Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Sveiki gyvi, gerbiami, negerbiami ir visi kiti žmonės. Aš čia mažumėlę išsisėmęs esu, tai nieko nebeparašau, užtat va galiu jus dar kartą paerzint. Šįkart bandžiau čeburekų pasidaryt. Googlas visokio velnio apie juos man primėtė, pasirodo žmonės čeburekus net iš vaflių lakštų daro (aha, supermamos, kas gi daugiau). O toliau visi radiniai gana panašūs, tai čia jau tik reikėjo išsirinkt kefyras/vanduo ir soda/kepimo milteliai/nieko, toliau berods visur tas pats.

Taigi žiūrim ką turi tetulė Norfa.

• Akcijinis jautienos faršas po berods 12 Lt/kg. Realiai prireikė kokių 400g. Tai čia gaunasi 5 Lt
• Stiklinė kefyro (250ml). Tai imam visą litrą. 1,5 Lt
• Kažkokie akcijiniai „Jubiliejiniai“ Kauno grūdų miltai. Apie 2,5 Lt/kg. Prireikė maždaug pusės. Tai tarkim 1 Lt
• Akcijinė Norfos varškė po ~1Lt/pakeliui (200g). Tai jo vieno ir reikia. Ir, miela Norfa, būtų labai gražu iš jūsų pusės, jei iš to varškės pakelio išrūgos upeliais netekėtų. Aš jau net nebežinau, ar čia iš tos akcijos nors kiek sutaupau.
• Pora kiaušinių. Radau šaldytuve. Bet spėju, kad krautuvėj kainuotų netoli 1 Lt
• Svogūnas, česnakas, druska, juodieji ir kvapieji pipirai. Čia tarkim dar 1Lt
• Ai, dar aliejaus geros stiklinės reikia, nes čeburekai mėgsta plaukiot. Jei kas nežinot, yra dabar Obeliuose vėl gaminamas aliejus, vadinasi „Tyras“. Čia praktiškai visose krautuvėse rasit.

Grubiai tariant, savikaina apie 10 Lt. Manau, kad visai pakenčiamai (trijų dienų pietūs MRU valgykloje).

O dabar imam kokį dubenį, gerai suplakam abu kiaušinius (vištos), tada įmerkiam tą varškę su išrūgom ir viską gražiai išmaišom iki vienalytės masės. Ant viršaus užpilam stiklinę kefyro. Dar galima bent žiupsnelį druskos užbert. Ir vėl viską gerai išmaišom. Dabar pilam miltus pamaišydami, dar pilam miltų, ir dar įpilam, kol tešla prie rankų nebelips (tai čia apie 0,5 kg). O dabar verčiam visą šitą turtą ant stalo ir rankomis pamaigom, ir negalim miltų, jei limpa prie stalo ar rankų. Turėjot gaut neblogą gabalą tešlos. Dabar teoriškai reiktų kočėlo, bet puikiausiai tiks ir litrinis stiklainis ar kitas plius minus apvalus objektas. Ir negalėdami iškočiojam į gana ploną blyną.  Pasiimam kokį platesnį puodelį ir išsimaigom apskritimus iš tešlos. Juos paskui dar puikiausiai rankomis galima pratampyt.

Dabar reikia mėsos. Manau, apie 400g būtų pats tas, nes man mažumėlę pritrūko. Taigi vėl tą faršą į kokį indą sukrečiam. Nusilupam vidutinio dydžio svogūną (jei kas mėgsta, galit ir didesnį) ir per daug nežaisdami apsmulkinam. Tada jau labai pagal skonį reikia česnako. Aš jam turiu išsivysčiusią priklausomybę, tai ėmiau 5 skilteles (daugiau tikrai nesiūlyčiau). Susmulkinam ir viską sumetam prie mėsos. Dabar pusę šaukštelio druskos, čia jau plius minus pagal skonį. Ir negailėdami užpilam maltų juodųjų pipirų, dar galima ir tų kvapiųjų papildomai.

Ir viskas, į paplotėlius kraunam mėsą ir užlenkiam, galit šakute, galit rankom, kaip jau patogiau. Aš tingėjau su šakute žaist.

Keptuvėn negalėdami įpilam gerą stiklinę aliejaus, pakaitinam ir kepam ant apymažės ugnies. Tik atsargiai kepkit, o tai labai greit galit sudegint. Na ir turim tą vaizdelį kaip viršuj nuotraukoj.

Apibendrinant galima sakyti, kad čeburekus iš pirmo karto pavyko padaryt be priekaištų. Juodpipiriai ir krūva česnako maloniai degina liežuvį.

Gerai, jūs galit čia seilint varvę, o aš einu krautuvėn alaus.

Panašūs įrašai:

1. Cepelinai su mėsa