Pamąstymai apie viską ir apie nieką #2
2010-07-15
Komentarų: 5
Kaip ir visa Lietuvos blogosfera, taip ir šitas Lietuvos dievų pamirštas tinklaraštis šiek tiek apmiręs. Tiesa, nieko čia keisto, manasis tinklaraštis nuolat bangavo: kartais po įrašą per mėnesį, kartais po tris per dieną. Niekada nerašiau iš reikalo, niekada ir nesirengiu to pradėti, taigi nenustebkit, jei ateis toks periodas, kai neišvysit nieko naujo keletą mėnesių. Visgi, kol šitas tinklaraštis dar visiškai neužsilenkė, nusprendžiau pagyvinti viską trumpais pamąstymais, nes jaučiu, kad mano durnoj galvoj retkarčiais įsižiebia ir viena kita netgi ne visai durna mintis. Bus proga grįžti prie tikrosios „web log“ reikšmės – interneto dienoraštis.
Su sąlyga, kad per paskaitas mes su vienu kurso draugu (kalbininkai, sugalvokit kokį protingesnį „kursioko“ atitikmenį) beveik visas dėstytojų mintis interpretuojame iš kačiukų pozicijos beigi esam Cat Blog fanai, tai pasistengsiu prie kiekvieno tokio tipo įrašo pridėti ir nuotrauką su kokiu nors kačiukų giminės padaru. Tikriausiai visada čia bus katė KacKac, bet ne tame esmė.
- Nežinau, ko šiais laikais moko per informatikos pamokas, bet akivaizdu, jog reiktų skubiai keisti mokymo programą ir didžiausią dėmesį skirti lietuviškos abėcėlės įsijungimui klaviatūroje bei rašymui lietuviškomis raidėmis. Taip pat labai rekomenduoju pasinaudoti puikiu kai kurių mokyklų sprendimu ir neklijuoti lietuviškų raidžių ant skaičių, kad paskui nebūtų aiškinimų, kaip „rašyčiau lietuviškomis raidėmis, bet nėra sužymėta“. Gal ir pavarų automobilyje negalit perjungt nepažiūrėję į sužymėtus skaičiukus?
- Jei jau pradėjom apie lietuvių kalbą, tai reikia kažką skubiai daryti ir su ja. Nežinau, kas prieš 2-3 metus sugalvojo keisti lietuvių kalbos egzaminų tvarką ir nustumti bet kokią gramatiką ir taisyklingą rašybą į paskutinę vietą, bet aš jau įsivaizduoju, kokia beraštė jaunoji karta auga. O kitaip juk ir būti negali, kai visas dėmesys skiriamas krūvos neįdomių knygų ir eilėraščių analizei. Nuo dešimtos klasės tam, ką aš laikau „lietuvių kalba“ nebeskiriama visiškai jokio dėmesio, tiesiog nelieka laiko. Net ir anksčiau įgyti įgūdžiai netobulinami pamažu nyksta. Taip, lietuvių kalba be proto sudėtinga, visų taisyklių eilinis žmogus gyvenime neišmoks, bet… Bet ką sakyti, kai nemaža dalis abiturientų, begalė studentų ir beveik visi kiti rašyti lietuviškai moka blogiau nei pagal programą tai turėtų mokėti penktokas. Taip, brolis ir daug kitų man tuoj pradės aiškint, kaip reikia lietuvių kalboje naikint nosines, supaprastint skyrybą ir visa kita. Ir kas gi iš to? Neteksim gerai išsilaikiusios senos kalbos, dėl taisyklių pasikeitimo sukelsim sumaištį, reiks perrašyt visus vadovėlius ir pan., o visi ir toliau rašys „kaip pakliūna“.
- Gerai, taip jau atsitiko, kad šį kartą dėmesys sutelktas lietuvių kalbai, tai dar grįžtu prie informatikos: gal tikrai laikas peržiūrėti programą ir vietoj visokių programavimų paskaliu išmokyti ko nors praktiško? Pavyzdžiui, kaip į kompiuterį įdiegti gramatines klaidas taisančią programinę įrangą? Jei jau Švietimo ministerija ir NEC nusprendė, jog mokykloje nebereikia mokyti taisyklingos rašybos, tai bent jau suteikite žinių, kaip į šį darbą įkinkyti kompiuterį.
- Gerai, užteks apie tas kalbas, pats ne ką raštingesnis už kitus esu, tai man gal labiau vertėtų patylėti šiuo klausimu. Geriau pereikim prie linksmesnių aktualijų: homoseksualai, Kedys ir kedofilai, Islandijos ugnikalnis ir Kubilius su į gerklę įsikibusiais socdemais. Berods nieko nepamiršau.
- Homoseksualai. Visi čia daug prirašė apie homoseksualų pasivaikščiojimus ir intelektinių mažumų išsidirbinėjimus kitapus tvoros, tai nelabai yra ką pridurt, be to, nemanau, kad mano durna galva jau pakankamai subrendusi diskutuoti šita tema. Trumpai tariant, visiškai palaikau visus žmonių veiksmus už savo teises, gaila, kad aplinkui vis dar per daug budulių, kurie (nepriklausomai nuo renginio) siekia prisigert, padaužyt ir pridaužyt viską ir visus aplinkui esančius. Beje, visi čia labai sielojosi, kad „žemesnės nei jų klasės žmonių“ eitynėms buvo išleista 300.000 Lt (ar 200.000, koks skirtumas). Kai pirmą kartą šitą sumą išgirdau, man irgi nelabai patiko, bet kai pagalvoji, tai kas čia tokio. Žmonės pasinaudojo savo Konstitucine teise taikiai pasivaikščioti, o valstybė įsipareigojusi apsaugoti savo mokesčius mokančius piliečius. Nematau čia jokių problemų. Be to, pažiūrim į skaičius. Tarkim, kad išleista 300.000 Lt, o ten dalyvavo apie 700 žmonių (sakė bus mažiau, bet vėliau gi padidino skaičių), tai iš jų dirbančių lietuvių buvo kokie 300. Tarkim, kad visi gauna vidutinį 1600 Lt atlyginimą į rankas, tai kas mėnesį valstybei sumoka po beveik 500 Lt. 300*500=150.000. Tai per pora mėnesių viską valstybei ir sugrąžins. Tai biudžeto grobstytojai, ane? Ką čia žliumbiat dėl kelių šimtų tūkstančių, tai geriau pasidomėkit, kam išleidžiamos žymiai rimtesnės pinigų sumos, pvz., kasmetinės milijoninės išmokos religinėms organizacijoms. Ten tai jau tikrai kažkoks paradoksas: nuo valstybės atskirtoms, mokesčių nemokančioms, Konstitucijos negerbiančioms ir neapykantą kurstančioms organizacijoms švaistomi milijonai. Kažkas gerų lobistų turi. Užteks tam kartui apie homoseksualus, kada nors šita tema pasižadu sukurti normalų įrašą, kai tik pajausiu, kad mano smegeninė tam pribrendusi.
- Kedys ir kedofilai. Iš šeimos nelaimės žmonės cirką pasidarė. Taigi net durnam aišku, kad joks Kedys jokio Furmanavičiaus ar ko kito nenukalė. Kažkam tik reikėjo juos abu užčiaupt. Be to, reikia pripažint, kad viso to organizatorius ir jo pagalbininkai yra visiškai intelekto nesužaloti asmenys, nes taip durnai viso siužeto nepagamintų net darželinukas. O dar kai per panoramą girdžiu, kaip kažkoks tyrėjas ramiu veidu bando aiškint, kad nėra pagrindo manyt, jog kažkas norėjo užlenkt Kedį, tai nesusilaikau nenusijuokęs – negi jis pats tiki tuo, ką sako. Paskutiniu metu nelabai domiuosi, nes jau atsibodo, tai nežinau, kaip ten su ta Kedžio dukra ir jos grąžinimu motinai. Įtariu, kad vis tik grybo pjovimas ir ta motina tikrai nelabai kuo dėta. Realiai, tai reiktų leist pačiam vaikui pasirinkt, pas ką nori gyvent.
- Islandijos ugnikalnis su kietu pavadinimu, jau baigiu jį išmokt, kažkas panašaus į Aijafiatlajokat. Kad ir kaip ten bebūtų, islandai pasidarė pramogą dėl jo tarimo. Jau vien dėl to negalima supaprastint mūsų kalbos, gal ir mes kada nors dėl kokių nors priežasčių galėsim pasimėgaut vietovardžių tarimu. Šiaip nelabai turiu ką apie jį pasakyt. Islandijos dievai, matyt, supyko ant skolų reikalaujančių anglų ir nusiuntė dovanėlę, kad apsiramintų.
- Na ir Kubilius. Pridirbo tas žmogus klaidų, beveik pribaigė bet kokį smulkesnį verslą, susuko galvas su neaiškiais mokesčiais ir dar neaiškesniais jų skaičiavimais, bet aš vis dar jį palaikau. Gal dėl to, kad nieko tinkamesnio nematau. Pasiklausau kartais po panoramos politikų debatų, matau, kad Socialdemokratai ir Viktoro partija neturi normalių atstovų, palaikyčiau gal daugiau liberalus, bet ten kažkaip nesimato lyderių. Tai ir neturiu nieko prieš konservatorius, nors ir nepatinka man, kad jie su krikdemais susijungę. Vis dėlto, Kubilius visai neblogai atsilaikė. Gaila, kad pagerėjus ekonominei situacijai, vėl tikriausiai valdžią paims socialdemokratai ir toliau kraus dovanėles konservatoriams iki kito nuosmukio. Net bjauru klausyt, kai jie aiškina, kokie jie buvo ir bus geri ir koks blogas yra Kubilius.
- Ir paskutinė dalis, įžanga tam įrašui, kuriam ruošiuosi daugiau nei metus, bet taipogi nesijaučiu pakankamai pribrendęs. Ir tai yra ne kas kita, o religija. Kuo daugiau apie ją pamąstau, tuo labiau nemėgstu. Nekalbu apie visas religijas, kalbu tik apie keletą. Tikiuosi, kad tas įrašas kada nors rudenį vis tik išvys dienos šviesą, nes atėjo laikas, atsibodo man tylėti. Žinot, kai giminėj beveik visi gana stipriai religingi, tai stengiesi daugiau patylėt, kad dėl tokių niekų neprasidėtų beprasmiai ginčai ir visokie pykčiai. Be to, mama vis kartoja: nerašyk tu apie Dievą ir religiją, nes paskui darbo nesusirasi ir t.t., ir pan. Bet dabar kai pagalvoju: jei darbdavys renkasi darbuotoją ne pagal jo sugebėjimus ir asmenines savybes, o pagal religiją, tai toks čia malonumas dirbti neperspektyvioje ir, tikėtina, greit subankrutuosiančioje įmonėje…
- Ryšium su tuo, kad Eurovizija ką tik įvyko, tai papildau šitą savo prieš gerą mėnesį rašytą įrašą. Trumpai tariant, tai šiemet Eurovizija buvo dar labiau apgailėtina nei visada. Atsimenu, užpernai buvo Jeronimas Milius su savo Eurovizijai per geru gabalu, pernai buvo pora normalių dainų (be konkurencijos Estija ir dar Islandija). Šiemet gi, neskaitant vyruko iš Belgijos, nebuvo nieko. Gerai, laimėjo Vokietija, paguoda, kad bent jau daina visai nebloga, palyginus su pastarųjų metų laimėtojais. InCulto? Nors iš lietuvių man žymiai labiau patiko Eden ir Agama, bet prieš InCulto dainą irgi nieko neturiu. Kiek nustebau, kai į finalą nepateko.
Paskutiniai komentarai