Lietuvos valstybės skola

Valstybės skola – tai toks skaičius, kuris nuolat kartojamas per rinkimų debatų laidas, nes Kubilius praskolino Lietuvą (bet ko norėt, kai jo partietis kolūkius sugriovė). Žodžiu, argumentas geležinis ir nesvarbu, kad diskusijos dalyvis nežino, kas ta skola ir kada ji didėja ar mažėja.

Kokio dydžio yra Lietuvos skola? Įvairiuose šaltiniuose galite rasti įvairius skaičius ir jie visi bus teisingi, nors skirsis milijardais eurų. Na, juk žinot tą nuvalkiotą pasakymą apie statistiką… Visų pirma reikia apsibrėžti, ką mes vadiname skola ir kokius įsipareigojimus į ją įtraukiame, kitaip sakant, pagal kokią metodologiją ta skola skaičiuojama.

Pagrindinis skolos rodiklis Europos Sąjungoje – Valdžios sektoriaus skola (angl. General Government Debt), kuri dar gali būti pavadinta Mastichto skola (angl. Maastricht Debt) arba PDP skola (angl. EDP Debt). Kaip valstybės narės ją skaičiuoja, nurodyta dviejuose dokumentuose – The European System of National and Regional Accounts (ESA 2010) ir Manual on Government Deficit and Debt. Teksto ten daug ir tikrai niekas nesivargins skaityti, tad prašom – paruoštukė.

Kas sudaro valdžios sektorių (S.13):

• Centrinė valdžia (S.1311) – Valstybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai, viešosios mokymo ir gydymo įstaigos ir dar milijonai iš centrinės valdžios gyvenančių valstybės įmonių, viešųjų įstaigų ir pan., taip pat, kelios stambesnės valstybines funkcijas atliekančios įmonės, pvz., Invega, Indėlių ir investicijų draudimas, Lietuvos radijas ir televizija, Regitra ir t.t.
• Vietinė valdžia (S.1313) – Savivaldybių biudžetai ir atitinkamai visokios savivaldybių įstaigos, rajono ligoninės ir pan.
• Socialinės apsaugos fondai (S.1314) – Sodra ir ligonių kasos. Pilną sąrašą, kas kam priklauso, galima rasti Statistikos departamento puslapyje (jei per stebuklą jis veiks).

Kokie įsipareigojimai yra laikomi skola:

• Indėliai (AF.2):
  • Vyriausybės taupymo lakštai – iki trejų metų trukmės investicijos skolinant Vyriausybei. Vadinami vertybiniais popieriais, bet šiaip daugiau primena terminuotą indėlį;
  • Į apyvartą Lietuvos banko išleistos euromonetos. Neklauskit ir logikos neieškokit, protingi dėdės Europoj nusprendė, kad tai irgi turi būt laikoma valstybės skola;
  • Dar gali būti ir kitokių panašių į indėlius, dažniausiai trumpalaikių įsipareigojimų.
• Vertybiniai popieriai, išskyrus taupymo lakštus (AF.3):
  • Obligacijos;
  • Iždo vekseliai.
• Paskolos (AF.4):
  • Paskolos iš bankų, tarptautinių institucijų, taip pat, Centrinės valdžios paskolos Sodrai, savivaldybėms ir pan;
  • Ilgalaikė finansinė nuoma, įsipareigojimai dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės projektų;
  • Restruktūrizuoti ilgalaikiai prekybos kreditai ir faktoringas.

Kokie įsipareigojimai nėra laikomi skola:

• Garantijos (AF.6);
• Kitos mokėtinos sumos (AF.8):
  • Kai gaunamas kažkoks turtas ar paslaugos, bet dar nesumokėta;
  • Kai gavai pinigus (avansą), bet neatidavei prekės ar nesuteikei paslaugos;
  • Finansavimas., pvz., kai gauta parama, bet ji dar nepanaudota;
  • Įvairios mokėtinos/grąžintinos sumos Europos Sąjungai ir pan;
  • Su turto grąžinimu susiję įsipareigojimai, pvz., už žemę, už neteisėtai sumažintas pensijas ir pan.

Kiti niuansai:

• Jei nenurodyta kitaip, skola skaičiuojama originalia trukme, t.y., trumpalaikė – iki metų, ilgalaikė – virš metų, metus skaičiuojant įsipareigojimo atsiradimo dieną. T.y., jei užpernai pasiskolinai pinigų, kuriuos reikia grąžint už mėnesio, tai čia vis tiek ilgalaikė skola;
• Jei nenurodyta kitaip, skola skaičiuojama milijonais, vietine valiuta;
• Skola skaičiuojama paskutinę laikotarpio dieną., pvz., kovo 31, birželio 30, rugsėjo 30, gruodžio 31, o ne kokiais nors vidurkiais per laikotarpį;
• Jei esi Kubiliaus vyriausybė ir per krizę išplatini USD ar CHF denominuotų obligacijų ir apdraudi jas nuo valiutų kursų svyravimo, tai skola skaičiuojama tuo valiutos kursu, kokiu teks viską grąžint. Dolerio vertė stipriai pakilo, bet skola dėl to nepadidėjo;
• Skola yra konsoliduojama. Sudėję centrinės valdžios, savivaldybių ir Sodros skolas, gausit gerokai daugiau nei matot prie bendros valdžios sektoriaus skolos: skirtumas lygus paskoloms, kurias Centrinė valdžia suteikė savivaldybėms ir socialinės apsaugos fondams, taip pat, jei kokia savivaldybės įmonė užsipirks taupymo lakštų, tai irgi konsoliduosis. Žmonių kalba sakant: tu pasiskolinai iš greitojo kredito 100€ ir iš jų 90€ paskolinai savo antrajai pusei (neatgausi, bet ne esmė). Realiai, tai tu skolingas 100€, tavo teisingoji pusė skolinga 90€, viso skola kaip ir 190€, bet realiai jūs kartu skoloj tik 100€… Na, greit bus 130, 160, 200…2000 ir buto pardavimas iš varžytinių, bet mes čia ne apie tai;
• Skaičiuojant skolą, žiūrima tik į įsipareigojimus, bet ne turtą. Pvz., jei pasiimi 100’000€ paskolą ir gautus pinigus padedi į kojinę, tai vis tiek esi giliai sulindęs į skolas;
• Skola skaičiuojama nominalia verte – sukauptos palūkanos nėra laikomos skola. T.y., jei pasiimi paskolą iš greitojo kredito už 100€ ir po mėnesio tau prikapsi 30€ palūkanų, tai tu esi skolingas 130€, bet tavo skola vis dar yra tik 100€ (štai ir gyvenk dabar su tuo).

Duomenis apie skolą galima rasti žemiau pateiktose nuorodose. Bet aklai jais nepasitikėkit. Kaip matot, čia žvaigždučių ne ką mažiau negu prekybos centrų reklamose.

• Eurostato duomenų bazė >>>
• Statistikos departamentas >>>