MRU Finansų ekonomika. V semestras

Nuotraukos autorė Justina Pelikšaitė

Dar vienas iššvaistytas semestras, o studijų kokybėje jokio pagerėjimo nesimato, netgi sakyčiau, kad šitas buvo silpnesnis už ketvirtą. Bet apie tai kiek vėliau. Pagaliau sulaukiau pirmojo aprašymu nepatenkinto dėstytojo, prašė ištrint, bet sutikau tik papildyti aprašymą, kad atrodytų objektyviau, nes buvau kiek per siaurai pažiūrėjęs. Be to, buvo užklydęs ir dekanas S. Norvaišas, kuris nepatingėjo ir pradėjo viešą diskusiją, malonu matyti tokias iniciatyvas, žymiai smagiau kalbėti viešai negu el. paštu ar kitais privačiais kanalais. O dabar šiokia tokia analizė, kurios ateities kartos tikrai ieškos, bent jau sprendžiant iš Google Analytics duomenų.

Regionų ekonomikos analizė ir planavimas (privalomas)

Paskaitas vedė profesorius A. Makštutis. Žmogus praktikas, viską labai protingai šnekėjo, tikrai nieko negaliu prikišti dėl pačių paskaitų ir kompetencijos, tikrai puikiai išmano tai, ką kalba. Visgi kalba taip protingai, kad mūsų kvailos galvos nelabai suvirškina. Įtariu, kad reiktų kažkokių vadybos pagrindų prieš šitą kursą, nes tikrai sunkoka viską suprast. Vykdė lankomumo žymėjimą, dėl kurio šį semestrą susidariau tvirtą nuomonę, jog tai daro žymiai daugiau žalos negu naudos (planuoju artimiausiu metu dar vieną įrašą parašyti, tai viską išdėstysiu plačiau dėl to), nes visi sueina, pliurpia ir trukdo tiems, kurie gal pabandytų ir ką nors išmokti. Nors dėstytojas nuolat kartojo, kad yra Karo akademijos profesorius, taip ir likom nesupratę, kodėl auditorijoj neįvedė tvarkos. Dar kiek nustebino atsisakymas duoti paskaitų skaidres argumentuojant, kad tai yra dėstytojo autorinis darbas, už kurį niekas nemoka. Bet čia jau jo asmeninis sprendimas.

Seminarus vedė neseniai į MRU priimtas dėstytojas V. Matutis. Nieko čia blogo nebūtų, bet per visą semestrą susidariau tokią nuomonę, kad šis dalykas dėstytojui nelabai tinka, ir man kilo nemažai abejonių dėl kompetencijos. Pasikapsčius po internetus, surastas VPU Ekonomikos bakalauras irgi nuomonės nepagerino. Per seminarus dėstytojas pasirinko standartinę formą „jūs kalbat – aš tyliu“, kuri reiškė, jog mes darom pristatymus, o dėstytojas tik šiaip ateina ir pasėdi. Ne gana to, kas antrą savaitę dėstytojas iš viso nusprendė seminarų nevykdyti, o ir į tuos likusius atvykdavo gerokai pavėlavęs. Šiaip paprastas žmogus, kas antrame sakinyje bando pajuokauti ir pats pradeda krizenti – nepykit, bet norėčiau matyti kiek rimtesnį dėstytojo požiūrį. Be to, buvo žymimas lankomumas, per paskutinį atsiskaitymą iš anksto neįspėjus, dėstytojas iš galutinio  kaupiamojo balo atiminėjo po 0-0,5 balo už kiekvieną praleistą seminarą (pagal nuotaiką). Pridėti prie kaupiamojo už lankomumą – aš dar suprasčiau – bet neįspėjus atiminėti, nesuteikiant galimybės atsiskaityti – kažkokia nesąmonė. Dar ne gana to, vėl prisiminėm „tarybinį stovėjimą eilėje prie dešrų“, nes dėstytojas nesugebėjo apsiskaičiuoti laiko ir tinkamai priimti rašto darbus, dėl ko dalis žmonių nespėjo atsiskaityti per seminarą (1,5h), kitą dieną nespėjo atsiskaityti per paskaitą (1,5h) ir, jei gerai pamenu, dar bent 3 valandas pralaukėm eilėj per budėjimą. Trūko, tikrai trūko nors menkiausią vertę turinčių seminarų, gal būtume nors kiek paskaitų medžiagą įsisavinę.

Atsiskaitymai. 3 balai už nesunkų labai diskutuotinų reikalavimų rašto darbą, 2 balai už seminarų lankomumą ir beprasmį pranešimą, 5 balai už itin sunkų testinės formos egzaminą.

Nusirašinėjimas. Per seminarus nebuvo ką, o per egzaminą aš priekyje sėdėjau, bet vėliau paaiškėjo, kad auditorijos gilumoje vyko darbas grupėse.

Valstybės finansai (privalomas)

Paskaitas ir seminarus vedė lektorė R. Tatol. Gal be itin didelio užsidegimo, gal kiek per daug diktuodama sausą informaciją per paskaitas, bet tai buvo viena geresnių šio semestro dėstytojų. Per seminarus irgi šiek tiek bandė mus pajudinti, kad nors kiek pasimokytumėm. Klausinėjo kiekvieną seminarą pagal iš anksto duotą planą. Už praleistus seminarus reikėjo atsiskaityti. Gal tik bendrą vaizdą kiek sugadino vienas beprasmis pranešimas.

Atsiskaitymai. Jei gerai atsimenu, buvo taip: 2 netikėti patikrinimai raštu iš tos dienos seminaro medžiagos, 2 rašto darbeliai iš kelių seminarų, vienas testinis koliukviumas ir viena beprasmė prezentacija už vieną balą. Per egzaminą buvo normalaus lygio testas už 6 balus.

Nusirašinėjimas. Pagaliau. Pirmą kartą per trejus metus kažkas ėmėsi gaudyti nusirašinėtojus, tiek per seminarų atsiskaitymus, tiek per egzaminą. Visiškai nusirašinėjimo nesunaikino, bet stipriai pristabdė. Per egzaminą netgi išskirstė visus į du srautus, kad susodintų padoriais atstumais. Pagarba.

Tarptautiniai finansai (privalomas)

Paskaitas vedė lektorius G. Preidys. Nežinau, kokio lygio yra dėstytojo žinios, bet paskaitų jis vesti nesugeba, visiškai nesugeba. Tai buvo laaabai blogai. Į paskaitas atvyksta paprastai stipriai pavėlavęs, užbaigia paskaitas anksčiau laiko, sunkiai surezga sakinius. Dažniausiai tiesiog skaito iš savo nešiojamojo kompiuterio ir mums savais žodžiai perpasakoja. Ne gana to, per paskaitas ir prieš egzaminą užsiėmė rinkimine agitacija, nors tai universitete yra griežtai draudžiama. Kadangi apie geriausius ir blogiausius dėstytojus paprastai pasikapstau giliau, tai paaiškėjo, kad anksčiau subankrutavo dėstytojo vadovaujamas bankas „Litimpeks“. Čia šiaip.

Per seminarus tragišką paskaitų kokybę gana sėkmingai taisė docentas E. Bikas. Iš viso beveik pirmas ekonomikos dalyko dėstytojas, kuris per seminarus vykdė atvirą diskusiją, skatinančią mąstyti, žiūrėti, kokią įtaką koks nors faktas padaro kitiems, kokia vyksta įvykių grandinė. Labai gražiai pasimatė, kas kažką supranta, o kas tik sugeba paskaityti ir įsikalti į galvą (nors nė tiek kai kurie nesugebam). Tikrai negaliu nieko prikišti, net ir to, kad turėjau vieną kaupiamąjį balą iš keturių. DUOKIT DAUGIAU TOKIO LYGIO DĖSTYTOJŲ!!! Gal dar ne vėlu…

O apie G. Preidį aš dar nebaigiau. Kadangi pas dėstytoją E. Biką beveik visi turėjom 1/4 kaupiamojo, paskaitų dėstytojas pasiūlė tiesiog parašyti referatą pasirinkta tema ir pasikelti balą iki 4/4. Kas čia yra? Visų pirma, tai akivaizdi nepagarba seminarų dėstytojui ir jo studentų įvertinimui. Visų antra, iškraipomas žinių įvertinimas. Visų trečia, kodėl silpnas paskaitų dėstytojas gali kelti balus studentams? Arba tiesiog iš geros širdies, arba siekiant užtildyti studentus, kad neprasidėtų pasipiktinimai dėl prastų galutinių rezultatų, ir niekas neieškotų kaltų. Visa bėda, kad manęs tokie dalykai neveikia. Nerašiau referato iš principo, nors kabėjau ant skolos ribos. Be to, atnešę referatą, gavo ne tris žadėtus balus, o tik du. Čia irgi – šiaip.

Atsiskaitymai. Vienas balas už pranešimą/analizę pasirinkta tema ir trys už aktyvumą seminare. Šeši balai už nesunkų testo formos egzaminą.

Nusirašinėjimas. Per seminarus nebuvo ką, o per egzaminą visi juodai nusirašinėjo vieni nuo kitų.

Muitinės teisė (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitas ir seminarus vedė K. D. Povilauskienė. Net nežinau, nuo ko čia pradėt. Labai specifinio charakterio dėstytoja, kiek per arogantiška, labai nemėgstanti, jei kas ginčijasi ar elgiasi, kaip jai nepatinka. Dėl dėstytojos būdo praktiškai niekas nepasirinko šio dalyko. Man dėstytojų charakteriai mažiausiai rūpi, labiau domina jų žinios ir sugebėjimas jas perteikti. O dėl šių dalykų tikrai nelabai galiu ką prikišti. Per paskaitas dėstytoja papildavo labai daug informacijos, sunkiai spėdavome ranka konspektuotis (o prieš egzaminą sunkiai savo raštą įskaičiau). Kursas gana platus, lengvai įsisavinamas ir užlopantis dalį ankstesnių žinių spragų. Jei jau pradėjote galvoti, kokį rašysite kursinį ir bakalaurinį darbą, ir tema susijusi su tarptautine prekyba, muitine, rizikos valdymu ir pan., šis dalykas tikrai nepakenks. Deja, per seminarus irgi buvo laikomasi principo „jūs kalbat – aš klausau“, vėl beprasmiai pranešimai (3 pranešimai – 1 balas prie egzamino). Visgi paskaitos viską stipriai atpirko, ir žinių užteko.

Jeigu planuojate mokytis šį dalyką pas šią dėstytoją, tai pradėkite mokytis du sakinius mintinai, nes kitaip neišgyvensit: „Europos Tarybos reglamentas 2913/92, nustatantis „Bendrijos muitinės kodeksą“ ir „Muitinė – tai už muitų teisės aktų įgyvendinimą atsakingų įstaigų visuma“.

Atsiskaitymai: 3-5 pranešimai per seminarus ir egzaminas iš dviejų ne pačių lengviausių atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, o per egzaminą sąlygos lyg ir buvo, bet dėstytoja kažkokias būdais gana akylai stebėjo ir gaudė. Tai irgi verta pagarbos.

Mokesčių institucijų veikla (alternatyviai pasirenkamas)

Klausykit, kažkas kažkokį grybą supjovė kurdamas programą, nes jau prasidėjo tas pats per tą patį. Pernai „Finansų teisė“, šiemet dalinai „Valstybės finansai“, dalinai „Muitinės teisė“, stipriai „Mokesčių teisė ir administravimas“ (kurio nebeėmiau) ir „Mokesčių institucijų veikla“ yra apie tą patį. Vieną iš jų akivaizdžiai reikia panaikinti.

Šio dalyko paskaitas ir seminarus vedė lektorius J. Čebelis. Galėčiau apibūdinti kaip žmogų, kuris „gali, bet nenori“. Nenori, nes per paskaitas nuobodžiai diktuoja nuobodžius dalykus. Gali, nes pakėlęs galvą nuo popierių, įdomiai papasakoja ką nors iš praktinės pusės apie VMI.

Seminarai vėlgi buvo standartiniai „aš klausau – jūs kalbat“. Vėl tie įgrisę pranešimai. Neįdomu.

Atsiskaitymai: vienas pranešimas, koliokviume ir egzamine po 3 atvirus klausimus, jei gerai atmenu.

Nusirašinėjimas. Priekyje sėdėjau, patvirtinti negaliu, bet sąlygos buvo. Kiek teko girdėti, kas norėjo, tas nusirašinėjo.

Draudimas (alternatyviai pasirenkamas)

Pasilikau pabaigai dėl specifinių priežasčių: dėstytoja anksčiau laiko kažkokiais būdais susirado šį tinklaraštį, prisiskaitė, susistemino ir ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad per atsiskaitymus išnyktų armonikėlės. Ar pasiteisino? Skaitykite toliau.

Paskaitas ir seminarus vedė dėstytoja A. Lezgovko. Uždedam didelį pliusą už inovacijas ir nuolatinį veiklos tobulinimą. Uždedam tą patį minusą dėl paskaitų lankomumo žymėjimo (patikėkit, tai tikrai trukdo). Uždedam pliusą, kad skaito mano tinklaraštį ir netgi ieško visokiausių atsiliepimų socialiniuose tinkluose. Uždedam laaabai didelį pliusą už tai, kad visoms grupėms suorganizavo ekskursijas į įvairias draudimo bendroves. Uždedam gana nemažą minusą už seminarų formą „jūs kalbat – aš klausau“. Minusas už visus bonusus – paskaitų lankomumas, seminarų lankomumas, aktyvumas per seminarus, nuėjimas į ekskursiją, ekskursijos įvertinimas, gal nei vienos bonusų rūšies nepamiršau? Jų per daug ir klausimas, ar iš viso reikia. Pati dėstytoja pastebėjo, kad kai kurie sukčiauja pasirašydami už draugus. Net ne tame problema, klausimas, ar tie lankomumo žymėjimai iš viso duoda kokią nors naudą, kai visi sueina ir pliurpia Facebook atsidarę. Be to, tie klausimų uždavinėjimai per seminarus – juk akivaizdžiai matosi, kad yra žmonių, kurie uždavinėja kvailus klausimus vien tam, kad užduotų ir pliusą gautų. Taip pat nemanau, kad penketą viršijantis kaupiamasis motyvuoja mokytis egzaminui. Ak taip, dar pliusas už skirtingų spalvų lapus skirstant į grupes per atsiskaitymus, geniali mintis saugantis nuo apsikeitimo.

Atsiskaitymai ir nusirašinėjimas: pranešimas, testinis koliokviumas, o per egzaminą – testas ir kryžiažodis. Kadangi dėstytoja bėgo nuo armonikų, nusprendė testų klausimus pateikti per skaidres, keisdama jas kas 45 sekundes. Man tokia forma nepriimtina, nes paprastai vieną kartą pereinu klausimus ir surašau žinomus, o vėliau grįžtu prie likusių ir prie jų kiek ilgiau sėdžiu mąstydamas. Esant tokiai testo formai, mano sistema žlugo, nes kartais pagalvoti neužtekdavo laiko. Nuo armonikų apsisaugota, bet juk vyko masinis nusirašinėjimas nuo šalia sėdinčių. O tas kryžiažodis – labai abejoju dėl jo tinkamumo egzaminui.

Matosi, kad dėstytoja nuolat ieško tinkamos veiklos formos. Gal po metų kitų pavyks viską subalansuoti. Kol kas žinių perteikimas ir atsiskaitymų tvarka vis dar turi trūkumų, nors dėstytoja puikiai išmano praktiką ir nuolat domisi naujovėmis.

Semestro naujovės

Persikrausčiau į bendrabutį. Niekas ten taip neblizga, kaip visi kalba, bet gyvenimas gana geras. Durnas buvau, kad anksčiau nėjau. Universitetas pašonėj, valgyklos pašonėj, kur sotiems pietums 3 Lt užtenka. Net bendrabutis savo valgyklą turi, joje truputį brangiau, bet vis tiek gana pigu. O ir pats bendrabutis vos 120Lt/mėn kainuoja. Ir dar patalynę duoda, kurią galima kas dvi savaites pasikeist.

Pradėjau mokytis. Taip pat pradėjau mokytis naktimis. Vienas kambario draugas blogą įtaką padarė sėdėdamas per naktis. Aš irgi pabandžiau, užsikabinau, labai patogu. Tylu, ramu, niekas netrukdo. Skaitykla iki 5h ryto veikia. Tik noro mokytis reikia. Normalių dėstytojų MRU gal ir mažai turi, bet sąlygos savarankiškam mokymuisi tikrai idealios sudarytos. Gaila, kad tik neseniai tai suvokiau, bet gal dar nevėlu.

Apibendrinimas

Gana silpnas semestras, vis daugiau dėstytojų renkasi seminarų formas „aš tyliu – jūs šnekat“. Dėl ko man labai apmaudu. Kaip jau minėjau, žadu parašyti dar vieną įrašą, kuriame plačiau pasimatys, ką matau blogo ir ko tikiuosi iš dėstytojų, bei kaip viską būtų galima kiek pagerinti, mano nuomone. Parašysiu, kai ateis įkvėpimas rašyti. Kol kas dar neatėjo…

Ryškiausias semestro dėstytojas(-a): K. D. Povilauskienė

Ryškiausia semestro frazė: „Mano mielosios“ (K. D. Povilauskienė)

Geriausias semestro dėstytojas(-a): gal docentas E. Bikas?

Viskas. Nuo kito semestro pradedu mokytis. Aš rimtai…

27 komentarai

  1. Tomas

    Tikrai mokykis. Man ir pačiam reiks stengtis. Nors pas mane tik 11 klasė, bet gimnazijoje mokausi tad sunku. Nekalbu apie tave. Reikia mokytis. Na jei tingi tai ant 5 ištempk gauni diplomą ir univeras baigtas. Nieks nežiūri į pažymius tik į diplomą.

  2. benamis

    Labai teisingas požiūris į lankomumo naudą. Pats studijuoju vpu, o ten kaip tikriems pedagogams lankomumas yra būtinas ir yra žymimi visi dalykai. Jėga, ar ne?
    O kas gaunasi srautinėse paskaitose? Plepėjimas, kryžiažodžių sprendimas, chaosas.
    Dargi kaip istorikams buvo privalomas toks dalykas kaip fizika ir civilizacija – visiškas pravalas…
    O apie seminarus, tai kaip ir geras dalykas, bet vėlgi privalomas lankomumas (čia man rodos beveik visuose univeruose taip). Seminarų problema yra ne tame, kad „jūs kalbat, aš tyliu“, bet pačių studentų nesuinteresuotumas seminarais – ai, nu neskaičiau, patylėsiu, gal kokį klausimą užduosiu, pliusą gausiu ir vsio. Tiesiog patys studentai nėra motyvuoti dirbti seminaruose.
    Nors aš dar tik trečiam semestre, tačiau prarandu visišką norą mokytis, motyvaciją.
    Tikriausiausiai dižiausias demotyvatorius, jog vertinami žmonės gebantys kalti iškalti, o mąstymo nėra reikalaujama…
    Na, o ryt einu perlaikinėt egzo ir tikriausiai krist į mokamą vietą.
    Šiaip labai gera tema, daugiau taip. Gal tai privers studentus, univerus kažkaip susimąstyti kokį išsilavinimą duoda ar universitetas tik įstaiga, kurioje už keturis-penkis metus duoda diplomą?

  3. Polububijus

    „Lietuvos muitinė – muitinės įstaigų ir pareigūnų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma.“

    Oi atsimenu, kaip man nesmagu buvo, kai nesugebėjau tai žmogiškai suformuluot 😀

  4. Tomas

    Nustebino dėstytojo „autorinis darbas“.Atrodo žmogus dirba švietimo sistemoje gal iš kokio pašaukimo ar įkvėpimo, ta prasme norėdamas išmokyti žmones ir paruošti gerus specialistus, bet kažkaip sugeba įdėti savo indėlį, kad studentai tik neišmoktų geriau…

  5. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Benami, oficialiai seminarai yra privalomi, bet nemaža dalis dėstytojų pas mus lankomumo netikrina. Kas yra gana gerai, nes atsisijoja nesuinteresuoti ir lieka tik tie, kuriuos domina pats seminaras.
    Forma „jūs kalbat – aš tyliu“ vadinu ne visiškai tiesiogiai, taip įvardiju seminarų sistemą, kai studentai apkraunami betiksliais pranešimais/prezentacijomis ir taip užpildomas visas seminaro laikas, per kurį dėstytojas geriausiu atveju lankomumą sužymi. Taip, nepasiruošę studentai (neretai ir aš pats) yra problema, bet dėstytojai irgi turėtų kažkokį vaidmenį atlikt seminare, o ne tik pasėdėt.

    Tomai, skaidrių nedavimas tikriausiai susivedė į siekį, kad studentai lankytų paskaitas. Nes visgi yra tokia tendencija, kad apmažėja lankomumas, kai konspektai/skaidrės yra padalijamos laisvai.

  6. benamis

    Pas mumis irgi buvo tokia dėstytoja, kuri atsisakė duoti savo skaidres, irgi motyvuodama tuo pačiu – mane gina ir saugo. Šiaip realiai skaidrės padeda labai nedaug, bet jeigu kaip tu sakai, tai sumažina žmonių skaičių – tai labai labai gerai.

  7. Tomas

    Tomai, skaidrių nedavimas tikriausiai susivedė į siekį, kad studentai lankytų paskaitas.

    Pagal mane tikslas yra išmokti dalyką, o ne būti gerai lankius paskaitas, ir jeigu žmogus pasiėmęs skaidres geriau išmoksta nei sėdėdamas paskaitoje, tai gan neblogai parodo ko vertas dėstytojas.

    Manau visai neblogai veiktų idėja, kad į paskaitas eitų kas nori, tokiu atveju susirinktų tie kurie kažko nesupranta ar tiesiog domisi dalyku.

    Atkristų nevykėliai, liktų disciplinuoti žmonės su motyvacija dalykui.

  8. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Tomai, dėstytojas turi tvirtą nuomonę, kad studentas, sėdėdamas paskaitoje, nors kažkiek žinių įgauna. Taigi jis daro viską, kad suvarytų visus studentus į auditoriją. Kad tai trukdo kitiems, neatsižvelgiama.

  9. benamis

    Žinai, Mantai, man labiausiai motyvaciją mokytis atmuša chaosas paskaitose. Taip pat lygio rodymas, va nesimokiau, sprendžiau kryžiažodžius, o turiu 10. Nes gerai atkaliau ir tiek, nors dalykas man visai ir neįdomus.
    Aš irgi pasisakyčiau už lankomumo panaikinimą, bet šioje vietoje gal geriau atsijotų grūdus nuo pelių – stojamasis-motyvacinis pokalbis. Taip pat, studentų kiekiai universitetuose yra nežmoniški.
    Tegul mažina studentų skaičių, o finansavimą palieka panašų. Tegul geriau kelia kolegijų ir profkių kokybę.
    Ir šiaip klausimas – kada bus permainos studentų mąstyme, kad unis skirtas ne tik lapuko gavimui, bet ir žinom įgyti. Tai bus tik tada, kai tėvai nebeves vaikų stoti į unius, nes tipo taip reikia.

  10. Tomas

    Kad sako tėvai dažniausiai vaikeli baiksi mokyklą eisi į univerą mokytis. Aš mokausi gimnazijoje ir noriu ją baigti, bei pats savo noru stoti į univerą. Kai pats nori tai yra gerai. O kai tėvai sako vaikas nenori tai jau blogai.

  11. Greta

    Jau kurį laiką paskaitinėju Manto blog’ą ir susidariau nuomonę, ka žmogus žino, ką rašo. Kadangi esu antram kurse, tai galiu betkada žvilgtelt į šį blog’ą prieš rinkdamasi dalykus ir dėl to AČIŪ autoriui, bet šį kartą dėl pranešimų seminarų metu esu linkusi nesutikti, kad jie beprasmiai. Tikslas tikriausiai yra priversti studentus pasiknaisiot po informaijos srautus ir supažindinti su ja kitus, kad studentai nesuinteresuoti klausytis iš lapelio ar skaidrių skaitančio kolegos be intonacijos, jau mūsų pačių bėda. Vėlgi tai tik parodo mūsų universiteto specifiką: visos sąlygos mokytis savarankiškai, o dėl kitų aspektų, na galėtų būti ir geriau 🙂

  12. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Greta,
    Iki trečio kurso gal suprasi, kad didžioji dalis pranešimų yra akivaizdus laiko prastūmimas, neatnešantis nė mažiausios naudos. Ypač tų dalykų, kur reikalaujama daugiau nei vieno pranešimo. Na, persiskaitai nedidelę dalį informacijos apie savo pranešimą ir per pora valandų jį pagamini. Tą dalį temos išmoksti, dėl šito nesiginčiju. Daugiau nieko. Tiek laiką, per kurį ruošiama prezentacija, tiek ir pačio seminaro laiką būtų galima išnaudoti žymiai efektyviau.

    Prezentacijos nėra blogai, kai jos išnaudojamos protingai. Pavyzdžiui:
    1. Marketingas (Vaitėnienė) – pranešimas atspindi viso semestro darbo rezultatus. Po pranešimo dar apie pusvalandį skiriama klausimams ir atvirai diskusijai. Kažkas link tinkamo prezentacijų išnaudojimo.
    2. Ekonometrija (Rudzkis) – pranešimas iš viso semestro medžiagos ir klausimai po jo.
    3. Tarpt. finansai (Bikas) – netgi pats dėstytojas akcentavo – kuo trumpesnis pranešimas, tuo geriau – po pranešimo atvira diskusija, kuriai vadovauja pats dėstytojas.
    4. Iš dalies šio semestro Draudimas, nes buvo kai kurios temos kiek platesnės ir ne vien teorinės. Bet čia dar iki kažko tobulesnio nemažai trūksta.

    Ir visai kita galaktika, kurią aš ir vadinu „jūs kalbat – aš klausau“ (arba tiesiog – beprasmiai pranešimai). Kai dėstytojai akivaizdžiai tik siekia pratempt laiką ir skirstytis:
    1. Finansų teisė (Visockaitė)
    2. Regionų ekonomika (Matutis)
    3. Logistika (Serapinienė)
    4. Muitinė (Povilauskienė) – čia dar kiek gelbėja klausinėjimas po pranešimo.
    ir daugiau gal buvo, visų nesuminėsiu.

    Susumuojant:
    1. Pranešimas/pranešimai neturi užpildyti viso seminaro.
    2. Neturi būt nurodomas jo minimalus laikas, iš viso, jis turi būti kuo trumpesnis, jeigu tai įmanoma (o tikrai įmanoma pristatant siaurą temą, o ne visą semestrą apimantį darbą).
    3. Pranešimas gali būti panaudojamas kaip kažkokios temos pristatymas tolesnei atvirai diskusijai.
    4. Dėstytojas neturi visą seminarą prasėdėt nieko neveikdamas, o po pranešimo turi būti pasirengęs kelti ir prižiūrėti diskusiją.

    Dar tikriausiai nesusidūrei nei su Vaitėniene, nei su Biku. Manau, kad šie du asmenys kol kas geriausiai išnaudojo pranešimus seminaruose. Pirmoji – kaip semestro rašto darbo pristatymą, antrasis – kaip trumpą seminaro temos pristatymą.
    Rašai darbą, kuri prezentaciją ir jauti, kad kažką tikrai darai, o ne „tik kuo greičiau užbaigt šitą nesąmonę“…

  13. Originalas

    benamis :
    Pas mumis irgi buvo tokia dėstytoja, kuri atsisakė duoti savo skaidres, irgi motyvuodama tuo pačiu – mane gina ir saugo. Šiaip realiai skaidrės padeda labai nedaug, bet jeigu kaip tu sakai, tai sumažina žmonių skaičių – tai labai labai gerai.

    Jie tik išsikalinėja taip, kad pats knygas skaitytum.. O ne autorinių teisių gynėjams prijaučiantys. 🙂

    Šiaip suvartė šitą blogą dekanas. FAIL. :p Manau, kai baigi kažką, tai gali pasakoti. Dabar pats fuksas jau aiškina, kas ir kaip turi būti, pats dar nieko nesuprasdamas… Po to būna, kad pusė net realybės neatitinka ar tiesiog juokingi dalykai kritikuojami, kai teisingai sakė, kad pirmiausiai nuo savęs reikia pradėti. Tai kiti sugeba nusirašinėdami dar baigti univerą ir po to pasakoja pievas, kai patys kartą į semestrą į paskaitas ateidavo per egzą.. Tada net jei rimtas problemas iškelia ar pan. tai tokiame kontekste vis tiek jos vienodai juokingai atrodo. Ar trūksta autoriaus kompetencijos, kad kas rimtai kažką priimtų.

  14. benamis

    Originalai, tavo mintis apie knygų skaitymą gal visai ir vykusi, kad tik knygas skaitytų.

    O dėl Manto minčių, kad dekanas ar koks universitetinės valdžios „pareigūnas“ stumia ant šio blogo ir čia išsakytų minčių, manau, tai reikškia tik viena, kad universitetas dar nėra pasiruošęs permainoms ir kitokiam mokymuisi, taip sakant sena tvarka ir ok ir mes nenorim nieko keisti.
    Ir nelabai aišku ar penktas semestras kažkaip siejasi su fuksais – trečias kursas, kiek girdėjau fuksai tai dažniausiai pirmakursiai.

    Deja, kad ir kaip ten bebūtų su Manto blogu, pagrindinės išsakytos problemos galioja ir kitiems universitetams -vpu, vu. O jei kažkas negerbia studento išsakytų minčių ir abejoja jo kompetencija, galbūt tik bijo pripažinti, jog būtent taip ir yra.

  15. Originalas

    Pirmas kursas iš vis tik mokyklos dalykus prisiminti, antras truputį toliau bendrus dalykus moko.. 🙂 Aš manau, kad kai baigs visus keturis, tada galės pasakoti, o galbūt jau tuo metu neliks ką pasakoti, nes nesąmonės pavirs sąmonėm. 😀

    Žinoma, dar priklauso nuo studento konkrečiai. Kaip ir dėstytojų įvairių pasitaiko. Tai vėl konkrečiu atveju gali būti ir išimčių.

  16. Svajūnas

    pagarba už atvirumą 😉 aprašinėjau savo diplominio eigą, po to paaiškėjo, kad dizaino katedra skaito 😀 dabar kartais brūkštelnu apie vpu išlyginamąsias tad su dėstytojais visko pasitaiko, bet kiek savo pastangų įdėsi tiek ir turėsi 🙂

    manau, kad gerai, jog lankokumą žymi, nes tarkim tu lankai visas paskaitas ir turi savo konspektus, o kažkas pusėje buvęs sako: „duok konspektus atsišviest“ 😉

  17. Atgalinis pranešimas: Pašvinkusios mėsos kvapas arba studijos Lietuvoje « Benamio blogas

  18. Tomas

    Kad taip ir būna. Lankomumą žymėti būtina. Nes kas į gimnaziją eina nuo 11 klasės. Tai kas nori mokos kas nenori nesimoko.Žodžiu nelankyk pamokų išmes iš gimnazijos bus neigiami pažymiai mes lauk. O univere geriau neduoti konspektų atsišviesti tegu išmeta lauk jei tinginys jau.

  19. mhm

    Nice, daugiau tokiu zmoniu kaip Mantas lietuvoj reikia, uzklydau netycia i jo bloga, ziuriu visa tiesa „deda“ zmogus 🙂

    Gerai kad drauge neistojo i MRU … ;]

    Laikykis Mantai, jauciu uz tiesa, universitete Tave destytojai nelabai megsta …

  20. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    mhm, kiek tenka iš kitų tinklaraščių pasiskaityt, tai čia ne MRU kaltė, o viso Lietuvos universitetų tinklo, nes nelabai kas džiūgauja ir iš kitų universitetų.

    Kad ir kaip keista, bet dėstytojai gana palankiai žiūri. Arba bent jau kiti nieko nesako.

  21. atfatf

    Na, va, parašysiu, ką norėjau. Šaunuolis esi. Tikrai nustebino, kad dar besimokydamas taip atvirai rašai ir nebijai. Matyt, kad tikrai rūpi, ką mokaisi. O aš norėjau apie patį MRU parašyti. Kadangi pats dirbu verslo struktūrose, tai MRU nėra gerai kotiruojamas, kiek tenka išgirsti apie jį kalbų. Tarkim mūsų firmoje labiau vertinama Vilniaus kolegija nei MRU. Ir mano žmona, kai savo darbovietėje ieškojo teisininko, tai vakarais verkdavo man, kad iš MRU ateina absoliučiai visiškas šlamštas. Sorry, bet man taip sakė. Iš pradžių stebėjosi, o vėliau piktinosi. Iš savo patirties papasakosiu: dabar MRU pradėjo ruošti kažkokią specialybę, kurios pavadinimas susijęs su informatika. Buvo atėjęs pas mane vienas toks darbintis. Arba jis nesuprato, ką jį ten mokina, arba tikrai neaišku ką mokina – galėčiau anekdotus pasakoti iš to pokalbio dėl darbo, prie alaus chebrai ir pasakoju.
    Ir kaip matai Lietuvos mastu MRU išsiskiria savo blogumu. Apie VDU, VU nėra tokios blogos nuomonės. Aišku norisi, kad iš ten būtų geriau, bet bent jau nėra taip blogai kaip iš MRU.
    Taigi reziumė: jūsų genialus rektorius, gal su savo komanda, padarė nerealų marketingą MRU kaip mokyklai, deja, tik gražus vaizdelis kol kas, pakuotė neatitinka verslo poreikių. Taigi tu pačiu laiku atkreipi dėmesį į tai.
    P.S. gal tik man pasitaikė tokie neigiami atvejai, gal tik sutapimas. Gal.

  22. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Taip, mūsų rektorius tikrai sutvertas savo kėdei, gal ir gerai, kad jos nepaleidžia. Daug kas net juokauja (gana pagrįstai), kad MRU bus ragas, kai jį paliks Pumputis. Tikrai labai geras vadybininkas ir marketingistas.

    Dėl studijų kokybės. Neteko kitur kokybės aiškintis, bet panašu, kad MRU nėra jau kažkas išskirtinai blogo. Kitur irgi tokie patys velniai girdisi, niekas per daug nesidžiaugia. Ypač iš tų, kurie kažką panašaus į tinklaraščius parašo.

    Dėstytojai pas mus silpnoki (su išimtimis), kol kas čia vienas rimtesnių trūkumų, nes su deklaruojamu moderniškumu ir sąlygų studentams kūrimu MRU tikriausiai jau stipriai visus kitus universitetus pralenkęs.

    Visgi tikriausiai pati didžiausia problema dėl darbdavių nusiskundimų yra ta, kad MRU be proto dideliais mastais didina priimamų studentų kiekius, kas priveda prie to, kad čia jau sustoja nebe tik tie, kurie gali mokytis, bet ir tie, kurie vos mokyklinius išsilaiko.
    Kas rimtai žiūri į mokslus ir turi sugebėjimų, tas tikrai neblogai prasimuša, pavyzdžių yra.

    Dėl informatikų. Sklinda kalbos net ir dėstytojų tarpe (nors tiesiai šviesiai nepasako). Nežinau, kas ten per problemos, ar programa ne į temą sudaryta (nors labai gražiai atrodo), ar irgi su dėstytojais problemos (kiek teko su informatikos fakulteto dėstytojais susidurt, tai nieko labai gero pasakyt negaliu), ar visgi ta pati problema, kad sustojo visi norintys, bet ne visi galintys. Visgi, kaip ir kitose specialybėse, galvą turintys informatikai ir iš MRU prasimušinėja po truputį.

    Reikia visgi tikėtis, kad vadovybė su laiku pradės kažką daryt su dviem esminėmis problemomis:
    1. Netikusių dėstytojų spardymu velniop ir kuo greičiau. Būtų labai nesunku padarius privalomą posemestrinę anketą studentams.
    2. Įstojimo kartelės sugriežtinimą, kad nebestotų visi norintys. Tada atkris ir problema, kad trūksta normalių dėstytojų (nes panašu, kad dabar ne tik stoja visi norintys, bet ir dėsto).

  23. atfatf

    Hmz, manau, absoliučiai tiksliai įvardinai problemą – dideliais mastais didina studentų skaičių ir iš to visko sekančiais rezultatais.
    O informatika pas jus ne tik kursas, bet jau ir visas fakultetas? Eina, na … 🙂 Šiaip to dalyko iš vis nesuprantu, MRU man teisės universitetas, specializuotas ir to iš jo ir tikėjausi. O kepti šudinus informatikus, kam to reikia? Ai, na, jo, kuo daugiau studentų, tuo daugiau pinigų.
    O galvas turintys aišku, kad prasimuš 🙂

  24. Bunnybrains

    Šnekant apie lankomumą: žymėti jį reikia, bet lankomumas neturi tiesiogiai įtakoti galutinio vertinimo, kai studentams nelankantiems paskaitų ar seminarų ir kažko neatsiskaičiusiems yra mažinamas galutinis dalyko balas. Paskaitos ir seminarai teturi būti žinių pritaikymo treniruotė prieš egzaminą, o galutinis vertinimas- egzaminas, kurį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Aš čia, savaime suprantama, žiūriu iš savo bokšto, nes nelabai lankau paskaitų ir seminarų. Tarkime man užtenka atlikti praktinį darbą ir parodyti sau, jog aš tai padaryti galiu, bet aš neskaitau jog yra privalu iki tam tikro termino tai pristatyti dėstytojui (už mokymąsi man niekas nieko nemoka, todėl ir neturi teisės nustatinėti terminus). Terminas turi būti vienas- egzamino data, nes dabartinis vertinimas neatspindi realaus žinių lygio, o tik sugebėjimą prasisukti universitete, kadangi vistiek pusė darbų yra atlikti atmestinai, vienam kartui, arba nusirašyti ar perdaryti kito studento darbai.
    Situacija, kai dėstytojai neduoda skaidrių ar savo konspektų vėlgi neteisinga, nes studijos yra mokamos, ir studentas, kaip klientas perkantis paslaugą, manau, turi teisę ir privalo gauti absoliučiai visą su jo mokymu susijusią medžiagą. Reiktų imti pavyzdį iš įmonių užsiimančių apmokymais.
    ATF 🙂 būtų įdomu sužinoti daugiau, ką teko girdėti iš to „informatiko“. Aktualu kaip pačiam ten studijuojančiam tą pačią specialybę ir dirbančiam IT srityje 🙂 net nežinau ar pats sugebėčiau apibūdinti ko mus ten moko, bet pabandysiu. Realiai tai yra ta pati informatika (programavimas, projektavimas, tinklai, IT saugumas) tik su verslo ir ekonominių disciplinų prieskoniu, labiau orientuota ne į produkto tiesioginius kūrimo (codingo) darbus, o verslo poreikių išsiaiškinimą, produkto koncepcijos sudarymą, galimybių analizę, jo projektavimą ir įgyvendinimo eigos kontrolę, neprarandant supratimo apie elementarius visuose proceso etapuose esančius darbus. Ar toks atsakymas būtų jau plius minus teisingas? 😀 Jei ne paslaptis, tai kokioms pareigoms ir kur ieškote darbuotojo ir kur rasti skelbimą? Aš visai mielai pakeisčiau dabartinį darbą 🙂

  25. Ieva

    Mantai,
    kažkaip drįsčiau suabejoti dėl J. Čebelio buvau pasirinkusi laisvąjį dalyką su mokesčių teise ir įmonių administravimu. Taip seminarai, paremti pranešimų darymu, tačiau po kiekvieno pranešimo būdavo aptarimai ir gan platūs. Visada užduodavo klausimų, ir ne tik teorinių, o daugiau iš praktinės pusės, probleminių, kad atsakyti galvą tikrai pasukti reikėdavo. Jis pakankamai reiklus dėstytojas, savo sferoje daug išmanantis. Man asmeniškai jis patiko ! 🙂

  26. Rugilė

    Sveikas, gal ir nepirma jau klausiu bet gal galima kažkaip su tavimi susisiekt kad pasidalintum turima medžiaga kaikurių seminarų/paskaitų. Nes spėju kad turėtumei turėti jos nemažai 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *