Mantas Malcius

Gerbiamieji nuolatiniai skaitytojai ir visų kitų tipų mano minčių persekiotojai, kaip jau pastebėjote, vasarą retai būnu prie interneto, taigi retai atsakau ir į jūsų komentarus (keista, bet kažkaip vis dar sugebu parašyti naujų įrašų), nieko pakeisti negaliu, teks pakentėti iki rudens. O kol kas šis tinklaraštis (gal tiksliau jo autorius) oficialiai išeina atostogų. Kad jūs labai neliūdėtumėt, nuo pavasario yra sukaupta šiek tiek įrašų atsargų, taigi, jei man pavyks viską gerai nustatyti, per šias maždaug 5 savaites tinklaraštis ir toliau aktyviai skelbs naujienas.

Patys nekantriausi kompiuterinių naujienų ištroškę persekiotojai gali žvilgtelėti į vertingus įrašus, ten jau surašyti kompiuterinių įrašų pavadinimai.

Kadangi labai trumpas čia įrašas, tai reikia eilinį kartą papilstyt iš tuščio į kiaurą. Pradžiai gal apie tą nuotrauką, fotografuota vėl su Nokia N95, nes mano vargšas SE K800 netyčia per liūtį buvo likęs lauke po atviru dangum. Tai jam nelabai patiko, dėl to „buvo pasiėmęs biuletenį“ ir bandė išdžiūti tarp dviejų ryžių maišelių (nes jo savininkas buvo kažkur perskaitęs apie tokį šarlatanišką gydymo būdą, o tinkamų atsuktuvėlių neturėjo). Dabar berods vėl sveikas gyvas, kol kas šalutinių poveikių nepastebėta. Įsivaizduoju, kas būtų atsitikę Nokijai tokiu atveju…

Tiesa, tinklaraščių įrašus vis tik retkarčiais permesiu akimis, nes Pildyk pasiūlė neblogą interneto planą 120MB/3Lt/1mėn. Bet komentarų tikriausiai nesulauksit, nebent iš kompiuterio kada nors.

Važiuosiu kaiman besotei katei karosų gaudyt. Gerai jau, ne vien katei, Mirta irgi mėgsta.

Jeigu kartais norėsit skubiai susisiekt, tai kontaktuose yra telefonų numeriai. Tik neskambinkit naktį (turiu omenyje laiką nuo 0:00h iki 13:00h). El. laiškai ir tinklaraščio komentarai gali būti neperskaityti savaitėlę kitą. Gražiai elkitės, kol aš atostogausiu, komentaruose nesikeikit ir nedėkit krūvos nuorodų, nes gali tekt laukt patvirtinimo.

Štai, baigiau tvarkyti viską. Nuo šiandien iki pat rugsėjo 5 dienos, lygiai 18:00 kas tris dienas po vieną įrašą. Pirmą kartą tinklaraščio istorijoje tokie tempai. Gal reiktų ką pasitaupyt juodai dienai. Bet tiek to. Reikia išvalyt sandėliuką.

Jeigu WordPress neiškrėtė šunybės, tai šis įrašas paskelbtas man jau būnant kaime.

Kolega Sharkeen mane jau kelintas mėnuo kaltina, jog rašau savo tinklaraščio įrašus bei kuriu jų pavadinimus taip, kad sulaukčiau kuo daugiau Google ieškotojų. Bandžiau situaciją aiškinti Lietuvos blogerių pašnekiuose, bet mano nuomonė žmogui buvo nė motais. Taip viskas kuriam laikui ir liko, kol (kaip supratau) per BlogOut buvau oficialiai apkaltintas „apgaulingais straipsnių užvadinimais“, apie kuriuos šiek tiek rašo ir Artūras Račas. Kadangi tie gandai taip plačiai pasklido po blogosferą, tikriausiai turiu teisę ir aš apie tai šiek tiek padiskutuoti ir išsiaiškinti, ar tikrai aš jau čia toks didelis nusidėjėlis esu.

Nedalyvavau BlogOut, taigi nežinau, ar dėl tų melagingų pavadinimų buvau apkaltintas tik aš ar gerbiamasis Sharkeen susirado ir daugiau pavyzdžių? Bent jau aš tokio dalyko blogosferoje nebuvau pastebėjęs (nors skaitau tikrai nemažai tinklaraščių),  gal kas duosit pavyzdžių? Apšvieskit mane.

Čia jau nebe pirmas nesklandumas, kylantis man gyvenant šioje blogofermoje (bet dėl to tikrai nesirengiu kur nors bėgti). Atsimenu, kai prieš kokį pusmetį, o gal ir metus (greit laikas bėga) dar vienas kolega Eugenijus mandagiai paklausė, kodėl vis iškeliu savo įrašus į viršų (blogofermoje rodomi naujausi visų tinklaraščių įrašai). Problema buvo tame, kad naujausias įrašas iškyla į viršų redagavus bet kurį tinklaraščio įrašą. Kadangi turiu nemažai kompiuterinių įrašų, o jie gana greitai sensta, tenka juos atnaujint, o kartais ir perrašyti iš naujo. Taigi trumpai pasišnekėjom, radom problemą, supratom vienas kito padėtį ir tuo viskas pasibaigė. Aš atsižvelgiau į nusiskundimus ir pradėjau redaguoti senas naujienas tik paskelbęs ką nors naujo arba atsiradus būtinybei redaguoti keletą įrašų, kad blogofermoje mano seni įrašai taip dažnai be pagrindo neiškiltų į viršų. Esu taikus ir sukalbamas žmogus, su kuriuo kitas toks pat žmogus visada suras problemos sprendimą.

O štai ką turim šį kartą. Nežinau, koks Sharkeen realybėje, bet virtualioje erdvėje tolerancijos jam itin trūksta. Nesu greitai įsižeidžiantis žmogus, bet juk nebūtina dėl to nuolat iš manęs tyčiotis?

[2009.05.21 18:28:10] hellmetalliumas sako: malcius skamba kaip koks mupsis sunelio vardas
[2009.05.21 18:28:23] hellmetalliumas sako: pasikeisciau pavarde jo veituo

[2009.06.26 01:52:33] needhead. sako: Jacksonas mirė!!!
[2009.06.26 13:31:55] Mantas Malcius sako: O Afrikoj nuo bado pastoviai miršta vaikai, bet kažkodėl mažai kam rūpi.
[2009.06.26 13:32:14] hellmetalliumas sako: kas tie vakai palyginus su dzeksonu
[2009.06.26 13:32:39] Mantas Malcius sako: Ir tie ir tie yra žmonės, daugiau man jokio skirtumo
[2009.06.26 13:32:58] hellmetalliumas sako: vieni yra niekingi zmones, o kiti didus
[2009.06.26 13:33:34] hellmetalliumas sako: as sakau, kad dabar jauciam ta pati ka musu tevai-seneliai neteke elvio preslio
[2009.06.26 13:34:03] Mantas Malcius sako: Gerai, kalbėkit ką norit, man jis vis tiek niekuo ne geresnis už Afrikos vaikus
[2009.06.26 13:34:15] hellmetalliumas sako: tai tu asilas
[2009.06.26 13:34:20] hellmetalliumas sako: asily tu
[2009.06.26 13:34:28] Mantas Malcius sako: jei tik tau nuo to geriau, taip
[2009.06.26 13:35:03] hellmetalliumas sako: vienas dujei turnas tujei kam gi asei jegu tujei

[2009.06.06 13:46:22] hellmetalliumas sako: manty, noreciau paklaust, ar buvimas tinklarasciu virsuneje tave motyvuoja siekti dar tobulesnes blogo pletros?
[2009.06.06 14:14:26] Mantas Malcius sako: kokia čia dar viršūnė, išpūstas prenumeratorių burbulas. Pažiūrėjus į turinį, tiek skaitančių neturėtų būt.
Nesijaučiu, kad būčiau viršūnėje, pilna žymiai geresnių blogų.
O apie plėtrą jokią aš negalvoju. Man gerai taip, kaip yra
[2009.06.06 14:16:24] hellmetalliumas sako: tai zinoma tavo blogas sudas tik geri pavadinimai

Nesu toks žmogus, kuris dėl tokių dalykų įsižeistų, na bet būk malonus, nors kiek gerbk save ir kitus.

Na čia jau truputį nukrypau nuo temos, tiesiog norėjau parodyti, jog žmogus nelinkęs draugiškai kaip žmogus su žmogum pasikalbėti ir išsiaiškinti kylančias problemas, o tokie „draugiški prašymai“ keisti įrašo pavadinimą tikrai nemotyvuoja manęs to daryti.

Abu su Sharkeen jau kurį laiką gyvenam po http://blogr.lt stogu, bet tik prieš mėnesį žmogus dėl neaiškių priežasčių pradėjo liguistai sekti blogofermos lankomumo statistikas (bei visas kitas įmanomas statistikas) ir siūlyti man ištrinti lankomiausius savo įrašus. Neva juose lankomasi tik dėl gudriai parašytų „popsinių“ pavadinimų. Deja, turiu nuvilti, tiek įraše apie torrentus, tiek apie one.lt blokavimą žmonės randa ne tik pavadinimus, bet ir tai ko ieško – reikalingą informaciją. Mano tinklaraščio įrašai sukurti taip, kad kuo aiškiau atspindėtų jų turinį (juk taip ir turi būti?). Dar labiau turiu nuvilti ir dėl to, kad daugelis lankomiausių įrašų buvo sukurta tinklaraščio kūdikystėje, tuo metu dar negalvojau nei apie lankomumą, nei apie SEO, nei ką nors panašaus, kūriau kompiuterinius įrašus, kad nereiktų forumuose nuolat visiems to paties per tą patį aiškinti. Ir dabar aš turiu jaustis kaltas, jog tie įrašai tapo gausiai lankomi? Tikrai ne – žmonės randa tą, ko jiems ir reikia. Kažkodėl niekas komentaruose nepasakė, kad jų pavadinimai neatspindi turinio.

Anksčiau ir aš kasdien tyliai sekiau blogofermos statistiką, nuolat tikėdamasis, kad pakilsiu iš trečios vietos ir aplenksiu YouLikeIt bei Brolius, turinčius ką pasakyti. Atėjo laikas, aplenkiau, na ir kas iš to? Ar nuo to mano įrašai pagerėjo? Ar dėl to pats mano tinklaraštis tapo geresnis? Tikrai ne. Tai supratęs, greit užmiršau blogofermos statistikas ir toliau sau ramiai vysčiau savo tinklaraštį. Juk rašome dėl turinio, o ne dėl lankomumo (nors gal ne visi).

Vėlgi grįžtam prie mano įrašų ir pačio tinklaraščio. Norėčiau pakomentuoti vieną komentarą, kurį parašė Inferno

Mantas tiesiog žaidžia su google ir kiek pastabiu iš jo lankomumo, jam gana neblogai sekasi

Taip, Mantas tikrai yra žaidęs su Google, bet jau senokai taip nebedaro. Tikrai buvo tokie laikai, kai norėjau išsiaiškinti, ką galima išpešti iš Google bei ieškotojų naivumo. Deja, tinklaraščio skaitytojai apie tai absoliučiai nieko taip ir nebuvo sužinoję. Kiek atsimenu, buvau sukūręs tokius puslapius kaip „Mokamos programos nemokamai“ bei į juos prikišęs populiarių frazių. Taip, tai buvo žaidimas bei sukčiavimas. Pasitelkiant ieškotojų ydas ir naivumą per dieną į tokį puslapį ateidavo koks 100 lankytojų. Tai buvo laikinas pasižaidimas, trukęs gal mėnesį, gal kiek daugiau, apie jį žinojo tik CBL forumo nariai. Pažaidžiau, išsiaiškinau ką norėjau, ištryniau tuos puslapius, ir žaidimas su Google pasibaigė. Juk toliau tai tęsti buvo beprasmiška, o apgaudinėti žmonių be jokio reikalo irgi neturėjau noro.

Beje. Kur baigiasi SEO ir kur prasideda žaidimas su Google? Ar čia jau sinonimais tapusios frazės?

Dar norėčiau panagrinėti Sharkeen teiginį, jog mano įrašai lankomi tik dėl jų pavadinimų. Šiek tiek panagrinėkim Google Analytics naujausius duomenis, tarkim, paskutinę savaitę.

Pirmame sąraše – pagal kokius Google raktažodžius atėjo žmonės, antrajame – lankomiausi puslapiai. Ir žiūrim ką turim:

Pagal frazę „geriausi filmai“ atėjo 68, o tas puslapis buvo aplankytas 185 kartus. Pavadinimas – toli gražu dar ne viskas, reikia ir turinio. Antroje vietoje – c disko kopija, žmonės tikriausiai buvo nukreipti į įrašą apie atsargines kopijas ir tikrai gavo ko norėjo, o tarp lankomiausių puslapių jo net nėra. Toliau įvairūs informacijos apie torrent tinklus ieškotojai, kurie dažniausiai į Google aiškiai parašo ko nori ir gauna reikiamą informaciją. Resai.vbs – kažkoks įkyrus lietuviškas virusas, kurio antivirusinės nelabai atpažindavo anksčiau, kažkam bandžiau aiškint kaip jį bent jau apraminti, berods viskas vyko vertingų įrašų puslapyje. JetAudio ir DC++ ieškotojai vėlgi gavo atsisiuntimo nuorodas bei gana detalius aprašymus su patarimais.

Iš pateiktos nedidelės ataskaitos tikriausiai gana aiškiai matote nemažą skirtumą tarp raktažodžių ir lankomiausių puslapių. Įrašų pavadinimai turi nemažai įtakos, bet didžiausią srautą iš Google atneša būtent įrašo turinys (nors kai kam tai ir labai sunku suvokti).

Nemažai yra įrašų, nemažai prie jų praleidau laiko, nemažai jų perrašiau keletą kartų dėl pasenusios informacijos, sukūriau aiškius įrašų pavadinimus ir dėl to nė kiek nesijaučiu kaltas. Taip, dažnai įrašų pavadinimai sutampa su Google raktažodžiais, bet jau pradžioje minėjau: kurdamas tuos pirmuosius įrašus negalvojau apie jokius lankomumus, svarbiausiai man buvo aiškus pavadinimas.

O dabar pereikime prie didžiausio niekadėjo, įrašo „geriausi filmai“. Beje, ar kuris nors RSS prenumeruotojas jį matė? Jei kas neatsimena, galiu atsakyti už jus: tikrai ne. Gal dėl to, kad jis niekad nebuvo paskelbtas kaip RSS naujiena. Nors nurodyta, kad jis buvo sukurtas prieš metus, iš tikrųjų jį suformavau vos prieš pora mėnesių tvarkydamas tinklaraštį, jungdamas kai kuriuos įrašus ar trindamas bereikšmes šiukšles, atsiradusias nuo tinklaraščio gimimo. Ne išimtis buvo ir su filmais, iš pradžių buvau sukūręs puslapį „peržiūrėti filmai“, vėliau trumpam buvo atsiradusi kategorija „5 geriausi filmai“, bet supratau, kad ne man tokius dalykus rašyti. Taigi besitvarkydamas iš dviejų įrašų ir puslapio palikau vieną įrašą, kurio pavadinime neliko tik to penketo. Geriausių filmų lankytojų sumažėjo berods keletą kartų, na ir kas man iš to? Svarbu, kad nesumažėjo RSS skaitytojų. Vienas nuolatinis skaitytojas vertingesnis už 100 Google prašalaičių. Tik nežinau kaip susieti tai, jog po šios reformos Google atėjūnų stipriai sumažėjo, ir kolegos mąstymą, jog kuriu įrašus vien dėl lankomumo.

Kadangi vienintelis įrašas (Sharkeen, pataisyk, jei daugiau yra), prie kurio galima prikibti, yra tie geriausi filmai, tai norėčiau pasiklausti objektyviai į šį reikalą žiūrinčių žmonių: ar jo pavadinimas tikrai jau toks melagingas? Čia yra mano tinklaraštis (juk taip?), čia yra mano asmeninis tinklaraštis (juk taip parašyta viršuje?), čia aš turiu teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kol ji nenusižengia įstatymams (juk turiu?), tai gal sutiksit ir su mintimi, jog turiu teisę susirašyt geriausius savo matytus filmus (ar kam nors tai trukdo?), o gal norit pasakyt, jog man draudžiama rašyti aiškius įrašų pavadinimus? Jeigu rašau pavadinimą „kaip naudotis torrent“, tai ir aprašau viską su paveikslėliais bei atsakau į kylančius klausimus. Jeigu susikuriu įrašą „geriausi filmai“, tai jame ir pateikiu geriausius savo matytus filmus. Kur čia melagystės ir apgavystės? Taip, geriausi filmai yra subjektyvus dalykas, kiekvienam tas gerumas skirtingas. Bet juk čia mano blogas, tai ir įrašas apie geriausius filmus yra mano subjektyvi nuomonė. Ar kas nors turi teisę man dėl to prikaišioti? Galų gale, ar visi blogeriai yra įpareigoti kurti savo įrašų pavadinimus kažkokia tvarka, o ne savo galva? Tvarkos, įskaitant ir tvarkingus įrašų pavadinimus (kuriuos kartais tenka pakeisti, sugalvojus tinkamesnį variantą), palaikymas yra kiekvieno blogerio asmeninis reikalas. Juk tinklaraščius dauguma ir susikūrėme, kad galėtume sau ramiai kartas nuo karto šį tą parašyti, juk ieškojome laisvės internete, laisvės reikšti savo mintis bei galbūt susirasti bendraminčių (ar čia tik man vienam tokios mintys dabar galvoje sukasi?)

Pabaigai norėčiau dar šį tą pasakyti, o gal greičiau pakartoti. Niekada netrinsiu įrašo apie torrentus, nes jame žmonės randa, ko jiems reikia, dar nė vienas iš tų kelių šimtų komentuotojų berods neparašė neigiamo komentaro. Netrinsiu ir minėto įrašo apie one.lt blokavimą, nes žmonės jį sėkmingai panaudoja stabdydami draugų, giminių, sutuoktinių, darbuotojų ir t.t. degradavimą. Jei tas įrašas būtų jau toks melagingas, gal atsirastų nors vienas, kuris taip ir pasakytų užuot padėkojęs?

Lankomumas yra šaunu, bet tikrai ne pirmoje vietoje.  Mano požiūris į blogą dažnai keitėsi, bet dabar tvirtai galiu pasakyti, dėl ko jį rašau: pirmiausiai – dėl savęs, dėl to, kad man tai patinka, taip pat rašau ir dėl nuolatinių skaitytojų, nesvarbu, ar jie į blogą žvelgia pasyviai, ar nuolat komentuoja beveik kiekvieną įrašą. Trečioje vietoje palikime priežastį, dėl kurios ir buvo pradėtas šis tinklaraštis – kad jame esanti informacija padėtų mažai apie kompiuterius išmanantiems žmonėms. Gal dar ką pamiršau? Tikiuosi, ne. Toliau eina visi tie lankomumai ir panašūs dalykai.

Na ir pabaigos pabaigai norėčiau priminti užduotus svarbiausius klausimus:

• Kurie šio tinklaraščio įrašai turi melagingus pavadinimus?
• Jei melagingi pavadinimai įvardyti kaip viena iš tinklaraščių problemų, pateikite tokių tinklaraščių pavyzdžių.
• Argumentuokite, kodėl Geriausi filmai yra apgaulingas įrašo pavadinimas, netinkantis esamam turiniui, atsižvelgiant į tai, jog jis yra vienas iš mano asmeninio tinklaraščio įrašų. Taip pat pasiūlykite tinkamesnį pavadinimą. Jei atsiras pakankamai argumentavusių žmonių, prižadu pakeisti pavadinimą. Tai galioja ir visiems kitiems tinklaraščio įrašams.
• Sharkeen minėjo, jog nepavyko išspręsti apgaulingų įrašų pavadinimų problemos. Gal dėl to, kad jos paprasčiausiai nėra?

O vis dėlto kaip sunku užbaigti. Dar norėjau priminti, kad visada laukiama ir gerbiama argumentuota nuomonė, už tiesą niekada nepykstu (na gal kartais trumpam, kol į galvą ateina supratimas, kad dėl visko gi pats kaltas ir esu). Jeigu sugebate argumentuotai paaiškinti, kad aš esu totalus nusišnekantis padugnė iš kaimo, apgaudinėjantis savo skaitytojus, prašau – pirmyn. Dar norėjau priminti, jog esu sukalbamas, nepiktas žmogus ir neturiu jokio noro pyktis nei su Sharkeen, nei su kuo kitu. Tik būkit malonūs, jei norite, kad jus gerbtų, pirmiausiai patys gerbkite save ir kitus. Ir norėčiau atsiprašyti už nestandartiškai ilgą rašliavą, paprastai nesugebu tokios parašyti, bet kartais užsivedu ir pradedu kalbėt apie neaišku ką kilometriniais nerišliais sakiniais, teks pakentėti. Taip pat norėčiau atsiprašyti ir už bloginimą apie bloginimą, tikėjausi, kad šiame tinklaraštyje tokių dalykų niekada nebus, bet ką padarysi, kartais gyvenimas priverčia…

Aha, ta pati nuotrauka iš ankstesnio donorystės įrašo. Bet apie viską nuo pradžių.

Kadangi tinklaraščio viršuje parašyta, jog čia „asmeninis tinklaraštis“ tai leisiu sau pakalbėt apie gyvenimą, nors gal kam nors iš jūsų tai ir nelabai patinka. Bet ką padarysi, šitame tinklaraštyje siautėja monopolinė valdžia, ir niekas jos kol kas nekontroliuoja, teks pakentėt. Hmm, rašau rašau, bet nieko neparašau, gal reikia eit prie reikalo, kada vėliau dar pratęsim rašymą apie nieką.

Vakar pusbrolis važiavo į Vilnių, tai ir aš su juo kartu nuvažiavau, nes reikėjo pasiimt pažymą iš MRU su semestro vidurkiu. Šiandien iš ankstyvo ryto, vos išaušus (maždaug apie 11h) nuvažiavau į MRU ir gavau ne pažymą, o špygą. Nuo senų laikų tas pažymas rašydavo kokias 3–4 dienas, tai būčiau palaukęs, betgi šį kartą metodininkė pareiškė, kad visa valdžia atostogauja, ir neaišku, kada tos pažymos bus (o be dekano ar prodekanio parašų mums pažymų neduoda – visiška nesąmonė, čia dar vienas akmuo į MRU šiltnamį). Tai teko grįžt namo su sugadinta nuotaika.

Na, kad nebūtų atvažiavimas visiškai veltui, galvoju, reikia kraują priduot. Apsižiūrėjau temperatūrą – tvarkoj, apsižiūrėjau pulsą – eilinį kartą viršija ribas net ramybės būsenoj, taip ir išėjau į Centrą su abejone, ims kraują, ar varys lauk.

Nuėjau, radau tuntus žmonių (o dar sako, kad jiems kraujo trūksta). Kiek pastebėjau, gal beveik kas antras duoda kraują už pinigus, sunkūs laikai atėjo. Eilėj velniai žino kiek prastovėjau, nes išėjau apie 15h, o grįžau 17:20h (atmeskim dar kelią pirmyn atgal po kokias 10min). Anksčiau kažkaip neatkreipdavau dėmesio, bet Kraujo Centre dirba daug gražių seselių (o gal studentės praktiką atlieka?), na bet kokiu atveju yra į ką paspoksot (:

Paėmė gi man iš piršto kraują, ir iš karto puoliau žiūrėt, kokie skaičiukai prie hemoglobino rašomi, bijojau, kad neišvarytų dėl per mažo. Bet Šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškių naikinimas stambiais kiekias davė savo rezultatų, hemoglobino kiekis nuo anksčiau buvusio 140 kažko/kažkur užšoko iki 157 kažko/kažkur. Šiaip braškės geležies nedaug turi, bet kai kiaurą dieną jas kemši, tai vis tiek susikaupia pakankamai.

Toliau ėjau pas daktarę, šį kartą pakliuvo miela moteriškė tamsiais plaukais. Pirmą kartą pas ją pakliuvau. Labai jai nepatiko mano pulsas, pradėjo visko klausinėt, nelabai norėjo mane praleist, bet truputį pazyziau ir susitarėm. Teko tik sutikt su jos sąlygom, kad iki lapkričio negrįšiu ir kad gersiu gudobelių arbatą (čia dėl pulso). Na aš jau toks žmogus, kad savo pažadų stengiuosi laikytis, teks eit kada vaistinėn arbatos užsipirkt. Dar kažkodėl liepė imt arbatą, o ne antpilą, nors man tas antras variantas geriau skamba (:

Na ir trečias žingsnis – kraujo pridavimas, ten jau galima ramiai eit, nes nebeišvarys. Aplink buvo susirinkę nemažai linksmos kompanijos, kurie piktinosi, kad nebėra sausainių. Ir suprato kodėl – krizė gi. Tada nuleido kraują, dar davė velnių, kad kairės rankos venos niekam tikusios (esą per plonos), bandžiau aiškint, kad ir dešinės ne ką geresnės, bet ji geriau žinojo.

Po visko jaučiausi įtartinai gerai (gal dėl aukšto hemoglobino), tai ilgai nelaukęs, pėdinau namo su maišeliu ir šokoladu. Ilgokai užsibuvau, o reikėjo skubėt į 18:10 autobusą, greit susirinkau daiktus ir 17:30 iš Antakalnio pajudėjau į stotį su mintim „spėsiu ar ne“. Ir visgi spėjau, nubėgau nuo troleibusų stotelės į stotį ir netgi per anksti, dar buvo likusios 4 minutės.

Na ir važiavau atgal į Rokiškį garsiuoju maršrutu „Vilnius–Utena–Jūžintai–Laibgaliai–Rokiškis“. Kuo jis toks garsus? Ogi tuo, kad tarpmiestinis autobusas iš Vilniaus važiuoja žvyrkeliais, o žvyrkelių būklė tokia nuostabi, jog kartais tenka stabdyti važiuojant 20 km/h (čia visiškai rimtai). Jei kada važiuosit į Rokiškį, tai būtinai rinkitės 18:10 maršrutą, pamatysit gražių vaizdų kaimuose ir bus atrakcija pasikratant keletoje kilometrų žvyrkelių, važiuojant 5–20 km/h greičiu.

Kažkaip labai jau greitai prabėgo antras semestras, lyginant su pirmuoju. O ir sesija greit praėjo, gal dėl to, kad truko 15 dienų. Aną semestrą drebėjau dėl matematikos, šįsyk bijojau tik dėl filosofijos, bet apie viską atskirai prie kiekvieno dalyko.

Taigi apie viską iš eilės:

Anglų kalba

Vėlgi judam toliau pagal savo galimybes, išmokstam pakankamai, nors dėstytoja D. Užpalienė per daug mūsų ir nekankina. Trumpai tariant, anglų kalbos mokymu esu patenkintas. Įskaitą gavom vėlgi viską atsiskaitę bei pristatę prezentaciją apie bankus. Kitą semestrą laukia egzaminas, bus man nekas (:

Filosofija

Šį semestrą čia buvo vienintelis egzaminas iš serijos „kad tik išlaikyčiau“. Per egzaminą išsitraukiau lengvus klausimus apie Seneką ir Platoną, pirmojo nelabai ką žinojau, antrąjį buvom skaitę semestro pradžioj, bet kiek primiršau. Su sąlyga, kad kažkokie geri žmonės, kurie anksčiau mokėsi filosofiją pas dėstytoją J. Morkūnienę, paskolino mums savo konspektus, tai ir išlaikiau. Gal tik kokie 5 žmonės iš grupės neišlaikė. Būtų šis skaičius gal didesnis, jei kas trečias nebūtų rašęs su paruoštukėm. Ką čia pasakius apie pačią filosofiją. Kažką ten anksčiau paisčiau, kai buvau psichologiškai „atsijungęs“ po filosofijos egzamino. Dabar gi galiu tik pakartoti, jog pats filosofijos mokslas man patiko, tik gal kartais mokymasis užėmė per daug laiko, nes jo pradėdavo trūkti kitiems dalykams (kiaurą dieną gi nesimokysiu – nuo proto nušoksiu). Dėstytoja iš pradžių pasirodė gana keisto charakterio, bet vėliau įpratom ir pradėjo patikt.

Makroekonomika

Pradėkim nuo paskaitų. Dėstytojas L. Šadžius nesuinteresuotas, kad mes ką nors išmoktumėm.  Įsivaizduokit: prasideda paskaita, ateina dėstytojas su krūva lapų ir pradeda diktuoti, o mes visą paskaitą rašom „dailyraštį“. Ar kas nors taip įsivaizduoja paskaitas universitete? Kita vertus, makroekonomikai buvo skirta juokingai mažai laiko, tiek tikrai neužtenka kiek rimčiau ją išnagrinėti, bet juk galima nors kiek pasistengti, o ne ateiti, atšnekėti savo ir išeiti… Per egzaminą dėstytojas visiems surašė po 5 balus iš 5, tai niekas per daug pretenzijų neturėjo.

Per seminarus susitikdavome su dėstytoja D. Jurevičiene. Per dalį seminarų darbas vyko kiek rimčiau, bet vis tiek nemažai laiko iššvaistėme, kažkaip net nepasijautė, kaip praėjo visi seminarai. Na, bet kokiu atveju man, kaip ekonomiką studijuojančiam žmogui, norėtųsi daugiau dėstytojų pastangų tiek per seminarus, tiek per paskaitas (ypač per paskaitas).

Tikimybių teorija ir matematinė statistika

Paskaitas vedė dėstytojas A. Domarkas, pasirodė kaip labai draugiškas žmogus. Kaip vienas bendrakursis sakė „geras, per daug geras“. Nelabai suprantu, kaip gali žmogus dėstyt kažką, kai auditorijoj 99 proc. žmonių garsiai šneka, 0,5 proc. žaidžia Quake Live (girdisi per visą auditoriją), kiti užsiėmę savais reikalais, o likę bent 5 žmonės jo klauso. Kai jau visi labai garsiai pradeda šnekėt, su šypsena paprašo, kad būtų truputėlį tyliau. Jau rimtai gėda man dėl tokių „studentų“ ir gaila per daug draugiškų dėstytojų, visgi universitetas, o jausmas kaip kokių rėkaujančių penktokėlių klasėj, kam iš viso eit į tą paskaitą, jei tik trukdai kitiems, lankomumo vis tiek nežymi. O kalbant apie patį dėstymą, sunku man jį vertint, bet skųstis negaliu. Tiesa, dar pamiršau paminėti, jog dėstytojas kiekvieną paskaitą reklamuoja Maximą (:

Per seminarus vėl dirbom su O. Lavcel. Kažkaip pasirodė, jog darbo kokybė suprastėjo, lyginant su pirmu semestru, daug ką darėm „prabėgomis“, buvo ir tokių situacijų prieš koliokviumus „sprendėm tokius uždavinius? Ne? Tai užsirašykit formulę“. Vis dėlto negaliu sakyti, jog išmokė mus prastai, viskas gana minimaliai, bet to užteko, kad susirinkčiau egzaminui 4 balus iš 5. Tiesa, kai sužinojau, kaip mokomos kai kurios kitos ekonomistų grupės, tai mes tikrai „pjovėm grybą“.

Kaip pastebėjot, per seminarus turėjau susirinkęs 4 iš 5, o galutinis pažymys – 5. Čia buvo truputį netikėta staigmena.

Informatika

Reikėjo pasirinkti vieną dalyką iš keturių: Informatikos, Psichologijos, Etikos ir Retorikos. Paskaičiau studijų programas ir pasiėmiau Informatiką, tikėdamasis prisiminti senus dalykus ir išmokti šiek tiek naujų. Pasirodo, jog tai buvo tik svajonės.

Pradėkim nuo tragiškiausio dalyko – paskaitų. Visų pirma, nesuprantu, kaip dėstytojai R. Naujikienei iš viso leidžia mokyti kitus informatiką. Taip, ji moka naudotis Exeliu. Taip, ji moka nukopijuoti informaciją iš Vikipedijos ir susikelti į skaidres. Taip, ji kažką mintinai išmokusi ir bando mums per paskaitas monotoniškai šnekėti (taip, „labai įdomu klausytis“).  Susidariau kažką anksčiau išmokusios, nesidominčios dabarties naujovėms ir absoliučiai nesugebančios dėstyti (sudominti)dėstytojos įvaizdį. Ir kaip gali kitokį susidaryti:

• R. Naujikienė: Kokia operacinė sistema mūsų klasėse dar naudojama be Windows?
• M. Malcius: Baltix
• R. Naujikienė: (keistu žvilgsniu) kokia?
• M. Malcius: Baltix – Linux versija.
• R. Naujikienė: Taip, Linux…

• R. Naujikienė (informatikos dėstytoja!): gal eisim į kompiuterių klases, nenoriu laukti, kol čia viską pajungs (kompiuterį, mikrofoną ir pan.)

O jau minėjau siaubingai netaisyklingą tartį?

Toliau – seminarai. Teoriškai juos turėjo vesti dėstytojas M. Okulič–Kazarinas, bet ten jie su dekanu viską suderinę, nusprendė, kad seminarų nebus, o vietoje jų namie darysim tokius projektėlius (tiesą sakant, tie projektai – nesąmonė, bet beveik visi iš egzamino gavom po 10). Tiesa, vieną paskaitą vedė būtent šis dėstytojas. Žmogus ne tik išmano savo mokomą dalyką, bet ir domisi naujovėmis bei sugeba gana įdomiai pasakoti. Nors man nieko naujo per paskaitą nepasakė, bet vis tiek buvo įdomu paklausyt.

Verslo etika ir ideologija

Iš keturių dalykų reikėjo pasirinkti du: Verslo etika ir ideologija, Verslo komunikacija, Teisės teorija, Socialinių tyrimų metodologija.

Tiesą sakant čia berods buvo vienintelis dalykas, kurio programos rasti nepavyko, tai teko rinktis aklai pagal jau pažįstamą dėstytoją – R. Jasinavičių. Ir vėl savo pasirinkimu nenusivyliau. Aiškiai matėsi, jog dėstytojas ateina ne šiaip pakalbėti, o apšviesti mūsų tamsias galvas. Kalba įdomiai, retkarčiais pajuokaudamas, pakritikuodamas politikus, pateikdamas faktų iš savo patirties. O ir šiaip malonus, paprastas žmogus. Ai, neįdomu net aprašinėt, kai nėra, ką blogo pasakyt (:

Ir vėl buvom priversti šiek tiek padirbėti: teko perskaityti bent dvi knygas, sukurti „išsisklaidantį debesį“ bei „loginę pasekmių šaką“ ir juos išspręsti bei parašyti Verslumo gebėjimų ugdymo planą (kuris praktiškai ir nulėmė egzamino pažymį). Jei kas planuoja mokytis šį dalyką, rekomenduoju pirmą semestrą pasirinkti „Asmeninius finansus“, bus lengviau rašyt verslumo planą.

Ak, taip. Vos neužmiršau įkelti vienos mielos nuotraukos. Geras dėstytojas ir dar mylintis gyvūnus – idealu.

Verslo komunikacija

Galvojau, ką rinktis: Verslo komunikaciją ar Teisės teoriją. Bet bandos jausmas nugalėjo, ir pasiėmiau pirmąją. Turėjom linksmą (gal netgi šiek tiek per linksmą, visgi – dėstytoja), draugišką ir tinklaraščius skaitančią(!) dėstytoją V. Višnevską. Per seminarus pristatėm po vieną pranešimą bei pasirinktinai kurį nors: a) dar vieną pranešimą b) pranešimą spaudai ir reklamos analizę c)kitos grupės rašė koliokviumą. Paskaitose beveik nesilankiau (kas kaltas, kad po šios paskaitos man filosofijos seminaras – reikėjo ruoštis), bet nieko labai įdomaus vis tiek nepastebėjau, beveik sausa teorija. Egzaminui irgi iškalėm sausą teoriją ir dabar jau vargiai ką beatsiminčiau, nelabai matau prasmės. Gal geriau reikėjo imt Teisę?..

Fizinis rengimas

Galima nueit pasportuot ir neužsirašius, bet aš gi per didelis tinginys, tai galiu sportuot tik oficialiai pasirinkęs dalyką, kitaip neprisiversčiau nueit. Šį semestrą berods reikėjo pasportuot 24 valandas. Kadangi vidury dienos pilna žmonių ir sportuot nelabai įmanoma, tai eidavau antradieniais nuo 8:00 (nu gerai, realiai nuo 8:30, vis tiek prižiūrėtoja tik 9:00 ateina… ot būtų juoko, jei kas susitraumuotų tuo metu, kai jos nėra). Jei sveikatos užtekdavo, sportuodavau dvi valandas, kitu atveju – ateidavau kitą dieną. Kitam semestrui nebepasirinkau fizinio rengimo, gal sugebėsiu šiaip nueit retkarčiais? Ber kur tau…

Rokiškio rajono savivaldybės stipendijos

Ta proga primenu, jog Rokiškio rajono savivaldybė kartu su AB Rokiškio sūris visiems rajono abiturientams, kurie įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kurių šeimos pajamos yra mažos (šeimos pajamos neviršija  dviejų valstybės remiamų dydžių 1 šeimos nariui per mėnesį), o 12 klasės metinių pažymių vidurkis ne mažesnis nei 8 (I kurse 7,5, II kurse 8, po antro kurso galima pasirašyti naują sutartį, bet ten jau ir sąlygos kitos). Stipendijos dydis buvo 1500 Lt semestrui, bet dabar sklinda gandai, kad sumažino iki 1000 Lt, tiksliai nežinau.

Jei reikia stipendijos, susisiekit su auklėtoja(u) ar mokyklos vadovybe (kuri teoriškai turėjo jus informuoti), jie gal daugiau informacijos pateiks. Čia praėjusių metų sąlygos, galėjo dabar kas nors pasikeisti.

Papildoma informacija teikiama Švietimo skyriuje tel.: 31270, 8 614 99 307.

el. p.:  r.elmoniene@post.rokiskis.lt

Post Scriptum

Man atrodo, kad aš ilgai negyvensiu šitaip rašydamas. Visų pirma – dedu nuorodas į dėstytojų puslapius, kurie sukurti su WordPress, taigi prisijungę jie mato nuorodas į šiuos straipsnius (viena dėstytoja prisipažino, kad šitaip mane surado). O ir šiaip kai kurios dėstytojos įtartinai į mane žiūri, matyt, laukia šitos ataskaitos… Juokauju,  dar ne toks paranojikas esu.

Bet šiaip būtų nemalonu, jei ateityje tektų dar mokytis pas kurį(ią) nors  iš blogosios pusės aprašytą dėstytoją, skaičiusį(ią) šias mano ataskaitas. Aišku, jei žmogus moka priimti kritiką, tai nieko, bet…