Kraujo donorystė #10

Praėjo keturi mėnesiai, kuriuos man liepė Žolyno gatvėj nesirodyt. Dar savaitė praėjo, kad mes su didžiai gerbiama ir gerai žinoma Lietuvos fotografe Justina susiderintume apsilankymo laiką. Per tuos mėnesius sudalyvavau kažkokiam Facebook konkurse apie donorystės mitus ir laimėjau „mažą dovanėlę“, kuri visgi buvo ne tokia jau ir maža, nes susidarė iš knygos (tema tokia gana aktuali donorams), naujojo pavyzdžio puodelio, to daikto, kurį duoda maigyt siurbiant kraują (labai smagus dalykas, turėsiu ką per paskaitas veikt) ir labai kokybiškai atrodančio tušinuko (iš trijų turimų šitas labiausiai patinka).

Jei jau kalbam nuo pradžių, tai dabar yra pavasaris. Kadangi dabar yra pavasaris ir šilta, tai aš vaikštau be striukės. Ir man visiškai vienodai, kad visas aplinkinis pasaulis mane durnium laiko. Iš savo gyvenimo praktikos esu susikūręs hipotezę, kad tokiu oru geriau eit be striukės, nes nesuprakaituoji. Neperkaisti – neperpučia – nesusergi. Suvaikščiojęs pirmyn atgal per miestą, jaučiuosi pakankamai gerai ir sirgt neplanuoju. Taigi neaiškinkit. Jeigu jums šalta, nereiškia, kad man šalta.

Taigi pirmą kartą pavyko suorganizuot apsilankymą Kraujo centre nebe vienam. Centre tradiciškai žmonių nėra, hemoglobinas juokingai nukritęs iki pačios minimaliausios leistino ribos(?) – 135 kažko kažkur, kas mane kiek nustebino. Užtat pulsas kiek pasitaisęs ir jau beveik į normas įtilpo. Vėl užtaikiau ant tos pačios daktarės, kuri stengiasi manimi nusikratyt (hihi), tai dabar visam gyvenimui užrašė, kad galiu nueit tik du kartus per metus (jums kraujo nereikia, tai aš galiu į Santariškes paeit, nors to daryt neplanuoju bent jau artimiausiais metais). Viskas, baigėsi lenktynės su Negerove, teks jį paleist (nors gal ir jį užblokuos kada).

Sausainių Centras vis dar neįperka, bet apsirūpinęs naujomis dovanomis. Visokie bilietai į kiną, pakabukai, CD dėklai (kas nors dar kompaktus tebenaudoja?), senieji gerieji maišeliai ir naujieji gerieji berods patogūs puodeliai (čiupau, kol dar yra, nes juos visada išgraibsto). Ir, žinoma, standartiniai hematogenai.

Seselė eilinį kartą venos atkapstyt negalėjo ir skundėsi, kad adata storesnė už mano venas, bet visgi sėkmingai pradūrė. Gal tiek trumpai.

Grįždamas namo, paneigiau savo ilgai teisinga laikytą hipotezę, kad nuo hemoglobino lygio priklauso pavargimas dėl fizinio krūvio einant namo. Šį kartą jaučiausi geriau nei visada (gal kiek padėjo vėl pradėta lankyti MRU sporto salė).

Dar apdiskutavom seną gerą hipotezę „kas skaudžiau: kraujo ėmimas iš piršto, ar storesnės adatos bedimas į veną“. Visgi nutarėm, kad bedimas į pirštą yra baisiausia visos procedūros dalis.

Be to, sugalvojau naują kraujo donorystės mitą: dažnai duodant kraują, kraujo čiulpai nusilpsta ir nebepagamina reikiamo kiekio hemoglobino. Imkit šitą mitą kaip už tikrą ir visiems papasakokit, nes gi patys suprantat, kad kraujo davimas yra baisulingai kenksmingas sveikatai. Hihi.

Kita kraujo donorystė numatoma kažkada rugsėjo arba spalio mėnesį. Jei kas labai nori prisijungti, tai duokit žinią.

p.s. Justina, imk puodelį.

p.p.s. Ak, tiesa. Rytoj prasideda Login 2011. Bilietą kažkokiam konkurse laimėjau. Tikėjausi Justinai atiduot, bet, kad neima. Dabar dar svarstau, ar verta ten eit, nes po pernykščio apsilankymo likau baisulingai nusivylęs. Žmonės, viena Mariaus Laurinaičio paskaita įdomesnė už visą tą jūsų išpūstą konferenciją, į kurią niekas bilietų neperka net paskelbus akciją ir padalijus bilietus po trisdešim kelis litus. Gal visgi reiks išsiruošt, bent jau tuos visus nemokamus daiktus susirinksiu, kuriuos duoda įeinant (mūhua). Toliau ten gal nieko naudingo nebus, nebent ką iš blogosferos žvaigždūnų sutikčiau: Rabinovičių ar bent jau Selską.

15 komentarų

  1. Tomas

    jo zjbs, duodi krauja nemokamai, o ji parduos i vokietija ar dar kur 😀 labai vertingas tavo kraujo davimas… „tikrai“ gelbsti gyvybes…

  2. erikas

    Mantai, man kitąkart pranešk kai eisi. Nors iki to kito karto aš jau turbūt du kartus būsiu nuėjęs – rytoj ir kokią liepą 🙂

  3. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Tomai, milijoną kartų sakiau ir dar pakartosiu: man visiškai nerūpi, ką jie su tuo mano krauju daro. Tegu nors ir išgeria. Hihi.

    Erikai, nežinojau, kad turiu taip užsivedusių donorystėms draugų. Turėsiu omeny, bus galima paorganizuot. Kiek tu jau kartų prisidavęs, jei tokiais tempais varai?

  4. erikas

    Tai kad aš jokiais „tokiais“ tempais nevarau, nueinu kai prisimenu, jog jau galiu (tikrai neskaičiuoju kada tie 60 dienų galų gale praeis 😀 ). Tai įtariu kokie 6-8 kartai ir bus jau… Aš tų apsilankymų skaičiaus kažkaip ilgiau kelių dienų neprisimenu – matyt, atsistatant kraujui, dingsta atmintis (čia dar vienas mitas į Tavąją mitų skrynelę). Rytoj va eisiu – tai jei nepamiršiu iki vakaro, galėsiu brūkštelt. Bet dar kol kas manęs vytis nereikia 🙂 nebent jeigu Tau ban’as ilgam bus uždėtas, tai gal ir aplenksiu netyčiom 🙂

  5. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Tai, kad man banas ilgam laikui uždėtas: 2 kartus per metus. Tai šiemet liko vienas kartas. 1-2 metai ir aplenksi.

  6. Mantas

    Aš jau senokai buvau kraujo priduot, bet gal vėl reikėtų… Šiaip šaunuolis!

    O dėl:

    Jei jau kalbam nuo pradžių, tai dabar yra pavasaris. Kadangi dabar yra pavasaris ir šilta, tai aš vaikštau be striukės. Ir man visiškai vienodai, kad visas aplinkinis pasaulis mane durnium laiko. Iš savo gyvenimo praktikos esu susikūręs hipotezę, kad tokiu oru geriau eit be striukės, nes nesuprakaituoji. Neperkaisti – neperpučia – nesusergi. Suvaikščiojęs pirmyn atgal per miestą, jaučiuosi pakankamai gerai ir sirgt neplanuoju. Taigi neaiškinkit. Jeigu jums šalta, nereiškia, kad man šalta.

    Aš visą žiemą su džemperiuku pravaikščiojau ir nieko – gyvas… 😛 Taip, žmonės keistai žiūri, bet ką aš jiems įrodinėsiu, kad puspaltis nervina, paltas per sunkus, o striukė niekam tikus ir su ja šalta?..

  7. bbzn

    sveikinu su nauja tema 🙂 ir kraujo nuleidimu – rytoj gal ir aš nueisiu, puodelis labai jau motyvuoja, nors prieš tai buvusių puodelių visos auselės nulūžo :(.

  8. Tomas

    Žmonės CD naudoja ir dar kaip, taigi viso kūrinio dvasia ir laimė atidaryti dėžutę, ach.. ką tu supranti

  9. Polububijus

    Gal kartais Login 2010 nepatiko, nes prieš pat jį buvai kraujo pridavęs ir prastai jauteisi? Atsimenu, jog mačiau tave tada per konferencija, galvojau prieiti – pakalbėti, bet atrodei toks pavargęs ir liūdnas, pagalvojau, kad geriau netrukdysiu žmogui. Baik jau geriau su tais pridavimais 🙂

  10. Mantas

    hihi, kraujo pridavimas nevargina, nuobodulys vargina ir del jo atrodau privarges. Kai pamatai pazistama veida, tai ir nuotaika atsiranda.

  11. Pipirmete

    O, tu ir įrašą parašei, kaip vaikščiojom.

    Kas nebuvo paminėta: Mantas į kraujo centrą vedasi per mišką. Kas bent man, vaikščiojančiai su ne itin kerzovais batais, nėra labai patogu, turint omeny, kad kilom į kalną ledu.
    Galvojau nusibalnosiu kelius, nosį ir visą kitą.

    Malciuk, puodelio nenoriu;)

  12. Atgalinis pranešimas: Tai tik akimirka Jūsų gyvenime!

  13. yerube

    nesuprantu vieno – nusileidinėji savo noru savo kraują mainais į nieką (fignia tos dovanos ir neįmanomai saldūs hematogenai) ir garsiai deklaruoji, kad tau pofig, kas ir kur jį padeda… tau iš tikrųjų pofig?

  14. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    O tai negi gaila man to kraujo. Atsigamina greit. Jokio nuostolio kaip ir nepatiriu, tai kodel gi ne?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *