MRU Finansų ekonomika. IV semestras

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį.  Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Informatikai nebūtų informatikai, jei nesugalvotų visko perkelti į kompiuterinę erdvę.

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir dekanas docentas daktaras S. Norvaišas, ir prodekanė docentė daktarė A. Skaržauskienė. Prodekanę matėme vieną kartą, dekaną – du.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu padarius nedidelį rašto darbą.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

PAPILDYMAS: dekano S. Norvaišo atsaką ir tolesnę diskusiją rasite žemiau esančioje komentarų skiltyje.

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.

12 komentarų

  1. Bukoptimistas

    smagiausiais sakinys „Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.“ epic 😀 dar neiškvietė tavęs ant kilimėlio kaip nepo.lt ? 😉

  2. Bunnybrains

    O! SVS! 😀 Turint galvoje, kad svs’ą berods kuria dekano įmonė (jei ir ne jo paties, tai jis tikrai turi su ja stiprių ryšių), yra normalu jog produktas yra naudojamas universitete ir spėju nebe finansinės paramos atitinkamai kompanijai. Šiaip tokio kaip produkto idėja išties puiki, tik realizavimas ir galimybių spektras, kuriame bandoma jį naudoti, nelabai koks ir pilnai neišnaudotas.

    Išduok paslaptį, kaip prisiverti lankyti 100% paskaitų 🙂

  3. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Bukoptimistas
    Ne taip stipriai piktybinis dar buvau, kad ant kilimėlio reiktų 😀
    O kas buvo su nepo.lt? Galima plačiau?

    >Bunnybrains
    Dėl SVS pritariu visiškai.
    Žinau, kad bus skolų, jei nelankysiu paskaitų, tai ir einu. O tai prieš egzus labai tingsiu mokytis 🙂
    Šiaip, tikrai sunku, bet įmanoma 🙂

  4. Pijus

    joo svs valdo… turėjau ir aš informatiką, kažkoks visiškai random daiktas 🙂

  5. Dekanas

    Išties smagu, kad MRU studentas toks aktyvus blogininkas, ir ne šiaip rašo ataskaitas, bet pateikia savo požiūrį į reiškinius. Man įdomu skaityti ir apie Marių Laurinaitį, aistringą savo srities specialistą, ir apie kitus kolegas dėstytojus. Gal tik mažokai apie pačius studentus rašoma.
    Didžiausias mano dėmesys, suprantama, koncentravosi į Kompiuterinį sprendimų priėmimo dalyką, iš kurio šio blogo autorius gavo 5. Tokį įvertinimą gavusių buvo tik trys iš maždaug 150 studentų, kurie, kaip taisyklė, nedalyvavo svs projektuose, t.y. sistemiškai nesimokė. Gal vis tik ne mokymo metodas blogas, bet studentas nekoks? SVS reikalauja nuolatinio ir savarankiško darbo komandoje, todėl tikriausiai mūsų herojus Mantas tuo metu, kai visi mokėsi, rašė šį blogą:-)
    Be to, blogo autorius bando kurti savo mokymo metodą, kuris neleidžia dviem dėstytojams dėstyti vieno dalyko (aišku, ne vienu metu). Vis tik jei atsirastų daugiau vieną dalyką dėstančių dėstytojų (pvz., matematikos dalyką, kur paskaitas skaito profesorius, o pratybas veda asistentai), tai jau būtų pinigų plovimas 🙂
    Bunnybrains gerai pastebi, kad SVS „tokio kaip produkto idėja išties puiki, tik realizavimas ir galimybių spektras, kuriame bandoma jį naudoti, nelabai koks ir pilnai neišnaudotas“. Visada malonu gauti iš studijuojančių geranoriškų pastabų, jų gaunu nemažai, o ir pats reaguoju į studentų trūkumus geranoriškai. Tik taip mes galime visi kartu siekti geresnių rezultatų.
    Dar noriu pasakyti, jog svs ir synnet yra lietuviškas produktas (įmonė Metacon), o universitetas, priešingai nei Bunnybrains spėja, juo naudojasi nemokamai.
    Linkiu sėkmės studijose – tiesioginėse ir įtinklintose!

  6. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Dekanas
    Dekane, malonu matyti draugišką komentarą, ypač po tokio aprašymo ir ypač, kai diskusija keliama į viešumą, man taip žymiai labiau patinka.

    Pats esu studentas, apie kitus studentus rašyti sunku, nes būtų pernelyg subjektyvu. Reiktų dėstytojų nuomonių.
    Visgi akivaizdžiai matosi masinis nusirašinėjimas bei nepagarba keliant triukšmą per paskaitas.

    Blogo autorius gavo 5, nes tiek pats prašė. O prašė dėl to, kad jam mažiausiai rūpėjo pažymys (svarbu, kad jis būtų teigiamas). Jei atsimenate, siūlėte taisyti atliktą darbą. Man tai nebuvo aktualu, nes norėjau kelias dienas paatostogauti prieš išvykdamas į Islandiją. O eilės prie atsiskaitymų buvo kilometrinės.

    SVS projektuose dalyvavau, tikrai ne prasčiau negu vidutinis studentas, nors ir nežinau, kiek ten susirinkau.
    Kiek tą dalyvavimą SVS projektuose galima vadinti sistemingu mokymusi, ir iš viso mokymusi, tai dar būtų galima dvejoti. Kadangi mažai teko bendrauti tiek su jumis, tiek su prodekane, negaliu vienpusiškai vertinti.
    Pats SVS gal ir geras dalykas, bet susidarė įspūdis, kad jo išnaudojimas buvo labai silpnas.

    Dėl tų pinigų plovimų. Klydau. Tikriausiai. Tiesiog, niekada gyvenime neteko susidurti su atveju, kai paskaitų (ne seminarų) laukelyje yra įrašytos dvi pavardės. Atsižvelgdamas į kitus nepasitenkinimus, padariau neteisingą išvadą.

    Dėkui už pašmaikštavimą, tinklaraštį rašau pakankamai retai ir dėl to mokymosi laikas tikrai nenukenčia.

    Taip pat primenu, jog tinklaraštis (kaip visuomenės informavimo priemonė) siekia pateikti kuo objektyvesnę nuomonę, todėl esu pasiryžęs diskutuoti su aprašytais dėstytojais bei, jiems pageidaujant, pataisyti realybės neatitinkančią, pernelyg vienpusišką ir kitaip etiškai neteisingą informaciją. Taip pat sutinku, asmeniui prašant, įklijuoti į įrašą atsaką, kuriame būtų suteikta galimybė atsakyti į kritiką.

    Taip pat noriu pastebėti, kad informatikai (tiek jūs, tiek dėstytojas Kazarinas) paliko gerą, draugišką įspūdį kaip asmenybės, visgi gaila, kad DIENINIO skyriaus studentai JŪSŲ per paskaitas ir seminarus taip ir NEPAMATĖ, ir negalėjo objektyviau įvertinti.

    Taip pat norėčiau pastebėti, jog dėstytojas berods neturi teisės viešinti studentų įvertinimų (pažymių). Aš, žinoma, nieko prieš tai neturiu ir netgi būčiau už viešą studentų pažymių pateikimą, bet universiteto vidaus taisyklėse yra kita nuomonė.

    Dėkoju už linkėjimus ir tikiuosi, kad ateities kartos išvys, kaip galima efektyviau panaudoti įtinklintąsias studijas.

  7. Dekanas

    Tęsiant mūsų pokalbį galiu pasakyti, jog įtinklintas mokymas žengia ne pirmuosius, bet dar iki galo nesutvirtėjusius žingsnius, dėl to galimi ir griuvinėjimai, ir gal net nedideli gumbai. Beje, bent jau man nėra žinoma nei viena programinė įranga, kuri būtų sklandžiai atėjusi į rinką, ir ypač tokią komplikuotą, kaip studijų. Šį 2010 metų rudens semestrą studentai jau naudojo antrojo tipo projektus, iš atsiliepimų supratau, kad pajuto net azartą analizuodami ir vertindami kolegų individualius darbus. Jūs naudojote pirmojo tipo „minčių lietaus“ projektus, dar bus ir trečiojo tipo projektai, kai mini komandos formuluos užduotis kitoms mini komandoms. Taigi studijos net ir dabartinei kartai gali būti ir visai žaismingas užsiėmimas. Tiesa, kitais metais planuoju į anoniminį mokymąsi įterpti ir susitikimus „gyvai“, kur bus kviečiami įdomūs lektoriai, bet ne tam, kad egzaminuočiau studentus, bet kad galėtume laisvai bendrauti be jokių neanoniminių vertinimų. Taip kartu su įtinklintu mokymu tikiuosi sugrįžti prie klasikinio universiteto kaip _universitas magistrorum et scholarium_ – mokytojų ir mokinių *bendruomenės*. Sugrįžti, aišku, kitame kokybiniame lygyje, nei buvo prieš 700 metų – visgi interneto tada nebuvo…
    Jau ne pirmą kartą pastebiu, jog įtinklinto mokymosi anonimiškumas reikalauja aukų, kurias dažniausiai sudaro subjektyvumą sugebantys išnaudoti studentai – įtinklintoje aplinkoje asmeninis grožis, akių vartymas ir kt. nepadeda, nes jo ten nesimato.
    Gal dėl to vertinu tuos studentus, kurie išsako savo nuomonę atvirai, bet kartu ir gali ją pagrįsti – ir tokių mūsų universitete yra tikrai nemažai. Nepamenu, kaip buvo su Tavimi, Mantai, bet vis tiek man kaip dėstytojui nesuprantamas atsisakymas geriau išmokti KSM dalyką. Na, gali būti, kad ikikrizinė ar pokrizinė Islandija buvo nepalyginamai įdomesnė, nors ilgalaikėje perspektyvoje greičiausiai pralaimėjai praktiškai neišbandęs panaudoti priežastinių ryšių diagramas uždavinių formulavimui.
    Šiaip ar taip, džiaugiuosi, kad studijuoji ne kur nors kitur, o MRU, kad esi kritiškas, ir, kaip matosi iš Tavo atsakymo, pakankamai savikritiškas. Norėčiau, kad mūsų universitete ir daugiau būtų studentų, neabejingų studijų procesui, atvirų, drąsių, nepataikaujančių dėstytojų įgeidžiams ir siekiančių žinių, o ne tik diplomo. Su įdomumu užsuksiu čia karts nuo karto, galėsime padiskutuoti ir taip kartu augti.

  8. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    >Dekanas
    Šaunu, kad tos sistemos tobulėja. Visgi vertėtų pagalvoti, ar vertėjo tą sistemą iš karto 100% pakeisti standartinį mokymą. Kodėl nebuvo galima normaliai vesti paskaitų, o SVS panaudoti seminarams (ir tai ne 100%), kol pavyks ją tinkamai pritaikyti studijoms.

    Dėl studentų nuomonės. Vargu, ar rastume nors vieną studentą, kuris viešai pasakytų, kad jam kažkas nepatinka. Niekas nenori darytis sau problemų. Galbūt ta sistema tikrai patobulėjo, o gal ir ne. Sunku susidaryti įvaizdį neišgirdus studentų išsakytos nuomonės kitiems studentams.

    Dėl jūsų įvardytas anonimiškumas tinkle – labai svarbus privalumas. Visgi šis privalumas toli gražu neatsvėrė visų trūkumų, kuriuos aš išvydau. Be to, labai gražiai jį išnaudojo Marius Laurinaitis, kuris gyvai vedė paskaitas/seminarus, o atsiskaitymą perkėlė į kompiuterinę erdvę.

    Aš neatsisakau kažką išmokti, bet man reikia paskaitų. Nemėgstu gilintis į dalyką, kuris man net nėra aiškiau pristatomas. Kai studentas bus užvestas ant kelio ir sudomintas, tada jau galima kalbėti ir apie savarankišką mokymąsi.
    Gal kažką ir praradau patingėjęs skaityti jūsų įkeltus tekstus, bet labai abejoju, ar praradau daug. Visą tą diagramų sistemą perprasti iki galo nėra jau taip sudėtinga, būtų užtekę perskaityt kelis puslapius. Juolab, kad gana panašius problemų sprendimo būdus pakankamai plačiai išnagrinėjome su profesoriumi Jasinavičiumi, kuris tikrai užvedė ant kelio ir sudomino. O vėliau ne tik aš, bet ir kai kurie kiti jau savarankiškai pradėjome gilintis bei skaityti nurodytą literatūrą, gaila, kad ne visos reikiamos knygos skaitykloj yra.

    Islandiją gal dar buvo įvardyti kaip krizinę ekonominiu požiūriu. Vis tik žmonės dėl to nesuka galvos ir toliau gyvena normaliu ritmu. Krizės nesijaučia. Gyvena žmonės nepalyginamai geriau negu Lietuvoj.

    p.s. minimaliai pataisiau įrašą, pašalindamas anksčiau minėtą klaidingai susidarytos nuomonės dalį.

  9. Atgalinis pranešimas: Mantas Malcius » MRU Finansų ekonomika. V semestras

  10. st_

    Dėl M. Laurinaičio visiškai sutinku. Baigiau MRU 2008 m., ir tai buvo vienas įsimintiniausių dėstytojų, pas kurį į užsiėmimus visada nuoširdžiai norėdavai – nes tiesiog buvo gera atmosfera. Labai gerai pastebėta apie jo domėjimąsi naujausiais jo srities dalykais – tai labai puiki savybė dėstytojui. Tiesa, atsiskaitymai pas jį pasirodė kiek lengvoki, bet tai gal dėl to, kad studijuoti atėjau jau su nemažu IT žinių bagažu. Beje, merginoms jis irgi patiko, nesistebiu. 🙂

  11. livi

    Na tikrai, baigiau 2011 m. ir Marius Laurinaitis buvo pats isimintiniausias destytojas geraja prasme 🙂 Atsimenu, pirma buvo keista, kad uzdraude konspektuotis per paskaitas, bet konspektu net nereikejo – pries egzamina skaitant skaidres iskildavo Laurinaicio pasakojancio ta tema vaizdinys ir viskas, kas parasyta toje skaidreje tapdavo aisku. Cia nerealus gebejimas, o Laurinaitis nerealus destytojas 🙂

  12. Martyna

    Aš tai nesuprantu, kodėl ant to MRU visi stumia. Mokausi ir patenkinta – tikrai suteikiamos geros sąlygos tiems, kas to siekia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *