Centrinės perkančiosios organizacijos seminaras

Paveikslėlio autorinių teisių turėtoja: BATGA-A

Šią savaitę tinklaraščiosferą supurtė neregėtas dalykas: pirmą kartą tinklaraštininkus į renginį sugalvojo pasikviesti valstybininkai, nors jiems reklamos tinklaraščiuose kažkaip nelabai ir reikia. O pasikvietė mus kažkokia niekam nematyta, niekam neregėta Centrinė perkančioji organizacija. Tiesa, kvietė tik rinktinius, elitinius tinklaraštininkus, bet per klaidą ir man laišką išsiuntė. O dar kiek vargo apturėjo: visiems atskirus laiškus su kreipiniais išsiuntė. Tiesa, labai surizikavo, nes laiškus išsiuntė likus dviems dienoms iki seminaro (nedarykit tokių klaidų!), taigi buvo tikimybė, kad niekas taip ir neateis. Visgi, paaiškėjus, kad renginyje dalyvaus žymiausia tinklaraščiosferos mitologinė būtybė – pusiau žmogus, pusiau žiurkė – Rokiškis, atsirado tuntai norinčių, berods visi septyni. Gal ir gerai, nes jų didžiojoje salėje daugiau nei 30 žmonių nelabai sutilptų.

Kas tame seminare vyko aš nelabai atsimenu, nes rašyt konspektuot dar neišmokau, o atmintis nuo gimimo šlubuoja, bet lyg ir buvo kalbama apie kažkokius tatai viešuosius pirkimus ir kaip CPO nuo jų sau atkatus pasiima skaidrina sistemą būdama tarpininke tarp pirkėjų ir pardavėjų. Kažkaip gaunasi, kad pirkėjas duoda užsakymą, o CPO sistemos vartotojai siūlo savo variantus, ir tada laimi pats geriausias ir nuostabiausias. O jeigu neatsiranda nė trys pretendentai, aiškinamasi, ar tik pirkėjas nebuvo koks vagis ir nepateikė užsakymo konkrečiam gaminiui su nesąžiningomis specifikacijomis. Tada CPO spardo užpakalius tokiems nedoriems pirkėjams. Dar sakė, kad dėl šitos anoniminės pirkimų sistemos labai nepatenkinti kai kurie pirkėjai, per apklausas gauna daug skundų, nes anie negali patys išsirinkt pardavėjo. Dar minėjo, kad pirkėjams nebūtina pirkti dideliais kiekiais, o gali sau ramiai kas mėnesį po du pieštukus ir vieną trintuką užsisakyt. Neužmiršo užsimint, kad jų sistema OpenSource ir dėl to viskas pigiau gaunasi – labai neblogas žingsnis, žinant, kad kompiuterastų buvo seminare. Tiesa, dar minėjo, kad pusė jų užsakymų yra vaistai, nes tuos galutinai užkniso visokie įtarimai, tai jie nusprendė reikalą prasukti per CPO, ir nebesukti sau galvos. Ir, jei gerai atsimenu, CPO šiuo metu sutaupo 3 mln. LT, tiesa, Nerius pradėjo diskusiją, ką galima laikyti sutaupymu, nes vėliau sutaupytus pinigus visi vis tiek stengiasi praleisti. Dėl šio fakto nekelia nuostabos ir tai, kad buvo pripažintas pirkimų pagyvėjimas gruodžio mėnesį, visi valstybininkai skuba išleisti likusius pinigus, kad tik nereiktų grąžinti į biudžetą (nes kitaip gresia mažesnis biudžetas kitąmet). Nors viskas čia baisiai nuostabu, bet problema ta, kad ši organizacija dar gana nauja ir kad per ją prasisuka labai maža dalis visų pirkimų, t.y., smulkmė kontroliuojama, o didesnės sumos vis dar pakankamai nekontroliuojamos (tai vėlgi labiausiai užkliuvo Neriui). O pabaigai pasiliktas linksmiausias klausimas: ar pradėjo gi partijos vykdyti pirkimus? Visgi ne, nors keli politikai domėjosi, visgi paaiškėjo, kad jų statusas nelabai tinkamas dirbti su CPO. O gaila, pinigai pas juos vis tiek iš biudžeto ateina, reiktų CPO pasidarbuoti ir susiveikti savo veiklos srities pasiplatinimą, jei tai įmanoma.

Apibendrinant galima sakyti, kad CPO visai neblogai pasirodė, nes net tinklaraštijos elitiniai suvarinėtojai tiesiogiai dėl jų funkcijų nieko per daug prikišti negalėjo. O ir klausimus atsakinėjo nemykdami. Ne veltui tinklaraštininkus kvietėsi – pasiruošę buvo. O šiaip – šaunuoliai, kad (lyg ir) be jokios naudos siekimo sugalvojo ir nepabijojo pasikviesti trolių ir kitokių niekadėjų gaują. Labai šauni ir gerbtina iniciatyva. Laukiame kitų valstybininkų (ir ne tik) pasiūlymų!

Vėliau ėjome į kažkokią – liaudis sako, kad šūdiną, net nesulyginamą su Čili restoranų tinklu – valgyklą/gėryklą. Ten jau prisirinko įvairių tinklaraščiosferos atstovų: nuo tokių garbių žmonių kaip Andrius Užkalnis iki visuomenės atmatų ir visiškų degradų., pvz., kaip Buržujus, kuris atėjo pavėlavęs, smirdėdamas, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir iš burnos be perstojo besiveržiančiais įvairaus šlykštumo keiksmažodžiais įžeidinėdamas visus susirinkusius. Tiesa, visa laimė, kad išsigando apsauginių ir greitai pasišalino išvadinęs mane šūdarankiu.

Pačiame susirinkime iš pradžių nieko įdomaus neįvyko. Užprotokoluoti galima nebent visų pasibaisėjimą sukėlusį Rokiškio rajumą. Tiek maisto prisisakė, kad restoranui teko iš namų kviestis papildomą virėjų brigadą, dėl šios priežasties garbusis graužikas be perstojo piktinosi lėtu aptarnavimu. Šiajam visgi sulaukus savo maisto, kuris netilpo per visą stalą, ir viską sukimšus į žandus, Užkalnis pamojo ranka ir išsivedė beveik visus žmones, likome penkiese. Čia Rokiškio ir Leo iniciatyva apturėjome nemažai įdomių pašnekesių. Įdomiausia diskusijų gija sukosi aplink atskirties perjungties įtaką Lietuvos istorijai. Taip pat buvo bandyta gliaudyti atskirties perjungties rūšis, bet nuspręsta nesismulkinti ir koncentruotis tik į pačią atskirties perjungtį, nes kitaip būtų pritrūkę laiko kitoms temoms. Rokiškis pasidalino savo įžvalgomis apie kairiąją ir dešiniąją lietuvių rankas, nuspręsta, kad statistiškai kairioji yra gerokai daugiau nerimo kelianti tamsiame skersgatvyje. Taip pat dibilizmo (nepainioti su debilizmu) ekspertas Rokiškis aptarė lietuviškojo dibilizmo tendencijas ir didžiausius dibilus. Kilo klausimas, ar dibilus galima lyginti pagal dibilizmo lygį, atsakymo taip ir nerasta. Dar Leo bandė pudrinti visiems smegenis su kažkokiu žaidimu ir tikimybėmis, bandydamas įrodyti, kad 33% nėra lygūs 33%, bet tinklaraštininkų taip lengvai ištrolinti nepavyko. Galų gale išsiskirstėme, su Rokiškiu konstatavome faktą, kad šalta, o Skirmantas mus parvežė į mišką ir… namo, o beveždamas vertė klausyti kažkokių metalų, kurie buvo visai nieko.

Apibendrinant viską, galima pastebėti, kad išsipildė mano gyvenimo tikslas nr.1 ir kiekvieno tinklaraštininko svajonė – pamačiau Rokiškį gyvai. Ne tik jį, bet ir visą kitą tinklaraščiosferos elitą. Skirmantas sudarė sąrašą, tai aš jį pakopijuosiu, kol dar ACTA neįsigaliojo:

Tiesa, nepavyko išpildyti Miroslavo svajonės ir pateikti Rokiškio egzistavimo įrodymų: tik pabandžius išsitraukti kokią nors audiovizualinę informaciją galinčią įrašyti įrangą, jis tučtuojau pradėdavo grasinti savo privatumo apsauga, autorinėmis teisėmis, BATGOS-A įtaka ir mojuoti ACTA’os steigiamaisiais aktais. Pabūgome pasekmių ir atsisakėme fotografuoti, nes supratome, kad visos nuotraukos turinčios savyje Rokiškį yra visiškai nelegalios ir piratinės, todėl už tai pagal teisingumo principą mums gali būti skirta prevencinė bausmė – akių išdūrimas.

12 komentarų

  1. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Tai, kad nuotraukų gaminimą Rokiškis iš esmės buvo monopolizavęs, dabar fotošopina viską ir paviešins išsidergęs iš visų. O kol kas nėra ką daugiau įdėt, neskaitant tos TOC nuotraukos.

  2. buržujus

    Tikra tiesa, pamatyti gyvai Rokiškį – tai kažkas neapsakomai šilto, įstabaus ir sužavinčio, kaip pro langą įspįstantis saulės spindulys ankstų rytą. Šio blogerio pajautimas šalia savęs yra lyg didelė laimės dovana kiekvienam žmogui.

    Pamiršai parašyt, kad Užkalnį palaikiau Rudeičiuku, už ką ans labai supyko…

  3. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Mykolai, girdėjau, kad taip buvo, bet pats šitą faktą kažkodėl praklausiau, nors ir netoli Andriaus sėdėjau.

    Tomai, aš dėl girtumo nieko nesakiau, nors jis atėjo kiek svirduliuodamas ir nesiorientuodamas aplinkoje, bet visgi smirdėjo jis ne alkoholiu, taigi tikriausiai blaivas buvo. Man įtarimą kėlė galimybė, kad jis apsvaigęs nuo kažkokių rimtesnių narkotinių medžiagų, bet niekas iš jo kraujo neėmė ir netikrino, tai vėlgi sunku pasakyti, tik įtarimai. Niekas jo neišprašė, matai, jis toks kūdas sulysęs gėjukas su rožinių spalvų dekoracijomis, tai pats nešė kudašių vos tik tarpduryje išvydo spintos formos apsauginį.

  4. Tomas

    Skaitau ir stebiuosi, kaip galima taip drąsiai ir atvirai vadinti kitus blogerius gėjais, narkomanais ir pan 🙂 …nors gal tai ir tiesa, tiesiog ne taip įsivaizduoju kitų tinklaraščių autorius.

  5. Atgalinis pranešimas: Skirmantas Tumelis » Čiur-NE!!

  6. buržujus

    Tikrai taip, Tomai, jei pažinotumėte buržujų, tai nė kiek neabejotumėte, kad atėjo girtas, nusišniojęs kaip paskutinis gyvulys gyvulių vagone.

  7. Atgalinis pranešimas: Viešųjų pirkimų ateitis – efektyvūs kooperaciniai/centralizuoti viešieji pirkimai

  8. Atgalinis pranešimas: Stilingus paminklus sau statomės patys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *