Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį.  Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Kaip amerikietis pasakytų: WTF? Kokias nesąmones ir machinacijas Informatikos fakultetas vykdo? Kiek galima?

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir docentas daktaras S. Norvaišas, ir docentė daktarė A. Skaržauskienė. Iki čia viskas gana gražiai skamba, du savo srities žinovai su moksliniais laipsniais. Bet… Kur jūs matėte, kad paskaitą vestų du žmonės, net neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti. Kyla kažkoks įtarimas, pasiieškome daugiau informacijos apie dėstytojus: opa – dekanas ir prodekanė. Galvoje tik viena mintis – geras pinigų plovimo mechanizmas.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.

Praplaukė dar vienas semestras, kažkaip laikas vis greičiau bėga. Senstu…

Bet visgi žiūrim, ką čia šį semestrą apturėjom, reikia gi paburbėt ir ateities kartoms truputį informacijos palikt.

Šį kartą pamėginsim į įrašą prigrūsti dar daugiau kritikos, objektyvumo ir informacijos apie nusirašinėjimo galimybes. Ir daugiau jokių nuorodų į dėstytojų tinklaraščius, užteks čia žaist.

Kaip jau matot suvestinėj, Mantas laaabai nusimokė, nors mokės tikrai ne mažiau. Matyt, mokslas pasunkėjo, o gal aš jau atbukau?

Gerai, užteks šitų kvailų įžanginių nusišnekėjimų, einam prie semestro apžvalgos:

Anglų kalba

Trečią ir paskutinį semestrą pas dėstytoją D. Užpalienę mokėmės anglų kalbos. Net nelabai ką galiu ir papildyti, trečias semestras nesiskyrė nuo ankstesniųjų, lankom seminarus, jei juos praleidžiam, atsiskaitinėjam, parašom pora kontrolinių darbų ir baigiam semestrą. Kadangi čia jau paskutinis anglų kalbos semestras, tai apturėjom nebe įskaitą, o egzaminą. Dėl to gruodžio pabaigoje atsiskaitėm egzamino dalį raštu (užduotys kaip per kontrolinius + summary), o sausy vyko baigiamoji dalis žodžiu (jeigu kas tikisi išsisukti nuo šios dalies, tai teks visus tris semestrus mokytis aukščiausiais balais, kitaip galit nesvajot). Temos nesunkios (yra dėstytojos puslapyje surašytos), išsitraukiau klausimą apie globalizaciją, tai kažką truputį pašnekėt sugebėjau.

Nusirašinėjimas per paskaitas/egzaminą nepastebėtas, nelabai tam ir galimybių buvo.

Ekonometrija

Pas dėstytoją P. Rudzkį pasimokėm truputį ekonometrijos. Net nežinau, ką čia ir rašyt. Nėra, ką būtų galima pakritikuot. Matosi, kad žmogus puikiai išmano savo profesiją, vedė paskaitas be užrašų (o čia labai retas atvejis). Ateityje bus labai geras dėstytojas, net neabejoju.

Per seminarus pas tą patį dėstytoją grupėse po 3-4 žmones darėm šiokį tokį projektinį darbą, nuo kurio priklausė pusė egzamino balo. Teko net iki Statistikos departamento nugaut ir duomenų pasirinkti. Tiesą sakant, prasikeikėm darydami tą projektą, bet galima pasidžiaugt, kad jau baigta, užtai ateities kartos dar apturės šitą džiaugsmelį. Tiesa, čia turiu vieną pastabą: kodėl reikėjo mus mokyti daryti visus skaičiavimus su MS Excel, jei yra tam pritaikytų programų. Nepraktiška.

Nusirašinėjimas per egzaminą nepastebėtas, nors ir nesižvalgiau per daug. Buvo stengiamasi tam nesudaryti sąlygų. O egzaminas buvo pakankamai lengvas, tikėjausi kažko sunkesnio.

Finansų matematika

Pagaliau tokia matematika, kokia man dar patiko ir kokios jau nuo kokios 10 klasės aš nemačiau. Nieko mokytis nereikia, yra kelios formulės, truputį pagalvoji ir sprendi. Turėjom ir tikrai gerą dėstytoją – P. Katauskį, kuriam net nelabai galiu ką prikišti, tik per paskaitas kartais tempas per greitas buvo. Pagaliau nuo 10 klasės, kai paskutinius metus mane mokė mokytoja L. Liobikienė, atsirado žmogus, kuris mane sudomino matematika.

Per seminarus uždavinius sprendėm su dėstytoju A. Kaučiku, pas kurį kentėjom visą pirmąjį semestrą. Tiesa, jo vedamiems seminarams šį kartą irgi nelabai galima ką prikišti. Tempas buvo kiek per lėtas (nors taip užtikrinama, kad visi suprastų), nuolatiniai matematiniai juokeliai kartais įgrisdavo (bent jau miegas neimdavo), nepatiko man ir tas perdėtas dėmesys smulkmenoms. Bet čia menkniekiai.

Per seminarus susirinkau 5 iš 5 egzamino balų, per egzaminą kažkokiais būdais sugebėjau gauti vos 1 iš 5, nors užduotys tikrai nebuvo sunkios. Bet čia jau buvo tos temos, kur reikėjo truputį mokytis, mažiau man patiko.

Per seminarus nusirašinėjimo nepastebėta, per egzaminą irgi nepastebėta, nors šiokios tokios sąlygos tikrai buvo. Gal kas iš tolėliau sėdėjusių tuo ir pasinaudojo.

Finansų teisė

Štai čia ir prasideda įrašo linksmybės. Visa finansų teisė buvo vienas didelis, labai didelis nesusipratimas. Paskaitas vedė dėstytojas A. Raišutis. O tas vedimas buvo mažų mažiausiai prastas: ateina dėstytojas, atsisėda, išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį, atsidaro konspektą ir visą paskaitą monotoniškai skaito. Gruody buvo pora vos vos geresnio lygio paskaitų, bet to neužteko.

Seminarus vedė dėstytoja A. Visockaitė. O čia situacija dar tragiškesnė. Dėstytoja sėdi visą paskaitą ir tyli, o mes neva rengiam kažkokius pranešimus, nors patys nelabai suprantam apie ką. Iš viso per seminarus galėjom susirinkti 3 iš 10 egzamino balų, taip ir nežinom, kiek kas gavom.

Prieš egzaminą gavom pasiūlymą: arba rašom sunkų egzaminą su literatūra, arba rašom lengvesnį, bet be jokios medžiagos. Kadangi niekas atvirai neprieštaravo, susitarėm rašyti lengvesnį. Atėjo egzamino diena, gavom tris poras klausimų (iš kiekvienos poros reikėjo išsirinkt vieną klausimą ir atsakyt). Tiesą pasakius, nebuvo jau jis toks ir lengvas. Gavau, perskaičiau klausimus ir sėdžiu, nežinau ką rašyt. Dar gerai, kad į paskaitas ėjau, tai iš ten šiek tiek atsiminiau, šiaip taip parašiau ir esu laimingas, gavęs 5. Buvo nemažai tokių, kuriems prasčiau pasisekė.

Per seminaro atsiskaitymą vyko masinis nusirašinėjimas, jokia čia paslaptis, dėstytoja ir pati tai puikiai žinojo. Nelabai supratau to atsiskaitymo prasmės. Per egzaminus nusirašinėtojams buvo sudarytos geros sąlygos, matėsi, kad žmonės armonikėles mėgsta. Įsivaizduoju, kokia situacija buvo paskutinėse eilėse…

Komercinė teisė

Štai ir priėjom prie dalyko, kuriam teko skirti daugiausiai laiko. Bet pradėkim nuo paskaitų. Jas vedė dėstytojas D. Švirinas, tas pats, pas kurį egzamino neišlaiko kas antras teisininkas. Šiaip šiam dėstytojui neturiu jokių pastabų, viskas buvo gerai, dėstė įdomiai, mokėjo sudominti.

O štai per seminarus dėstytoja G. Jakuntavičiūtė mus šiek tiek ir pakankino. Medžiagos daug, klausimų daug, laiko mažai, dažnoki atsiskaitinėjimai, nežinai, kada pakvies atsakinėti… Dar gerai, kad leido taisytis gautus pažymius, nes teko ir man pora neigiamų pasitaisyt. Bet ir šiai dėstytojai nelabai galiu ką prikišti.

Beje, ta pati Gintarė Jakuntavičiūtė padavė Linkomaniją į teismą. Nemėgs jos ateities kartos…

Tik būtų malonu matyti, jei per seminarų atsiskaitymus nebūtų sudaromos tokios geros sąlygos nusirašyti. Egzaminas šiek tiek nuvylė, nes dėstytojas irgi sudarė idealias sąlygas nusirašinėtojams.

Politologija

Politologiją mokėmės pas labai draugišką dėstytoją – A. Visockaitę. Paskaitos buvo įdomios. Neprieštaraučiau pasiklausyti politologijos paskaitų ir dar bent vieną semestrą. Per seminarus nagrinėjom kažkokius dažnai sunkiai suprantamus klausimus, bet irgi buvo pakankamai įdomu. Priekaištų vėlgi neturiu.

Jei gerai atsimenu, per seminaro atsiskaitymą žmonės su armonikom vaikščiojo, o per egzaminą buvo leista naudotis užrašais, taigi to nusirašinėjimo nelabai ir buvo.

Verslo ekonomika

Paskaitas vedė dėstytoja Z. Gineitienė – milijonų nepelno organizacijų įkūrėja bei verslo projektų entuziastė. Paskaitos buvo vedamos gana įdomiai, bet medžiagos buvo labai daug, trūko kažkokio akcentavimo ir susisteminimo. Kažkas tikrai buvo negerai, net sunku pasakyti kas.

Per seminarus pas dėstytoją įmonės savininką M. Markevičių 2-3 žmonių grupėse kūrėme verslo planus arba verslo projektus. Ir netgi nelabai turiu priekaištų, visai įdomu buvo tuos projektus rašyt.

Egzamino nebuvo, bet vietoje jo buvo du koliokviumai, per kuriuos vyko masiškai masinis nusirašinėjimas. Kas iš armonikų, kas per draugo petį. Vargu, ar buvo bent vienas sąžiningai rašęs.

Fizinis rengimas

Žadėjau šį semestrą nebesirinkti, bet taip jau atsitiko, kad dėl tvarkaraščio nepavyko pasiimti kito laisvai pasirenkamo dalyko. Sportavom sau ramiai, kol apie spalio vidurį prasidėjo kažkokios kalbos apie egzaminą. Galvojom, kad juokauja žmonės. Tada gal apie spalio pabaigą paaiškėjo, kad čia menki juokai ir kad tikrai egzaminas. Klausiam dėstytojų, kokios užduotys – nesako. Apie lapkritį iškabinamos 6 egzamino užduotys, kiek vėliau atsiranda ir normatyvai. Gruodį prasideda atsiskaitymai, bet jiems įpusėjus, normatyvai keičiami, čia normalu?

Dar viena nesąmonė – visiems sportuojantiems, nepriklausomai nuo sporto šakos, egzaminas toks pat. O dar didesnė nesąmonė – tie pratimai yra kvaili. Ir didžiausia nesąmonė buvo tai, kad kažkas girtas keistai sudarinėjo normatyvus, kitaip aš negaliu paaiškinti to, kad iš kai kurių pratimų nebuvo įmanoma gauti 10, o iš kai kurių reikėjo labai pasistengti, norint gauti mažiau.

Taigi 6 pratimai:

• 30s stovėjimas užsimerkus ant vienos kojos, galima dukart priliesti žemę. Praktiškai visi gauna 10.
• Atsisėdus ant žemės, pirštais siekti kojas ir dar šiek tiek toliau. Kai pirmą kartą bandžiau, būčiau gavęs lygiai 2, nes aš nelankstus žmogus. Bet namie truputį pasikankinau ir šiaip taip gavau 10. Normatyvas normalus, bet čia pasityčiojimas iš nelanksčių žmonių.
• Bėgimas 10 po 5 metrus pirmyn atgal, gal greičiau – šokinėjimas, o ne bėgimas. Bet normatyvai gana normalūs, tai irgi problemų nesukėlė.
• Tempingas, arba „kaip greitai moki judint ranką“. Uždėti nesveiki normatyvai. Kiek teko matyt, berods niekas 10 taip ir negavo. Aš pats vos 5 sugebėjau susirinkt.
• Kabėti prisitraukus ant skersinio 66s. Iš mano pažįstamų niekam problemų nekilo. Iškabojus kokias 40 sekundžių labai norisi pasileisti, bet šiaip dar bent minutę galima laisvai kabėti. Iš šalies atrodo labai lengvas pratimas, bet toli gražu ne visi įvykdė.
• Spaudimas, ranka reikėjo suspaust kažkokį įrenginį. Normatyvas – 64 kažko. Pirmą kartą bandydamas išspaudžiau 55, po savaitės 60, dar po savaitės 70. Bet egzamino dieną kažkas tą daiktą sulaužė, o jau kai pataisė, tai vos virš 50 išspaudžiau, kažką ten primeistravo, nes ne man vienam rezultatas stipriai nukrito.

Beje, mažiau 7 balų gauti negalima, netgi nelaikant egzamino. O šiaip su normatyvais reiktų padirbėti, nes jie tikrai netinkami. Viskas padaryta taip, kad visi gautų 9, mažiausiai 8, jei jau labai nepasiseka. Mačiau tik vieną žmogų, kuris 10 gavo. Būtų daugiau gavusių 10, jei tempingo normatyvai būtų protingiau nustatyti.

Kažkaip labai jau greitai prabėgo antras semestras, lyginant su pirmuoju. O ir sesija greit praėjo, gal dėl to, kad truko 15 dienų. Aną semestrą drebėjau dėl matematikos, šįsyk bijojau tik dėl filosofijos, bet apie viską atskirai prie kiekvieno dalyko.

Taigi apie viską iš eilės:

Anglų kalba

Vėlgi judam toliau pagal savo galimybes, išmokstam pakankamai, nors dėstytoja D. Užpalienė per daug mūsų ir nekankina. Trumpai tariant, anglų kalbos mokymu esu patenkintas. Įskaitą gavom vėlgi viską atsiskaitę bei pristatę prezentaciją apie bankus. Kitą semestrą laukia egzaminas, bus man nekas (:

Filosofija

Šį semestrą čia buvo vienintelis egzaminas iš serijos „kad tik išlaikyčiau“. Per egzaminą išsitraukiau lengvus klausimus apie Seneką ir Platoną, pirmojo nelabai ką žinojau, antrąjį buvom skaitę semestro pradžioj, bet kiek primiršau. Su sąlyga, kad kažkokie geri žmonės, kurie anksčiau mokėsi filosofiją pas dėstytoją J. Morkūnienę, paskolino mums savo konspektus, tai ir išlaikiau. Gal tik kokie 5 žmonės iš grupės neišlaikė. Būtų šis skaičius gal didesnis, jei kas trečias nebūtų rašęs su paruoštukėm. Ką čia pasakius apie pačią filosofiją. Kažką ten anksčiau paisčiau, kai buvau psichologiškai „atsijungęs“ po filosofijos egzamino. Dabar gi galiu tik pakartoti, jog pats filosofijos mokslas man patiko, tik gal kartais mokymasis užėmė per daug laiko, nes jo pradėdavo trūkti kitiems dalykams (kiaurą dieną gi nesimokysiu – nuo proto nušoksiu). Dėstytoja iš pradžių pasirodė gana keisto charakterio, bet vėliau įpratom ir pradėjo patikt.

Makroekonomika

Pradėkim nuo paskaitų. Dėstytojas L. Šadžius nesuinteresuotas, kad mes ką nors išmoktumėm.  Įsivaizduokit: prasideda paskaita, ateina dėstytojas su krūva lapų ir pradeda diktuoti, o mes visą paskaitą rašom „dailyraštį“. Ar kas nors taip įsivaizduoja paskaitas universitete? Kita vertus, makroekonomikai buvo skirta juokingai mažai laiko, tiek tikrai neužtenka kiek rimčiau ją išnagrinėti, bet juk galima nors kiek pasistengti, o ne ateiti, atšnekėti savo ir išeiti… Per egzaminą dėstytojas visiems surašė po 5 balus iš 5, tai niekas per daug pretenzijų neturėjo.

Per seminarus susitikdavome su dėstytoja D. Jurevičiene. Per dalį seminarų darbas vyko kiek rimčiau, bet vis tiek nemažai laiko iššvaistėme, kažkaip net nepasijautė, kaip praėjo visi seminarai. Na, bet kokiu atveju man, kaip ekonomiką studijuojančiam žmogui, norėtųsi daugiau dėstytojų pastangų tiek per seminarus, tiek per paskaitas (ypač per paskaitas).

Tikimybių teorija ir matematinė statistika

Paskaitas vedė dėstytojas A. Domarkas, pasirodė kaip labai draugiškas žmogus. Kaip vienas bendrakursis sakė „geras, per daug geras“. Nelabai suprantu, kaip gali žmogus dėstyt kažką, kai auditorijoj 99 proc. žmonių garsiai šneka, 0,5 proc. žaidžia Quake Live (girdisi per visą auditoriją), kiti užsiėmę savais reikalais, o likę bent 5 žmonės jo klauso. Kai jau visi labai garsiai pradeda šnekėt, su šypsena paprašo, kad būtų truputėlį tyliau. Jau rimtai gėda man dėl tokių „studentų“ ir gaila per daug draugiškų dėstytojų, visgi universitetas, o jausmas kaip kokių rėkaujančių penktokėlių klasėj, kam iš viso eit į tą paskaitą, jei tik trukdai kitiems, lankomumo vis tiek nežymi. O kalbant apie patį dėstymą, sunku man jį vertint, bet skųstis negaliu. Tiesa, dar pamiršau paminėti, jog dėstytojas kiekvieną paskaitą reklamuoja Maximą (:

Per seminarus vėl dirbom su O. Lavcel. Kažkaip pasirodė, jog darbo kokybė suprastėjo, lyginant su pirmu semestru, daug ką darėm „prabėgomis“, buvo ir tokių situacijų prieš koliokviumus „sprendėm tokius uždavinius? Ne? Tai užsirašykit formulę“. Vis dėlto negaliu sakyti, jog išmokė mus prastai, viskas gana minimaliai, bet to užteko, kad susirinkčiau egzaminui 4 balus iš 5. Tiesa, kai sužinojau, kaip mokomos kai kurios kitos ekonomistų grupės, tai mes tikrai „pjovėm grybą“.

Kaip pastebėjot, per seminarus turėjau susirinkęs 4 iš 5, o galutinis pažymys – 5. Čia buvo truputį netikėta staigmena.

Informatika

Reikėjo pasirinkti vieną dalyką iš keturių: Informatikos, Psichologijos, Etikos ir Retorikos. Paskaičiau studijų programas ir pasiėmiau Informatiką, tikėdamasis prisiminti senus dalykus ir išmokti šiek tiek naujų. Pasirodo, jog tai buvo tik svajonės.

Pradėkim nuo tragiškiausio dalyko – paskaitų. Visų pirma, nesuprantu, kaip dėstytojai R. Naujikienei iš viso leidžia mokyti kitus informatiką. Taip, ji moka naudotis Exeliu. Taip, ji moka nukopijuoti informaciją iš Vikipedijos ir susikelti į skaidres. Taip, ji kažką mintinai išmokusi ir bando mums per paskaitas monotoniškai šnekėti (taip, „labai įdomu klausytis“).  Susidariau kažką anksčiau išmokusios, nesidominčios dabarties naujovėms ir absoliučiai nesugebančios dėstyti (sudominti)dėstytojos įvaizdį. Ir kaip gali kitokį susidaryti:

• R. Naujikienė: Kokia operacinė sistema mūsų klasėse dar naudojama be Windows?
• M. Malcius: Baltix
• R. Naujikienė: (keistu žvilgsniu) kokia?
• M. Malcius: Baltix – Linux versija.
• R. Naujikienė: Taip, Linux…

• R. Naujikienė (informatikos dėstytoja!): gal eisim į kompiuterių klases, nenoriu laukti, kol čia viską pajungs (kompiuterį, mikrofoną ir pan.)

O jau minėjau siaubingai netaisyklingą tartį?

Toliau – seminarai. Teoriškai juos turėjo vesti dėstytojas M. Okulič–Kazarinas, bet ten jie su dekanu viską suderinę, nusprendė, kad seminarų nebus, o vietoje jų namie darysim tokius projektėlius (tiesą sakant, tie projektai – nesąmonė, bet beveik visi iš egzamino gavom po 10). Tiesa, vieną paskaitą vedė būtent šis dėstytojas. Žmogus ne tik išmano savo mokomą dalyką, bet ir domisi naujovėmis bei sugeba gana įdomiai pasakoti. Nors man nieko naujo per paskaitą nepasakė, bet vis tiek buvo įdomu paklausyt.

Verslo etika ir ideologija

Iš keturių dalykų reikėjo pasirinkti du: Verslo etika ir ideologija, Verslo komunikacija, Teisės teorija, Socialinių tyrimų metodologija.

Tiesą sakant čia berods buvo vienintelis dalykas, kurio programos rasti nepavyko, tai teko rinktis aklai pagal jau pažįstamą dėstytoją – R. Jasinavičių. Ir vėl savo pasirinkimu nenusivyliau. Aiškiai matėsi, jog dėstytojas ateina ne šiaip pakalbėti, o apšviesti mūsų tamsias galvas. Kalba įdomiai, retkarčiais pajuokaudamas, pakritikuodamas politikus, pateikdamas faktų iš savo patirties. O ir šiaip malonus, paprastas žmogus. Ai, neįdomu net aprašinėt, kai nėra, ką blogo pasakyt (:

Ir vėl buvom priversti šiek tiek padirbėti: teko perskaityti bent dvi knygas, sukurti „išsisklaidantį debesį“ bei „loginę pasekmių šaką“ ir juos išspręsti bei parašyti Verslumo gebėjimų ugdymo planą (kuris praktiškai ir nulėmė egzamino pažymį). Jei kas planuoja mokytis šį dalyką, rekomenduoju pirmą semestrą pasirinkti „Asmeninius finansus“, bus lengviau rašyt verslumo planą.

Ak, taip. Vos neužmiršau įkelti vienos mielos nuotraukos. Geras dėstytojas ir dar mylintis gyvūnus – idealu.

Rimvydas Jasinavičius

Verslo komunikacija

Galvojau, ką rinktis: Verslo komunikaciją ar Teisės teoriją. Bet bandos jausmas nugalėjo, ir pasiėmiau pirmąją. Turėjom linksmą (gal netgi šiek tiek per linksmą, visgi – dėstytoja), draugišką ir tinklaraščius skaitančią(!) dėstytoją V. Višnevską. Per seminarus pristatėm po vieną pranešimą bei pasirinktinai kurį nors: a) dar vieną pranešimą b) pranešimą spaudai ir reklamos analizę c)kitos grupės rašė koliokviumą. Paskaitose beveik nesilankiau (kas kaltas, kad po šios paskaitos man filosofijos seminaras – reikėjo ruoštis), bet nieko labai įdomaus vis tiek nepastebėjau, beveik sausa teorija. Egzaminui irgi iškalėm sausą teoriją ir dabar jau vargiai ką beatsiminčiau, nelabai matau prasmės. Gal geriau reikėjo imt Teisę?..

Fizinis rengimas

Galima nueit pasportuot ir neužsirašius, bet aš gi per didelis tinginys, tai galiu sportuot tik oficialiai pasirinkęs dalyką, kitaip neprisiversčiau nueit. Šį semestrą berods reikėjo pasportuot 24 valandas. Kadangi vidury dienos pilna žmonių ir sportuot nelabai įmanoma, tai eidavau antradieniais nuo 8:00 (nu gerai, realiai nuo 8:30, vis tiek prižiūrėtoja tik 9:00 ateina… ot būtų juoko, jei kas susitraumuotų tuo metu, kai jos nėra). Jei sveikatos užtekdavo, sportuodavau dvi valandas, kitu atveju – ateidavau kitą dieną. Kitam semestrui nebepasirinkau fizinio rengimo, gal sugebėsiu šiaip nueit retkarčiais? Ber kur tau…

Rokiškio rajono savivaldybės stipendijos

Ta proga primenu, jog Rokiškio rajono savivaldybė kartu su AB Rokiškio sūris visiems rajono abiturientams, kurie įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kurių šeimos pajamos yra mažos (šeimos pajamos neviršija  dviejų valstybės remiamų dydžių 1 šeimos nariui per mėnesį), o 12 klasės metinių pažymių vidurkis ne mažesnis nei 8 (I kurse 7,5, II kurse 8, po antro kurso galima pasirašyti naują sutartį, bet ten jau ir sąlygos kitos). Stipendijos dydis buvo 1500 Lt semestrui, bet dabar sklinda gandai, kad sumažino iki 1000 Lt, tiksliai nežinau.

Jei reikia stipendijos, susisiekit su auklėtoja(u) ar mokyklos vadovybe (kuri teoriškai turėjo jus informuoti), jie gal daugiau informacijos pateiks. Čia praėjusių metų sąlygos, galėjo dabar kas nors pasikeisti.

Papildoma informacija teikiama Švietimo skyriuje tel.: 31270, 8 614 99 307.

el. p.:  r.elmoniene@post.rokiskis.lt

Post Scriptum

Man atrodo, kad aš ilgai negyvensiu šitaip rašydamas. Visų pirma – dedu nuorodas į dėstytojų puslapius, kurie sukurti su WordPress, taigi prisijungę jie mato nuorodas į šiuos straipsnius (viena dėstytoja prisipažino, kad šitaip mane surado). O ir šiaip kai kurios dėstytojos įtartinai į mane žiūri, matyt, laukia šitos ataskaitos… Juokauju,  dar ne toks paranojikas esu.

Bet šiaip būtų nemalonu, jei ateityje tektų dar mokytis pas kurį(ią) nors  iš blogosios pusės aprašytą dėstytoją, skaičiusį(ią) šias mano ataskaitas. Aišku, jei žmogus moka priimti kritiką, tai nieko, bet…

Sesijos rezultatus žinojau jau prieš dvi savaites, bet trūko vienos įskaitos, laukiau, kol ji atsiras. Taip ji dar ir neatsirado, bet nebėra kur tempti belaukiant, reikia apžvelgt pirmą semestrą Finansų Ekonomikoje.

• Anglų kalba (privalomas). Prastokas iš manęs anglų kalbos žinovas (59 iš valstybinio), tai sunku gyvent ir universitete. Dėstytoja D. Užpalienė per daug nespaudžia, tai pagal galimybes ir krutu į priekį. Įskaita gauta tiesiog atsiskaičius visus semestro darbus. Laukia dar du semestrai anglų kalbos.
• Finansinių idėjų raida (privalomas). Dėstė labai maloni dėstytoja I. Mačerinskienė. Paskaitos buvo gana nuobodžios, teorijos skaitymas, o ir dėstytojai nelabai pavyko manęs sudomint šiuo dalyku. Visai kas kita buvo per seminarus, kiekvienas turėjom pasirinkta tema sukurti pranešimą bei jį pristatyti. Prasikeikiau viską bedarydamas, bet negaliu nuneigti, kad buvo labai įdomu.
• Fizinis rengimas (laisvai pasirenkamas). Vadinu šitą dalyką „kreditai už dyka“. Nueini per pusmetį 22 kartus pasirinktu laiku į treniruoklių salę, pasportuoji ir turi įskaitą. Šiaip labai patogu, yra kuo užpildyt kai kuriuos langus.
• Įvadas į studijas (privalomas). Čia buvo semestro pradžioje kelios paskaitos susipažinimui su studijų tarka universitete. Reikėjo visur išklausyt ir gaut parašus.
• Matematinė analizė ir tiesinė algebra (privalomas). Žiaurus dalykas, nors ir esu neblogas matematikas, bet aukštoji matematika jau nebe man. Nors realiai, tai šiaip ne taip prasisukau. Dėstytojas A. Kaučikas dėstydamas labai blaškėsi, buvo sunku ką nors suprast. Bet per seminarus likusias spragas puikiai pašalino dėstytoja O. Lavcel. Prieš eidamas į egzaminą, galvojau: kad tik kaip nors penkis gaučiau. Išėjęs iš egzamino galvojau tą patį, tas septynetas buvo visiškai netikėtas.
• Mikroekonomika (privalomas). Dėstytojas I. Panovas buvo nerealus. Aš vis dar stebiuosi, kaip žmogus beveik visą paskaitą belaidydamas juokelius sugeba puikiai viską išmokyt (labai panaši situacija mokykloje buvo su chemijos mokytoja Laima Kvedaravičiene, kuriai aš ilgai nervus gadinau). Per seminarus su dėstytoju V. Azbainiu sprendėm uždavinius. Tiesą sakant, mes vieni sprendėm, nes dėstytojas labai įdėmiai savo telefone (SE smartfone, nebeatsimenu kokiame) kažką skaitydavo, kalba žmonės, kad akcijų kursus sekė.
• Specialybės kalba (privaloma). Dėstytoja V. Rudaitienė nebuvo itin malonaus charakterio, o ir balsas gana skardus, bet nieko, nebuvo taip jau blogai. Specialybės kalba universitete vadinama lietuvių kalba (kirčiavimas, leksikos ir visa kita). O man visai patiko kursas, tiesą sakant, nors buvau užkietėjęs realas, lietuvių kalba man patiko (kol lietuvių kalba nevirto literatūra, šito tai aš nekenčiau). Tai va, prisiminiau senus gerus laikus, kai lietuvių kalba man dar patiko. O ir dėstytojos darbo metodai buvo neblogi, tikrai puikiai viską išmokė (na gal paskutinėms temoms pritrūko šiek tiek laiko).
• Asmeniniai finansai (laisvai pasirenkamas). Taip, tas pats, kurio nėra suvestinėje. Tiesą sakant, vienintelis semestro dalykas iš kurio tikrai buvo naudos gyvenimui (jei kas stojat į MRU – siūlau pasiimt šį dalyką, pravers). Asmeniniai finansai a.k.a „Kaip uždirbti milijoną“. Taigi turėjom labai šaunų dėstytoją, R. Jasinavičių. Kas gali geriau išaiškinti, kaip uždirbti milijoną, nei verslininkas. Gavome svarbius pagrindus pinigų investavimui. Įskaitą gauti vėlgi nebuvo itin sunku, tereikėjo perskaityti dvi knygas bei parašyti šiokį tokį „Finansinį tikslą ir planą“, nes be aiškaus tikslo ir plano sunku tikėtis sėkmės ateityje.

Tai tiek apie pirmąjį semestrą. Prasidėjo antrasis, universitete chaosas dėl alternatyviai pasirenkamų dalykų, knygų eilinį kartą nė velnio nėra, bet nieko, jau įpratau nepanikuot dėl to. Aišku tik viena, šis semestras bus nepalyginamai sunkesnis už pirmąjį. Tai tiek apie mokslus, laukite kito semestro ataskaitos.