Be to, jei darbe ar aplinkui atsirastų daugiau norinčių duot kraujo, galima pasikviest, kad jie atvažiuotų patys pas jus.

O dėl dovanojimo/pardavimo, studentavimo laikais tai skaičiavau kol praeis pora menėsių, kad vėl priduot galima būtų o ką daryt, kai su litais bėda buvo.
Dabar net ir dovanočiau to kraujo. Adatų nebijau, tik problema kelionėj (gyvenu užmiesty) ir nelabai lanksčiu kraujo centru grafiku. Bent jau anksčiau pamenu, ne kartą teko į duris pabučiuot ir gryžt atgal, nes tai nuo 10, tai nuo 8 dirba. Nors… Gal dabar pasikeitė tas grafikas.

1. Jeigu neduodi kraujo vien dėl to, kad dalį jo parduoda – duok tik eritrocitus ir/ar trombocitus, nes jų nepardavinėja, o sunaudoja vietoj.

2. Jei vis dėlto nori duot kraują, bet tau trukdo, kad Kraujo centras jį pardavinėja – duok Santariškėse, jie su mielu noru sunaudos viską vietoje.

Na anyway pamačiau gerą lankstinuką. Ten sakė tipo labai gerai dėl geležies lęšius valgyti. Gal ir tiesa, nes pažiūrėjau per antrą kartą hemaglobinas buvo stipriai pakritęs, o dabar, kai pamėgau šitą gėrį, vėl pakilo.

2. Nu čia jau nieko patart negaliu
Dar prie fobijų gali prisidėt ir tokį variantą, kad kraujo priėmėjos yra vampyrės. Ir kai tik mes pridavę išeinam, jos suleidžia dantis į tą pakelį. Čia mano bendrakursis šitataip sugalvojo

3. Prieš imant kraują, beda pirštą ir pamatuoja hemoglobiną bei kraujo grupę. Tada gydytoja pamatuoja spaudimą ir pulsą. Tada paima kraują. O jau kažkada vėliau atlieka nuodugnų tyrimą. Tiesą sakant, net nelabai žinau, kiek jis nuodugnus. Bet kokiu atveju, įsitikina, kad kraujas tinkamas kitiems. O jei tinkamas kitiems, tai geras ir tau pačiam

1. taip paniškai nebijočiau adatų ir nesidarytų bloga vos tik pamačius savo kraują, tekantį iš rankos. Galbūt tai kokia nukraujavimo, kūno pažeidimo baimė. Tuo labiau, jeigu pamatau kurį nors kitą žmogų kraujuojantį (ypač artimąjį), iš karto perkeliu tą kraujavimą sau, įsivaizduoju save jo vietoje;
2. nebūčiau susigalvojęs kvailų konspiracijų: vyriausybė panaudos mano kraują mano paties klono sukūrimui, mano kraują vėliau kada nors panaudos prieš mane, užpylę ant nužudyto žmogaus, kraują iš tikrųjų priima ateiviai – jie jį naudoja kaip maistą ir savo erdvėlaivių kurui.

Iš kitos pusės… mėgstu šokoladą. Ir būtų neprošal pasitikrinti kraują. Kiek girdėjau, atlieka kraujo tyrimus šiek tiek nuodugniau, nei įprastai poliklinikoje?

Be to, kas labai bijo, kad jų kraują parduos, galit jį nusileist Santariškių centre, ten gal truputį geresnės reputacijos įstaiga.

O dėl to neįmanomo tavęs pasivijimo, tai labai gerai. Visą gyvenimą besitęsiantis tikslas. Suteikia azarto
Jeigu pasivyčiau, tai būtų nebe taip įdomu

Čia yra dar vienas visai neprastas straipsnis apie donorystę ir Kraujo centrų pralobimą. Atsakymas skeptikams: gydyti ligoniams panaudojama apie 95 proc. eritrocitų masės, o kraujo plazmos – vos apie 30 proc. Kraujo centrai pelnosi parduodami tik plazmą, kurios tiesiog turi per daug. O beveik visi donorų neatlygintinai dovanoti eritrocitai panaudojami pagal paskirtį („gelbėjant gyvybes“), ir Kraujo centrai iš to nepraturtėja.

P.S. Dėl paskutinės „paskatos“: didesnė tikimybė, kad po 50 metų Sodra dar gyvuos ir mokės tau valstybinę pensiją, negu kad pasivysi mane

O dėl tų senų davimų, tai man rodos, kad jie nieko nereiškia. Dabar naujai viskas skaičiuojama. Nors galiu ir klyst. Geriau tu jau ten vietoj išsiaiškink

O dėl karmos – Lineage2 neturėjo kaip pavadinti to daigto, kai žudai žmones, ir tau duoda blogio taškų, todėl pavadino karma…
O aš, pasilaikysiu Mano Vardas Erlas serialo karmos reikšmę, darysi blogą – blogi dalykai tave persekios, darysi gerą, tau irgi kas nors nutiks gerą.

O wikipedija mums apie karmą sako:
Karma (sanskritu: कर्म, iš šaknies kri, „veikti“, „darbuotis“) – mitologijoje ir etinėse indų religijose reiškia veiksmus, iš dalies, religinius, kurie sukelia po jų sekantį atlygį.

Nes dabar toks argumentas, kad spaudimas kyla dėl dažno kraujo davimo yra lygus kažkam panašaus į „jam kyla spaudimas, nes jis gyvenime valgė per daug mėsos“. Lyg ir yra du nenuginčijami faktai, bet nėra profesionalios nuomonės, ar tie du dalykai turi kokį nors sąryšį.

Aš jokiu būdu visiškai neneigiu tokio sąryšio galimybės, man tiesiog norėtųsi daugiau statistikos ir specialistų, atlikusių tyrimus, nuomonės.

Pritariu:)

Šiukšlių rūšiavimas, savaime suprantama, naudingas dalykas, bet to nedarau, kol nebus normalios valstybės kontrolės ir matysiu, kad tai daroma belenkaip. Daugelis dangstosi planetos gelbėjimu, ko negaliu pakęsti, nes tai yra veidmainystė. Žvelgiant į planetos istoriją matome, kad ji savimi pati sugeba pasirūpinti ir apsivalyti, o gelbėjame mes tik žmoniją, t.y. patys save.