Žymų Archyvai: Erikas Borusevičius

Kraujo donorystės #41-45

Kraujo donorystė #41

2017-08-07: Išsiderino visiems kraujo davimai, tad tikrinti, kiek pas mane liko kraujo po avarijos, teko vienam. O kai eini vienas, tai gali eiti per pietus. O kai eini per pietus vasarą, randi visiškai tuščią Kraujo centrą. Ir tai yra gerai. Gaila, kad nebuvo su kuo pasivaržyt, nes hemoglobinas toks visai konkurencingas – 149 g/l. O štai feritinas, kurio tyrimą darė praėjusį kartą, verkia kamputyje su 7,5 µg/l, kai interneto nurodoma norma 30 – 400 µg/l. Bet čia logiška ir nieko baisaus.

Dar išsiaiškinau, kad nereikia bijot to klausimo, ar per paskutinį mėnesį lankeisi pas odontologą. Po eilinio plombavimo galima kraujo duoti jau kitą dieną, o jei kas rimtesnio – po savaitės.

Dovanų lentynos tuščios, tai vietoj jų išsiderėjau antrą šokoladą. Nelaukia donorų. Nelaukia.

Kraujo donorystė #42

2017-10-10: Ilgą laiką didelį hemoglobino lygį dempingavęs Justinas buvo kuriam laikui praspirtas dėl jo sumažėjimo, taigi į Kraujo centrą pajudėjom su kitu hemoglobino dempinguotoju – Eriku. Pastarąjį ištiko ta pati bėda – ilgą laiką dalinęs kraują su dideliu hemoglobinu, išeikvojo atsargas ir nebepripūtė minimalios normos, nors trūko nedaug. O štai Malčius nesiplėšo ir toliau rodo stabilų rezultatą – 144 g/l. Tiek dovanų lentynos, tiek sausainių lėkštelės buvo tuščios. Daviau velnių. Žadėjo, kad gruodį bent jau sausainių bus, nes Kalėdos artėja. O kol kas teišsiderėjau antrą šokoladą vietoj siūlyto kino bilieto.

Kraujo donorystė #43

2017-12-20: Visokie protinių dantų rovimai ir rudeniniai virusai truputį vėl išmušė iš grafiko, bet ne tiek jau daug ir nusivėlinom, o ir pirmą kartą užtaikyti ant spec. Kalėdinių dovanų tikėjomės. Prie kraujadavių būrelio prisijungė Rasa su broliu Domu, po gėdingo užbaninimo į rikiuotę grįžo ir Justinas. Apturėjom vieną linksmiausių šių metų kraujadavysčių, Malčiui eilinį kartą sunkiai varvėjo kraujas (buvom beveik tikri, kad venoj krešulys buvo ir viską užkišo), tai vėl išsimušė VIP statusą ir gavo rankos masažą. Tuo tarpu, bandėm išsiaiškint visi, kas būtų, jei iš karto nuleistų litrą kraujo. Seselė sakė, kad reiktų vežt ir pilt atgal, bet manęs atsakymas neįtikino, norėčiau empirinį pavyzdį pamatyt. Tuo tarpu viena mergina ir po puslitrio empiriškai vos nesusmuko eidama pro duris, bet niekam į glėbį neįkrito, tai nieko įdomaus, įprastas vaizdas.

Hemoglobinų karus laimėjo pailsėjęs Justinas su 152 g/l, maniškis jau kelintą kartą krenta, šįkart iki 140 g/l. Dovanų lentynas papildė raudonos kuprinės. Aiškiai pirktos per viešuosius pirkimus už mažiausią kainą, didele kokybe ir praktiškumu neblizga. Tai čia nieko, to ir buvo galima tikėtis. Bet ta nenumaldoma viską užgožianti ir neišvėdinama smarvė jas išpakavus nustebino net ir mane.

Po visa ko valgėm šakotį. Skrudžas Malčius nujautė, kad vėl stalas tuščias bus, tai ėjo per pietus į Mindaugo Maximą pirkt šakočio be margarino ir palmių riebalų. Tai  va kurie neprisijungėt, tai graužkitės nagus, kad nei trupinio gero daikto negavot.

Kraujo donorystė #44


2018-02-21: Gripo epidemijos visokios, užsilenkė daug kas. Teko dviese su Justinu eit. Keista, bet Kraujo centre gana daug žmonių, net daugiau nei įprasta. registratūroj susiginčijau, kam jiem reikalingas žmogaus fizinis adresas, kai duodam el. paštą ir tel. numerį. Na, neva siųs registruotą laišką, jei kas nors su kraujo tyrimais bus blogai. nes nu telefonu paskambint ar el. paštu parašyt, tai taisyklės neleidžia. Nesvarbu, kad tuo nurodytu fiziniu adresu pusės savo donorų nerastų. Žodžiu, Kraujo centro valdžia vis dar Homo Giliai Popierizmikus ir nei tunelio, nei šviesos jo gale nesimato. Bet čia smulkmena.

Justinas pirmas atlėkė ir vos ne vos per Meldoniumo plauką išvarvino 136 g/l, nedaug trūko, kad kaip įprasta gautų baną. Tuo tarpu Malčius perėjo nuo kopūstų link burokų dietos ir toliau išlaiko stabilų rezultatą – 147 g/l, hemoglobinas netgi kyla. Sausainių šįkart truputį padėta, nors lėkštutės dydis sako – daug neimkit. Dovanų lentynose – juodi sportiniai marškinėliai (pagaliau be durnų didelių užrašų). M dydis, bet ten greičiau American M, nes man netgi didoki truputį. Bet sunaudosiu, geras daiktas.

Kraujo donorystė #45

2018-04-23: Išsiblaškė visi kraujadaviai mano, teko vienam eit per pietus. Gerai, žmonių nedaug, hemoglobino karą laimi žmogus su 140 g/l, nes niekas su tavim ir nesivaržo. Kraujas nelabai bėga, gauni rankos masažą iš jaunos seselės. Registratūroj sakai, duokit man tą metalinį emaliuotą puodelį, o tau sako, vaikyti, nejuokauk, koks tau emaliuotas, molinis čia. Tiek žinių, 45 kartas, judam link apvalesnės sukakties.

Avarija su pasiskraidymo elementais

Rieda sau Malčius po darbo neskubėdamas (apie 45 km/h) namo, visi automobiliai jau sankryžą pravažiavę, žalia dar net nemirksi. Tik iš priešingos pusės paskutinis opelis pamažu ropoja į sankryžą, nes ruošiasi sukti į kairę. Visiškai įprasta kasdienė situacija – laukia, kol Malčius pravažiuos tiesiai. Bet paskutinę sekundę visgi paaiškėja, kad nesuprantamais būdais Malčiaus nepamato, nors anas su geltona liemene vidury šviesios dienos važiuoja, esant tobulam matomumui. Na, yra ta vairuotojų kategorija „mašinų nėr – kelias tuščias“.

Tai taip iš pasalų, iš lėto Malčiui ir stuktelėjo į šoną. Anas prieš tai dar bandė kreipt vairą į dešinę, bet to neužteko. Matyt, kliudė dviračio galinę pusę, nes dviratininkas parodė savo aerobikos sugebėjimus ir nuskrido ant šaligatvio, o dviratis ramiai nuvažiavo asfaltu.

Įsibėgėt ir gera trajektorija pakilt į orą jau mokėsiu. Tik štai su nusileidimu kitą kartą reiks gerokai padirbėti. Negrakštus nusileidimas. Visiškai negrakštus. Malčiaus nekentėjų būrelį turiu nuliūdint – nieko rimto. Pora siūlių, nudrožta priekinio kumpio oda ir stipriai aplamdyti šonai. Galiu tik pagirt motulę gamtą už gerai sulipdytus kaulus – tokiu greičiu tėkštis kaulais į cementą ir beveik nieko.

Reiškiu didžią pagarbą greitajai pagalbai, Lazdynų ligoninei ir policijai. Šitoj srity viskas suveikė puikiai, greitai, maloniai ir draugiškai. Bet visgi tikiuosi, kad antrą kartą nebeprireiks. Na ir atskira padėka kraujadavių būrelio senbuviui Erikui už dviračio ir Malčiaus suvežiojimą iki namų.

Pirmas gyvenime Malčiaus nedarbingumo pažymėjimas. Bet jis grįš. Ir grįš greitai. Ir grįš dar bjauresnis nei buvo. Ruoškitės, visureigių vairuotojai. Ir gėdykitės, kad patys nedrįstat stot akis į akį, o siuntinėjat nusmurgusius opelius su Malčium kovot. Ir kovot tokiais negarbingais pasalūniškais būdais.

Kraujo donorystės #36-40

Kraujo donorystė #36

Kraujo centro rankšluostis

2016-09-19: Tiesą sakant, po praėjusio karto galvojau, kad šįkart nesutilpsiu į hemoglobino normas, tad ėjau su mintimi, kad gausiu siuntimą mėnesiui pailsėti. Ir visgi labai nustebau, kai pasakė, kad sukilo iki 144. Kažkokie kosmosai su tais svyravimais, mityba visiškai nesikeičia jau beveik metus, o hemoglobinas šokinėja, kaip jam patinka. Aišku, hemoglobino mūšį laimėjo Justinas, kuris baisiai džiaugėsi, bet man dabar svarbiau nebūt išbanintam ir sistemingai judėt link 40 donacijų ir sočios senatvės.

Kol mes nusileidom kraujus ir prisėdom išgert arbatos, anksčiau nei tikėtasi, atbildėjo ir Rimas. Eilinį kartą registratorei pradėjom burbėt apie nevykusiai sukurtą Mano Kraujas Web sąsają, kur niekas neveikia, ir mobiliąją aplikaciją, kuri šiek tiek veikia, bet paranojiškai reikalauja keisti slaptažodį. Žodžiu, kuriant sistemą, pinigai įsisavinti gerai.

Registratūroje dirbo labai šauni mergina, kuri paslaugiai vis papildydavo dubenėlį javinukais ir riestainiais. Turėjo atsargų tiek, kad nei aš, nei Rimas nepajėgėm visko sukimšt. Bet pasakėm, kad grįšim kitą kartą. Žmonių daug nebuvo, niekam nesimaišėm, tai labai smagiai pasisėdėjom ir pabendravom.

Dovanų lentynos aptuštėjusios, bet atsirado rankšluosčių. Tai vieną ir paėmiau. Dar pridėjo VCUP 5€ kuponą, šokoladą ir žurnalą, kurį išleidžia maždaug kartą per metus. Dar tik trečias numeris. Reiks paskaityt.

Kraujo donorystė #37

Kraujo centras - Žalias puodelis

2016-11-21: Kraujo centras tuščias, mūsų būrelis irgi kažkoks vangus – susiruošėm dviese su Justinu. Bent šitas niekad nepaveda. Dėl nuorodos į savo tinklaraštį ir inkstą sutiktų parduot. Hemoglobino karą jis irgi eilinį kartą laimėjo, bet svarbiausia, kad pagal donacijų skaičių stipriai atsilieka ir kol kas galiu jaustis saugiai. Dovanų lentynai rinkimai padarė įtaką. Baigėsi raudonos spalvos dominavimas. Nauja puodeliai – žali. Priglaudžiau į kolekciją.

Kraujo donorystė #38

Kraujo centras Mėlynas puodelis

2017-01-30: Dėl užsitęsusių žieminių ligų teko beveik dviem savaitėm nukelt kraujo davimo datą. Atsinaujinusiame VCUP Kraujo centre per pietus susitikom su Žilvinu ir Eriku. Darbuotojos nuobodžiauja, nė gyvos dvasios. O ir pati patalpa užgriozdinta visokiomis lentynomis ir plakatais. Senosios patalpos buvo ankštos, bet gerokai jaukesnės.

Visiškai netikėtai laimėjau hemoglobino karą su 148 mg/l, dovanų lentynos pustuštės, tad teko imti dar vieną puodelį. Ramiai pasisėdėjom, pakramtėm javinukų ir patraukėm savais keliais. Beeidami su Žilvinu dar aptarėm mašinų vairuotojų kultūrą, stabtelėjimus dviračių juostose, ant šaligatvių ir pan. Ir skaudžiausia, kad nei policijai, nei Vilniaus viešajai tvarkai įžūlūs vairuotojai yra nė motais. Važiuoja pro šalį ir nė nepabara. Tenka visokiems malčiams fotkint ir skundus rašyt. Bent tada sureaguoja.

Kraujo donorystė #39

Kraujo centras - Marškinėliai_opt

2017-04-03: Kraujo centras po balandžio šilumos rekordų visiškai ištuštėjęs, kaip ir mūsų kraujadavių būrelis – kas koją išsisuko, kas ligoninėj guli, kas grafiko nesilaiko. Tad susitikau tik su Justinu, kuris atėjo su jauduliu ir bandė reabilituotis po gėdingo išbaninimo praėjusį kartą, išgirdęs, kad hemoglobinas šįkart siekia ne tik mergaitišką normą, bet ir vyrišką – lengvai atsiduso, nuotaika kaipmat pagerėjo. Tiesa, to neužteko, kad aplenktų Malčių – gavo į skūrą 140 vs 142.

Eilinį kartą grybauja Kraujo centro programėlė, neveikia registracija kraujo davimui, na, ten iš esmės beveik viskas neveikia. Ir niekad neveikė. Įdomu, kiek Kraujo centras iššvaistė pinigų tai gėdingai pseudomoderniai sistemai… Dėl to Justinui teko pildyt popierinę anketą kaip Antikos laikais. O Malčius visada registruojasi per WEB sąsają, tai jam viskas suveikė.

Niekam tikusios programėlės gėdą šiek tiek atstoja visokie riestainiai, kurių šįkart buvo, bet buvo nedaug. Negailėkit. Mes gi ateinam ne žmonių gelbėt, o pavalgyt. Nėr maisto – nėr kraujo. Na, dar marškinėlius davė, S dydis, bet sutelpu. Prasitampys gal kiek ir bus gerai. Svarbu, be tų durnų užrašų kaip anksčiau.

Kraujo donorystė #40

2017-06-05: Kraujadavių būrelis išsiderino, tad į VCUP vėl ėjom dviese su Justinu. Dar pajuokavau, kad jam po menstruacijų bus hemoglobinas nukritęs, bet vėliau paaiškėjo, kad menstruacijos – dalykas rimtas. Sumušė žmogus banų rekordą ir gavo antrą baną per metus. Aš jam vis rekomenduoju pereit prie mano laiko patikrintos hemoglobiną didinančios kopūstų dietos, bet jis vis nepasiduoda, tai ir nereikia stebėtis, kad tokie rezultatai. Na, bent jau neužtemdė Malčiaus 40-osios donacijos šlovės. 40. Kai pradėjau, atrodė, kad čia sunkiai pasiekiamas reikalas, o štai, prašom, jau ir yra. O ir hemoglobinas dar labiau pasistiebęs – 147 mg/l. Dar padarė ir jau kurį laiką žadėtą feritino tyrimą, nors kam jo reikia, tai nežinau, na bet kaip nepaimsi, kai nemokamai daro… Dovanų lentyna tuštoka, tai visi ima termosus. Lyg ir normalios kokybės netgi, nors dar ir nebandžiau.

Tai štai. Dar popieriuko negavau, bet jau praktiškai patapau garbės donoru, galit nuo šiol kreiptis, gerb. Malčiau.

Kraujo donorystės #31-35

Išorinė baterija - Powerbank - Kraujo centras

Išorinė baterija – Powerbank – Kraujo centras

Kraujo donorystė #31-Fail

2015-10-16. Kaip ir tikėjausi, hemoglobinas nebuvo atsistatęs, taigi su 130 mg/l buvau praspirtas mėnesiui pailsėti. Tuo tarpu Justina (taip, mistiškoji Justina šįkart dalyvavo) su dar mažesniu hemoglobinu normas atitiko, dėl ko mes visi pagrįstai pradėjom svarstyti, kad man reikia keisti lytį. Deja, su Kraujo centro personalu taip ir neišsiaiškinom, ar teisiškai tai padėtų, taigi minties atsisakėme. Be Justinos susiėjime dalyvavo ir Rimas su drauge, ir Justinas, kuris laimėjo hemoglobino karą.

Kraujo donorystė #31

2015-11-16. Praėjo mėnuo, bet nebelabai liko su kuo eiti, taigi nusliuogiau į Kraujo centrą vienas per pietus. Tuščia buvo, su kelione pirmyn/atgal stebėtinai sutilpau į valandą. Kažkokie magiški reiškiniai per mėnesį įvyko, nes hemoglobinas užkilo iki 153 mg/l. Niekas negalėjo patikėti, ypač aš pats. Šventinis laikotarpis dar neprasidėjęs, taigi dovanų lentyna tuščia, davė šokoladą ir bilietą į kiną. Pasisiūliau išmainyti pastarąjį į antrą šokoladą, bet nesutiko. Visgi po poros minučių sako „na, tu čia daug kartų davęs, tai nusipelnai antro šokolado“. Nusisekė.

Kraujo donorystė #32

2016-01-16. Neįprasta diena donorystei – šeštadienis. Su Eriku popiet išsiruošiame į VCUP. Randame baisų vaizdą – kraujo centre tuntai žmonių, personalas vos spėja suktis. Nėra sausainių! Įsivaizduojat? Sausainių nėra! Na, nieko, einam tikrintis hemoglobinų, Malčius laimi hemoglobino karą su 151. Įsivaizduojat? Antrą kartą iš eilės virš 150. Ne veltui mėsą į kopūstus iškeičiau. Ir tegu man niekas smegenų daugiau nepudrina, kad reikia karves valgyt ir papildus gert, jei nori gerą kraują turėt. Aplinkui milijonai žmonių klausinėja personalo, kaip anketas pildyt – aiškiai dauguma pirmą kartą atėję – šaunuoliai. Sėdam į kraujo siurbimo ložę vienu metu, bandom lenktyniaut, bet čia visiškos lygiosios. Na nieko, bent jau hemoglobinas mano didesnis. Judam prie dovanų lentynos – nieko gero, tik balti marškinėliai. Bet mano, kaip įgudusio donoro, akys užmatė atskirtai užslėptus skėčius. Nepaprašysi – negausi. Nenorėjo duot, bet kai pamatė donacijų skaičių, visgi nusileido. Išsinešėm po skėtį, jis bent iš dalies kompensavo tai, kad negavom sausainių ir šokolado. Gal savaitgaliais geriau nebeisim.

Kraujo donorystė #33

2016-03-17. Norinčių per daug neatsirado, taigi nusliuogėme dviese su Justinu. Žmonių beveik nėra, iš atminties supildau anketą, Justinas atsineša jau užpildytą, einam tikrintis svarbiausio dalyko – hemoglobino. Malčius trečią kartą iš eilės rodo stebėtinus rezultatus – 151. Justinui net kinkos sudreba ir atvirai pripažįsta bijąs, kad gali pralaimėti. Visgi vėliau lengvai atsiduso – lygiosios. Nepaisant to, savo rezultatu liko nepatenkintas. O Malčius jau baigia įsitikinti, kad jo kopūstų dieta iš tikrųjų labai teigiamai veikia hemoglobiną… Sausainių nėra ir, kaip supratau, nebebus. Akivaizdus ženklas, kad artėja nauja ekonomikos krizė! Dovanų lentynose vėlgi nieko gero, Nomedos puodeliai, pakabukai ir knygos. Malčius beraštis, tai knygų atsisako, pasiima puodelį taip baigdamas rinkti antrą servizą.

Kraujo donorystė #34

2016-05-17. Kraujo centre stebėtinai daug žmonių. Senokai tiek nematėm. Su Justina ir Justinu pradėjom registruotis, paaiškėjo, kad anketų pildyt nebereiks, nes prieš eidami užpildėm jas internete – atspausdino jau užpildytas – tobula, seniai taip reikėjo. Tiesa, pasitenkinimą greit sudrumstė nevykęs Justino hemoglobino rezultatas, pirmąkart išdiskvalifikavęs jį mėnesiui. Žmogus teisinosi, kad čia viskas dėl jo pasivaikščiojimų pajūriu, bet nieko negalėjo pakeisti, tik gėdingai nuleisti akis ir išgirsti skaudžią žinią – grįžk ne anksčiau nei po mėnesio. Nieko, Justinai, pirmą kartą „išbanintam“ būna sunkiausia – įprasi. O su Justina toliau stumdėmės eilėse ir be problemų išvarvinom kraujus… Pakilusį nuo kėdės įspėjo, kad išbalau, o ir pats pajaučiau, kad pirmą kartą darosi silpnoka, prisėdau pagurkšnot arbatos. O sausainių vis dar nebuvo. Badmetis tęsiasi. Dovanų lentyna irgi neblizgėjo – kino bilietai, pakabukai, knygos, puodeliai. Bet mums, kaip etatiniams kraujadaviams, ištraukė po skėtį. Dar pridėjo po sulčių pakelį ir šokoladą. Išmainiau su Justina savo sultis į jos šokoladą… Liko sulaukti kiek užsivėlinusio Rimo – niekšas sugadino dieną, nes laimėjo prieš mane hemoglobino karą varganais dviem hemoglobinais (147 vs 149). Tiek nedaug trūko! Kaip Justinas sakė, nelemta man laimėt, nelemta. Nieko, Rimui bent jau skėčių nebebuvo likę! Bet aš nenusileisiu! Kada nors vis tiek laimėsiu. Mano kopūstų dieta užtikrintai pasiteisino ir palaiko stabilų hemoglobino lygį, kokio jokios mėsos neišlaikydavo. Aš jus dar įveiksiu! Kada nors.

Kraujo donorystė #35

2015-07-19. Vasara, pagaliau visi išsivažinėję, jokių eilių nėra. Tiesa, truputį sunervino, kad šįkart nepavyko užsiregistruoti donorystei iš anksto ir teko pildyt anketą vietoj – tiesiog Kraujo centro programėlė išmaniesiems tokia kreiva, kad nulūžta man bandant prisijungti, o WEB sąsaja dar kreivesnė ir taipogi nebeleidžia registruotis. Donorai etatiniai: aš, buožė Justinas ir Rimas su drauge. Justinas pasirodė kažkoks išsipuošęs su kostiumais, bandė seselėm visaip raumenis rodyt ir vaizduot solidų jaunikį, bet nesudomino nei seselių, nei net gydytojo. Ir dar kabinėjos, kad mano telefonas senas ir apps’o nepavelka, nu bet kad nesenas, dar tik penkerius metus suskaičiavom… Mano hemoglobinas kažkoks pakritęs, bet ir Justinas su 145 po 3 mėnesių nesužibėjo, nieko keisto, kad Rimas su 147 vėl laimėjo. Ir vėl laimėjo per 2 hemoglobinus! Čia jau įtartina!.. O Kraujo centras pagaliau užpirko sausainių, lėkštutė penkiskart mažesnė nei anksčiau, bet užpirko! Šaunuoliai. Kol laukėm Rimo ir juos krimtom, pradėjom analizuot, kodėl mane beveik pavedė ilgai veikusi kopūstų dieta. Justinas laikėsi nuomonės, kad organizmas įprato, kaip įpranta prie antibiotikų kokių nors. Bet man kažkaip neįtikinamai skamba. Anksčiau kilogramais kimšdavau riešutus ir džiovintas slyvas, gal čia jų sumažėjimas savo padarė? Reiks bandyt grįžt į ankstesnį racioną, gal vėl hemoglobinas atsigaus… Ak, tiesa, Kraujo centras užsivežė išorinių baterijų. Nieko įspūdingo, 2600mAh talpos, bet vis šis tas, mano senoliui su 1200mAh talpos baterija užteks ir tokio.

Jei atsirado norinčių jungtis prie mūsų grupelės ir ateityje eiti į Kraujo centrą (Vilniaus VCUP) kartu, rašykit komentaruose (būtinai nurodykit teisingą el. pašto adresą). O kitas įrašas – jei viskas bus gerai – vėl po nepilnų metų.

Kraujo donorystė #26

Kraujo centro atšvaitas

Pamažu judam link 30. Šįkart iš tikrųjų galvojau, kad būsiu išvarytas už per mažą hemoglobiną, bet matuoklis nudžiugino – visi 139. Aišku, hemoglobino karo laimėti galimybių net nebuvo, nes standartiškai jį laimėjo mėlynkraujė buožė – Justinas, nors su juo bandė varžytis dar trys piliečiai teisininkai. Visgi visi sėkmingai normas atitikom ir kraują pridavėm.

Tiesa, su Justinu labai nusivylėm negavę žadėtų trijų sūrelių, apie kuriuos Rokiškio pienas vos prieš kelias dienas garsiai paskelbė. Labai jau greit pasibaigė. Vietoje jų – nedidelė pakuotė obuolių sulčių ir tradicinis šokoladas. Dovanų lentynoje nieko gero nelikę, pasiėmiau antrą atšvaitą, nes puodelių sankaupos jau ir taip didelės.

Kita išvyka numatoma sausio 19 d., norintys jungtis, rašykit komentarą žemiau esančioje formoje, būsit informuoti. Pažadam linksmą ir nenuobodų vakarą.