Kraujo donorystė #56

2020-04-16: Koronijos virusai siautėja, baigia Lietuvėlė išmirt. Likę gyvi dar eina į Kraujo centrą, keista, bet žmonių gana daug. Būriuotis negalima, tai teko laužyti tradicijas ir važiuoti vienam. Kol iš namų numyniau dviračiu, širdis truputį pradėjo dirbt, pulsas lygiai apvalus šimtas, hemoglobinai stabiliai 142 g/l, vandens į organizmą pripumpuota, kraujas trykšta upeliais, svarstyklės per 5 minutes net necypteli… Sausainių nėra, bet yra Fortūnos saldainių, labai gerai, puiki cukraus dozė prieš minant namo. Išsiderėjau antrą šokoladą vietoj kino bilieto, bet paskui dar padovanojo ir istorinę knygą, gavosi puikus vizitas.
Kraujo donorystė #57

2020-06-16: Uždarėm karantino sezoną su Justinu, kuris vargais negalais sukrapštė daugiau hemoglobino – 135/141. Apsiėjome be didesnių nuotykių, sausainių nėra, saldainių nėra, dovanų irgi nelabai. Liūdna. Davė kaukę, gaila, kad paskutinę karantino dieną. Tiesa, per klaidą davė antrą Nusipelniusio donoro popieriuką, turėsiu dabar du beveik vienodus, tik su skirtingomis datomis ir numeriais. Labai nusipelnęs Malčius.
Kraujo donorystė #58
2020-09-01: Padariau pertrauką pagal NKC rekomendacijas. Juokauju, atostogavau, tai ir nusitempė laikas truputį. Per tą laiką perskaičiau anksčiau gautą knygą „Šilko siūlų dėžutė“, įdomi, patiko, ačiū. O NKC per tą laiką irgi nesnaudė – pagaliau susitvarkė savo programėlę, vėl galima registruotis vizitui telefonu, tiesa, integracija nepilna, reikia dar vietoj ant atskiro lapo parašyt, kad covidais nesirgai. Popieriaus gadinimas.
Tradiciškai ėjom su Justinu, nes su kitais kraujadaviais vėl išsiderinom, atsigriebiau už praėjusį kartą ir laimėjau su 152 g/l, dar paėmė feritino tyrimą, žiūrėsim, kiek primatuos, nes prieš trejus metus jo nebuvo. Nėra ir nereikia, pragyvenu ir be jo. Dovanų lentynoj vėl kaukės, bet nusprendėm, kad jų užtektinai turim, tai paėmėm naujieną – 10 eurų motušės Maximos dovanų čekį. Tiesa, nebėra šokolado, gaila. O vietoj sulčių pakelio šįkart kažkoks vandens, cukraus ir citrinų rūgšties birzgalas – geriau jau nieko neduokit nei tokius gėralus. Prie arbatos irgi nei sausainių, nei saldainių nėra. Neišlaikoma tradicija. Teko vietoj jų cukrų iš pakelių valgyt, bet po trečio visgi sustojau. Sausainiai geriau būtų.
Kraujo donorystė #59

2020-11-03: Eilinį kartą kraujadaviai išsiderinę grafikus, karantinas aplinkui, visi baigia išmirt, tad po darbo nuėjom su Justinu, kuris vėl gėdingai pralaimėjo hemoglobino karą (čia nuo mėsos valgymo visos bėdos). Pas mane ne tik hemoglobinas ūgtelėjęs iki 155 g/l, bet ir feritino padvigubėję iki 15 µg/l (dar keli metai ir gal pasieksiu minimalią feritino normą). Gavau porą šokoladų (labai geras daiktas žiemą), storą knygą Dievų šokis ir sausainių, tai sutarėm, kad dar ateisiu. Sausį sutarėm atšvęst 60-ąjį kartą.
Kraujo donorystė #60

2021-01-03: pavedė mane draugai, tai vienas nuvažiavau dviračiu sekmadienį iki VCUP. Žmonės iš to neturėjimo ką veikt, net į Kraujo centrą po truputį eina. Hemoglobinas stabilus, virš 150. Jubiliejinis 60-sis kartas. Dar bent 40 ir bus galima apsiramint. O dovanų tai va Milkos karvę davė, kaukę antrą ir sieninį kalendorių, plius visokių smulkmenų.
2 komentarai – “Kraujo donorystės #56-60”
O kada buvo pirmas davimas? Ir per kokį laiko tarpą čia tuos 60 spėjai?
Man, paskutinį kart kai ėjau duoti, tai per bendrą kraujo tyrimą buvo hemoglobinas 90… nors jau ir atsistatė iki 140, bet kažkaip vis bijau eiti, nes šeimos gydytoja sakė, kad geriau po tokio nukritimo išvis niekada neduoti. O man taip norisi :/
Pirmas davimas buvo gūdžiais 2008 m. http://mantas.malcius.lt/kraujo-donoryste-1/
90 tai jau truputį tikrai anomalija kažkokia. Bet jei po to ilgą laiką stabiliai laikosi normos ribose, tai gal nieko blogo nenutiks. Man irgi daug ką rekomenduoja.
Yra ir man yra kelis kartus kritę žemiau 135, bet žemiau 125 lyg nėra buvę.