Mirta: ~1996-2010
2004-08-20 – Mirta su antruoju ir trečiuoju Mirčiukais
2006-04-09 – Mirta su ketvirtuoju Mirčiuku
2006-10-15 – Mirta su penktuoju Mirčiuku
2008-04-13 – Mirta demonstruoja pelių gaudymo techniką
2009-04-11 – Pabraidymas sušilus orams
2009-05-23 – Poilsis
2009-06-27 – Šieno išvežimo proceso priežiūra
2009-10-31 – Tolerancija
2010-01-24 – Šaltą žiemos dieną
2010-03-13 – Pakeliui į mišką
Šiandien paaiškėjo, kad tęsinio niekada nebebus 
Panašūs įrašai:
užjaučiu ;( Gražus šuo.
tokia linksma įrašo pradžia ir tokia pabaiga…
Uzuojauta
Paciam teko ta nelemta jausma patirt… Lieka tiketis, kad ji dabar geresniame pasaulyje…
Labai gaila… ir šiuo atveju jokie paguodos žodžiai neveikia. Turi praeiti laiko, kad netekties skausmas išnyktų. Gaila, kad netenkama ištikimų draugų…
O kur dabar Mirčiukai?
>evaldas
Visiška tiesa
>R$
Kiek teko girdėt, vienas iš tų brolių numirė. Antrą brolį neseniai prilankėm, nuvežėm Mirtos maisto palikimą.
O apie likusius tris nieko nežinau, bet visi pas pažįstamus iškeliavo, tai būtumėm sužinoję, jei kas nutiktų.
Dėl senatvės? Tai buvo laiko prieš tai susitaikyt su tokia mintim. Manąją kalytę pašovė. Nugaišo cypdama man ant rankų. Man tada buvo 12 metų. Rytojaus dieną su draugu „medžiotojui“ supjaustėm padangas iš išdaužėm visus šiltnamio stiklus. Tada buvo balandžio 13, o Sniegena (toks jos vardas) balandžio 1 atsivedė du šuniukus, kuriuos, sušalusius ir išalkusius tą baisią naktį glėbyje glaudžiau.
Va taip va.
Turbūt kiekvienas papasakotų tokią istoriją…
>linuxr
Ne visai dėl senatvės, bet paskutiniu metu buvo labai pasiligojusi, jau ilgai nebebūtų tempusi.
Ėjo į tvenkinį vandens palakt, matyt, paslydo ir nebesugebėjo išlipt. Nežinau kaip ten atsitiko taip, nei statu, nei gilu. Gal koks mėšlungis, gal kaip nors galvą po ledu pakišo, nes dar tik iš šonų nutirpęs, gal tiesiog nuo tų ligų jau sveikatos nebeužteko, gal…
Dabar jau jokio skirtumo, kaip ten kas buvo, kai po visam.
O tavo atveju, tai iš viso baisu
Užuojauta. Šuo – vienintelis gyvūnas pasaulyje, kuris tave myli labiau nei save.
Taip. Užjaučiu dėl šuns. Sunku kai prarandi savo augintinį..
Užuojauta, Mantai.
Aš dabar stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniu, nes teko ir pačiam šuns netekti…
Gaila, bet taip jau yra.
Užuojauta
Prisimenu, kaip buvo liūdna kai mano šunį suvažinėjo
Tai tikrai tave suprantu 