Paulius apie kraujo donorystę Škotijoje

Sulaukėme svečio. Pas mus apsilankė praeityje garsus tinklaraštininkas, dabar jau emigrantas – Paulius Pečiūra, kuris nusprendė, kad šiame tinklaraštyje trūksta įrašų apie kraujo donorystę, tai pasisiūlė pagelbėti ir prirašė visokių gundymų Lietuvos donorams, kad šie išemigruotų dėl geresnių sąlygų. Tikėtina, kad prie visko nagus bus prikišęs tas jų Kraujo centras, nes jam paprasčiau vietoj išsiurbt lietuvius nei pirkt kraują iš Lietuvos didmenininkų. Taigi perduodu žodį Pauliui:


Kraujo donoryste Lietuvoje domėjausi dar tuomet, kai kraujo duoti neleido, nes buvau per jaunas. Vos prabėgus keletui dienų nuo 18-ojo gimtadienio, visuomet kraujo duodavau kas 3-4 mėnesius, kol neišvažiavau studijuoti svetur, į Škotiją. Čia atvykęs kraujo duoti vis delsiau, kol pavasarį nusprendžiau nieko nebelaukti ir vėl tai padaryti – praėjo 8 mėnesiai nuo paskutinio (penktojo) karto.

Kadangi atvykau į Glazgą (Škotiją) dar visai neseniai, tenka pripažinti, kad neįsivaizdavau, kur yra Kraujo centras. Malonus Škotijos Kraujo Centro Puslapis nukreipė ten, kur ir turėjau atsidurti. Tačiau po paskaitų nusprendžiau, jog eiti gerą pusvalandį ir rizikuoti neverta, tad dar kartą pasitikrinau darbo valandas ir užsiregistravau sau vietą internetu – galima pagirti puslapio kūrėjus, nes tai padaryti telefonu buvo išties paprasta. Visgi atėjau vos ne pusvalandžiu anksčiau. Pasakiau, jog esu užsiregistravęs, tačiau atėjau per anksti. Problemų tai nesukėlė, perkėlė mane į ankstesnį laiką (kadangi eilės nebuvo, tai netgi internetu registruotis buvo nereikalinga). Paklausė, ar esu davęs kraujo, davė užpildyti anketą (nuorodoje – identiška anketa, kurią pildžiau) su kontaktine informacija, o kitoje pusėje laukė klausimynas. Truputį nerimavau, kad galiu kokių nors įmantrių terminų angliškai ir nesuprasti, tačiau anketa pasirodė labai panaši į Lietuvišką anketą. Po registracijos mane palydėjo į „interviu“ kampelį, kuriame baigiau pildyti klausimyną, ir pamatavo hemoglobino kiekį. Vėlgi negailėsiu gero žodžio: kraujo ėmimo iš piršto procedūra čia kur kas malonesnė. Jie turi kažkokias vienkartines mažas dėžutes su kempinėle. Jei gerai supratau, tai tiesiog kempinėlėje paslėpta adatėlė, kuri yra turbūt aštresnė ir mažesnė nei įprastoji. Kraujo išbėgo nedaug, nuvalė pirštą ir užklijavo pleistrą. Turiu pripažinti, jog nemėgstu kraujo tyrimo procedūros, tad bent Lietuvoje visuomet krūptelėdavau – šitas įrankis man buvo malonesnis. Čia taip pat tiria hemoglobino kiekį, kuris buvo 154 g/l. Beje, hemoglobino reikalavimai yra 125g/l moterims ir 135g/l vyrams. Reikėtų pridurti, jog jau gerą pusmetį esu simuliuojantis vegetaras – mėsos beveik nebeperku (nebent labai pasiilgstu), bet vaišinamas neatsisakau. Juk studentui maistą vertinti reikia. Tad mitas dėl nusilpusio kraujo vegetarams gali būti paneigtas, o galbūt tie keli šimtai gramų mėsos per mėnesį yra pakankamas kiekis žmogui? Buvo kiek keista, jog nebuvo matuotas kraujo spaudimas. Tačiau turiu nuojautą, jog kraujospūdis gali būti matuojamas su tuo aparatu, kuris užspaudžia ranką. Abiem atvejais su kraujo spaudimu ir pulsu problemų niekuomet neturiu, tad nelabai ir atkreipiau dėmesio.
Sėkmingai praėjus hemoglobino testą, buvau palydėtas iki kito punkto, kuriame prisėdau kelioms minutėms, ir buvau pakviestas duoti kraujo. Viskas taip pat, tik svarstyklės modernesnės – pradėjo cypsėti, kai pribėgo pakankamas kiekis kraujo, o kai pasiekė ribą (duodama 470 ml bei keletas mėginėlių tyrimams), pradėjo skleisti keistus cypsėjimo garsus, lyg būčiau laimėjęs milijoną arba perėjęs „Super Mario“ žaidimą. Kelias minutes atsipūčiau ir buvau paklaustas, ko norėčiau išgerti: kavos ar arbatos? Pasirinkau arbatą, buvau palydėtas iki kito salės kampo, kur prisėdau prie stalo, gavau arbatos ir turėjau štai tokį saldumynų pasirinkimą:

Taigi visa procedūra tikrai nėra kitokia nei Lietuvoje, man patiko du dalykai:
1. Viskas yra atvira. Yra atitvarai (pastatomos sienos), tačiau niekur nėra tikrų sienų ar durų. Tad ir pasiklysti mažesnė tikimybė, ir buvo sukurtas šioks toks skaidrumo įspūdis. Panevėžyje tekdavo apsilankyti keturiuose–penkiuose kambariuose, kas iš dalies erzindavo, nes reikdavo ne tik pačiam prisiminti, bet ir atvestus naujokus saugoti, kad nepasiklystų.

2. Visur buvau lydimas. Nors ir atėjau vienas, visuomet buvau prižiūrimas. Teko pabendrauti su daug skirtingų žmonių (jei gerai suskaičiuoju, nuo registracijos iki arbatos gėrimo su manimi kalbėjosi 7 skirtingi darbuotojai). Apsilankymo metu kiekvienas naujas medikas vis paklausdavo, koks mano vardas ir kada gimiau. Išsiaiškinau, jog taip jie apsidraudžia nuo klaidų, kad netyčia nesumaišytų žmonių. Visi stengėsi pasakyti mano vardą, tačiau tai – ne tokia lengva užduotis.
Apie pačią organizaciją žinau tik tiek, jog tai yra Škotijos Nacionalinis Kraujo Centras. Kadangi tiek tinklalapyje, tiek ant medikų uniformų mačiau „NHS“ (National Health Service) logotipus, tad spėju, jog tai bus valstybinė įmonė. Kartu ir reklaminis video bei truputį vaizdų iš pačios patalpos, kurioje buvau:

Kalbant apie donorystės tipus, teko nusistebėti – čia kraujo duodama tik neatlygintinai. Šiek tiek palandžiojęs internete, radau puslapį, jog už 600 ml kraujo galima gauti 60 svarų bei 5 svarus kelionės išlaidoms (apytiksliai 250lt). Tačiau mano nuomone, kraujo davimas turėtų būti skatinamas ne materialiai.
Kadangi Glazge Kraujo centras yra tikrai nemažas, vienu metu galima duoti kraujo 8 žmonėms (lovų yra daugiau, bet tikriausiai neužtenka medikų). Sakė, jog kai dirba ilgiau, per dieną ateina apie 100 donorų. Kuomet būna išvykos, minėjo, jog būna ir 18 lovų vienu metu. Glazgas pats nėra mažas miestas ir ne visiems patogu atvykti į miesto centrą, tad 10 kilometrų spinduliu nuo mano namų yra dar 16 kitų vietų, į kurias atvyksta Kraujo centras. Primena posakį, jog „jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą“. Tačiau man tai nėra aktualu, nes iki pagrindinio Kraujo centro nueiti pakanka 30-40 minučių.

Dovanos donorams čia kuklesnės – be saldumynų, galima pasiimti žaismingų lipdukų:

Tad vieną „Give Blood“ lipduką ir pagriebiau, jog neužmirščiau čia sugrįžti. Ar yra kokios skatinimo programos ar kokie kiti privalumai duodant kraujo – nepasidomėjau ir internete neradau. Pabandysiu kitą kartą paklausti, bet numanau, jog tiesioginės naudos nėra. Beje, žmonių tuomet buvo nemažai, tad turbūt Škotijos Nacionalinis Kraujo Centras skųstis negali? Pagal dabartinius kraujo kiekius galima nuspėti, kad situacija nėra tragiška. Pasitikrinti, ar atitinki visus standartus, galima šiame puslapyje: Ar galiu būti donoras? (Can I donate?). Sakyčiau, kad kriterijai labai panašūs į lietuviškus, tik čia svarbu, ar šiltuoju metų laikotarpiu nesilankei šalyse, kuriose paplitusi Vakarų Nilo Karštligė. Tokiu atveju, reikėtų palaukti 28 dienas prieš kraujo davimą. Lietuva į tą sąrašą nėra įtraukta. Tarp atskirų kraujo donorysčių turi praeiti 12 savaičių, t.y. per metus realu duoti kraujo ne daugiau nei 4-5 kartus.

Dar verta būtų pridurti, jog registruojantis pas gydytoją (valstybinėje įstaigoje), papildomai gauni anketą, kurią užpildęs sutinki tapti organų donoru mirties atveju, o po to paštu atsiunčia organų donoro kortelę (reikia tikėtis, jog jos vis tiek nelabai prireiks artimiausiu metu). Taip pat, per kelias savaites turėčiau gauti ir kraujo donoro kortelę, su kuria atėjęs kitą kartą sutaupysiu laiko, nes nebereikės pildyti visos anketos. Paradoksalu, tačiau dažnai vadinamoje biurokratinėje Didžiojoje Britanijoje kraujo davimo procedūra tikrai nepanaši į šimto skirtingų popierių pildymą.

Tikiuosi, jog paskatinau bent vieną lietuvį duoti kraujo ne tik savo šalyje, bet ir gyvenant svetur!

6 komentarai

  1. Mantas Įrašo autorius(-ė)

    Lietuviškos anketos truputį užknisa, nes reikia kaskart rašyt nesikeičiančius dalykus (pvz., gimimo vietą). Aišku, beveik mintinai ten viską supildau, bet galėtų kai kurių klausimų kaskart ir neliept pildyt.

    Ta piršto bedimo adata tikriausiai niekuo nesiskiria. Tiesiog nematei jos, mažiau streso, atrodė draugiškesnė. Aš tai visada žiūriu ir kai pirštą beda, ir kai veną, nors daug kas mėgsta nusisukt. Pleistro klijavimas ant piršto – prabangiai.

    Dėl to vegetarizmo ir hemoglobino. Kiek jau pats išsiaiškinau, nieko čia spręst negalima. Neaišku, kaip keičiasi pačios geležies koncentracija. O ir šiaip sako, kad kelių metų reikia, kad kažkas pasimatytų.

    Jei jau aparatas ką nors spaudžia, tai garantuotai matuoja spaudimą ir pulsą.

    Svarstyklės Vilniuje irgi cypauja.

    Vilniaus centras turi du kambarius. Abiejuose berods po 4 (ar po 6, net susimąsčiau) lovas. Bet realiai tik vieną naudoja.

    Lipdukai – šiukšlinimas. Kol jie ten dovanų nepradės dalint, niekur neemigruosiu.

  2. Jonas Kiselis

    Gal ir man reikėtų nueiti į tą Glazgo kraujo centrą, juolab kad gyvenu nuo jo ne taip toli, irgi apie pusvalandį kelio pėsčiomis, ir jau daug kartų esu jį praėjęs.

  3. Paulius

    Na, kuo mažiau popierizmo, tuo geriau :).

    Matyt psichologiškai paveikė ir nežinojau, ko tikėtis iš tos „dėžutės“, todėl ir mažiau skaudėjo. Bet iš tiesų, tai keista, kad kraujas vos vos bėgo iš piršto. O pleistrą klijuoja ne vien ant piršto, bet ir ant vietos, iš kurios ima kraują. Beje, po to susidarė kraujosrūva (?), šiek tiek kraujo pateko po oda. Galbūt per silpnai užspaudžiau.

    Maišau kraujospūdį su pulsu pastoviai (nors žinau, kuris yra kuris), tai matyt ir kraujospūdį matuoja. Bet bent Panevėžyje pirma pamatuoja ir tada guldo, o mane pirma paguldė, tada uždėjo tą aparatą ir jei rodė kraujospūdį, tai nemačiau. Panevėžy svarstyklės necypauja. Nebent pradėjo cypsėt, nes paskutinį kartą daviau vasarą, prieš išvykdamas.

    Panevėžy ir dovanų retai kada rinktis galima būdavo. Dažniausiai gaudavau bilietus į filmą, kuriuos sėkmingai kaupdavau ir po to kam nors atiduodavau. Tik vieną kartą iš penkių pasiūlė rinktis, tai gavau stiklinį puodelį. Bet pagalvojus, juk ne dėl dovanų eini. 🙂

  4. Paulius

    Jonai, jei nori, galim suorganizuot turą į Kraujo Centrą kada nors. Žinoma, ne anksčiau nei po 12 savaičių :).

  5. Jonas Kiselis

    Gerai, Pauliau, nueisiu anksčiau dabar, o po 12 savaičių vėl galėsime 🙂

    gali parašyti man į jonaskiselis (eta) gmail . com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *