MRU Finansų ekonomika. VIII semestras

Aštuntas, paskutinis semestras. Šį kartą vėl sutrumpintas, kad liktų laiko bakalauro baigiamajam darbui pabaigti, todėl paskaitos vyko tik iki balandžio pabaigos. O ir dalykai tebuvo trys, tad tradiciškai ir trumpai:

Tarptautiniai atsiskaitymai (privalomas)

Kad Finansų ekonomikos studentai baigdami universitetą nebūtų tokie pikti, ketvirtame kurse suplanuotas dar vienas dalykas, kurį veda M. Laurinaitis. Tai yra žmogus – legenda, nes šiame tinklaraštyje buvo pirmas, gavęs vardinę žymą. Ir apie kurį rašydamas ir vertindamas dėstytojų darbą, galėčiau bet kur prirašyti: darykit kaip Laurinaitis. Sunku pripažinti, bet net tokiems niekingiems ir bjauriems žmonėms, kaip aš, sunku būtų ką nors blogo čia prirašyti. Visų pirma, per paskaitas ir seminarus praktiškai atmetami ir savarankiškam darbui paliekami vadovėliai, teisės aktai ir kitos sunkiai virškinamos teorijos. Visų antra, pateikiama pati naujausia informacija. Visų trečia, gauname tokios informacijos, kurios tikriausiai knygose ir straipsniuose nė nebūna. Visų ketvirta, po paskaitų ir seminarų būname ne tik nepavargę, bet dar ir geram pusdieniui pasikrovę optimizmu ir gera nuotaika, ko negalima pasakyti apie didžiąją dalį kitų MRU dėstytojų.

Taigi prisiminėme ir išmokome nežinotus tarptautinių atsiskaitymų būdus, gilinomės į įvairias atsiskaitymų sistemas (LITAS, KUBAS, TARGET2, SEPA, CHIPS ir pan.) ir pažiūrėjome, kas mūsų laukia SEPA zonoje tikriausiai netolimoje ateityje.

Paskaitų efektyvumo lygis: labai aukštas

Atsiskaitymai: testinis egzaminas kompiuteriu

Nusirašinėjimas: praktiškai neįmanomas dėl trumpo egzamino laiko ir kompiuterio išmėtytų klausimų.

Mokesčiai Europos Sąjungoje (alternatyviai pasirenkamas)

Paskaitos: G. Valantiejus. Seminarai: D. Baikštys. O viskas prasidėjo per pirmą semestro seminarą, kai (neva?) apsirgo dėstytoja, turėjusi vesti paskaitas ir seminarus. Kažkodėl vietoje jos suskubta ieškoti pamainos. Jei gerai supratau, greitai buvo surasti dėstytojai, kurie tam buvo mažai pasirengę. Ir tai labai jautėsi. Tikriausiai iš konspektų skaitomos paskaitos buvo labai silpnos, naudingos ir įmanomos suprasti informacijos taip ir negavau, o per seminarus visą semestrą vargome su beprasmiais pranešimais. Ką nors gero apie dalyką pasakyti būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma.

Paskaitų efektyvumo lygis: nepatenkinamas

Atsiskaitymai: beprasmis pranešimas, koliokviumas su neaiškiu vertinimu ir tikriausiai teisininkams kurtas egzaminas.

Nusirašinėjimas: dėl koliokviumo negaliu vertinti, bet per egzaminą tikrai masinis ir nekontroliuojamas.

Muitų politika (alternatyviai pasirenkamas)

Tiek šį dalyką, tiek ir jau minėtus ES mokesčius rinkausi, nes man labiausiai tiko dėl baigiamojo darbo. Iš tikrųjų turėjome gana stiprius pagrindus, nes anksčiau mokėmės Muitų teisę. Galvojome, kad šie du dalykai bus labai panašūs, bet panaši buvo tik kurso pradžia, vėliau pereita prie preferencinių prekybos sutarčių, prekių kilmės ir muitinės vertės skaičiavimo, taigi kursas tikrai nebuvo nuobodus.

Paskaitas ir seminarus vedė doc. J. Radžiukynas. Klausyti dėl monotonijos ir garbaus dėstytojo amžiaus buvo gana sunku, bet susikaupus – tikrai įmanoma, nes ir pats kursas gana įdomus, ir docentas turėjo ką pasakyti. Per seminarus buvo vykdoma pranešimų politika, bet turėjome ir keletą įdomių užsiėmimų, per kuriuos skaičiavome muitinę prekių vertę.

Paskaitų efektyvumo lygis: aukštas

Atsiskaitymai: pranešimas, namų darbas ir labai mažos apimties, bet gudriai sudarytas egzaminas, kuriame svarbus kiekvienas klausimo žodis.

Nusirašinėjimas: sėdėjau priekyje, savo akimis nemačiau ir ausimis negirdėjau, bet sąlygos masiniam nusirašymui tikrai buvo.

Bakalauro baigiamasis darbas

Tema: Lietuvos užsienio prekybos pokyčių analizė
Katedra: Verslo ekonomikos
Vadovas: Doc. dr. J. Vijeikis
Recenzentė: Jolita Ramanauskienė
Gynimo komisija: J. Mačerinskas, E. Kazlauskienė, T. Bilevičienė

Temas pasirinkome dar trečiojo kurso pradžioje ir (daugelis) susiderinome su kursiniais darbais, kad nereiktų dukart pradėti nuo nulio. Žinoma, pats darbo rašymas prasidėjo šiemet vasario-kovo mėnesiais, o kai kurie neskubėjo pradėti ir uždelsė iki balandžio. Čia jau kaip kam patinka. Pats berods pradėjau rašyti vasario pabaigoje ir po mėnesio turėjau jau 2/3 darbo, bet paskui aptingau ir darbą vis tiek (nors ir neskubant) rašiau beveik iki duoto laiko pabaigos.

Darbo rašymas visiems buvo skirtingas ne tik dėl rašymo pradžios laiko. Viskas ženkliai priklausė nuo turimų vadovų, kuriuos kai kuriems vėliau teko netgi keistis. Buvo padedančių vadovų, buvo vadovų, kuriems ant darbų visiškai nusispjauti, buvo vadovų su pastovia nuomone, buvo ir tokių, kurių reikalavimai keitėsi pagal mėnulio fazes. Dėl to buvo ir nuosekliai darbą rašančių studentų, ir tokių, kurie sutikti skaitykloje tepratardavo: „Pradedu rašyti bakalaurinį. Trečią kartą“.

Baigus darbą rašyti, reikėjo jį įkelti į MOODLE sistemą, kad dėdė kompiuteris duomenų bazėse patikrintų, ar tik mes nesame niekšingi plagiatoriai. Žinoma, nebūčiau aš, jei nebūčiau įkėlęs savo darbo į tinklaraštį ir taip leidęs Google paieškai jį suindeksuoti. Deja, MOODLE (kaip ir kitos MRU naudojamos neįtikėtino kreivumo sistemos) buvo dažniau užlūžusi nei veikė, todėl tikriausiai taip niekas mano darbo ir nepatikrino, ir nepaskelbė, kad viską pavogiau nuo kažkokio Manto Malciaus be č. O gaila.

Be to, baigus rašyti darbus, juos turėjo pasirašyti vadovai. Buvo tokių vadovų, kurie įdėmiai perskaitė ir davė paskutines pastabas, buvo gi ir tokių, kurie tepalinkėjo sėkmės gynime darbo nė neskaitę.

Atėjo laikas recenzijoms. Vėlgi, buvo tokių šaunuolių kaip mano recenzentė, kuri ne tik recenzavo visus katedros darbus, bet ir parašė išsamias recenzijas. Bet buvo ir tokių, kurių recenzijas paskaičius, buvo sunku patikėti, kad darbas buvo perskaitytas.

Gynimai. Gynimai pas mus labai priklauso nuo katedrų. Vienose komisijas sudaro tuo metu laiko turintys dėstytojai, kitose – geriausi katedros mokslininkai. Vienose su purvais sumaišomi net patys geriausi studentai, kitose 9-10 gauna ir per porą savaičių darbą parašiusieji. Niekam ne paslaptis, kad labiausiai kenčia Bankininkystės katedra. Taip pat neatsilieka Verslo ekonomikos katedra, bet čia labai priklauso nuo to, kokia komisija susirenka.

Gynimas. Pasisekė. Pakliuvau pas tą komisiją, kuri gėdos nepadarytų net minėtai Bankininkystės katedrai. Dar prieš man ginantis pasklido nepatikslinta informacija, kad katedra prastokai sutaria su mano vadovu. Nors vadovas tai neigė, bet iš komisijos elgesio buvo akivaizdu, kad santykiai nėra idealūs. Be abejo, visiškai atsitiktinai beveik visi (gal kokie 4-5) J. Vijeikio studentai gynėsi būtent mano pogrupyje. Ir žinoma, visiškai atsitiktinai atsitiko taip, kad visi J. Vijeikio studentai parašė prastesnius darbus už kitus ir sulaukė gerokai daugiau dėmesio iš pirmųjų dviejų komisijos narių. O bandymai atsakyti į komisijos klausimus dažnai priminė štai šį video:

Nieko. Apsigyniau. Septynetas – tikriausiai prastesnis įvertinimas nei 90% kurso rezultatų, bet apsigyniau. Kaltų dėl to irgi neverta ieškoti, nes darbe trūkumų buvo. Gal daugiau formalių nei esminių, bet buvo. Ir jei jau komisija tiek parašė, tai tikiuosi, kad būtent tiek ir buvau vertas, ir jokios subjektyvios priežastys sprendimui įtakos neturėjo.

Beje, komisijos pirmininkė E. Kazlauskienė mane išvadino Malčiumi. Dukart. Visi tinklaraštininkai ir pažįstami žino, kad tai vienas iš didžiausių įmanomų įžeidimo būdų, už kuriuos jau ne vienas žmogus yra užsitraukęs mano rūstybę visam gyvenimui, nes tai yra absoliučiai neatleistina.

Tiesa, nelabai suprantu, kodėl MRU praktikuojamos tokios situacijos, kai gynimo komisija vertina studentų darbus, kurių vadovai yra komisijos nariai. Nejaugi tai nėra gerokai per subjektyvu? Ar neturėtų komisijos nariai bent nusišalinti vertinant jų studentų darbus? Juk per teisininkų baigiamuosius egzaminus užtikrinamas visiškas anonimiškumas, kodėl nieko panašaus nedaroma per bakalauro gynimus?

Reiktų dar padėkoti katedros referentui V. Pateckui. Visų apklaustų pažįstamų nuomone, jis yra geriausias fakulteto referentas, apie kurį kitoms katedroms tik pasvajoti.

Viskas. Ketveri metai universitete baigti. Aštuoni įrašai parašyti. Visgi serija gana ilga ir verta apibendrinamojo įrašo apie tai, kas pakeldavo nuotaiką ir vesdavo į neviltį, apie tai, kas buvo gera ir bloga. Laukite.

6 komentarai

  1. rite

    Išties M. Laurinaitis yra MOKYTOJAS, tai talentas, ir lai pavydi kiti universitetai mums jo 🙂
    Labai prajuokinai su tuo pavyzdžiu apie atsakinėjimą į komisijos klausimus.
    O dėl referentų… tai Finansų ir mokesčių katedros referentė yra taip pat labai fantastiška.
    Aišku, sveikinu su mokslų baigimu ir žaviuosi tavo drąsa rašyti apie tai dar besimokant. Tikėtina, jo kitiems pagelbės tavo įžvalgos teisingai pasirinkti bent jau alternatyvius ar laisvai pasirenkamus dalykus. Sėkmės tau

  2. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Drąsos daug čia nereikėjo, tiesiog nedidelis bandymas ir tiek. Aišku, tikimybė prisišnekėt buvo, bet nieko neįvyko. Ramiai viskas praėjo, nors visos katedros apie šitą reikalą berods jau žinojo antrame (gal trečiame) kurse.
    Ir daugelis dėstytojų netgi palaikė, bent jau į akis ne vienas pasakė, kad viskas gerai. O kas čia blogo gali būti – šmeižto nerašau, stengiuosi žiūrėti iš kuo objektyvesnės pusės, kiek tai įmanoma rašant vieno žmogaus nuomonę.
    Aišku, buvo ir personų, kurie po apžvalgų amo neteko ir nė „labas“ nebepratardavo, kas buvo gana juokinga.

  3. Gintaras

    Laurinaitis iš tiesų yra puikaus dėstytojo pavyzdys. Žavu stebėti žmogų, sergantį savo dėstomais dalykais, pateikiančiu naujausią informaciją ir viską dėstančiu iš galvos, o ne iš skaidrių/konspektų/knygų ir kitokios susenusios medžiagos, kurią teoriškai galime perskaityti ir patys. Kai tik jis auditoriją įžengę pirmakart (berods 2 ar 3 kurse), tuojau pat po paskaitos tarp savų pasklido žinia apie jį ir jau kitą dieną auditorija buvo ne pustuštė, o puspilnė 🙂

    Na, o kokie tavo planai ateičiai? Tolimesnės studijos, darbas ar dar kas nors?

  4. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Taip, vienetai sugeba pilnas auditorijas susitraukti be visokių absurdiškų žymėjimų.

    Planuose eilinė vasara užsienyje, kad smegenys atsigautų. O rudenį bandysim toliau studijuot ir ieškotis darbo. Tokie tad planai.

  5. Artūras

    Sveikas, aš dabar kaip tik esu MRU FE 4 kurse, ir jau ant nosies gynimas, ir norėčiau paklaust, kodėl tu rašai, kad kenčia studentai kurie gynasi darbus Bankininkystės katedroj (tą mums netiesiogiai patvirtino ir kai kurie dėstytojai), bet KODĖL ??? Ar žiauriai klausinėja per gynimus, ar nevykusi komisija, ar tiesiog visiems mažina pažymius ?? Būčiau labai dėkingas už paaiškinimus 😉

  6. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Artūrai, nežinau, kokia ten reali situacija toj katedroj, nes pats nebuvau. Viskas nuo komisijos narių priklauso. Jei tau per gynimą komisijoj bus mokslo dėdės ir tetos, kurie nuo sovietų laikų jaučia malonumą žemindami studentus, tai suras prie ko prisikabint (net jei ir labai gerai parašei) ir vartys, kol malonumą pajaus.

    Pliusą gauni, jei komisijoj tavo vadovas, tada gali tikėtis ramesnio gyvenimo per gynimą, nes bent jau vienas komisijos narys tavęs nesistengs suvartyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *