Mirta: ~1996-2010

Mirta su dviem Mirčiukais

2004-08-20 – Mirta su antruoju ir trečiuoju Mirčiukais

2006-04-09 – Mirta su ketvirtuoju Mirčiuku

2006-10-15 – Mirta su penktuoju Mirčiuku

2008-04-13 – Mirta demonstruoja pelių gaudymo techniką

2009-04-11 – Pabraidymas sušilus orams

2009-05-23 – Poilsis

2009-06-27 – Šieno išvežimo proceso priežiūra

2009-10-31 – Tolerancija

2010-01-24 – Šaltą žiemos dieną

2010-03-13 – Pakeliui į mišką

Šiandien paaiškėjo, kad tęsinio niekada nebebus 😥

12 komentarų

  1. Eugenijus

    Uzuojauta 🙁 Paciam teko ta nelemta jausma patirt… Lieka tiketis, kad ji dabar geresniame pasaulyje…

  2. evaldas

    Labai gaila… ir šiuo atveju jokie paguodos žodžiai neveikia. Turi praeiti laiko, kad netekties skausmas išnyktų. Gaila, kad netenkama ištikimų draugų…

  3. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >evaldas
    Visiška tiesa 🙁

    >R$
    Kiek teko girdėt, vienas iš tų brolių numirė. Antrą brolį neseniai prilankėm, nuvežėm Mirtos maisto palikimą.
    O apie likusius tris nieko nežinau, bet visi pas pažįstamus iškeliavo, tai būtumėm sužinoję, jei kas nutiktų.

  4. linuxr

    Dėl senatvės? Tai buvo laiko prieš tai susitaikyt su tokia mintim. Manąją kalytę pašovė. Nugaišo cypdama man ant rankų. Man tada buvo 12 metų. Rytojaus dieną su draugu „medžiotojui“ supjaustėm padangas iš išdaužėm visus šiltnamio stiklus. Tada buvo balandžio 13, o Sniegena (toks jos vardas) balandžio 1 atsivedė du šuniukus, kuriuos, sušalusius ir išalkusius tą baisią naktį glėbyje glaudžiau.
    Va taip va.
    Turbūt kiekvienas papasakotų tokią istoriją…

  5. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >linuxr
    Ne visai dėl senatvės, bet paskutiniu metu buvo labai pasiligojusi, jau ilgai nebebūtų tempusi.
    Ėjo į tvenkinį vandens palakt, matyt, paslydo ir nebesugebėjo išlipt. Nežinau kaip ten atsitiko taip, nei statu, nei gilu. Gal koks mėšlungis, gal kaip nors galvą po ledu pakišo, nes dar tik iš šonų nutirpęs, gal tiesiog nuo tų ligų jau sveikatos nebeužteko, gal…
    Dabar jau jokio skirtumo, kaip ten kas buvo, kai po visam.

    O tavo atveju, tai iš viso baisu 😥

  6. saulius

    Taip. Užjaučiu dėl šuns. Sunku kai prarandi savo augintinį..

  7. Kadras

    Užuojauta, Mantai.

    Aš dabar stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su savo augintiniu, nes teko ir pačiam šuns netekti… 🙁 Gaila, bet taip jau yra.

  8. Julius

    Užuojauta 🙁

    Prisimenu, kaip buvo liūdna kai mano šunį suvažinėjo 🙁 Tai tikrai tave suprantu 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *