Kodėl kraujo donorams turėtų būti mokamas atlygis?
Paskutiniu metu šiek tiek seku naujienas ir diskusijas apie kraujo donorystę ir vis pastebiu, kad prie kiekvieno tokio įrašo beveik visada galima išvysti tuos pačius komentarus:
- Baik žaist su donorystėm, nes hepatitą pasigausi.
- Jei algos būtų kaip vakarų Europoj, tai duotumėm neatlygintinai.
- Kam duot neatlygintinai, kai jie sau iš to paskui pelnus kraunasi?
- Negi gaila valdžiai tų 40 Lt?
- O kodėl tu (neatlygintinai) duodi kraują?
Galimybė užsikrėsti tam tikromis ligomis
Baikit, žmonės, nebe sovietų laikai, kai visi tie kraujo paėmimai ir supylimai buvo vykdomi neaiškiomis sąlygomis ir neaiškaus sterilumo reikmenimis. Dabar juk viskas daroma su vienkartiniais įrankiais, nelabai įsivaizduoju, kaip, duodant kraują, būtų galima užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis. Savo akimis matau, kaip darbuotojos visokias adatas išplešia iš sandariai uždarytų pakuočių. Dėl šito man nė menkiausia abejonė nekyla.
Visos tos ligos yra lygiai toks pat mitas, kaip ir „pripratimas per dažnai duodant kraujo“. Paskui iš nosies kraujas bėga, jei ilgą laiką neduodi… Ar kaip ten ta pasaka skamba? Nesu medikas, net biologijos nuo 11 klasės buvau atsisakęs, bet vis tiek nelabai galiu suprasti, kaip organizmas galėtų prisigamint daugiau kraujo, nei jam reikia ir pradėt jį per nosį pumpuot. Čia šiaip nesąmonė ir dėl to, kad tas kraujo tūris berods per parą ar dvi atsistato, o vėliau tik visokie eritrocitai po truputį atsigamina. Tai kodėl kraujas pro nosį turėtų bėgt po kelių mėnesių, jei buvęs tūris atsistato jau už dienos? Tai kaip tik visokių trombocitų iš pradžių sumažėja, didesnė tikimybė nukraujuot.
Mažiau krapštykit nosį ir jokie kraujai iš jos nebėgs. O jei nepadeda, tai nueikit pas šeimos daktarus, nes gali būt rimtų ligų požymis.
Žinokit, yra ir daugiau visokių smagių perliukų apie donorystę, galit pasiskaityt Kraujo Centro puslapyje.
Atlygintina ir neatlygintina donorystė
Įstojom į Europos Sąjungą, vis lyginamės su Vakarų Europa. Ne išimtis ir Kraujo donorystė: Vakarų Europa parodoma kaip Neatlygintinos kraujo donorystės pavyzdys. Lietuviai nebūtų lietuviai, jei dėl to nepradėtų skųstis. Pasirodo, jie mielai duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip Vakarų Europoj, nes Lietuvoj jau tokia nežmoniškai bloga situacija, kad kraujo donorystė yra labai svarbus pajamų šaltinis. Taip, vienas kitas litas visiems praverčia, bet ar čia ta vieta, kur turėtų būti generuojamos žmonių pajamos? Galų gale, koks tas geresnis vakarų europiečio gyvenimas? Kokios nors Zimbabvės gyventojas irgi pasakytų, kad mielu noru duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip lietuviai. Visi šitie paverkšlenimai atrodo kvailai, gyvenimas Lietuvoje toli gražu dar nėra jau toks blogas, žmonės iš bado masiškai nemiršta. Nesvarbu kiek toks mielas lietuvis pinigų turi, vis tiek ras geriau gyvenantį ir lyginsis su juo. Internetui ir kompiuteriui pinigų pakanka, o štai be tų 40 Lt jau išgyventi niekaip nebeįmanoma.
Pelnas iš mūsų kraujo. Neduokim neatlygintinai, nes Kraujo Centro vadai iš mūsų aukų sau pinigus kraunasi. O visų pirma tai, koks skirtumas, ar atlygintinai, ar ne. Įtariu, kad tie 40 Lt lyginant su realia puslitrio kraujo kaina yra niekiniai. Tada reiktų būti ne prieš neatlygintiną donorystę, bet prieš absoliučiai visą donorystę. Nes maža ką, gal jie tikrai tuos pelnus kraunasi? Ką, mes durni? Neduokim kraujo, tegu bankrutuoja! Čia panašiai kaip, nebalsuosiu už nieką, nes jie visi vagys. Paskutinis sakinys gal ne į temą, bet užtat apie valdžią. Žinot, tie pelnai iš mūsų kraujo gal ir nebūtinai yra mitas, bet man visiškai vienodai, ką jie su mano krauju daro. Aš savo padariau, o kaip ten kas toliau – čia jau jų sąžinės reikalas. O kadangi visi viršinykai ir kiti valdžios žmonės vaidina baisius krikščionis katalikus, tai visi degs pragare, taip jiems ir reikia, ane? Čia juk tinkamas atpildas tiems „žulikams“?
Kodėl kraujo donorystė turėtų būti apmokama?
Nežinau, ar jūs pastebėjot, bet pastaruoju metu Lietuvoje mokama donorystė jau beveik išnaikinta. Dėl to kyla baisiai didelis nepasitenkinimas, dėl kurio šitas įrašas ir atsirado. Neseniai į Rokiškį buvo atvažiavę Panevėžio kraujininkai ir vykdė neatlygintinos donorystės akciją. Koks skandalas kilo, kad niekas nepriėmė mokamų donorų… Pasirodo, kalti ne tie potencialūs donorai, kurie ne iki galo perskaitė informaciją, o valdžia, nes jiems gaila tų varganų 40 Lt. Prasidėjo visokie aiškinimai, kad trūko informacijos. Taip ir nesupratau, kaip žmonės gavo informaciją apie donorystę, bet nepastebėjo žodžio „neatlygintina“. Ir visgi kur čia problema? Žmonės atvyko duot kraujo, niekas gi jų neišvarė, išskėstom rankom priėmė. Ko jie susirinko: duot kraujo ar pinigų pasiimt? Atsimenu, prieš pora mėnesių moteriškės tame pačiame Rokiškyje baisiai putojosi, kad neatlygintini donorai priimami be eilės, nes čia, matai, pasityčiojimas iš žmonių.
Taip, dėl visko kalta yra valdžia. Bet visgi, jūs man paaiškinkit, kodėl Kraujo Centras turėtų jums mokėt už jūsų kraują? Kodėl? O gal jam to mokamo kraujo visiškai nereikia? Kodėl jis turėtų pirkt tai, ko jam nereikia. Taip išeina, valdžia yra kalta dėl to, kad neperka to, ko jai nereikia. Geras argumentas, ane? Man irgi patinka tokia nemirtinga logika. Žinot, mieli skaitytojai, jūs esat nežmoniškai kalti dėl to, kad nenorit šoninėj juostoj pirkt reklamos ploto už 200 lt/mėn, kaip jum ne gėda? Čia ne į temą, bet vis tiek apie pinigus. O dabar pažiūrim, ar galima nors kiek logikos rast tame, kad mokamo kraujo Centrui nereikia. Neatlygintinos donorystės skatinimas duoda savo vaisių, vis skleidžiamos naujienos, kad tokių donorų dalis nuolat didėja. Gal neatlygintino kraujo kiekiai jau (beveik) patenkina jo poreikį? Įsivaizduokit, kad jūs atstovaujat Kraujo Centrą: ar pirktumėt tai, ką galit gaut nemokamai, ar pirktumėt tai, ko jau turit pakankamai?
O dabar paimkim tokį pavyzdį: turgaus diena, vienas šalia kito stovi du prekeiviai su dešromis, pas abu lygiai tokios pačios dešros. Abu turi 4 rūšių dešrų (kraujo grupės, ar 8, nesvarbu), tų rūšių kiekiai pas abu irgi labai panašūs. Realiai niekuo jie nesiskiria. Pas abu visos dešros po 40 Lt/kg (40 Lt už kraują). Staiga vieną dieną vienam žmogeliui pasimaišė protelis, ir sugalvojo jis dalint savo dešras nemokamai (neatlygintinas donoras). Kitas prekeivis (mokomas donoras) tik pavadino jį durnium ir daugiau nieko nedarė. Į turgų pradėjo rinktis gerų rūkytų dešrų ištroškę žmonės (Kraujo Centras), visi turėjo savo pamėgtą dešros rūšį ir į kitas net nežiūrėdavo. Aišku, pirkėjai nieko negalvodami greit laimingi pasičiupo nemokamas dešras. Pas tą kvaištelėjusį žmogelį vos keli kilogramai teliko. Bet taip jau atsitiko, kad vienos rūšies dešrų nuolat būna mažiau nei kitų (retosios kraujo grupės). Paaiškėjo, kad beveik visų pirkėjų poreikius patenkino pirmasis prekeivis. O štai tos retosios rūšies dešrų pritrūko. Bet žmonės negalėjo be dešros gyvent, tai nepagailėjo pinigėlių ir nusipirko iš antrojo. Tiesą sakant, antrasis prekeivis taip ir liko su beveik visomis dešromis, nes nupirko iš jo tik keletą retųjų dešrų kilogramų. Pagal anksčiau įvardytą logiką jis kartu su atlygintinais donorais dabar gali išversta gerkle rėkt, kokia valdžia ir visa aplinka blogi, kodėl iš jų neperka dešrų/kraujo po 40 Lt. Tai bjaurybės, negi jiems gaila tų 40 Lt už dešrą, kurios jiems nebereikia? Tokie dalykai ne iš piršto laužti, kas retkarčiais nueina į Kraujo Centrą, ne kartą išvydo ant durų prikabintą lapelį: šiandien priimami tik neatlygintini visų grupių donorai ir IV (ar kokia ten retesnė) grupės mokami donorai, t.y. tų, kurių kraujo stygius jaučiamas.
Pažiūrėkim į tai iš elementarios ekonomikos pusės: yra laisva rinka, joje yra krūva pardavėjų (kraujo donorų) ir vienas pirkėjas (Kraujo Centras). Kitaip sakant, matom akivaizdžią monopsoniją – rinkoje tik vienas pirkėjas, kuris turi galimybę šiek tiek veikti visą rinką, nes neturi konkurentų. Kadangi pirkėjas vienas, tai ir sąlygos jo. Pardavėjas (donoras) tik gali gali priimti jo siūlomas sąlygas arba ne. Niekas juk neliepia jums atiduoti savo kraują nemokamai. Jei nepatinka sąlygos, turėkitės tą savo kraują ir neverkit, kad niekas jo neperka už jūsų prašomą kainą. Arba eikit ieškot kito pirkėjo, gal rasit kokią juodąją kraujo rinką…
Kodėl žmonės yra kraujo donorai?
Manęs vis kas nors paklausia, kodėl duodu kraują neatlygintinai, arba šiaip kodėl jį iš viso duodu. Kas juokingiausia, tai neturiu aiškaus atsakymo į šitą klausimą.
Pradėjau nuo to, kad man padarė įtaką Sodonio ir dar kažkieno įrašai apie donorystę, prieš 2-3 metus tinklaraščiuose buvo trumpam užėjusi kažkokia donorystės banga. Ji ir padarė man įtaką, kurios dabar negaliu atsikratyt.
Dabar pagalvokim, kodėl aš galėčiau duot tą (nemokamą) kraują:
- Gaunu šokolado. Gero šokolado. Man puslitris kraujo į plytą šokolado yra tinkami mainai, todėl ir mainau. Ir net nežliumbiu, kad per mažai šokolado duoda.
- Paskutinius pora kartų dar davė ir šiaip po smagią dovanėlę. Visai miela.
- Po 15 kartų duoda dviratį berods, visai nebloga paskata.
- Po 40 kartų priklauso valstybinė pensija. Gaila, kad iki to laiko Sodra bus subankrutavusi.
- Bent jau minimaliai patikrina sveikatą, žinau, kad tikrai neturiu problemų dėl kraujo.
- Turiu ką parašyt į retai papildomą tinklaraštį.
- Gaunu karmos taškų, nes esu socialiai atsakingas ir propaguoju donorystę.
- Tikiuosi, kad šie įrašai užverbuos ir daugiau žmonių, kurie taps kraujo donorais. Kaip tapau ir pats. Neabejoju, kad toks įrašas tinklaraštyje padaro didesnę įtaką už valstybinio lygio socialines reklamas. Word of Mouth.
- Dar galima pridėt tą „Gelbsti gyvybę“, bet čia man tikrai ne pirmoj vietoj. Niekingas aš žmogus.
- Kadangi valdžia parduoda kraują į užsienį, skatinu ekonomiką ir Lietuvos eksportą!
- Tie galimi 40 Lt nėra jau tokia didelė suma, kad sugundytų. Man maloniau priduot nemokamai.
- Realiai didžiausia paskata yra tai, kad bandau pasivyt Negerovę pagal donacijų skaičių. Bet jis vis nepasiduoda.
Panašūs įrašai:
Su malonumu duočiau kraujo, jei:
1. taip paniškai nebijočiau adatų ir nesidarytų bloga vos tik pamačius savo kraują, tekantį iš rankos. Galbūt tai kokia nukraujavimo, kūno pažeidimo baimė. Tuo labiau, jeigu pamatau kurį nors kitą žmogų kraujuojantį (ypač artimąjį), iš karto perkeliu tą kraujavimą sau, įsivaizduoju save jo vietoje;
2. nebūčiau susigalvojęs kvailų konspiracijų: vyriausybė panaudos mano kraują mano paties klono sukūrimui, mano kraują vėliau kada nors panaudos prieš mane, užpylę ant nužudyto žmogaus, kraują iš tikrųjų priima ateiviai – jie jį naudoja kaip maistą ir savo erdvėlaivių kurui.
Iš kitos pusės… mėgstu šokoladą. Ir būtų neprošal pasitikrinti kraują. Kiek girdėjau, atlieka kraujo tyrimus šiek tiek nuodugniau, nei įprastai poliklinikoje?
>DarkSkyGhost
1. Tai čia ne problema, galima juk nusisukus į kitą pusę būt, kai kraujas varva
Aš irgi retai kada žiūriu į saviškį. Paprastai TV žiūriu.
2. Nu čia jau nieko patart negaliu
Dar prie fobijų gali prisidėt ir tokį variantą, kad kraujo priėmėjos yra vampyrės. Ir kai tik mes pridavę išeinam, jos suleidžia dantis į tą pakelį. Čia mano bendrakursis šitataip sugalvojo
3. Prieš imant kraują, beda pirštą ir pamatuoja hemoglobiną bei kraujo grupę. Tada gydytoja pamatuoja spaudimą ir pulsą. Tada paima kraują. O jau kažkada vėliau atlieka nuodugnų tyrimą. Tiesą sakant, net nelabai žinau, kiek jis nuodugnus. Bet kokiu atveju, įsitikina, kad kraujas tinkamas kitiems. O jei tinkamas kitiems, tai geras ir tau pačiam
Ei, šokolado nebeduoda. Davė tik hematogeno. Ir tušinuko nebuvo. Kaip man dabar jaustis.
Na anyway pamačiau gerą lankstinuką. Ten sakė tipo labai gerai dėl geležies lęšius valgyti. Gal ir tiesa, nes pažiūrėjau per antrą kartą hemaglobinas buvo stipriai pakritęs, o dabar, kai pamėgau šitą gėrį, vėl pakilo.
>tinginius
O kur tu kraują davei? Negi Žolyno gatvės Centre? Kažkaip nesitiki man, kad jie sugebėjo šokolado pristigt
Jo žolyne, bet tai baisingos eilės buvo (gal penki žmonės prieš mane). Sakau gal ant pavasario daugiau duoda. Na bet gal hematogenas ir geriau vis tik. Kaina ta pati, o donorui sveikata geriau atsistato. Tik aš labai norėjau šokolado su jų logotipu. Nerealiai smagų logotipą jiems kažkas pakūrė.
>tinginius
Reiškia, savaitę pavėlavai
Aš dar gavau.
O tas papildomas dovanas, kaip supratau, duoda tik nuo 5 karto.
Kažkada ir aš planavau duoti kraujo, bet paskaitęs kaip neatlygintinų donorų kraują stumdo vokiečiams ir aukšti pareigūnai iš to gražaus pinigo pasidaro, man pasidarė pikta. Nustūmiau mintis į šalį apie visas donorystes..
Po kelerių metų supratau, kad buvau visiškai teisus – korupcijos skandalai nesibaigia.. Ir dar.. Tik pamėgink sveikatos draudimo nesumokėti bent mėnesį ir medikai į tave net nežiūrės, kai tau jų labiausiai reikės.. kad ir kiek kraujo nemokamai jiems būtum davęs.
>Arturas
Čia iš serijos: neduokim kraujo, nes kažkas dalį jo parduoda. Jau geriau mirkim per kiekvieną operaciją, nes niekas nebeduoda kraujo.
1. Jeigu neduodi kraujo vien dėl to, kad dalį jo parduoda – duok tik eritrocitus ir/ar trombocitus, nes jų nepardavinėja, o sunaudoja vietoj.
2. Jei vis dėlto nori duot kraują, bet tau trukdo, kad Kraujo centras jį pardavinėja – duok Santariškėse, jie su mielu noru sunaudos viską vietoje.
Labai netiksliai parašysiu.
Teisiog per kažkokį ten susitarimą, ar kaip pavadint, įstodama į ES, Lietuva įsipareigojo iki berods 2014(ar 2012) metų padaryt taip, kad kraujo donorystė būtų neatlyginama.
O dėl dovanojimo/pardavimo, studentavimo laikais tai skaičiavau kol praeis pora menėsių, kad vėl priduot galima būtų
o ką daryt, kai su litais bėda buvo.
Dabar net ir dovanočiau to kraujo. Adatų nebijau, tik problema kelionėj (gyvenu užmiesty) ir nelabai lanksčiu kraujo centru grafiku. Bent jau anksčiau pamenu, ne kartą teko į duris pabučiuot ir gryžt atgal, nes tai nuo 10, tai nuo 8 dirba. Nors… Gal dabar pasikeitė tas grafikas.
Gal ir aš pasiryžčiau duot kraujo, bet…
Aš netgi sutikčiau ir kaulų čiulpų donorystei, bet ten išvis – mažiausiai dieną reikia paskirt…
1. Niekaip nerandu laisvo laiko nueit iki ten, kur tą kraują ima. Tos įstaigos dirba tokiu pat metu, kaip ir aš, o iš darbo manęs niekas tokiam dalykui tikrai nepaleis, o iki atostogų – toli gražu
2. Sako, kad tų, kurie yra sirgę gelta, kraujo neima. Turėjau tokią bėdą kažkada… Žinoma, reikia nueit ir išsiaiškint, bet čia vėlgi pasirodo Nr. 1
>kroitus
Iš jų tinklalapio:
K: Jei sirgau gelta, ar galiu duoti kraujo?
A: Priklausomai kokia gelta sirgote. Jei sirgote kūdikystėje ar vaikystėje hepatitu A, tuomet kraujo donoru būti galite.
Na, pas mane tas buvo paauglystėj, bet tai gal skaitosi kaip vaikystė. Bet lieka kitas kliuvinys – darbo laikas…
>kroitus
O tai kokios tavo darbo valandos, jei nėra galimybės nuo 8 iki 19 valandos apsilankyt ten?
Be to, jei darbe ar aplinkui atsirastų daugiau norinčių duot kraujo, galima pasikviest, kad jie atvažiuotų patys pas jus.
esu už kraujo donorystę ir visai nerūpi tie gandai,jog kraują parduoda ar pan.. o tie 40 litų nėra tokie dideli pinigai,man daug mieliau dovanos,kad ir tušinukas,kurį pirmą kartą duodant padovanojo, ant kurio parašyta „Aš išgelbėjau gyvybę“, mielas daiktas,ai,dar šokolado ir 3 svajonių romanus įkišo
nežinau iš kur jei tokių knygų gauna…