Žymų Archyvai: Atostogos

Vašingtonas, JAV

Pasikvietė gi Malčių Tarptautinis Valiutos Fondas į savo būstinę. Lėktuvo bilietus nupirko, apartamentus viešbuty užsakė, pinigų pragyvenimui davė. Nebuvo kaip atsisakyti tokių dviejų savaičių atostogų. Pirma nuotrauka didinasi, jei Malčiaus neįžiūrit.

Galvojau, kad bus koks eilinis nuobodus dangoraižiais apkrautas JAV miestas. Bet visiškai priešingai, jokių dangoraižių, medžių galybė, voverės gatvėse šokinėja. Smagu. Net oras tobulas pasitaikė, pirmą savaitę iki +34C, bet kitą savaitę atvėso iki neįprastų, bet man priimtinesnių 27C.

Nuvažiavęs iš oro uosto į stotį, neradau, kur stoja autobusas man iki viešbučio važiuojantis, tai paprastuoju būdu pro centrą 4 km pasivaikščiojau ir pagrindinius objektus iškart apžiūrėjau, nes pakeliui buvo. Tiesa, TVFas dar paskui ir ekskursiją su autobusu padarė, tai pakartotinai viską apžiūrėjom.

Trump’o triobelė su dviem tvorom, milijonais policijos, snaiperiais ant stogo ir pan. Beveik kasdien tekdavo praeit, tai vis judesys aplinkui vykdavo, tai protestuotojai rėkauja, tai diskoteka su Abbos dainom. Veiksmo centras.

Na, dviračių juostos pavydą kelia. Gali būti ir geriau, bet lyginant su Vilniaus sąlygom, tai tik svajot. Net avariniai sugedėliai nedrįsta ant dviračio juostų stot. Na ir šiaip labai pakančiai į dviratininkus reaguoja mašinų vairuotojai, neteko matyt, kad kas pypteltų, nors ir išdarinėja nesąmones dviratininkai kaip ir Vilniuj. Tiesa, tarpusavy automobilių vairuotojai pasipypsint mėgėjai, bet kitiem nesignalina – ar tai dviratis vinguriuotų viduriu kelio, ar pėstysis per raudoną eitų, ar koks afroamerikietis riedlente trečia eismo juosta važiuotų (real story).

Tiesa, panašu, kad dviračius vagia, nes dauguma su keliom spynom pririšti – ir per rėmą su U spyna ir per ratus su trosais. O ir prie stulpų matosi neatsargių dviratininkų palikti dviračių likučiai – arba ratas, arba rėmas be ratų, priklausomai nuo to, kas spyna pritvirtinta.

Lietuvą labai gerbia, visur Vyčio skulptūrų pristatinėta.

Trečias kartas JAV, bet pirmą kartą tik į Walmartą užšokau. Na, eilinė Maxima.

Griauna. Kažką naujo statys, bet niekas nedulka, vandeniu užpila. Tvarkinga.

Na ir Malčius, aišku, nepraėjo pro gyvūnų globos organizacijos šunis nepakalbinęs. Pačiame Vašingtone su augintiniais bėdų kaip ir nėra, vežasi gyvūnus iš šungaudžių kitose valstijose, kur juos masiškai pribaiginėja po 72 valandų nuo sugavimo. Nesitikėjau, kad JAV dar kai kuriose vietose taip blogai. Net pas mus dvi savaites duoda. http://www.ruraldogrescue.com

Aš burbėt mėgėjas, bet neturiu ką prikišt. Nuostabus žalias miestas. Net prakeiktų rūkorių beveik nėra. Ir opelių nėra, todėl saugu su dviračiais važinėt. Na ir apskritai ten gal dyzelio nei vieno – mašinų begalė, o jokio užterštumo nesijaučia. Labai patiko. Taip, Malčiui patiko, būna ir taip.

Vasaros atostogos 2011: JAV

Autorius: Mantas Malcius

Ir vėl vasara baigės, ir vėl manęs Lietuvoj nebuvo. O buvau šįkart JAV. Popierizmas baisulingas, darbą prieš du mėnesius turi būti susiradęs, jei nori išvažiuoti, visi pinigus plešia, pradedant koordinatoriais (PLC arba Zip Travel) ir baigiant JAV ambasada. Čia jums ne Islandija, kur dirbt gali pradėti tik sugalvojęs ir nuvažiavęs, bet vis tiek studentai tebeplaukia į užatlantę, į tą vis dar išdidžiai skambančią šalį, pavadintą JAV.

Išplaukiau ir aš, tiksliau išskridau, pasidžiaugiau pora parų be normalaus miego, atidėtu lėktuvo skrydžiu ir mažumėlę pasiklydusiu bagažu, kurį man gana greit vis tik atskraidino atgal. Pasidžiaugiau ir bjauriais Lenkijos oro uosto apsauginiais, kurie labai jau mėgsta graibaliotis, ir JAV uostų rentgeno spinduliais(?). Vis tik kelionė į paskirties vietą šiaip taip baigėsi ir baigėsi sėkmingai, kas jau buvo gana nebloga pradžia. Aišku, eilinį kartą keletą dienų apturėjau šiokį tokį šoką patekęs į svetimą vietą, bet greit įsivažiavom į ritmą, be to, privažiavo daugiau lietuvių, tai pasidarė smagiau gyventi.

Gyvenom labai geromis sąlygomis, turėjom va štai šitokį namuką:

Autorė: Nany Silva

Turėjom ir šalia esantį paplūdimį, ir baseiną, ir sporto salę, ir burbulines vonias, ir pirteles, ir teniso – krepšinio aikštelę, ko tik neturėjom, tik nelabai turėjom laiko, kada jais naudotis.

Autorė: Nany Silva

Tik ta krepšinio aikštelė nebuvo stebuklinga, nes kamuolys nuolat skraidydavo į krūmus, bet juk vis tiek daug geriau negu nieko:

Autorius: Kažkas iš savų lietuvių

Turėjom ir tą garsiąją uraganę-audrą Ireną:

Autorius: Kažkas iš savų lietuvių

Turėjom netgi netoliese esantį miestuką, kuriame vyko kokie tai visokie paradai:

Autorius: Kažkas iš savų lietuvių

Matėm dar ir banginius, kurių žiūrėt mane ištempė sugyventiniai. Visi aikčiojo, kaip ten buvo nuostabu, bet man, kaip ir tikėjausi, didelio įspūdžio nepadarė: skraidė žuveliukai ir tiek:

Autorius: Kažkas iš savų lietuvių

Taip pat valgėm omarus (lobster), dėl kurių ten visi išprotėję:

Autorius: Kažkas iš savų lietuvių

Ak, tiesa, dar ir dirbom laisvalaikiu nuo ryto iki sutemų.

Dar turėjom progą iš arčiau pamatyti amerikiečius ir jamaikiečius, kurie ten taipogi uždarbiauja. Pasirodė, kad nėra jau amerikiečių gyvenimas toks nuostabus, kaip atrodytų iš nuolat besišypsančių veidų. Savita tauta, kaip ir visos kitos.

Kadangi gyvenom kaime, tai apturėjom ir puikią progą pagerint savo pirkimosi internete sugebėjimus, nes kitos išeities tiesiog nebuvo: elektronikos ar drabužių parduotuvė buvo ne arčiau kaip už valandos kelio. eBay, PayPal, Google CheckOut, Amazon, kreditinės kortelės, ko tik neteko panaudoti. Grįžtant prie atstumų, net maisto parduotuvė buvo už kokių 10km, taigi teko pirktis viską savaitei. Beje, maistas nėra itin pigus, bet protingai perkant, galima pragyventi pigiau negu Lietuvoje.

Tai tokia buvo visokeriopai gera vasara, geriausia iš visų.

Vasaros atostogos 2010: Islandija

Ką gi, gerbiamieji, baigėsi vasara, baigėsi atostogos. Atidarom naują mokslo metų sezoną, kuris berods bus vienas sunkesnių, atidarom ir naują bloginimo sezoną. Nepamirškit atidaryt ir naujo kraujo donorystės sezono.

Jei jau kalbam apie tinklaraštį, tai tikriausiai pastebėjot, kad per vasarą matėt mano komentarus savo tinklaraščiuose kaip savo ausis be veidrodžio. Tai reiškia, kad tinklaraščių neskaičiau, ir dabar Google Reader šviečia užrašas 1000+ (reiks kažkaip permest antraštes akimis bei stipriai apmažint prenumeratų kiekį). Neskaičiau ir komentarų, o jų per vasarą susikaupė apie 140. Vakar šiaip ne taip surašiau visiems atsakymus.

Jei jau kalbam apie atostogas, tai iš nuotraukos tikriausiai supratot, kad Lietuvoj šito veikėjo nėra. Jei neklystu, kažkas panašaus yra Belgijoje. Bet tik panašaus. Iš tikrųjų čia yra niekam nežinomas fontanėlis Islandijoje, net ir ten buvę tikriausiai jo nematė. Su sąlyga, kad brolis Islandijoj gyveno, tai ir aš patraukiau poros kronų užsidirbt. Po krizės darbo vietų apmažėjo, bet vis dar įmanoma šį tą susirasti, nors ir nebelabai lengvai. Truputį nemokamus „Fréttablaðiðlaikraščius panešiojau (visada jie laukia išskėstomis rankomis, bet kapeikas moka), truputį „Castello“ picas pakavau, vėliau pavyko gaut darbą 8 valandoms keturių žvaigždučių skylėj „Grand Hotel Reykjavik“. Planavau pagerint savo skurdžius anglų kalbos sugebėjimus, bet mažai ten tos kalbos man prireikė, nes viešbutuke dirba beveik vien lenkės, su kuriom teko tobulint rusų kalbos žinias (kas galėjo pagalvot, kad kada nors gyvenime man prireiks rusų kalbos, ir dar Islandijoj). O šiaip visi islandai be problemų angliškai šneka (kai kurie senukai nacionalistai, apsimeta, kad nešneka, bet puikiai supranta). Ir šneka labai aiškiai, kad net aš viską suprantu. Ko nepasakyčiau apie anglus, teko dirbt su pora Londono gyventojų, reikia baisiai gerai įsiklausyt, kad iššifruočiau tą akcentą. Grįžtant prie viešbučio, maitina dukart per dieną, valgomo maisto ruošt nelabai sugeba, bet kentėt galima. Alga po 50% kronos nuvertėjimo nestebuklinga, bet Lietuvoj tiek neuždirbsi. Be to, dabar krona vėl pradėjo kilt po truputį. Picerijoj gaudavom po picą kiekvieną darbo dieną, ką jau ką, bet picas jie moka skanias gamint. Taigi maisto per daug pirkt net ir nebereikėjo.

Kainos lietuviškai kišenei vis dar didokos, bet pagal jų uždarbius tai situacija daaaaug geresnė nei Lietuvoj. Maisto produktų kokybė nepriekaištinga, beveik viską vietoj gamina, tai net pigiausias dešreles iš mėsos gamina (keisti ane?) ir netgi glutamato niekur nepastebėjau. Kalbos apie stojimą į ES jau rimsta, berods referendumą darys, bet jis pasmerktas žlugt.

Tingiu labai plėstis, tai gal dar pora trumpų minčių ir pakaks:

  • Kaip Vilniuje gyvena tik rusai, taip Reikjavike gyvena tik lenkai. 2008 metų duomenimis Islandijoje buvo 3% šios tautybės asmenų, bet gatve eidamas nepasakytum, kad tik 3. Įtariu, kad dabar jau daugiau. Lietuviai yra antroji pagal dydį imigrantų armija.
  • Praktiškai kiekviena šeima turi po džipą.
  • Yra itin daug eismo žiedų, o prie daugelio perėjų yra nepiktybiniai gulintys pareigūnai (per daug eismo nestabdo, bet greit nepavažiuosi).
  • Pėstieji kaip šventos karvės. Jei jau eini link perėjos, visada stoja. Visada praleidžia ir sukdami į šalutinį kelią.  Truputį įpratau, tai pirmą dieną Vilniuj studentai vos nenutrenkė į aikštutę sukdami.
  • Gana puikiai išvystytas miesto transporto tinklas, yra kelios didesnės stotelės, į kurias susirenka visi pro ten važiuojantys autobusai, yra galimybė persėst į kitą. Mėnesinis kainuoja panašiai kaip Lietuvoj, bet yra ir 3mėn bilietai, taigi jau ten gaunasi pigiau. Yra ir 9mėn bilietai, bet ten berods studentams ir mokiniams. Vienkartiniai bilietai kainuoja apie 6Lt, bet galioja 1 valandą (keičiant autobusą). Na ir žinoma, įlipimas pro priekines duris ir sustojimas paspaudus mygtuką. Užtat autobusus vairuoja jie ne ką saugiau nei Lietuvoj, stovėt nelabai saugu, nes pasitaiko ir kirtimų per stabdžius, o ir greičiai neblogi.
  • Biržely naktimis yra šviesu. Kiek keistas jausmas, bet man netrukdė. Eina kalbos, kad kai kas negali užmigt.
  • Temperatūra daugiau +19 nepakilo. Man pats tas.
  • Itin daug bažnyčių.
  • Miestų itin daug neturi, tai Reikjavike keli mikrorajonai net laikomi atskirais miestais su savivaldos teisėmis (jei aš gerai supratau).
  • Gamta skurdoka, kalnai, uolos, bet yra ir pievų. Sakė, kad turi netgi vieną mišką kitoj šalies pusėj. Ūkininkai masiškai augina avis, yra nemažai arklių ir šiek tiek karvių.
  • Žmonės nebijo statyt degalinę po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu.

Visko neišpasakosiu, ką atsiminiau, tą surašiau. Aišku, norit nuotraukų:

Namo su keltu grįžom, tai dar porai valandų išleido Farerų salose: