)
  • Pelnas, jei būtų imamas tik laikas, kai buvo rodomos reklamos: 240-36-61=143 (arba 6 Lt/mėn)

Jei taip ir toliau, greit būsiu turtingesnis už Karlosą Slimą.

 

Centrinės perkančiosios organizacijos seminaras

Paveikslėlio autorinių teisių turėtoja: BATGA-A

Šią savaitę tinklaraščiosferą supurtė neregėtas dalykas: pirmą kartą tinklaraštininkus į renginį sugalvojo pasikviesti valstybininkai, nors jiems reklamos tinklaraščiuose kažkaip nelabai ir reikia. O pasikvietė mus kažkokia niekam nematyta, niekam neregėta Centrinė perkančioji organizacija. Tiesa, kvietė tik rinktinius, elitinius tinklaraštininkus, bet per klaidą ir man laišką išsiuntė. O dar kiek vargo apturėjo: visiems atskirus laiškus su kreipiniais išsiuntė. Tiesa, labai surizikavo, nes laiškus išsiuntė likus dviems dienoms iki seminaro (nedarykit tokių klaidų!), taigi buvo tikimybė, kad niekas taip ir neateis. Visgi, paaiškėjus, kad renginyje dalyvaus žymiausia tinklaraščiosferos mitologinė būtybė – pusiau žmogus, pusiau žiurkė – Rokiškis, atsirado tuntai norinčių, berods visi septyni. Gal ir gerai, nes jų didžiojoje salėje daugiau nei 30 žmonių nelabai sutilptų.

Kas tame seminare vyko aš nelabai atsimenu, nes rašyt konspektuot dar neišmokau, o atmintis nuo gimimo šlubuoja, bet lyg ir buvo kalbama apie kažkokius tatai viešuosius pirkimus ir kaip CPO nuo jų sau atkatus pasiima skaidrina sistemą būdama tarpininke tarp pirkėjų ir pardavėjų. Kažkaip gaunasi, kad pirkėjas duoda užsakymą, o CPO sistemos vartotojai siūlo savo variantus, ir tada laimi pats geriausias ir nuostabiausias. O jeigu neatsiranda nė trys pretendentai, aiškinamasi, ar tik pirkėjas nebuvo koks vagis ir nepateikė užsakymo konkrečiam gaminiui su nesąžiningomis specifikacijomis. Tada CPO spardo užpakalius tokiems nedoriems pirkėjams. Dar sakė, kad dėl šitos anoniminės pirkimų sistemos labai nepatenkinti kai kurie pirkėjai, per apklausas gauna daug skundų, nes anie negali patys išsirinkt pardavėjo. Dar minėjo, kad pirkėjams nebūtina pirkti dideliais kiekiais, o gali sau ramiai kas mėnesį po du pieštukus ir vieną trintuką užsisakyt. Neužmiršo užsimint, kad jų sistema OpenSource ir dėl to viskas pigiau gaunasi – labai neblogas žingsnis, žinant, kad kompiuterastų buvo seminare. Tiesa, dar minėjo, kad pusė jų užsakymų yra vaistai, nes tuos galutinai užkniso visokie įtarimai, tai jie nusprendė reikalą prasukti per CPO, ir nebesukti sau galvos. Ir, jei gerai atsimenu, CPO šiuo metu sutaupo 3 mln. LT, tiesa, Nerius pradėjo diskusiją, ką galima laikyti sutaupymu, nes vėliau sutaupytus pinigus visi vis tiek stengiasi praleisti. Dėl šio fakto nekelia nuostabos ir tai, kad buvo pripažintas pirkimų pagyvėjimas gruodžio mėnesį, visi valstybininkai skuba išleisti likusius pinigus, kad tik nereiktų grąžinti į biudžetą (nes kitaip gresia mažesnis biudžetas kitąmet). Nors viskas čia baisiai nuostabu, bet problema ta, kad ši organizacija dar gana nauja ir kad per ją prasisuka labai maža dalis visų pirkimų, t.y., smulkmė kontroliuojama, o didesnės sumos vis dar pakankamai nekontroliuojamos (tai vėlgi labiausiai užkliuvo Neriui). O pabaigai pasiliktas linksmiausias klausimas: ar pradėjo gi partijos vykdyti pirkimus? Visgi ne, nors keli politikai domėjosi, visgi paaiškėjo, kad jų statusas nelabai tinkamas dirbti su CPO. O gaila, pinigai pas juos vis tiek iš biudžeto ateina, reiktų CPO pasidarbuoti ir susiveikti savo veiklos srities pasiplatinimą, jei tai įmanoma.

Apibendrinant galima sakyti, kad CPO visai neblogai pasirodė, nes net tinklaraštijos elitiniai suvarinėtojai tiesiogiai dėl jų funkcijų nieko per daug prikišti negalėjo. O ir klausimus atsakinėjo nemykdami. Ne veltui tinklaraštininkus kvietėsi – pasiruošę buvo. O šiaip – šaunuoliai, kad (lyg ir) be jokios naudos siekimo sugalvojo ir nepabijojo pasikviesti trolių ir kitokių niekadėjų gaują. Labai šauni ir gerbtina iniciatyva. Laukiame kitų valstybininkų (ir ne tik) pasiūlymų!

Vėliau ėjome į kažkokią – liaudis sako, kad šūdiną, net nesulyginamą su Čili restoranų tinklu – valgyklą/gėryklą. Ten jau prisirinko įvairių tinklaraščiosferos atstovų: nuo tokių garbių žmonių kaip Andrius Užkalnis iki visuomenės atmatų ir visiškų degradų., pvz., kaip Buržujus, kuris atėjo pavėlavęs, smirdėdamas, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir iš burnos be perstojo besiveržiančiais įvairaus šlykštumo keiksmažodžiais įžeidinėdamas visus susirinkusius. Tiesa, visa laimė, kad išsigando apsauginių ir greitai pasišalino išvadinęs mane šūdarankiu.

Pačiame susirinkime iš pradžių nieko įdomaus neįvyko. Užprotokoluoti galima nebent visų pasibaisėjimą sukėlusį Rokiškio rajumą. Tiek maisto prisisakė, kad restoranui teko iš namų kviestis papildomą virėjų brigadą, dėl šios priežasties garbusis graužikas be perstojo piktinosi lėtu aptarnavimu. Šiajam visgi sulaukus savo maisto, kuris netilpo per visą stalą, ir viską sukimšus į žandus, Užkalnis pamojo ranka ir išsivedė beveik visus žmones, likome penkiese. Čia Rokiškio ir Leo iniciatyva apturėjome nemažai įdomių pašnekesių. Įdomiausia diskusijų gija sukosi aplink atskirties perjungties įtaką Lietuvos istorijai. Taip pat buvo bandyta gliaudyti atskirties perjungties rūšis, bet nuspręsta nesismulkinti ir koncentruotis tik į pačią atskirties perjungtį, nes kitaip būtų pritrūkę laiko kitoms temoms. Rokiškis pasidalino savo įžvalgomis apie kairiąją ir dešiniąją lietuvių rankas, nuspręsta, kad statistiškai kairioji yra gerokai daugiau nerimo kelianti tamsiame skersgatvyje. Taip pat dibilizmo (nepainioti su debilizmu) ekspertas Rokiškis aptarė lietuviškojo dibilizmo tendencijas ir didžiausius dibilus. Kilo klausimas, ar dibilus galima lyginti pagal dibilizmo lygį, atsakymo taip ir nerasta. Dar Leo bandė pudrinti visiems smegenis su kažkokiu žaidimu ir tikimybėmis, bandydamas įrodyti, kad 33% nėra lygūs 33%, bet tinklaraštininkų taip lengvai ištrolinti nepavyko. Galų gale išsiskirstėme, su Rokiškiu konstatavome faktą, kad šalta, o Skirmantas mus parvežė į mišką ir… namo, o beveždamas vertė klausyti kažkokių metalų, kurie buvo visai nieko.

Apibendrinant viską, galima pastebėti, kad išsipildė mano gyvenimo tikslas nr.1 ir kiekvieno tinklaraštininko svajonė – pamačiau Rokiškį gyvai. Ne tik jį, bet ir visą kitą tinklaraščiosferos elitą. Skirmantas sudarė sąrašą, tai aš jį pakopijuosiu, kol dar ACTA neįsigaliojo:

Tiesa, nepavyko išpildyti Miroslavo svajonės ir pateikti Rokiškio egzistavimo įrodymų: tik pabandžius išsitraukti kokią nors audiovizualinę informaciją galinčią įrašyti įrangą, jis tučtuojau pradėdavo grasinti savo privatumo apsauga, autorinėmis teisėmis, BATGOS-A įtaka ir mojuoti ACTA’os steigiamaisiais aktais. Pabūgome pasekmių ir atsisakėme fotografuoti, nes supratome, kad visos nuotraukos turinčios savyje Rokiškį yra visiškai nelegalios ir piratinės, todėl už tai pagal teisingumo principą mums gali būti skirta prevencinė bausmė – akių išdūrimas.

WordPress 3.3 sulietuvinimas

WordPress kūrėjai išleido dar vieną atnaujinimą – WordPress 3.3, kuris jokių rimtesnių atnaujinimų neatnešė. Labiau matomi pakeitimai:

  • Administravimo sąsajos meniu elementai nuo šiol nebebus išskleisti, o jų elementai bus parodomi tik užvedus pelę. Pats jau kurį laiką naudoju sutrauktą meniu, taigi manęs šis atnaujinimas neliečia. Bet neabejoju, kad atsiras nepatenkintų.
  • Vėl patobulinta viršuje esanti įrankių juosta. WP 3.3Beta1 versijoje į ją net buvo sukeltas visas tinklaraščio administravimo meniu (kas man labai patiko, manau, kad reikia sąsają iš kairės pusės perkelti į viršų), bet vėliau minties atsisakyta ir paliktos tik kelios funkcijos. Pats meniu man vis dar atrodo nepatogus, yra kur tobulėti.
  • Nauja failų įkėlimo sąsaja, dabar bus galima failus tiesiog atitempti su pele ir užmesti ant failų įkėlimo laukelio.
  • Sako, kad administravimo sąsaja labiau pritaikyta įvairiems ekranams. Gali būti.
  • Šiek tiek tobulinta Pagalbos / Ekrano nuostatų sąsaja. Beta versijose ją bandė talpinti į viršutinę administravimo juostą, bet bandymas buvo gerokai nevykęs, taigi planų tikriausiai atsisakė.
  • Atnaujinus WordPress, dabar jus pasitiks naujienų sąrašas, taigi šitą įrašą veltui skaitote.
  • WordPress 3.3 pagalbininkų sąraše pirmą kartą paminėtas ir nuostabusis Mantas Malcius.
  • Na ir milijonai visokių kitokių atnaujinimų, kurių aš nesuprantu ir kuriuos galite patys pasiskaityti.

WordPress 3.3 sulietuvinimo atnaujinimai:

  • Atnaujintas WordPress 3.3 vertimas
  • Sąvokos „Šlamštas“, „Šlamšto komentaras“ pakeistos sąvoka „Brukalas“. Pirmiausia dėl to, kad išvengtume dviprasmybės, kai žmonės nepatikusį komentarą pažymi kaip šlamštą ir taip pateikia klaidingą informaciją apsauginiams įskiepiams. Be to, „šlamštą“ sakiniuose sunku linksniuoti, o „šlamšto komentaras“ yra per ilga sąvoka.
  • Sąvoka „Greitasis redagavimas“ pakeista į savoką „Modifikuoti“, nes yra trumpesnė.
  • Veiksmažodį atitinkanti sąvoka „Į šiukšlinę“ pakeista į sąvoką „Ištrinti“, nes labiau atitinka originalą „Trash it“ ir yra trumpesnė.
  • Tinklo meniu sąvoka „Įjungti temą“ (ir pan.) pakeista sąvoka „Įgalinti temą“. Pakeitimas padarytas siekiant išvengti dviprasmybės, nes šiuo atveju tema nėra įjungiama, o tik tampa pasiekiama visiems tinkle esantiems tinklaraščiams.
  • Kiti smulkūs WordPress vertimo pataisymai
  • Atnaujintas TwentyTen 1.3 vertimas
  • Atnaujintas TwentyEleven 1.3 vertimas
  • Atnaujintas BuddyPress 1.5.1 vertimas

Atsisiuntimo nuorodos:

 

WordPress įskiepiai, kuriuos naudoju

Paveikslėlis per Google paiešką pavogtas iš kažkurio Tips For Blog įrašo

  • Akismet – Naudodama savo duomenų bazes, tikrina komentarus ir saugo tinklaraštį nuo šlamšto.
  • Chunk Urls for WordPress – Gražiai sutrumpina ilgas nuorodas, kad šios nedarkytų tinklaraščio vaizdo.
  • Comment Form Quicktags – Į komentavimo formą įterpia mygtukus, kuriais galima sudėlioti HTML žymas. Palengvina gyvenimą ne tik komentuotojams, bet ir man.
  • Comment Notifier – Komentuotojams leidžia užsiprenumeruoti naujus įrašo komentarus į nurodytą el. pašto adresą. Patiko minimalizmas, be to, jaučiu kažkokią alergiją visiems tiems Subscribe-to-comments vediniams, iš kurių dabar tikriausiai populiariausias yra Subscribe to comments reloaded.
  • Conditional CAPTCHA for WordPress – Metų atradimas. Akismet šlamšto gaudymo sistema kartais padaro klaidų, be to, duomenų bazėje kaupia visą šlamštą. Šis įskiepis ištaiso Akismet trūkumus: jei Akismet įskiepis komentare aptinka šlamštą, įsikiša Conditional captcha ir pateikia nesudėtingą užduotį. Jei užduotis įveikiama, komentaras perkeliamas prie nepatvirtintų. Jei užduotis neįveikiama, komentaras užblokuojamas be jokių ženklų. Elgesį su komentarais galima keisti.
  • Favicon Manager – Adreso juostoje įterpia mažą paveikslėlį.
  • FeedBurner FeedSmith – Nukreipia įrašų ir komentarų RSS srautus į FeedBurner tarnybą.
  • Google Analyticator – Įterpia Google Analytics kodą į tinklaraštį, kad galėčiau sekti tinklaraščio lankomumo statistiką.
  • Whydowork Adsense – Į senesnius įrašus įterpia Google Adsense reklamų kodus. Pajamos juokingos, bet vis į pliusą.
  • WP Super Cache – Teoriškai turėtų pagreitint tinklaraščio veikimą ir mažiau apkraut serverį. Įjungtas visoje blogofermoje, tai ir nesigilinu.
  • Yet Another Related Posts Plugin – Po įrašais pateikia panašiausių įrašų sąrašą.

Įskiepiai, kurių ne(be)naudoju, bet gal kam pravers:

  • AskApache Search Engine Verify – Leidžia patvirtinti puslapį su Google Webmaster Tools ir kitomis tarnybomis.
  • Audio player – Audio failams į tinklaraštį įterpti.
  • Broken Link Checker – Tinklaraštyje suranda į nebeegzistuojančius puslapius vedančias nuorodas.
  • Clean My Archives – Viename puslapyje pateikia visų įrašų sąrašą. Man labiau patiko negu senasis SRG Clean Archives.
  • EasyTube – Anksčiau praversdavo į įrašą keliant video filmukus, bet jau kurį laiką WordPress palaiko oEmbed funkciją, taigi tam nebereikia jokių įskiepių.
  • Get Recent Comments – Leidžia pasirinkta forma valdiklyje pateikti naujausius komentarus.
  • TinyMCE Advanced – Praturtina vaizdųjį įrašų rašymo įrankį papildomomis funkcijomis, pvz., galimybe įterpti lentelę. Panašią funkciją atlieka ir WP Super Edit.
  • WP Ajax Edit Comments – Komentuotojams tam tikrą laiko tarpą leidžia redaguoti savo parašytus komentarus. Deja, įskiepis tapo mokamas, o paskutinė nemokama versija nebeveikia su WordPress 3.1.
  • WP-PageNavi – Vietoje „Senesni/Naujesni įrašai“ puslapio apačioje rodo supuslapiuotą išraišką, palengvinant navigaciją skaitytojams.

Taip pat naudoju:

Na ir sąrašas pačių blogiausių dalykų, kurie gali nutikt jūsų tinklaraščiui:

Paminėjimas žurnale „Naujoji komunikacija“

Jauno žmogaus rašomas, bet jau senajai tinklaraščių kartai priskiriamas tinklaraštis. Mantas – žmogus, turintis savo nuomonę ir patyręs interneto žodžių karuose, tad kai kada tinklaraščio tonas atrodo gal kiek ir šaltokas bei ironiškas, bet pasirenkamos įrašų temos kasdieniškai aktualios, neretai ir naudingos. Ypač tai susiję su kompiuteriais – po šio tinklaraščio archyvus rekomenduotina panaršyti kiekvienam rimčiau kompiuteriu domėtis pradedančiam vartotojui. Tiesą sakant, Manto patarimai ir nuorodų rinkiniai gali praversti ir senu interneto vilku save laikančiam vartotojui – juk visada yra dalykų, kurių nežinai ar dar nesi atradęs.

Kompiuterinių temų pliusas – jos ne techniškai sausos, o subjektyvios, bet praktiškos ir glaustos, todėl labai lengvai skaitomos.

„Naujoji komunikacija“ mane papirkinėja jau nuo metų pradžios, kai netikėtai sugalvojo atsiųsti savo pirmąjį šių metų žurnalą. Tada puoliau ieškoti, kokia proga pas mane atkeliavo dovanos. Nieko aiškaus neradau, bet tai tikriausiai įvyko dėl jų pradėtos įrašų serijos „Atvirasis kodas verslui“, kuri yra apie tai, kokie versle yra blogi Windows ir kokie puikūs Linux. Taip, tiesos ten yra, bet labai viskas vienpusiškai ir per subjektyviai. Tokie įrašai puikiai tiktų tinklaraščiui, bet žurnale reiktų kiek daugiau objektyvumo.

O dabar štai iš Adomo gaunu laišką, kad šitas Baltų dievų apleistas tinklaraštis pateko į „Naujosios komunikacijos“ tinklaraščių rubrikėlę naujajame numeryje. Prieš porą metų būčiau plojęs katučių, prieš metus irgi tikriausiai būčiau dar plojęs. O dabar neploju, nes populiarumas jau kurį laiką išbrauktas iš šio tinklaraščio tikslų. Bet vis tiek labai smagu, kai lieki įvertintas. Šiais metais kažkaip sekasi su žiniasklaida, aš – į „Naująją komunikaciją“, o katė KacKac į „Valstiečių laikraščio“ portalą. O metai dar tik įpusėjo.

Kalbant apie šį tinklaraščio aprašymą, tai sveikinu redaktorių su idėja niekur nerašyti mano pavardės, nes taip pavyko išvengti klaidų. Šaunu, kad ir pats tinklaraščio rašymo stilius buvo gerai suprastas, tai pavyksta tikrai ne kiekvienam. Perskaičiau linksmai ir supratau, kad nelabai randu, kur galėčiau prisikabint.

Grįžtant prie paties žurnalo, reikia pripažint, kad čia tikriausiai geriausias pasirinkimas, jei perkatės kokius nors kompiuterių tematikos žurnalus. Solidus produktas, o ne kokie nors triukai kaip su triukais aprašyti triukus su triukus išdarinėjančia Windows operacine sistema, kuriais garsėja kitas žurnalas – CBL. Visgi aš pats žurnalų senokai neskaitau, nes tą patį susirandu internete, be to, mane labiau domina tam tikros siauresnės sritys, apie kurias žurnalai nelabai rašo.