Žymų Archyvai: Mažakraujystė

Vegetarizmas ir kraujo kokybė

Taip jau labai įdomiai nutiko, kad lapkričio pabaigoje kambariokas išvažiavo į tam tikrų sektantų (vadinu juos mormonais-ajurvedininkais) stovyklą ir grįžęs pradėjo pasakot, kaip kelias dienas visiškai nieko nevalgė ir kaip dabar persivalgė nuo riekės duonos. Susinervinau. Sakau, jei jau tu gali kelias dienas be maisto, tai aš galiu savaitę be mėsos. Nepatikėjo. O kur patikėsi, kad 2-3 kartus per dieną mėsą kimšęs iš niekur nieko be jos savaitę išgyvens.

Pirmos dvi dienos kiek keistos buvo, organizmas kažkokias žinutes į smegenis siuntė dėl netinkamos mitybos. Bet maistas greit susidėliojo į savo vietas, svarbią vietą racione kaip mėsos pakaitalas atsikovojo košės, prasidėjo įvairių kruopų maišymas, ieškant skaniausio varianto. Kadangi šioje vietoje išlaidos maistui juokingai krito, teko skatinti ekonomiką perkant daugiau vaisių ir kiek daugiau daržovių (ypač morkų, gera lietuviška morka yra visiškas gėris, nereikia jokių imazalilu apipurkštų mandarinų), riešutų.

Mama pradėjo ruoštis laidotuvėms.

Savaitė praėjo. Kambariokas pamažu vėl pradėjo valgyt maistą. Jaučiau, kad visai neblogai tas vegetarizmas, tad nuspręsta pratęsti dar savaitei. Su kambarioku patvirtinome naują vertės matavimo vienetą – kruopų maišelį, kaip ekvivalentą imdami trijų grūdų dribsnius už 1.35 Lt.

Laidotuvėms pradėjo ruoštis visa giminė.

Antra savaitė baigėsi. Terminas nukeltas iki žiemos išeiginių (t.y., dar dviems savaitėms). Prisiminiau, kad dėl šių mitybos pokyčių gali nukentėti mano kraujo donorystės grafikas, nes visi puikiai žino istorijas apie silpną vegetarų kraują ir anemiją (mažakraujystę). Išsiaiškinta, kad hemoglobiną didina, t.y., geležies įsisavinimą gerina, su maistu vartojami citrusiniai vaisiai, blogina pieno produktai. Teko atsisakyti pieno vartojimo su košėmis, o vaisius ir šiaip valgiau su geležingu maistu.

Pirmos žiemos išeiginių dienos vakarą buvau bandomas įtikinti, kad silkės nėra mėsa. Aha – daržovės gal. Nemąstantys katalikai. Prisikala kvailysčių į galvą ir nė nebando pagalvoti. Netikėta, bet pavyko atsilaikyti ir per didįjį žiemos išeiginių savaitgalį. Dar paaiškėjo, kad brolis irgi jau kurį laiką eksperimentuoja su vegetarizmais. Vieningai pritarta, kad nuo kruopų svoris nemažėja.

Bet mamai šokas. Ruošiamasi abiejų laidotuvėms.

Mėsos valgymas atidėtas iki kitos kraujo donorystės, t.y., dar bent vienam mėnesiui, kuris greitai prabėgo. Praėjusią savaitę apsilankėme ir Kraujo centre. Su krauju viskas gerai, po ankstesnio kraujo nusileidimo hemoglobinas be didesnių problemų atsistatė: nors ir ne iki kažkokių aukštumų, bet žiemos laikotarpiu ir minimumas nėra blogai. Kiek skaičiau, geležies kiekio kitimas ir hemoglobino lygis nėra tas pats, todėl išvadų po dviejų mėnesių daryti gal nereiktų, bet faktas, kad gerą hemoglobiną palaikyti pavyko ir be kiaulės.

Eksperimentas kaip ir baigėsi. Galima grįžt prie mėsos. Bet kad jos kažkaip per daug ir nebesinori.

Šiek tiek apibendrinimų:

  • Atsisakius mėsos, apie 30% krito išlaidos maistui;
  • Taip pat automatiškai iš raciono iškrito keptas maistas;
  • Galiu drąsiai ginčytis su tais, kurie sako, kad Lietuvoje už minimumą išgyventi neįmanoma. Gyventi neįmanoma, bet išgyventi galima;
  • Energijos nei padaugėjo, nei sumažėjo. Toliau bėgioju ir šiaip sportuoju, nejaučiu skirtumo.
  • Nuo kruopų kūno masė nemažėja nė velnio, gal netgi kyla truputį;
  • Atrasta tobulos košės sudėtis: grikiai, kviečiai, miežiai, rugiai, ryžiai, žirniai (močiutės košė) + papildomai grikių + avižų dribsniai + razinos (ar kiti džiovinti vaisiai);
  • Maistą be mėsos žymiai greičiau galima pasigamint. O tai yra labai didelis pliusas.
  • Lieku pseudovegetaru: mėsaėdžiu, neperkančiu mėsos.