Mantas Malcius

Kadangi žmonėms vis kyla įvairių klausimų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteryje, prisiverčiau save įsijungti senuosius Windows XP ir viską surašyti į vieną vietą.

Nuo Windows Vištos man skauda galvą, o Windows Seven vis dar neteko išbandyti, taigi eilinį kartą rašysiu remdamasis kol kas geriausiu MicroSoft gaminiu – Windows XP. Bet manau, kad ir naujosiose versijose viskas vyksta gana panašiai.

Kai kuriose vietose pateikiama ir alternatyvi informacija Linux operacinių sistemų naudotojams.

Operacinės sistemos sulietuvinimas

Iš karto pasakysiu, kad niekada tokių dalykų nesu daręs, taigi informacija gali nebūti itin tiksli. Taip pat prašau neužduoti klausimų dėl Windows sistemų sulietuvinimų, nes padėti tikriausiai negalėsiu, pagalbos geriau iš karto prašykite forumuose.

Windows XP turėtojai turėtų atsisiųsti ir įdiegti Windows XP LT Interface Pack. Primenu, kad jūsų operacinė sistema privalo būti legali, nes kitaip susilietuvinti nepavyks. Prieš įdiegdami šį paketą, atidžiai perskaitykite viską, kas parašyta tame puslapyje.

Windows Vista vartotojai gali įdiegti lietuvybę per Windows Update. Taip pat radau ir atskirus kalbų paketus, galite bandyti įdiegti (lietuvių kalba žymima simboliais lt-lt). Jei gerai pamenu apkarpytų (Basic) versijų taip paprastai sulietuvinti nepavyks. Bet gal pavyktų su programa Vistalizator?

Windows Seven sulietuvinimas tikriausiai vykdomas panašiai kaip ir Vistoje. Jei per Windows Update sulietuvinti nepavyktų, internete taip pat radau atskirus kalbų paketus.

Linux vartotojai kalbą gali pasirinkti įdiegdami sistemą. O pasikeisti kalbą galima nuėjus į nustatymus, susiradus kalbas ir pasirinkus norimą. Net kompiuterio perkrauti nereikia (užtenka ctrl+alt+backspace), ir jau matome kitą kalbą.

Jei sulietuvintose programose negalima matyti lietuviškų raidžių

Atsidarome Start > Control Panel > Regional and language options

Prie Regional options abiejuose laukeliuose nustatome Lithuanian (nepadės, bet šiaip tvarkingesnė sistema bus). Dabar atsidarome kortelę Advanced, ten mūsų paprašo pasirinkti kalbą, kurią naudosime „non-Unicode“ programose. Pasirenkame Lithuanian ir spaudžiame Apply. Mano apkarpyti Windows XP buvo nepatenkinti ir liepė duoti failą app775.fon. Jei gerai atsimenu, tikriausiai užtenka kompiuteriui paduoti Windows įdiegimo diską, ir jie susiras, ko reikia. Kitu atveju, galite atsisiųsti tą failą iš čia, čia arba čia. Išsiarchyvuojame ir įkeliame į C/Windows/Fonts aplanką bei prieš tai iššokusioje lentelėje nurodome, kad sistemos prašomas failas jau įkeltas į šį aplanką. Viskas, perkrauname kompiuterį ir nebeturime problemų.

Lietuviškas klaviatūros išdėstymas

Nežinau, kokia situacija naujosiose Windows operacinėse sistemose, bet bent jau Windows XP netgi neturi normalaus lietuviško klaviatūros išdėstymo.

Taigi keliaujame į Rimo Kudelio puslapį ir atsisiunčiame klaviatūros išdėstymą Lietuvių Numeric +. Pagal naudojamą operacinę sistemą išsirenkame reikiamą failą, atsisiunčiame ir įdiegiame.

Dabar einame į Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details

Jeigu viduriniajame laukelyje nematote visų jums reikalingų klaviatūros išdėstymų, rinkitės „Add…“ ir pridėkite juos. Jeigu laukelyje matote, kad yra jūsų nenaudojamų išdėstymų, pažymėkite juos ir pašalinkite su „Remove“, kad nesimaišytų (pvz., jei yra Lietuvių ir Lietuvių (Numeric+), ištriname pirmąją).

Viršuje pasirenkame sistemos numatytąjį (default) klaviatūros išdėstymą, jis bus automatiškai parenkamas, įjungus kompiuterį.

Kodėl turėtute naudoti ne kompiuteryje jau esantį, o atsisiųstąjį klaviatūros išdėstymą

Jie skiriasi gana nežymiai, bet Rimo Kudelio Lietuvių Numeric+ išdėstymas žymiai tobulesnis. Jis leidžia patogiai rašyti „lietuviškas kabutes“ bei lietuvišką brūkšnį (–). Kabutes rasime vietoje 9 ir 0, o brūkšnį tarp kairiojo Shift ir Z (jei toks mygtukas ten yra). Plačiau pasiskaitykite Rimo puslapyje.

Į Linux operacines sistemas toks klaviatūros išdėstymas įtrauktas pagal nutylėjimą ir pavadintas Lithuania-Lithuania.

Kaip rašyti skaičius ir kitus ženklus naudojant lietuvišką išdėstymą

Daugelis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų bando aiškinti, jog nevartoja lietuviškų raidžių ir lietuviško išdėstymo vien todėl, kad su juo negali rašyti skaičių bei kitų ženklų, pvz., @. Iš tikrųjų visus šiuos ženklus galite rašyti ir neįjungdami angliško klaviatūros išdėstymo. Yra klaviatūroje toks mygtukas Alt Gr (dešinysis Alt), kol laikote jį paspaudę, tol veikia angliškas klaviatūros išdėstymas (panašiai kaip nuspaudus Shift, galima rašyti didžiąsias raides). Vietoje Alt Gr galite naudoti ir ctrl+alt derinį. O dabar kelios kombinacijos, kad būtų aiškiau:

1 – AltGr+1 arba ctrl+alt+1

2 – AltGr+2 arba ctrl+alt+2

! – AltGr+Shift+1 arba ctrl+alt+shift+1

@ – AltGr+Shift+2 arba ctrl+alt+shift+2

% – AltGr+Shift+5 arba ctrl+alt+shift+5 ir taip toliau.

Kokia klaviatūros kombinacija perjungia kalbas

Jei nenustatyta kitaip, klaviatūros išdėstymus perjungia klaviatūros kombinacija Alt+Shift.

Kaip į sistemos juostelę grąžinti dingusią kalbų piktogramą

Atsiranda žmonių, kurie primaigo „kažką“ ir paskui nebemoka atstatyti dešiniajame apatiniame ekrano kampe esančios kalbų piktogramos. Štai kaip ją galima atstatyti:

Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details > Language Bar

Uždedame varnelę tik ant pirmosios frazės (Show the language bar on the desktop). Jeigu dėl neaiškių priežasčių tai nepadeda, siūlyčiau išvalyti Windows registrus. Ten dažnai kas nors užsikemša.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas naršyklėje

Visų pirma, rekomenduočiau naudoti naršyklę Firefox. Jeigu neklystu, lietuviška jos versija automatiškai taiso klaidas, kitu atveju reiktų įdiegti Lietuvių kalbos tikrinimo įskiepį. Žinoma, aklai nepasitikėkite kompiuteriu, nes ir jo žodyne pasitaiko klaidų.

Jeigu kas nors naudojate Operą, pasiskaitykite įrašą „Opera 10 kalbos tikrinimas“.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas dokumentuose

Yra du klaidų tikrinimo būdai:  Sunkesnis (Microsoft Office) ir Lengvesnis (OpenOffice).

Galime įsigyti (arba pasivogti) tokias programas kaip „Juodos avys“ arba „Tildės biuras“ bei jas įdiegti, klaidos dokumentuose bus taisomos automatiškai, be papildomų nustatymų.

Jeigu norite klaidas MS Office programų pakete taisyti papildomai niekam nemokėdami, prireiks kažkokio Proofing Tools, kurį turėjote gauti pirkdami MS Office. Bet visi puikiai žinome, kad nei jūs, nei aš jo nepirkome, tai ir to Proofing Tools neturime. Kaip visada pagalbos ieškome torrent tinkluose. Niekada nebandžiau Proofing Tools, tai negaliu nieko daugiau pasakyti. Beje, radau Džiugo įrašą apie Microsoft Office 2007 ir Proofing Tools. Gal kam pravers.

Jeigu naudojame OpenOffice (nemokamą MS Office alternatyvą), viskas yra žymiai paprasčiau. Atsisiunčiame lietuvių kalbos tikrinimo žodyną. Įsijungiame OpenOffice ir mūsų atsisiųstą žodyną tiesiog nutempiame į OpenOffice langą. Taigi žodyną jau įdiegėme. Liko tik nustatyti, kad lietuvių kalba būtų parinkta kiekvieną kartą įjungus programą.

Tools > Options > Language settings > Languages > Default languages for documents > Western: Lithuanian.

(Pasiskolinta iš Motivatedphotos.com)

Kaip jau dauguma žinome, senieji Microsoft Office (2003 ir senesni) nesugeba atidaryti naujųjų Microsoft Office 2007 formatų (docx, pptx, xlsx ir pan.). Ir, žinoma, Microsoft proto bokštams neužtenka sumanumo, kad su visais operacinės sistemos atnaujinimais atsiųstų ir Microsoft Office 2007 suderinamumo atnaujinimą. Nors gal greičiau užtenka sumanumo jo nesiųsti, nes žmonės bus labiau linkę pirkti naująjį ofisą, jei galvos, kad tik taip galima atidaryti naujuosius failus.

Gerai, nesiplėskim, trumpai apie galimus šios problemos sprendimo būdus:

• Eiti į Google ir pasiklausti, kaip galima būtų atidaryti docx failus, turint Microsoft Office 2003. Galimos užklausos frazės:
  1. how to open docx with word 2003
  2. kaip atidaryti docx word 2003

  Abiem atvejais atsakymą randame jau pirmame paieškos rezultate.

• Eiti į bet kurį forumą ir pasiklausti (bet kam tai daryti, kai yra pirmas variantas)
• Atsisiųsti ir įdiegti Microsoft Office 2007 suderinamumo paketą. Tokiu atveju bus galima atidaryti naujuosius failus su senuoju Microsoft Word 2003 (ar senesniu).
• Pradėti naudoti Microsoft Office 2007.
• Naudoti nemokamą Open Office. Jis atidarys ne tik senuosius (doc, ppt, xls…) ir naujuosius (docx, pptx, xlsx…) MS Office failus, bet ir atviruosius formatus (odt, odp…). Be to, į OpenOffice labai paprasta įdiegti ir lietuvių kalbos tikrinimo žodyną, taigi nauda dviguba. Taip pat yra ir nešiojama OpenOffice versija, kurią galima laikyti USB rakte. Kadangi tikriausiai klausite, ar galima su OpenOffice sukurtus dokumentus atidaryti MS Ofise, tai iš karto pasakysiu: OpenOffice gali išsaugoti senuoju (doc, ppt, xls…) MS Office formatu, taigi dėl to bėdų nekils.
• Konvertuoti naujuosius failų formatus į senesnius specialiose tarnybose, pvz., zamzar.com. Konvertuoti Office failus su interneto tarnybomis yra dviračio išradinėjimas, bet gal kam patiks toks variantas, nereiks nieko instaliuoti. Beje, ši tarnyba konvertuoja įvairius failus (muzika, video ir pan.). Gal šiaip kada pravers.
• Galima susikonvertuoti ir su Google Docs.
• Paprašyti draugų, kad jie sukonvertuotų ir jums atsiųstų. Naudoti nepatartina.

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

• Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.

sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list

wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update

sudo aptitude install skype

• Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).

sudo fdisk -l

sudo gedit /etc/fstab

/dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0

• Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
• Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.

Atsisiunčiam tvarkykles

cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko

make

make install

• Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.

Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.

• Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "<Mod4>d"

• O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
• Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.

gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

• Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
• Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
• Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
• Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
• DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
• Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
• Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
• Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
• FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
• Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
• Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
• Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
• Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
• Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
• Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
• Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
• Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

• mmsh://86.38.0.225:83  (LRT aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:85  (LRT vidutinė kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:84  (LRT2 aukšta kokybė)
• mmsh://86.38.0.225:86  (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

• Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
• Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
• Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
• Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
• Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
• Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
• Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

• LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
• Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
• Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
  
• Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
• Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
• Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
• Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
• [Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.

Šį kartą trumpai pristatysiu savo pamėgtą failų talpyklą Fliiby.com. Kadangi jie visokias smulkmenėles dovanoja, tai negi man gaila truputėlį atsilyginti ir pareklamuoti juos.

Pradėjau talpykla naudotis daugiau nei prieš dvejus metus, kai ją savo tinklaraštyje pristatė Džiugas. Ir ji man iš karto pradėjo patikti, nes pasiūlė geras talpinimo paslaugas nemokamai:

• iki 50 MB dydžio failai (dabar jau 200 MB)
• iki 25 aplankų failams susidėlioti
• neribotas failų skaičius
• neribotas srautas
• neribojama failų užimama vieta
• nereikia laukti, norint atsisiųsti
• neribotas failų saugojimas
• tiesioginės nuorodos paveikslėliams

Pripažinkite, tokias sąlygas mažai kas suteikia, ypač nieko nemokant. Kai kurios talpyklos pasiūlo geras sąlygas tik savo veiklos pradžioje, tuo tarpu Fliiby tai daro daugiau nei dvejus metus. Galbūt vienintelis trūkumas – Flash aplinka, kurios daug kas nemėgsta. Bet su AdBlock Plus galima ją užsiblokuoti, tokiu atveju veiks kiek skurdesnė paprastoji aplinka.

Kadangi naudojuosi talpykla jau gana ilgai, galiu apibendrinti ir jos stabilumą. Jam tikrai neturiu jokių priekaištų, jau senokai nepastebiu jokių serverio užlūžimų ar sulėtėjimų. Tiesa, per dvejus metus vieną kartą įvyko gana didelis incidentas, kai talpyklos savininkai perkėlė ją į kitą serverį. O nutiko taip, kad berods dėl vieno iš naujosios įmonės darbininkų kaltės buvo prarasti keli procentai failų (daugiausiai tai buvo paveikslėliai). Tiksliai nebeatsimenu, o skaityti iš naujo tingiu. Persiskaitykite patys Fliiby tinklaraštyje. Kas mano tinklaraštį skaito dažniau, tikriausiai galvoja, kad iš karto mečiau Fliiby ir ėjau ieškot ko nors geresnio, bet čia buvo viena iš nedaugelio išimčių. Fliiby man patiko, o tos kelios prarastos nuotraukos nuomonės nepakeitė.

Žinoma, Fliiby kūrėjai jautėsi labai kalti, todėl, pabaigę viską tvarkyti, iš karto išsiuntinėjo žmonėms laiškus:

Hello Settle,
Please update your profile under the ‘Profile and Stats’ tab on http://fliiby.com/account.php page.
We want to send some gifts to you.

Also, we have developed file re-upload tool.
simply visit image pages, and re-upload files to old paths. No need to change anything on your site. This works one-by-one file for now. We are on multiple file re-upload tool…

Thank you for support

Fliiby team

http://fliiby.com

Manau, kad šiuos laiškus gavo visi prisiregistravę vartotojai (pasižiūrėkite savo pašto dėžutėje, 2008.10.28). Per daug neskaitęs, kažką ten užpildžiau. Ir pavasarį gavau marškinėlius ir dar pora kalendoriukų. Gal būčiau ir anksčiau gavęs, jei toj anketoj būčiau suvedęs tikslų adresą, o ne tik pašto kodą, gatvės pavadinimą, miestą ir šalį. Ačiū „Lietuvos pašto“ darbuotojams, kad nepatingėjo ieškot, kur aš gyvenu. Gal kas nors daugiau gavot dovanų?

Bet čia visos dovanos dar nesibaigia. Prieš keletą mėnesių, Fliiby pristatė savo mokamus Plius planus (beje, nemokamos paslaugos dėl to nebuvo nė kiek apribotos). Ta proga buvo nemokamai visam gyvenimui išdalinta 100 nemokamų pliusinių planų, tereikėjo komentaru pasveikint Fliiby su antruoju gimtadieniu. Gal kas be manęs šitą dovanėlę irgi gavot? Taigi dabar, neskaitant pradžioje išvardytų savybių gavau šį tą papildomai:

• Man neberodomi reklaminiai skydeliai (nors ir taip aš jų nemačiau)
• Maksimalus failo dydis – 1 GB.
• HD video
• 100 aplankų
• Galimybė įkelti failus iš interneto nuorodų.

Tai tiek šį kartą, jei ieškote failų talpyklos, išbandykite Fliiby.com.

Papildymas

Paaiškėjo, kad neprisijungusiems vartotojams, norintiems ką nors atsisiųsti, vis dėlto tenka palaukti 60 sekundžių. Taigi dar viena priežastis, kodėl vertėtų užsiregistruoti.