Žymų Archyvai: Gyvūnai

Gyvūnų globos namai

Apie Naujosios Vilnios prieglaudą pusantrų metų po žemiau aprašyto apsilankymo: http://mantas.malcius.lt/vsi-beglobis-arba-nesvarus-gyvunu-globos-verslas/


Naujausias veidas prieglaudoje – Teila

Kraujo davimas turi vieną esminį trūkumą – tai galima daryti tik kartą per 60 dienų. Likusios 59 dienos lieka deramai nepanaudotos. Ne gana to, vasarą dėl tam tikrų gyvenimo nenusisekimų atsirado laisvo laiko perteklius, taigi neliko nieko kita, kaip tik pagaliau apsilankyti kurioje nors gyvūnų prieglaudoje. Planavau tai padaryti jau nuo pavasario.

Bėda ta, kad visos Vilniaus prieglaudos įsikūrusios arba nelabai patogiai autobusais pasiekiamuose užkampiuose, arba kitame miesto gale. Bet Zuokas labai laiku įvykdė transporto reformą, dėl ko LGGD prieglauda (dar žinoma kaip Gyvybės vagonėliai) tapo gana patogiai pasiekiama, nes nuvažiuoti iš Fabijoniškių iki Naujosios Vilnios trunka nebe 80min, o tik 40min.

Birželio gale užsukau apsižiūrėti. Čiabuvių draugų buvau prigąsdintas, kad Naujojoje Vilnioje nelabai saugu. Atvykęs pamačiau, kad čia joks ne mikrorajonas, o nutolęs Vilniaus kaimas, gerokai prasigėręs kaimas, kur močiutės daržus augina. Agresyvių žmonių nelabai matėsi, bet girtuoklių ir/ar kitaip apsvaigusių koncentracija nemaža, visgi jie gana draugiškai nusiteikę, o ir šiaip dėl savo kominės būklės nelabai ką blogo sugebėtų padaryti. Kiek pažioplinėjęs, pagal garsą susiradau ir visai šalia stovinčius geltonus ir mėlynus vagonėlius, kur mane pasitiko viena savanorė ir viską aprodė. Likau nelabai draugiškai aplotas ir truputį apmiauksėtas. Dar pasimatė, kad yra savanorių merginų. Neliko nieko kita, kaip tik artimiausiu metu grįžti.

Liko apsispręsti – katės ar šunys. Paaiškėjo, kad šunims reikia daugiau žmonių, bet turi jie mažiau. Šiaip ir pats pas šunis labiau norėjau, kad būtų galima palei kaimą grynam ore prasijudint. Kačių irgi nevengiu, nors alergiją šiokią tokią turiu. Visgi lenciūginiams ten dėmesio labiau reikia šiuo metu.

Pirmą dieną, kaip vėliau paaiškėjo, man buvo įduoti vedžioti aktyviausi šunys. Pavedžiojimas virto pabėgiojimu. Susipratau, kad reikia kitą kartą neštis bėgiojimui tinkamą aprangą. Paaiškėjo, kad tarp krūvos draugiškų keturkojų yra ir keletas mėgstančių pasikandžioti, taigi prie jų kol kas per daug nesiartinau.

Taip visą liepą beveik kasdien ir pravažinėjau į Naują Vilnią. Iš pradžių po kelias valandas, vėliau kartais ir po aštuonias, savaitgaliais grįžtant paskutiniais autobusais. Savanorių velniškai mažai, šunų gal apie trisdešimt. Visiems norisi leisti prasibėgioti, ir taip vargšai uždaryti beveik visą parą pratūno.

Toks va ir įrašo tikslas. Jei jau pavyko išjudinti keletą žmonių į Kraujo centrą, gal pavyks išjudinti bent vieną ir į gyvūnų prieglaudą. Žinau gi, kad laiko tikrai turite, nes jį švaistote sėdėdami prie kompiuterio ir skaitydami šį įrašą. Gal darbo dienomis ir ne kiekvienas gali, bet savaitgaliais tikrai galima kelias valandas surasti. Bent kartą per mėnesį, juk jokių įsipareigojimų, nepatiks – nebeateisite.

Jei prikalbinau ateiti:

  • Kur? Skydo 44A, Vilnius (Naujoji Vilnia). Važiuojant autobusu – 6G nuo Žaliojo tilto iki Tremtinių stotelės. Jei prieglauda nesigirdi, tereikia paeiti keliasdešimt žingsnių autobuso važiavimo kryptimi, kairėje gatvės pusėje pamatysite geltonus ir mėlynus vagonus.
  • Kada? Kasdien maždaug nuo 13 iki 18h, dažnai užsibūnam ir iki dešimtos ar net ilgiau. Rekomenduotina pasiskambinti iš anksto: 8-602-63641
  • Ką atsinešti? Reiktų ko nors persirengti. Jei lietaus nebus, gal ir neišsipurvinsite, bet specifinio šunų kvapo prisigersite. Būtinai reikalinga patogi avalynė, nes aukštakulniams ten ne vieta (gal keista, bet ne jorkšyrai gyvena). Geriausia būtų kas nors tinkamo bėgioti. Šalia yra Maxima, tai valgyti galima nusipirkti. Vanduo – iš šulinio, jei netinka, teks atsinešti.
    Nepilnamečiai pirmą kartą privalo ateiti su tėvais (jei vėliau nori ateiti vieni – tėvai privalo parašyti sutikimą, rekomenduotina turėti tiek tėvų, tiek nepilnamečių asmens dokumentus). Pilnamečiai tiesiog ateina, bet jei labai jaunai atrodote, geriau pirmą kartą turėkite asmens dokumentą.
  • Ką atnešti? Norint užtikrinti konstitucinę šunų teisę į kaulą, reikia atnešti kelis maišelius kaulų (pagreitina ir sustiprina draugystę). Tik yra keli šunys su specialia mityba, atsiklauskit prieš dalindami. Taip pat tinka ir bet kokie kiti mėsos turintys produktai, konservai, sausas maistas (paprasto lyg pakankamai yra, bet visokie nuo sutrikusio virškinimo tikrai nepamaišys). Taip pat nepamaišys ir įvairūs nevalgomi dalykai: šluotos, semtuvėliai, neblizgančio popieriaus spauda, kartonas, antkakliai, ilgi pavadžiai, kibirai, metaliniai dubenėliai (plastmasiniai paslapčia susigraužia ir susidaužo), dar nepamaišytų keletas karabinų šunims prisegti, o kai kurie gyventojai mylėtų jus iki gyvenimo galo už vieną kitą cypiantį žaislą. Kitaip sakant, geriausia, kad daiktai atkeliautų fiziškai, taip bus užtikrinta, kad lėšos bus panaudotos pagal dovanotojo tikslą.

Kodėl ateiti:

  • Jei tikrai rūpi gyvūnai – tiesiog ateikite. Komentarų rašymas, šypsenėlių dėliojimas ir nykščių maigymas feisbukuose gyvūnams nepadeda nė per nago juodymą. Norite realiai pagelbėti – ateikite ir pavedžiokite (to jiems labiausiai trūksta) keletą šunų bent po pusvalandį.
  • Jei norite leisti akims pailsėti nuo kompiuterio – puiki proga išeiti į lauką kelioms valandoms.
  • Jei norite gyvūno užsigeidusiam vaikui parodyti, kad jis ne tik gražus, bet juo reikia ir rūpintis, maitinti ir valyti. O galiausiai jis pasidaro nebe jaunas ir mielas, o senas, aklas ir sunkiai paeinantis.
  • Jei norite numesti svorio ar tiesiog pasportuoti. Sporto klubas po atviru dangumi visiškai nemokamai: nuo 10-40 litrų tampymo iš šulinio iki lėto bėgimo ar greito bėgimo su staigiais stabdymais ir lietuviško vaikščiojimo su šunimi be šiaurietiškų lazdų, taip pat siūloma atrakcija bandyti nebėgti ir būti nutemptam į priekį. Jei trūksta adrenalino – galite pasirinkti piktų šunų priežiūrą nuo pirmos dienos prieglaudoje.
    Pradėjęs lankytis prieglaudoje, mečiau bėgiojimą, mečiau sporto salę, beveik mečiau kompiuterį ne darbo metu, sumažėjo maisto – ypač saldumynų – kramsnojimas. Svoris nukrito iki mažesnio nei buvo pernai vasarą. Nuo žiemos – minus 8kg, man čia mažai rūpi, bet gal merginoms kai kurioms aktualiau svoriai.
  • Galėsit skelbtis visiems, kokie jūs nuostabūs ir socialiai atsakingi. Tik būkit malonūs, tada ir ateikit bent porą kartų per savaitę. Ir ne tik pasifotografuot ir pažaist su jaunikliais, bet ir realiai padėt.
  • Jei ieškotės augintinio – čia rasit kasdien su žmonėmis bendraujančių ir beveik normalų gyvenimą gyvenančių gyvūnų, kurie nesunkiai pritaps jūsų namuose ir valdose. Yra tiek padūkusių jauniklių, tiek subrendusių, tiek senų ir pasiligojusių; tiek piktų, tiek gėles uostančių ir su katėmis miegančių;

    Mėjus ir Teila – vieni iš nedaugelio, kuriuos galima drąsiai vesti kartu

    tiek bėgančių į visas puses, tiek greta einančių; tiek mažaūgių, tiek tokių, su kuriais naktį per Naująją Vilnią būtų nebaisu eiti. Yra gi ir kačių: nuo rudų iki dailiai pilkų rainių; nuo gražiai nuaugusių kažkam nebereikalingų naminių katinų iki poros mėnesių visur besikarstančių ir peles stropiai naikinančių aktyvistų.

    Jauniklė KacKac kasdien pasigauna po vieną kitą pelę; nuotraukoje žaidžia su ką tik pagautu grobiu.

    Be to, jei vis tik per stebuklą nepavyks sugyventi su naujuoju augintiniu, prieglauda jį priims atgal.

Lapė snapė Akra. Inteligentė, kuriai netinka gyventi prie būdos.

Jūs čia gadinate akis skaitydami, o jie štai šitaip kiaurą parą laukia, kol kas nors ateis, išves pasivaikščioti, o grįžus paduos kaulą. O vėliau gal netgi pasiims su savimi namo. Tiek nedaug tereikia, kai pagalvoji.

Mirta: ~1996-2010

Mirta su dviem Mirčiukais

2004-08-20 – Mirta su antruoju ir trečiuoju Mirčiukais

2006-04-09 – Mirta su ketvirtuoju Mirčiuku

2006-10-15 – Mirta su penktuoju Mirčiuku

2008-04-13 – Mirta demonstruoja pelių gaudymo techniką

2009-04-11 – Pabraidymas sušilus orams

2009-05-23 – Poilsis

2009-06-27 – Šieno išvežimo proceso priežiūra

2009-10-31 – Tolerancija

2010-01-24 – Šaltą žiemos dieną

2010-03-13 – Pakeliui į mišką

Šiandien paaiškėjo, kad tęsinio niekada nebebus 😥

Šiaurės rytų Lietuvos kaimas: 2009 06

Aną kartą pabandžiau fotografuot su Nokia N95, bet šįkart vėl grįžtu prie seno gero SE K800, nors pikselių ir mažiau, bet nuotraukų kokybė nė velnio nesiskiria, nors gal ne man vertint tokius dalykus.

Taigi pažiūrim, kas naujesnio šiaurės rytų Lietuvos kaime.

dsc00001

Lepšis

Neįprastai anksti prie namų pradėjo augt lepšiai. Šitas gražuolis sugalvojo įsitaisyti prie pat nupjautos vyšnios kelmo. Keistas pasirinkimas.

dsc00021

Mirta

Tokiu karštu ir drėgnu oru buvau priverstas iš sodo išvežt apdžiūvusią žolę (žmonės ją dar vadina šienu, mieli miestiečiai). Tuo tarpu aplinkui susirinkę gyviai iš manęs tyčiojosi išsidrėbę ant žemės ir iškišę liežuvius.

dsc00026

Katė ant šieno

Tas liežuvių kaišiojimas dar nieko. Šita gražuolė sugalvojo man patrukdyti ir prigulė karutyje (žmonės tą daiktą vadina „tačka“, bet kalbininkams ši svetimybė nelabai patinka). Beje, ką tik atėjo į galvą genialus patarimas kelių ereliams: reikia sakyt ne „mano tačke“, o „mano karutis“.

dsc00037

Teoriškai – obelis, praktiškai – be obuolių

O štai kas atsitinka, kai tėvas prisikaito per daug knygų apie sodininkystę. Žodis „obelis“ čia net nelabai tinka, gal geriau „plytmedis“? Ir iš viso, kam aš tą šieną iš sodo vežiau, jei obuolių nė velnio nėra.

dsc00043

Laukinės braškės

Vidury šiaurės rytų Lietuvos pievos radom pakankamo dydžio laukinių braškių plotą. Anksčiau buvom tokį radę kitoj vietoj, bet savininkai išarė, kai prasidėjo visos tos ES paramos. Iš šito plotelio jau apie 6 litrus ir prisirinkau, bet čia tik pradžia. Yra pilna ir žemuogių, bet tingiu aš jas rinkt, braškių greičiau prisivalgyt galiu.

dsc00055

Laukinė braškė

Čia truputį iš arčiau. Toje pievoje gal nelabai matomos braškės.

Taigi mielieji, kol jūs iš visokių neaiškių prekeivių perkat visiškai neaiškios kilmės, neaiškiom trąšom tręštas ir po visokiom agroplėvelėm užaugintas braškes, šiaurės rytų Lietuvos kaimo gyventojai (su manim priešaky) kemša vidury pievos raustančias, nežmoniškai saldžias laukines braškes (tiesą sakant, nežinau, ar jos tikrai laukinės, bet faktas, kad užsiveisė savaime).

dsc00194

Mano braškės

O čia tos pačios laukinės braškutės, tik jau mano arčiau prie namų atgabentos. Grįždamas iš pievos čia nufotografavau, raudonų gal nebelabai pamatysit, aktyviai naikinu. Kitą savaitę jau mama tikriausiai uogienes žiemai virs. Nelabai čia joms patinka to medžio, akmenų krūvos ir serbentų krūmų kaimynystė, bet ką padarysi, sunku man buvo vietą surast, kad niekam netrukdytų.

dsc00197

Katė, kurios vardas Kac Kac

Kol mes su Mirta po laukus klaidžiojom, katė sugalvojo pasnausti. Nieko čia įdomaus, šiaip juokingai atrodo.

Šiaurės rytų Lietuvos kaimas: 2009 05 23

Buvau savaitgaly grįžęs namo maisto parsivežt, su sąlyga, kad kai kurios maisto dalys deklaravo savo gyvenamąją vietą kaime, tai apsilankiau ir ten. Ta proga išbandžiau brolio (savo) niekam tikusią Nokia N95 ir padariau kelias nuotraukas su automatiniu režimu (fotografai jau tikriausiai kreivai į mane žiūri). Na nepykit, žmonės, nebuvo ir nebus iš manęs fotografo, bet pabandyti juk galima:

20090523005

Karkvabaliai ant kaštono šakelės

Visų pirma, pastebėtas įtartinai didelis karkvabalių (bent jau mūsuosna juos taip vadina) kiekis. Mama, pažiūrėjusi į aukščiau esančią nuotrauką, prisiminė, jog tiek daug jų nematė nuo „rusų laikų“.

20090523008

Žydinti kriaušė

Pats matau, kad tragiškai nufotografavau, galit ir nebesakyt. Čia viena geresnių mūsų kriaušių, kuri kiekvienais metais priaugina krūvas didelių kriaušių, bet dėl kažkokių ligų jos gana greitai pūna, todėl stengiamės jas kuo greičiau sudorot.

20090523019

Geltonai žydinčios braškės

Čia mano iš vidurio pievos atgabentos ir užveistos laukinės braškės. Šiais metais kiek apleistos, pienių nemažai priaugo. O šiaip labai geros braškės, praktiškai nereikalauja priežiūros, tik nereikia leist, kad piktžolių daug priaugtų, kol braškės dar mažos. O paskui jau jos savo ūsų visur tirštai prileidžia, ir jokios piktžolės nebeprasikala, išskyrus varpį (čia piktžolė tokia, neprisigalvokit nesąmonių), kuris jas per per kelerius metus pribaigia. Todėl šitos braškaitės mėgsta itin skurdžią ir sausą žemę, kur niekas kitas praktiškai nebeauga. Braškės užauga gana mažos, bet labai saldžios ir skanios. O dėl didelio daigų kiekio kvadratiniame metre, pačių uogų būna palyginus tikrai nemažai. Aišku, nepalikau jų likimo valiai, pasėdėjau kelias valandas ir pranaikinau piktžoles, kiek spėjau.

20090523028

Baltai žydinčios braškės

Tarp gausybės geltonų žiedų buvo galima rasti ir keletą baltų. Žiūrėsim po sesijos, kaip ten jiems seksis be manęs gyventi.

20090523030

Mirta

Viena iš pikčiausių kaimo gyventojų – Mirta. Žinot, kai kaime iš viso gal kokie 4 šunys, tai tenka ir jai būt vienai pikčiausių. Buvau jos jau labai pasiilgęs, kaip nepasiilgsi, kai su ja praleidi kokį trečdalį savo gyvenimėlio. Niekas nežino, kiek jai dabar metų, bet mąstant, kad ji pas mus apsigyveno man dar neinant į mokyklą, tai maždaug 13–14. Jūs gal nelabai patikėsit, bet ji kiek unikali – valgo praktiškai viską: neskaitant tradicinio maisto, neignoruoja ir gyvų karosų, pirmoje nuotraukoje matytų karkvabalių, pačios pasigautų pelių (žiurkių ir kurmių nevalgo) ir kitokių gėrybių. Ir ne, badu mes jos nemarinam, maisto yra pakankamai.

20090523031

Katė, kurios vardas Kac Kac

O čia mūsų lepūnėlė tinginėlė, kuri retkarčiais net vieną kitą pelę pagauna ir visada atneša parodyt. Nuotraukoj ji nuo Mirtai priklausančio kaulo vagia mėsą. Šiuo metu jos tikriausiai viena į kitą žiūri, nes abiems aišku, kam priklausys kaulas, kai aš nueisiu kiek toliau.

Pas mus jau tokia tradicija, visų kačių ir katinų vardai buvo ir yra Kac Kac, lengviau pasišaukt visus. Šitai gražuolei jau 9 metukai, gerai atsimenu.

O gal, bedidindami mokesčius, pakelkime ir baudas?

National Geograpfic nuotrauka

Mūsų Lietuvėlė turi truputį skolų. Palyginus su BVP, gal netgi daugiau nei truputį. 2007 metais skolos siekė 17 procentų BVP. Aišku, skolos dar ne pasaulio pabaiga. Galima jas kada nors gyvenime grąžint. Vienintelė problema, kad tos skolos tebedidėja. Jeigu neklystu, buvo numatomas biudžeto deficitas, viršijantis ES nurodytas ribas. Valdžia nieko geresnio už padidintus mokesčius nebesugalvojo. Nors daug ką apkrovė dideliais mokesčiais, ypač dėl panaikintų PVM lengvatų, bet dar lieka nemažai vietų, kur prireikus būtų galima gauti papildomų pajamų. Daug kas keikia šį sprendimą (niekas gi nenorim didesnių mokesčių), bet nebebuvo iš ko rinktis. Gal kada nors gyvenime dar padėkosim Kubiliui (nors gal ir ne).

Gerai, iš tikrųjų ne apie tai turėjo būti šitas įrašas. Tikriausiai daugelis iš jūsų skaitė, kad kažkoks vokietis sugalvojo susimedžiot į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą Lūšį, ir dar ne šiaip lūšį, o jauniklį. Vargšą mažą kačiuką.

Jį patį reikia sušaudyti už tokius darbelius. O ir šiaip medžioklę reikia uždrausti. Taip taip, čia tik mano, gyvūnų mylėtojo, nuomonė ir svajonės. Bet, kas mane labiausiai piktina, tai juokinga bauda, kurią jis gavo: 20000 Lt. Čia net lietuviui tokia bauda atrodo juokinga, o ką jau kalbėti apie vokietį.

Gal iš viso pradėkim dėt skelbimus į užsienio spaudą:

  • Nykstančių gyvūnų medžioklė Lietuvoje. Kaina tik nuo 20000 Lt.
  • Nušauk dvi lūšis ir trečią galėsi nušauti nemokamai.
  • Dėmesio. Tik šį mėnesį, lūšies ir jos jauniklių medžioklė tik 40000 Lt. Paskubėkite, liko tik 80 lūšių.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Bet pripažinkim, baudos Lietuvoje tikrai juokingos. Aš suprantu, kad nedaug visokių brakonierių ir panašių veikėjų pagauna ir mažai iš jų baudų gauna, bet pakelti mokesčius tikrai galima, vis vienas kitas papildomas litas į valstybės biudžetą.

Kadangi jau pradėjau kalbėti apie per mažas baudas, norėčiau dar atkreipti dėmesį ir į mokesčius už automobilius. Vos tik apie juos pranešta, iš karto kilo didžiulis nepasitenkinimas. Bet vyriausybei čia eilinis mokestis, stengiasi žmonės lopyt biudžeto skyles. Aišku, gal kiek logiškiau būtų visą tą mokestį užkraut kaip akcizą, bet čia jau jų pačių sprendimas, nieko nepakeisim. Taigi uždėjom mokestį už automobilį, užkėlėm akcizą, bet kažkaip nesigirdi, kad didintumėm baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Retkarčiais pažiūriu Rokiškio rajoninio laikraščio skyrelį „Gėdos stulpas“. Ir ką aš ten matau? Ką tik išsilaikęs teises, 1,5 promilės girtumo, bauda 1000 Lt. Girti sukėlę avarijas vairuotojai gauna iki 5000 Lt. Bet juk vis tiek juokingi dydžiai.

Galim irgi įdėt skelbimus, tikrai atsirastų norinčių užsieniečių:

  • Pasiskraidymas miesto gatvėmis, turint tris promiles. Tik 2000 Lt.
  • Įvažiavimas į kitą automobilį. Tik 1500 Lt.

Ir dar kur nors pakabinkim socialinį stendą su užrašu: Nebepaeini? – Vairuok! Kelionės kaina tik 3000 Lt.

Vėlgi juokas jau nebeima.

Pabaigai du sakiniai ir išvados:

  • Keliant mokesčius, visi tam prieštarauja
  • Keliant baudas, niekas net žodžio neištaria.

Tai kodėl mes negalim padidint tų prakeiktų baudų? Žmonių, darančių niekšybes gal ir nesumažės, bet bent jau susimokės daugiau. Vis vienas kitas papildomas litas į biudžetą.