Kraujo donorystė #14

Panašu, kad tinklaraštį reiks pervadint, nes didžioji dalis įrašų vien apie kraują. Juokauju. Šiandien užbaigėme dar vieną kraujo donorystės sezoną. Kandidatų buvo nemažai, bet vieni su sveikatos problemomis, kiti palaiko tempą ir dar negali duoti, nes 2 mėn nepraėję. Visgi pavyko du žmones rasti, taigi šį kartą prisijungė Gediminas ir Justina. Beje, Kraujo centras yra būtent ta vieta, kur su ja susitinkame dažniausiai.

Mes su Gediminu, MRU ketvirtakursiai, tai važiavome autobusu į Antakalnį, o Justina, kaip ji pati teigė, atvažiavo iš stoties (galimai subadytomis venomis) ir buvo kažkokia nervinga. Einant miško takeliu, ji itin baidėsi šalia esančių žmonių ir, kiekvieną pamačiusi, mesdavosi į kitą tako pusę, nors Gediminas ir užtikrino, kad su mumis nėra ko bijoti, nes mes greitai bėgame.

Kraujo centre nieko naujo nepamatėm, žmonių beveik nėra, kraujo trūksta – skambinėja žmonėms ir kviečia. Aišku, Justina, kaip visada, pripuolė pirmoji, kad tik aš likčiau paskutinis. Kadangi paskutiniu metu Kraujo centre dar nesilankė, tai ją nufotografavo, o tai darant ji kaip įmanydama stengėsi įtraukti pilvą, o paskui vis prikaišiojo, kad aš ją neva esu stora šiame tinklaraštyje pavadinęs, bet tai yra visiškas melas, nes aš to niekad nesakiau ir net minty neturėjau. Tiesa, pats pasisvėriau, 75 kg, nebeauga svoris, bet Justina vis dar tebesveria mažiau. Nors nepasakytum.

Pirštą badė ir hemoglobiną matavo jau anksčiau matyta mergina, kurios pavardė berods Kraujalytė. Smagu visgi tokiai kraują duot. Tiesa, hemoglobinas buvo varganame minimume – 135, kaip ir Justinos, bet ji sakė, kad tarp mūsų vis tiek laimėjo, nes jai tai nebuvo minimumas. Tuo tarpu hemoglobino karą laimėjo Gediminas su 157.

Gydytoja pirmą kartą gyvenime dėl pulso nieko nesakė, nukritęs pagaliau iki normalių ribų. Dar nelabai su minimaliu hemoglobinu norėjo praleist, bet kraujo trūkumas, o ir šiaip vasarą manęs nematys, tai paleido liepusi valgyt obuolius, dilgėles, juodą duoną ir lašinius. Žiūriu, kiekviena daktarė vis kitokį racioną liepia naudot.

Kraują imanti seselė tikriausiai prabedė veną kiaurai, nes paskui tris kartus atitraukinėjo adatą, o tai nėra itin malonus jausmas, bet išgyvenau. Tiesa, mano kraujas lėtai bėga, tai abiems draugams teko gerokai palaukt, kol išlašinau. Pasiėmiau dar vieną puoduką, nes šitie labai geri, keista, kad tiek daug laiko vis dar jų yra. Be to, pradėjo dalinti naujus šokoladus, šįkart lietuviškus, bet irgi 70%. Na ir tas maišelis nedidelis, nerandu aš jiems pritaikymo visiškai.

Grįžtant dar Justina užsuko į vaistinę savo subadytoms venoms pleistrų nusipirkti ar tai kažkas panašaus. Tiesa, nenorėjo eiti į mano pasiūlytą vaistinę, tai pasirinko tą, kuri buvo uždaryta. Teko visgi nusižeminti ir rinktis mano pasiūlytą.

Galiausiai atvažiavo mūsų autobusas, ir teko paskubomis išsiskirstyti.

Tiesa, Justinai labai patiko, kad ją googlinant, mano tinklaraštį išmeta, tai ta proga aš jai va sukūriau net žymą specialią, kad Google dar geriau suindeksuotų ir dar aukščiau šitą įrašą išmestų. Sveikinu tapus antrąja asmenybe, kuri čia turi savo nuosavą žymą.

Ir žinoma, norintys kitą kartą prisijungti, kaip visada kviečiami registruotis komentarų formoje. Tie, kurie užsiregistravo anksčiau, to daryti neturi, atsiminsiu, kontaktus turiu.

5 komentarai

  1. Automobilių nuoma

    Justina vis dar tebesveria mažiau. Nors nepasakytum. nukritau nuo kėdės raitydamasis…. 🙂 subtilu.

    Teko lankytis Lazdynuose esančioje GP ligoninėje, chirurgo pavardė buvo Sveikata. Iš pradžių nepatikėjau, bet paskui pamačiau pažymėjimą 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *