Kodėl kraujo donorams turėtų būti mokamas atlygis?

Paveikslėlis iš Google paieškos. Jei kas žinote autorių – praneškite.

Paskutiniu metu šiek tiek seku naujienas ir diskusijas apie kraujo donorystę ir vis pastebiu, kad prie kiekvieno tokio įrašo beveik visada galima išvysti tuos pačius komentarus:

  • Baik žaist su donorystėm, nes hepatitą pasigausi.
  • Jei algos būtų kaip vakarų Europoj, tai duotumėm neatlygintinai.
  • Kam duot neatlygintinai, kai jie sau iš to paskui pelnus kraunasi?
  • Negi gaila valdžiai tų 40 Lt?
  • O kodėl tu (neatlygintinai) duodi kraują?

Galimybė užsikrėsti tam tikromis ligomis

Baikit, žmonės, nebe sovietų laikai, kai visi tie kraujo paėmimai ir supylimai buvo vykdomi neaiškiomis sąlygomis ir neaiškaus sterilumo reikmenimis. Dabar juk viskas daroma su vienkartiniais įrankiais, nelabai įsivaizduoju, kaip, duodant kraują, būtų galima užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis. Savo akimis matau, kaip darbuotojos visokias adatas išplešia iš sandariai uždarytų pakuočių. Dėl šito man nė menkiausia abejonė nekyla.

Visos tos ligos yra lygiai toks pat mitas, kaip ir „pripratimas per dažnai duodant kraujo“. Paskui iš nosies kraujas bėga, jei ilgą laiką neduodi… Ar kaip ten ta pasaka skamba? Nesu medikas, net biologijos nuo 11 klasės buvau atsisakęs, bet vis tiek nelabai galiu suprasti, kaip organizmas galėtų prisigamint daugiau kraujo, nei jam reikia ir pradėt jį per nosį pumpuot. Čia šiaip nesąmonė ir dėl to, kad tas kraujo tūris berods per parą ar dvi atsistato, o vėliau tik visokie eritrocitai po truputį atsigamina. Tai kodėl kraujas pro nosį turėtų bėgt po kelių mėnesių, jei buvęs tūris atsistato jau už dienos? Tai kaip tik visokių trombocitų iš pradžių sumažėja, didesnė tikimybė nukraujuot.

Mažiau krapštykit nosį ir jokie kraujai iš jos nebėgs. O jei nepadeda, tai nueikit pas šeimos daktarus, nes gali būt rimtų ligų požymis.

Žinokit, yra ir daugiau visokių smagių perliukų apie donorystę, galit pasiskaityt Kraujo Centro puslapyje.

Atlygintina ir neatlygintina donorystė

Įstojom į Europos Sąjungą, vis lyginamės su Vakarų Europa. Ne išimtis ir Kraujo donorystė: Vakarų Europa parodoma kaip Neatlygintinos kraujo donorystės pavyzdys. Lietuviai nebūtų lietuviai, jei dėl to nepradėtų skųstis. Pasirodo, jie mielai duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip Vakarų Europoj, nes Lietuvoj jau tokia nežmoniškai bloga situacija, kad kraujo donorystė yra labai svarbus pajamų šaltinis. Taip, vienas kitas litas visiems praverčia, bet ar čia ta vieta, kur turėtų būti generuojamos žmonių pajamos? Galų gale, koks tas geresnis vakarų europiečio gyvenimas? Kokios nors Zimbabvės gyventojas irgi pasakytų, kad mielu noru duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip lietuviai. Visi šitie paverkšlenimai atrodo kvailai, gyvenimas Lietuvoje toli gražu dar nėra jau toks blogas, žmonės iš bado masiškai nemiršta. Nesvarbu kiek toks mielas lietuvis pinigų turi, vis tiek ras geriau gyvenantį ir lyginsis su juo. Internetui ir kompiuteriui pinigų pakanka, o štai be tų 40 Lt jau išgyventi niekaip nebeįmanoma.

Pelnas iš mūsų kraujo. Neduokim neatlygintinai, nes Kraujo Centro vadai iš mūsų aukų sau pinigus kraunasi. O visų pirma tai, koks skirtumas, ar atlygintinai, ar ne. Įtariu, kad tie 40 Lt lyginant su realia puslitrio kraujo kaina yra niekiniai. Tada reiktų būti ne prieš neatlygintiną donorystę, bet prieš absoliučiai visą donorystę. Nes maža ką, gal jie tikrai tuos pelnus kraunasi? Ką, mes durni? Neduokim kraujo, tegu bankrutuoja! Čia panašiai kaip, nebalsuosiu už nieką, nes jie visi vagys. Paskutinis sakinys gal ne į temą, bet užtat apie valdžią. Žinot, tie pelnai iš mūsų kraujo gal ir nebūtinai yra mitas, bet man visiškai vienodai, ką jie su mano krauju daro. Aš savo padariau, o kaip ten kas toliau – čia jau jų sąžinės reikalas. O kadangi visi viršinykai ir kiti valdžios žmonės vaidina baisius krikščionis katalikus, tai visi degs pragare, taip jiems ir reikia, ane? Čia juk tinkamas atpildas tiems „žulikams“?

Kodėl kraujo donorystė turėtų būti apmokama?

Nežinau, ar jūs pastebėjot, bet pastaruoju metu Lietuvoje mokama donorystė jau beveik išnaikinta. Dėl to kyla baisiai didelis nepasitenkinimas, dėl kurio šitas įrašas ir atsirado. Neseniai į Rokiškį buvo atvažiavę Panevėžio kraujininkai ir vykdė neatlygintinos donorystės akciją. Koks skandalas kilo, kad niekas nepriėmė mokamų donorų… Pasirodo, kalti ne tie potencialūs donorai, kurie ne iki galo perskaitė informaciją, o valdžia, nes jiems gaila tų varganų 40 Lt. Prasidėjo visokie aiškinimai, kad trūko informacijos. Taip ir nesupratau, kaip žmonės gavo informaciją apie donorystę, bet nepastebėjo žodžio „neatlygintina“. Ir visgi kur čia problema? Žmonės atvyko duot kraujo, niekas gi jų neišvarė, išskėstom rankom priėmė. Ko jie susirinko: duot kraujo ar pinigų pasiimt? Atsimenu, prieš pora mėnesių moteriškės tame pačiame Rokiškyje baisiai putojosi, kad neatlygintini donorai priimami be eilės, nes čia, matai, pasityčiojimas iš žmonių.

Taip, dėl visko kalta yra valdžia. Bet visgi, jūs man paaiškinkit, kodėl Kraujo Centras turėtų jums mokėt už jūsų kraują? Kodėl? O gal jam to mokamo kraujo visiškai nereikia? Kodėl jis turėtų pirkt tai, ko jam nereikia. Taip išeina, valdžia yra kalta dėl to, kad neperka to, ko jai nereikia. Geras argumentas, ane? Man irgi patinka tokia nemirtinga logika. Žinot, mieli skaitytojai, jūs esat nežmoniškai kalti dėl to, kad nenorit šoninėj juostoj pirkt reklamos ploto už 200 lt/mėn, kaip jum ne gėda? Čia ne į temą, bet vis tiek apie pinigus. O dabar pažiūrim, ar galima nors kiek logikos rast tame, kad mokamo kraujo Centrui nereikia. Neatlygintinos donorystės skatinimas duoda savo vaisių, vis skleidžiamos naujienos, kad tokių donorų dalis nuolat didėja. Gal neatlygintino kraujo kiekiai jau (beveik) patenkina jo poreikį? Įsivaizduokit, kad jūs atstovaujat Kraujo Centrą: ar pirktumėt tai, ką galit gaut nemokamai, ar pirktumėt tai, ko jau turit pakankamai?

O dabar paimkim tokį pavyzdį: turgaus diena, vienas šalia kito stovi du prekeiviai su dešromis, pas abu lygiai tokios pačios dešros. Abu turi 4 rūšių dešrų (kraujo grupės, ar 8, nesvarbu), tų rūšių kiekiai pas abu irgi labai panašūs. Realiai niekuo jie nesiskiria. Pas abu visos dešros po 40 Lt/kg (40 Lt už kraują). Staiga vieną dieną vienam žmogeliui pasimaišė protelis, ir sugalvojo jis dalint savo dešras nemokamai (neatlygintinas donoras). Kitas prekeivis (mokomas donoras) tik pavadino jį durnium ir daugiau nieko nedarė. Į turgų pradėjo rinktis gerų rūkytų dešrų ištroškę žmonės (Kraujo Centras), visi turėjo savo pamėgtą dešros rūšį ir į kitas net nežiūrėdavo. Aišku, pirkėjai nieko negalvodami greit laimingi pasičiupo nemokamas dešras. Pas tą kvaištelėjusį žmogelį vos keli kilogramai teliko. Bet taip jau atsitiko, kad vienos rūšies dešrų nuolat būna mažiau nei kitų (retosios kraujo grupės). Paaiškėjo, kad beveik visų pirkėjų poreikius patenkino pirmasis prekeivis. O štai tos retosios rūšies dešrų pritrūko. Bet žmonės negalėjo be dešros gyvent, tai nepagailėjo pinigėlių ir nusipirko iš antrojo. Tiesą sakant, antrasis prekeivis taip ir liko su beveik visomis dešromis, nes nupirko iš jo tik keletą retųjų dešrų kilogramų. Pagal anksčiau įvardytą logiką jis kartu su atlygintinais donorais dabar gali išversta gerkle rėkt, kokia valdžia ir visa aplinka blogi, kodėl iš jų neperka dešrų/kraujo po 40 Lt. Tai bjaurybės, negi jiems gaila tų 40 Lt už dešrą, kurios jiems nebereikia? Tokie dalykai ne iš piršto laužti, kas retkarčiais nueina į Kraujo Centrą, ne kartą išvydo ant durų prikabintą lapelį: šiandien priimami tik neatlygintini visų grupių donorai ir IV (ar kokia ten retesnė) grupės mokami donorai, t.y. tų, kurių kraujo stygius jaučiamas.

Pažiūrėkim į tai iš elementarios ekonomikos pusės: yra laisva rinka, joje yra krūva pardavėjų (kraujo donorų) ir vienas pirkėjas (Kraujo Centras). Kitaip sakant, matom akivaizdžią monopsoniją – rinkoje tik vienas pirkėjas, kuris turi galimybę šiek tiek veikti visą rinką, nes neturi konkurentų. Kadangi pirkėjas vienas, tai ir sąlygos jo. Pardavėjas (donoras) tik gali gali priimti jo siūlomas sąlygas arba ne. Niekas juk neliepia jums atiduoti savo kraują nemokamai. Jei nepatinka sąlygos, turėkitės tą savo kraują ir neverkit, kad niekas jo neperka už jūsų prašomą kainą. Arba eikit ieškot kito pirkėjo, gal rasit kokią juodąją kraujo rinką…

Kodėl žmonės yra kraujo donorai?

Manęs vis kas nors paklausia, kodėl duodu kraują neatlygintinai, arba šiaip kodėl jį iš viso duodu. Kas juokingiausia, tai neturiu aiškaus atsakymo į šitą klausimą.

Pradėjau nuo to, kad man padarė įtaką Sodonio ir dar kažkieno įrašai apie donorystę, prieš 2-3 metus tinklaraščiuose buvo trumpam užėjusi kažkokia donorystės banga. Ji ir padarė man įtaką, kurios dabar negaliu atsikratyt.

Dabar pagalvokim, kodėl aš galėčiau duot tą (nemokamą) kraują:

  • Gaunu šokolado. Gero šokolado. Man puslitris kraujo į plytą šokolado yra tinkami mainai, todėl ir mainau. Ir net nežliumbiu, kad per mažai šokolado duoda.
  • Paskutinius pora kartų dar davė ir šiaip po smagią dovanėlę. Visai miela.
  • Po 15 kartų duoda dviratį berods, visai nebloga paskata.
  • Po 40 kartų priklauso valstybinė pensija. Gaila, kad iki to laiko Sodra bus subankrutavusi.
  • Bent jau minimaliai patikrina sveikatą, žinau, kad tikrai neturiu problemų dėl kraujo.
  • Turiu ką parašyt į retai papildomą tinklaraštį.
  • Gaunu karmos taškų, nes esu socialiai atsakingas ir propaguoju donorystę.
  • Tikiuosi, kad šie įrašai užverbuos ir daugiau žmonių, kurie taps kraujo donorais. Kaip tapau ir pats. Neabejoju, kad toks įrašas tinklaraštyje padaro didesnę įtaką už valstybinio lygio socialines reklamas. Word of Mouth.
  • Dar galima pridėt tą „Gelbsti gyvybę“, bet čia man tikrai ne pirmoj vietoj. Niekingas aš žmogus.
  • Kadangi valdžia parduoda kraują į užsienį, skatinu ekonomiką ir Lietuvos eksportą!
  • Tie galimi 40 Lt nėra jau tokia didelė suma, kad sugundytų. Man maloniau priduot nemokamai.
  • Realiai didžiausia paskata yra tai, kad bandau pasivyt Negerovę pagal donacijų skaičių. Bet jis vis nepasiduoda.

64 komentarai

  1. Atgalinis pranešimas: Blog'ų metraštis

  2. Ric

    Naivuolis esate. Jaunas ir mažai patyręs, kartojate ką propaganda rašo. Paskaitykite plačiau – na angliškai. Jei nevoktu kraujo, Lietuvoje jo apstu.

  3. tinginius

    Na taip aiškiai kaip Mantas neparašysiu, bet pritariu donorystei. Tiesa kol kas tik du kartus daviau. Pirmą kartą kai darbe suorganizavo akciją, antrą kartą jau pat nuėjau – galvoju ir toliau duoti.

    Pagrindinė paskata duoti yra tokia mintis, jei visi bent ką nors pradėtų daryti dėl visuomenės, visi gyventumėm geriau. Bent per nago juodymą tikrai pagerėtų. O kraujo duoti gi visai nekainuoja.

  4. vjusta

    Aš irgi pritariu kraujo donorystei, tik vat irgi dažnai tenka išklausyti skeptikų nuomonių. Kad ir dėl pastarojo skandalo „Kraujo pardavinėjimas ir pan.“ Kaip ten tiksliai yra- nežinau, bet aš žinau, kad mano davimas yra geras darbas (karma !), o kur vėliau keliauja kraujas… Juk nors ir žinodami, kad rūšiuodami šiukšles žmonijos neišgelbėsim, vis tiek tai darom. Dėl savo sąžinės. Labdarai aukojam (pinigai, drabužiai), nors žinom, kad ją gali gauti ir neverti to asmenys, bet juk vis tiek daliai žmonių tai bus naudinga.

    Manau, tik burbekliai gali bet kur rasti, bet kokią priežastį, kad tik nereiktų tapti visuomenei naudingu.

  5. Bunnybrains

    Straipsniukas šaunus, nors ir nepritariu neatlygintinai kraujo donorystei dėl to, kad realiai didžiodi dalis kraujo plazmos yra eksportuojama, kitaip tariant – parduodama. Beje iš tos pačios plazmos pagamintus vaistus Lietuviai po to perka didesnėmis kainomis. Prieš gerus keletą mėnesius skaičiau apie tai straipsnį, tik neatsimenu kur 🙂 Dar net neprasidėjus visam šiam skandalui buvo tiesiog šiaip straipsniukas apie tai.

    Manyčiau, kad Manto bandymas pažiūrėti iš ekonominės pusės nėra nelabai teisingas, nes: pritariu, kad Kraujo Centras yra vienas pirkėjas rinkoje, bet šiuo atveju jis jos veikti negali, nes jam to kraujo reikia, o tokiu atveju sąlygas diktuoja pardavėjas. Tarkim sumažėtų neatlygintinų donorų, kraujo poreikis išliktų toks pats. Koks būdas liktų to kraujo nusipirkti, jei pardavėjas nesuinteresuotas parduoti už siūlomą kainą, nes supranta, kad jis pats šiuo atveju valdo rinką? Hmm… Kažkaip čia man paaiškėjo, kad aš turbūt irgi neteisus… Tiesą sakant, nežinau, kaip galima šnekėti apie rinką, kurioje pirkėjas gali gauti iš pardavėjo prekę nemokamai? 😀

    vjusta: Nesakyčiau, kad burbekliai. Labiau realistai. Pažiūrėk iš kitos pusės: donoro kraujas- išgelbėta gyvybė. Iškelk klausimą, ko visuomenei verta išgelbėta gyvybė? Beveik visais atvejais išgelbėta eilinio žmogaus gyvybė naudos visuomenei neatneš, nes esant dabartiniam pasaulio gyventojų skaičiui ar, tarkim, specialybių pasiūlai jį bus galima pakeisti kitu. Taigi kokia altruizmo prasmė, nes, mano nuomone, viskas turi generuoti konkrečią, apčiuopiamą materialinę ar bent jau išliekamąją vertę turinčią naudą?
    Dėl šiukšlių rūšiavimo: jei neteko matyti, tai iš rūšiavimui skirtų konteinerių dažniausiai viskas verčiamą į „vieną katilą“ šiukšliavežėj. Tokie projektai yra elementari ir labai dažnai visur naudojama pinigų pasisavinimo forma.

    Atsiprašau, jei per daug čia išsiplėčiau 😉

  6. vjusta

    Bunnybrains, labai mane išgąsdinai klausimu, ko visuomenei verta išgelbėta gyvybę? Net nežinau, ar galima tokį klausimą iš vis formuluoti, nes gyvybė, mano nuomonė, yra pats brangiausias žmogaus, visuomenės, žmonijos turtas. Kad ir koks tas žmogus yra, nors ir atrodo, kad tas žmogus nieko neduoda visuomenei, bet taip nėra. Visuomenėj privalo būti visko ir tikrai nebūtinai teikti materialinę naudą.

    O dėl rūšiavimo. Juk pati idėja „šiukšlių rūšiavimas“ yra geras dalykas.Vien dėl to, kad kol kas ta sistema LT nėra sutvarkytą, ar verta mesti daryti tai, kas yra teisinga?

  7. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Bunnybrains
    Dėl tų pardavimų aš jau išsakiau savo nuomonę. Būtų įdomu sužinot realią puslitrio kraujo kainą. Kaip jau sakiau, tikriausiai tie 40 Lt lyginant su realia kaina yra tokie menki, kad iš viso reikia būt nebe prieš neatlygintiną, o prieš visą donorystę.

    Na jau, nustatyta 40 Lt kaina be jokių šnekų su donorais ir mokamų donorų priėmimo ribojimas nėra sąlygų diktavimas? Kokias sąlygas donoras gali diktuot? Ogi jokių, nori duodi kraują siūlomomis sąlygomis, nori neduodi.
    Dėl galimo neatlygintino kraujo trūkumo čia jau truputį kita kalba. Konkrečiu atveju atsižvelgdamas į faktus, darau prielaidą, kad neatlygintino kraujo yra pakankamai. Taip, sumažėjus kraujo, pirkėjas būtų priverstas kažkokiais būdais patenkinti trūkumą, bet vėlgi ne pardavėjas, o pirkėjas nusistatys kainą ir donorų skaičių. Taip, donorų skaičius čia daro įtaką, bet centras vis tiek ima valdžią.
    O kuo rinkai negera kaina 0Lt? Jei pirkėją ir pardavėją kaina tenkina, ir vyksta mainai, tai ir ok. Galų gale nėra ta neatlygintina donorystė visiškai lygi 0 Lt, gaunam nemokamus kraujo tyrimus ir dovanėlių bei pažadų ateičiai.

    Gyvybės gelbėjimas čia jau valstybės įsipareigojimas savo gyventojams. Vieni daugiau, kiti mažiau prisideda prie valstybės gerovės, bet bent jau elementarus žmogiškumas turi likt.
    Galų gale žmonės moka mokesčius Sodrai ir pagrįstai tikisi, kad už tai prireikus gaus medicinos paslaugų.

    Šiukšlių rūšiavimui Lietuvėlė dar nepribrendusi, bet su laiku irgi viskas susitvarkys. Daugiau perdirbtų atliekų, mažiau sunaudotų žaliavų, mažiau sąvartynų, mažiau užteršta gamta, sveikesnė aplinka, mažiau ligų, mažesnės išlaidos gydymui, daugiau lėšų kitoms reikmėms. Gal ir nelabai į temą šita grandinė, bet vis tiek gražiai skamba.

    Nieko, kuo daugiau diskusijų, tuo geriau 🙂

  8. Bunnybrains

    vjusta, atsiprašau, jog išgąsdinau. Na o dėl klausimo formulavimo, tai juos galima formuluoti kokius tik nori. Svarbiausia, ne pats klausimas, bet atsakymas į jį. Vis dėlto teiginį „Visuomenėje privalo būti visko…“ arba „gyvybė brangiausias…turtas“ reikia pagrįsti, nes tik tokiu atveju įsitikinimas įgis realią vertę ir bus įprasmintas, o kadangi šiuo atveju buvo minima visuomenė, tai, savaime suprantama, reiktų pagrįsti reikšmę visuomenei, o ne, tarkim, atskiram žmonių rateliui ar grupei. Aš galbūt pritarčiau, kad gyvybė yra rekšminga šeimai, draugams, bendradarbiams ir panašiai, t.y. siauroms individų grupelėms, bet neigčiau jog konkreti gyvybė gali būti reikšminga visuomenei, kol tai neįrodoma.

    Šiukšlių rūšiavimas, savaime suprantama, naudingas dalykas, bet to nedarau, kol nebus normalios valstybės kontrolės ir matysiu, kad tai daroma belenkaip. Daugelis dangstosi planetos gelbėjimu, ko negaliu pakęsti, nes tai yra veidmainystė. Žvelgiant į planetos istoriją matome, kad ji savimi pati sugeba pasirūpinti ir apsivalyti, o gelbėjame mes tik žmoniją, t.y. patys save.

  9. vjusta

    Iš ties tas pagrindimas tai vien tik moralinis, dvasinis… na iš to srities 😀 Manau, čia nuo pasaulėžiūros priklauso, ar ji labiau realistiškai materiali, ar optimistiškai dvasiška:)

  10. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Martynas
    Jeigu to dalyko kai pasimirsiu, supūsiu ir mane suvalgę vabalai, pasisavins mano atomus, ir aš tapsiu jų dalimi, negalima pavadint reinkarnacija, tai tikrai ne.
    Labai įtariu, kad ir Justina yra panašios nuomonės 🙂

  11. mda

    palaikau neatlygintiną kraujo donorystę. nuo savęs papildysiu, kad kaune binational plasma (aka kauno kraujo centras) truputėlį rimčiau į kraujo priėmimą žiūri, o ir procedūra pas juos ilgesnė bei sudėtingesnė (bent prieš keletą metų taip buvo). galų gale sportinis krepšys, dviratis, rankšluostis ir krūva marškinėlių bus sunaudota pagal paskirtį, kaip ir visi šokoladai bei kiti suvenyrai. nieko blogo kraujo davime aš nematai, tai kodėl jo ir nedavus?

  12. JurgaT

    Dar vienas aspektas – kraujas, už kurį mokama donorams, yra „rizikingesnis“ už neatlygintiną. Bomžai dažniau tuberkuliozėmis ir hepatitais serga. O jei žmogus gali save išlaikyti, tai ir duos kraujo be atlygio. Hau.

  13. Dywaz

    Sakyk, ką nori, bet žinau, kad prie kraujo nuleidimo yra priprantama. Žinau vieną žmogų, kuris jei neduodavo kraujo jam būdavo blogai, sukildavo spaudimas. Tiesiog organizmas buvo pripratęs, kad kas kažkiek laiko nuleidžiamas kraujas, nes jis dažnai duodavo kraujo. Čia aišku viskas ne iš gero gyvenimo.

  14. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Dywaz
    Vienas atvejis dar nieko nepasako, reiktų daugiau statistikos. Ir kažkokios nuomonės iš medikų, kodėl tam žmogui taip yra, galbūt yra ir kokia kita priežastis.
    Dabar tu man įrodyk, kad tas spaudimas kyla dėl to, kad jis dažnai duodavo kraujo. O gal jam natūraliai su amžium spaudimas padidėjęs ir kraujo davimas jį tiesiog laikinai normalizuoja. Čia labai daug klausimų, reiktų to žmogaus gydytojų nuomonės ir tyrimų rezultatų.

    Nes dabar toks argumentas, kad spaudimas kyla dėl dažno kraujo davimo yra lygus kažkam panašaus į „jam kyla spaudimas, nes jis gyvenime valgė per daug mėsos“. Lyg ir yra du nenuginčijami faktai, bet nėra profesionalios nuomonės, ar tie du dalykai turi kokį nors sąryšį.

    Aš jokiu būdu visiškai neneigiu tokio sąryšio galimybės, man tiesiog norėtųsi daugiau statistikos ir specialistų, atlikusių tyrimus, nuomonės.

  15. Justina Pelikšaitė

    kraują duodu keturis metus. Nuolat. Netikiu JOKIA priklausomybe ir būtinu kraujo nuleidimu. Man tai atrodo taip pat sukurta kaip ir paskerdimai, įsigijus organų donoro korteles.

  16. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Martynas
    Mes blogerių skype kanale pasitarėm ir nusprendėm, kad iš kompiuterinių žaidimų 😀
    Bet šį kartą už Justiną atsakyt negaliu, gal tegu ji pati atsako.

  17. KitKat

    As tai kraujo taip neduodu man tai taip labai baisi procedura 😛

  18. vjusta

    >Martynas
    Aš kompiuterinių žaidimų nežaidžiu, bet buvo laikotarpis, kai domėjausi Azijos regiono religijomis. Šį sąvoka taip ir užsiliko, reiškianti man atlygį už gerus darbus ;d

  19. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >vjusta
    Aš irgi nežaidžiu, bet koks skirtumas 😀
    Šiaip turėjau omeny karma, kaip gera reputacija, geras kitų požiūris. Nu čia viskas plius minus panašu. Vis tiek teigiamas dalykas 🙂

  20. Timas

    Protingai, Mantai, išviniojai čia su ta donoryste, ir mąstau kaip tu – pinigai už tai ką gali gauti nemokamai, nesąmonė…
    Ir dar klausimas ne į temą: manau, kad dalį to kraujo galbūt jie sunaudoja Lietuvoje? Gali taip būti?
    Bet kokiu atvėju, aš duot kraujo bijau, bijau adatų 😀 Gėda, bet tokia tiesa.

    O dėl karmos – Lineage2 neturėjo kaip pavadinti to daigto, kai žudai žmones, ir tau duoda blogio taškų, todėl pavadino karma…
    O aš, pasilaikysiu Mano Vardas Erlas serialo karmos reikšmę, darysi blogą – blogi dalykai tave persekios, darysi gerą, tau irgi kas nors nutiks gerą.

    O wikipedija mums apie karmą sako:
    Karma (sanskritu: कर्म, iš šaknies kri, „veikti“, „darbuotis“) – mitologijoje ir etinėse indų religijose reiškia veiksmus, iš dalies, religinius, kurie sukelia po jų sekantį atlygį.

  21. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Timas
    Lietuvoje dalį kraujo tikrai sunaudoja, nes teigia, kad lietuviams perpilamas vietinis kraujas 🙂
    Adatų ir aš prisibijojau, bet kai pirmą kartą pridavinėjau kraują, praėjo baimė. Šiaip atrodo, kad turėtų baisiai skaudėt, kai duria tą storesnę adatą į veną, bet realiai tai ne ką daugiau dilgteli nei bedant į pirštą 🙂

  22. A.Z.

    >Mantas
    Taip, priprantama, galiu pasakyt iš savos patirties, duodavau reguliariai, ir organizmas to tikrai reikalaudavo. Susiderino viskas jau po ilgo laiko, kai nustojau duot.
    Beje, po visų pertvarkų seni davimų duomenys pamesti, tad kur man rast savąją užsidirbtą valstybinės pensijos pusę dabar?? 🙂

  23. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >A.Z.
    O kuo pasireikšdavo tas įpratimas? Po kiek laiko nuo paskutinio davimo pasijausdavo?

    O dėl tų senų davimų, tai man rodos, kad jie nieko nereiškia. Dabar naujai viskas skaičiuojama. Nors galiu ir klyst. Geriau tu jau ten vietoj išsiaiškink 🙂

  24. Vilhelmas Negerovė

    Smagus ir teisingas straipsniukas.

    Čia yra dar vienas visai neprastas straipsnis apie donorystę ir Kraujo centrų pralobimą. Atsakymas skeptikams: gydyti ligoniams panaudojama apie 95 proc. eritrocitų masės, o kraujo plazmos – vos apie 30 proc. Kraujo centrai pelnosi parduodami tik plazmą, kurios tiesiog turi per daug. O beveik visi donorų neatlygintinai dovanoti eritrocitai panaudojami pagal paskirtį („gelbėjant gyvybes“), ir Kraujo centrai iš to nepraturtėja.

    P.S. Dėl paskutinės „paskatos“: didesnė tikimybė, kad po 50 metų Sodra dar gyvuos ir mokės tau valstybinę pensiją, negu kad pasivysi mane 😀

  25. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Vilhelmas Negerovė
    Dėkui už nuorodą. Zuokienė stipriai nusigrybavo į pievas. Jau geriau tegu pardavinėja perteklių nei jaučia stygių gydymo reikmėms. Ir šauk tu man į galvą raginti boikotuoti neatlygintiną donorystę, nelabai man suvokiamas nors kiek mąstančio žmogaus poelgis.

    Be to, kas labai bijo, kad jų kraują parduos, galit jį nusileist Santariškių centre, ten gal truputį geresnės reputacijos įstaiga.

    O dėl to neįmanomo tavęs pasivijimo, tai labai gerai. Visą gyvenimą besitęsiantis tikslas. Suteikia azarto 🙂
    Jeigu pasivyčiau, tai būtų nebe taip įdomu 🙂

  26. Atgalinis pranešimas: » Trupinėliai ir lašeliai Blogas Pavadinimas…

  27. DarkSkyGhost

    Su malonumu duočiau kraujo, jei:

    1. taip paniškai nebijočiau adatų ir nesidarytų bloga vos tik pamačius savo kraują, tekantį iš rankos. Galbūt tai kokia nukraujavimo, kūno pažeidimo baimė. Tuo labiau, jeigu pamatau kurį nors kitą žmogų kraujuojantį (ypač artimąjį), iš karto perkeliu tą kraujavimą sau, įsivaizduoju save jo vietoje;
    2. nebūčiau susigalvojęs kvailų konspiracijų: vyriausybė panaudos mano kraują mano paties klono sukūrimui, mano kraują vėliau kada nors panaudos prieš mane, užpylę ant nužudyto žmogaus, kraują iš tikrųjų priima ateiviai – jie jį naudoja kaip maistą ir savo erdvėlaivių kurui.

    Iš kitos pusės… mėgstu šokoladą. Ir būtų neprošal pasitikrinti kraują. Kiek girdėjau, atlieka kraujo tyrimus šiek tiek nuodugniau, nei įprastai poliklinikoje?

  28. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >DarkSkyGhost
    1. Tai čia ne problema, galima juk nusisukus į kitą pusę būt, kai kraujas varva 🙂
    Aš irgi retai kada žiūriu į saviškį. Paprastai TV žiūriu.

    2. Nu čia jau nieko patart negaliu 😀
    Dar prie fobijų gali prisidėt ir tokį variantą, kad kraujo priėmėjos yra vampyrės. Ir kai tik mes pridavę išeinam, jos suleidžia dantis į tą pakelį. Čia mano bendrakursis šitataip sugalvojo 😀

    3. Prieš imant kraują, beda pirštą ir pamatuoja hemoglobiną bei kraujo grupę. Tada gydytoja pamatuoja spaudimą ir pulsą. Tada paima kraują. O jau kažkada vėliau atlieka nuodugnų tyrimą. Tiesą sakant, net nelabai žinau, kiek jis nuodugnus. Bet kokiu atveju, įsitikina, kad kraujas tinkamas kitiems. O jei tinkamas kitiems, tai geras ir tau pačiam 🙂

  29. tinginius

    Ei, šokolado nebeduoda. Davė tik hematogeno. Ir tušinuko nebuvo. Kaip man dabar jaustis.

    Na anyway pamačiau gerą lankstinuką. Ten sakė tipo labai gerai dėl geležies lęšius valgyti. Gal ir tiesa, nes pažiūrėjau per antrą kartą hemaglobinas buvo stipriai pakritęs, o dabar, kai pamėgau šitą gėrį, vėl pakilo.

  30. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >tinginius
    O kur tu kraują davei? Negi Žolyno gatvės Centre? Kažkaip nesitiki man, kad jie sugebėjo šokolado pristigt 🙂

  31. tinginius

    Jo žolyne, bet tai baisingos eilės buvo (gal penki žmonės prieš mane). Sakau gal ant pavasario daugiau duoda. Na bet gal hematogenas ir geriau vis tik. Kaina ta pati, o donorui sveikata geriau atsistato. Tik aš labai norėjau šokolado su jų logotipu. Nerealiai smagų logotipą jiems kažkas pakūrė.

  32. Arturas

    Kažkada ir aš planavau duoti kraujo, bet paskaitęs kaip neatlygintinų donorų kraują stumdo vokiečiams ir aukšti pareigūnai iš to gražaus pinigo pasidaro, man pasidarė pikta. Nustūmiau mintis į šalį apie visas donorystes..
    Po kelerių metų supratau, kad buvau visiškai teisus – korupcijos skandalai nesibaigia.. Ir dar.. Tik pamėgink sveikatos draudimo nesumokėti bent mėnesį ir medikai į tave net nežiūrės, kai tau jų labiausiai reikės.. kad ir kiek kraujo nemokamai jiems būtum davęs.

  33. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Arturas
    Čia iš serijos: neduokim kraujo, nes kažkas dalį jo parduoda. Jau geriau mirkim per kiekvieną operaciją, nes niekas nebeduoda kraujo.

    1. Jeigu neduodi kraujo vien dėl to, kad dalį jo parduoda – duok tik eritrocitus ir/ar trombocitus, nes jų nepardavinėja, o sunaudoja vietoj.

    2. Jei vis dėlto nori duot kraują, bet tau trukdo, kad Kraujo centras jį pardavinėja – duok Santariškėse, jie su mielu noru sunaudos viską vietoje.

  34. NJU

    Labai netiksliai parašysiu.
    Teisiog per kažkokį ten susitarimą, ar kaip pavadint, įstodama į ES, Lietuva įsipareigojo iki berods 2014(ar 2012) metų padaryt taip, kad kraujo donorystė būtų neatlyginama.

    O dėl dovanojimo/pardavimo, studentavimo laikais tai skaičiavau kol praeis pora menėsių, kad vėl priduot galima būtų 😀 o ką daryt, kai su litais bėda buvo.
    Dabar net ir dovanočiau to kraujo. Adatų nebijau, tik problema kelionėj (gyvenu užmiesty) ir nelabai lanksčiu kraujo centru grafiku. Bent jau anksčiau pamenu, ne kartą teko į duris pabučiuot ir gryžt atgal, nes tai nuo 10, tai nuo 8 dirba. Nors… Gal dabar pasikeitė tas grafikas.

  35. kroitus

    Gal ir aš pasiryžčiau duot kraujo, bet…
    1. Niekaip nerandu laisvo laiko nueit iki ten, kur tą kraują ima. Tos įstaigos dirba tokiu pat metu, kaip ir aš, o iš darbo manęs niekas tokiam dalykui tikrai nepaleis, o iki atostogų – toli gražu 🙁 Aš netgi sutikčiau ir kaulų čiulpų donorystei, bet ten išvis – mažiausiai dieną reikia paskirt…
    2. Sako, kad tų, kurie yra sirgę gelta, kraujo neima. Turėjau tokią bėdą kažkada… Žinoma, reikia nueit ir išsiaiškint, bet čia vėlgi pasirodo Nr. 1

  36. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >kroitus
    Iš jų tinklalapio:
    K: Jei sirgau gelta, ar galiu duoti kraujo?
    A: Priklausomai kokia gelta sirgote. Jei sirgote kūdikystėje ar vaikystėje hepatitu A, tuomet kraujo donoru būti galite.

  37. kroitus

    Na, pas mane tas buvo paauglystėj, bet tai gal skaitosi kaip vaikystė. Bet lieka kitas kliuvinys – darbo laikas…

  38. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >kroitus
    O tai kokios tavo darbo valandos, jei nėra galimybės nuo 8 iki 19 valandos apsilankyt ten?

    Be to, jei darbe ar aplinkui atsirastų daugiau norinčių duot kraujo, galima pasikviest, kad jie atvažiuotų patys pas jus.

  39. Greta

    esu už kraujo donorystę ir visai nerūpi tie gandai,jog kraują parduoda ar pan.. o tie 40 litų nėra tokie dideli pinigai,man daug mieliau dovanos,kad ir tušinukas,kurį pirmą kartą duodant padovanojo, ant kurio parašyta „Aš išgelbėjau gyvybę“, mielas daiktas,ai,dar šokolado ir 3 svajonių romanus įkišo 😀 nežinau iš kur jei tokių knygų gauna…

  40. Olegas

    Esu davęs kraujo tik du kartus. Abiem atvejais turėjau prašymą iš ligoninės, kurį prisegė prie pūslės popierių, kad tas kraujas skirtas konkrečiam ligoniui, nes toks atvejis man buvo patikimesnis.
    Neatlygintina donorystė man atrodo, nesupykit, mulkių užsiėmimas. Tiksliau – ne neatlygintina, o apskritai -laisva, savanorinė (užsinoriu, ir einu nuleisti kraujo). Kraujo tyrimas, jei įdomu, tikrai ne ketvirto lygio sumomis kainuoja.
    Jei palygintume su kokia nors (dar žiūrėkit, kada ir ne juokais atsiras tokia) laisva organų donoryste (agitacija: „daug ligonių laukia inksto. Paaukokime savo, išgelbėkime gyvybę, gi ir su vienu išgyvensim“), jūs irgi pasirašytumėt išpjaustyti savo organizmą su idėja išgelbėti statistinio vieneto (pritariu tam, kas lygino narį visuomenės ir siauros grupės, kaip kolektyvo ar šeimos) gyvybę ir pofig, kad tas inkstas gali išvažiuoti kažkur už 5 ar 6 lygio sumas? 😀
    Mano nuomone, gerumą labiau parodysit pinigus ar pridėtinę vertę siųsdami tiesiogiai tiems, kam jų reikia, o ne maždaug duodu pofig, kur, pofig, kam, svarbu – duodu.

  41. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Olegai, nors požiūriai mūsų į donorystę kiek skiriasi, bet tavo nuomonė man visiškai suprantama ir priimtina.

    Aišku, visai kitas jausmas, kai reikia konkrečiam žmogui, žinai, kad būtent jam ir padėsi. Visgi galima pagalvot, kas būtų, jei dingtų neprašytina donorystė: didėja krūvis darbuotojams ieškant tai dienai reikiamų donorų, automatiškai sunkiau surinkt reikiamus kiekius kraujo, nenumatytiems atvejams gal atsargų pristigs (kaip apskaičiuot, kiek atsargų reiks, jei žmonės tik konkrečiam žmogui pasiryžę duot, tai tada ką daryt su nenumatytais atvejais, katastrofomis). Be to, iš kraujo gaminami medikamentai, dingus laisvai donorystei, kaip ir nebeliks kraujo tokiems dalykams. Ir t.t. Faktas, kad nuolat reikia kažkokio srauto kraujo, vieną panaudoja ligoniams tiesiogiai, kitą atsargai neplanuotoms operacijoms, iš nereikalingo pasigamina būtinų medikamentų.

    Pats kraujo davimas ne tik suteikia kažkokių karmos taškų, kad čia tipo soc. atsakingas esi (smulkmė čia iš viso), ar kad gali tą sau nelabai reikalingą kraujo tyrimą dykai pasidaryt. Jis tiesiog šiaip smagus, yra proga su draugais susiorganizuot, susitikt, kartu nueit; su darbuotojais susipažint ir pan.
    Realiai, duodamas kraują, aš gi nieko neprarandu, viskas atsistato greit. Prarandu gal tik kokias tris valandas, kurias prie kompo praleisčiau, ir gabalą sveikatos porai dienų. Viskas. Man tiek negaila. Jei kažkam to reikia – tegu tik ima.

    Humoristinis inkstas jau kiek kita kalba, nors palyginimas gana taiklus ir šmaikštus. Jis neatsistatys, o sugaištas laikas bus gana ženklus, be to, operacijos aš neturiu noro apturėt. Tektų dar pagailėt jo ir prieš giminei atiduodant, jei prireiktų. Inkstas – jau nebe kraujas, kuris buvęs nebuvęs.

  42. Tomas

    Kai per tv parodė, kaip konkuruoja kraują parduodančios įmonės, pripila ar sumaišo su vandeniu ir taip parduoda ligoninėms. Išvis maniau iš kur čia dar gali būti konkurencija, ir dar jie tą mūsų donorų kraują parduoda, tai kokio velnio aš turėčiau duoti kraujo neatlygintinai, kad ta įmonė galėtų gauti didesnį pelną.

  43. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Hahahahamuhua. Sumaiso krauja su vandeniu. Maziau televizoriu ziurek ir nors kiek savo protu pagalvok apie tokio dalyko galimybe.

    Na tai neduok tu to kraujo, juk nera privaloma. Mums jo negaila, tai mes ir duodam, ir jokiu problemu tame neieskom.

  44. Olegas

    Tai vien tai, kad kraujo centrai yra UABai, jau daug pasako…

    Medikamentai? Hahahahamuhua… Kam naudinga, kad ligonis pasveiktų? 😀
    Laikas suvokti, kad sveikatos apsaugos sistema daro viską, kad žmonės kuo daugiau sirgtų, nes nuo to joms eina pinigai. O jeigu kas tikisi iš jų žmogiškumo, tie yra totalūs naivuoliai. O kraujo centrai priklauso tai pačiai sveikatos apsaugos sistemai.
    Atsiprašau už galbūt tiesmukiškas replikas, bet, nu, manau, reikėtų atsimerkti.

    Kas liečia vaistus, jei kam įdomu, turėjau tokią situaciją.
    Rusų laikais nuo kvėpavimo takų ligų buvo labai veiksmingas rusiškas vaistas – Oksicilinas. Jau seniai jį uždraudė ir į jo vietą paleido vakarų Europos gaminamus keliskart brangesnius vaistus antibiotiko Amoksicilino pagrindu. Tai va, man išrašė tuos (nepamenu, ar dar Augmentin, ar jau Ospamox buvo), bet aš, kaip jau buvau bergždžiai juos naudojęs, gėriau atsivežtą Oksiciliną. Kai pasakiau gydytojai, ji net nekreipė dėmesio, kad nuo jų gerokai greičiau pasveikau. Aprėkė kažkas tokiom materijom kaip kokią teisę aš turėjau juos gert, jie gi rusiški, nurašyti, uždrausti ir panašiai. O kodėl uždrausti? Nes pigūs ir veiksmingi.

  45. marina

    man labai i domu ar galima duoti kraujo kai yra nescia mergina jaigu jai nera iseites gaut pinigu?

  46. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Marina, aisku, kad negalima. Tai butu pernelyg neatsakinga, todel draudziama.

  47. Anonimas

    Jūsų viso mentaliteto ribos labai sumažėjo, kai perskaičiau – „

    Čia šiaip nesąmonė ir dėl to, kad tas kraujo tūris berods per parą ar dvi atsistato, o vėliau tik visokie eritrocitai po truputį atsigamina

    „.

    Nesate medikas, biologijos 11 klasėje nesimokėte, tai prieš vaidinant protingą ir visažinį, patarčiau pasiskaityti rimtos biologijos, medicinos ir psichologijos literatūrą: galbūt protelio ir nepadaugėtų, bet bent jau nerašytumėte nesąmonių.

  48. Mantas

    Anonimine tamstyte, jeigu nesuprantat mano parašyto teksto arba nepagaunat mano rašymo stiliaus, tai čia tamstos bėdos. Pasiskaityti medikų komentarus galiu, nereikia man ir vadovėlių. Plazma atsistato per porą dienų, ką aš čia ir esu parašęs, o visi tie kraujo sutvėrimai per 6sav. Jei NKC ir kiti veikėjai čia mane dezinformuoja, tai prašom pateikt teisingus faktus, o ne tuščiažodžiaut.

  49. medikė

    anonimas neįsigilino, kad čia buvo parašyta ‘kraujo tūris’, o ne pats kraujas, todėl taip ir pasipiktino. kraujo tūris tikrai greitai atsistato, nes audinių skystis difunduoja į kraujagysles, todel po donorystės kraujas tampa šiek tiek ‘praskiestas’.

  50. Martyna

    na aš tai kartą nuėjau į donorystės centrą ir norėjau už pinigus duoti kraujo, tai pasakė man, kad nemokės man niekas už kraują, nebent jei dykai duosiu – tai gal ir paims… bet dykai neduočiau iš principo, nes jie brangiau parduoda tą kraują – dažnai netgi iš Lietuvos išveža…

  51. Aistė

    Aš galiu atsakyti į klausimą, kodėl žmonės duoda kraują neatlygintinai(tarp jų esu ir Aš). Buvimas donoru – tai geras darbas, kuris suteikia bent man gerumo jausmą. Nejaugi Jums niekada nesinori padaryti kažko gero? Tavo organizmo nežalojantis kraujo davimas yra galbūt galimybė kažkam gyventi. Na nežinau, bet aš po tokios procedūros jaučiuosi tiesiog puikiai :)))) Man negaila padėti kažkam kitam 🙂

  52. Olegas

    Aiste, atsimerk.
    Jeigu Tu perpilinėtum kraują iš savo venos žmogui į veną, tada ir aš pats ne prieš tokią donorystę.
    O dabar pažiūrėk, kam Tu tą gera darai. Man tai anoks gero darymas -pildymas magnatų kišenes.
    Neeikvosiu pirštų jau kelintą kartą tą patį rašydamas. Yra žmonės su faktais paremta nuomone ir kažkokiom žiniom ir yra žmonės, jau seniai „pasirašę“ būti varžčiukais sistemoje, kuriuos bet kaip sukiojant galima koreguoti jų vertybes.

  53. Justinas

    Čia tai skėlei, Mantai. O man tai šiaip pofik kur tą mano kraują naudoja. Tegu kad ir į užsienį veža ir kokiam afrikeičiui supila, ar į Izraelio macų fabriką… nu koks skirtumas realiai.
    Aš tai einu dėl gerai praleidžiamo laiko, nes ten visada būna smagu pabendraut su seselėm, pajuokaut su jaunom donorėm ir t.t. O 40 Lt, tai nėra ta suma už kurią parsiduodu.

  54. egle

    Kai gyvenime nutinka taip, kad tavo gyvybe priklauso nuo to, ar gausi kraujo savo grupes…ar gausi kraujo savo mamai, teciui, sesei, broliui..manau nebekyla net klausymu:- kam tai daryt?
    Apie pinigus cia kalbos buti negali. Jei uz tavo vaiko gyvybe mainais pasiulytu ta 40 lt , kuri gavai uz ta puslitri?…kaip tada?

  55. Sarunas

    Saunuolis Autorius uz pozityvuma, taciau jauciasi, kad autoriui stinga amziaus ir platesnio regejimo. Daug stiliaus klaidu ir palyginimai dar neturi svorio, bet esme supratau.
    Komentaru neskaiciau daug, kadangi yra svarbesniu dalyku kaip seima, taciau noriu trumpai pakomentuoti.
    Neatlygintina donoryste yra humaniskumo apraiska. Kad ir kur as ji priduodu jis bet kokiu atveju nebus ismestas, o ar ji supils vokieviuj, lietuviuj ar kokiam vaikui somali man nesvarbu, visi mes zmones. Jaigu kraujo centras turi nemokamo kraujo pertekli kodelgi jo neparduot? Kaskas pasaulyje gauna ko jam truksta, o mes gaunam finansu i logonine. Ir tir finansai nenuseda kaskieno kisenej, o yra panaudojami ligonines biudzete, tyrimam, remontam, slaugai ir tai paciai gydytoju algai… Noredami islaikyti specialista kuris mokslam paaukojo 12 gyvenimo metu turi ir moket atlyginima atitinkama kuris atpirktu tuos 12m per kuriuos jis neuzdirbo pinigu. Man skandalas sitoj vietoj tiesiog primena kiek dar daug lietuvai reikia paaugti iki subrendusios susivokusios valstybes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *