Žymų Archyvai: Remigijus Šimašius

Remigijus Šimašius pasikvietė į svečius

Blogeriai_pas_Mera_opt

Penktadienį būsimas Lietuvos prezidentas Remigijus Šimašius išsikvietė tinklaraštininkus ant kilimėlio pasikalbėti, o jei rimtai – draugiškai pasibūti ir pabendrauti. Zuokininkai iš karto puolė klykaut, kad čia kažkas kažką papirkinėja po skandalo su Air Lithuanica, na bet būkim realistai – tam Jakilaičio bandytame padaryti skandale tik jis pats ir apsijuokė, nes pabandė išpūsti gumos burbulą neturėdamas gumos.

Grįžtant prie Remigijaus, tai man jis ir jo požiūris į gyvenimą patinka nuo tų laikų, kai jis būdamas Teisingumo ministru aktyviai bendravo Google+ tinkle ir pradėjo rašyti savo tinklaraštį. Nuo to laiko palaikiau ir jo ėjimą į Seimą, ir į merus, o ateity, tikėkimės, ir į prezidentus. Iš esmės tai visame kame, ką jis daro, yra tik vienas blogas dalykas – po tapimo meru, jis pusiau pradingo iš Google+ tinklo ir ten naujienas pakopijuoja ne visas ir dažnai vėliau nei kitur, todėl esu priverstas vien dėl jo žinučių atsidarinėti tą siaubingai tragiškai veikiantį daiktą, vadinamą Feisbuku.

Pačioje savivaldybėje enterneto kandidatas Skirmantas Tumelis dar spėjo padaryti mums nedidelę ekskursiją po viršutinius dangoraižio aukštus, kur visi selfintis pradėjo, nes vaizdai visai gražūs atsiveria. Net labai gražūs.

Susitikimas prasidėjo nuo prisistatymo, prisipažinau, kad asmeninį tinklaraštį esu apleidęs ir rašau beveik vien apie kraujo nuleidimus Kraujo centre, kurie visiems atsibodę (reiks gal sumažint tą srautą ir jungti penkias donorystes į vieną įrašą, tai liktų po įrašą per metus). Dar rašau ir kitą pusiau tinklaraštį – kaimograndine.lt – apie nedidelę organizaciją, kurioje bandome finansiškai skaidriai rūpintis benamiais gyvūnais, nes toje srityje nešvarių dalykų jau prisižiūrėjau pakankamai, turiu omenyje visus cirkus, kurie vyksta N. Vilnios prieglaudoje po LGGD / VšĮ Beglobis stogu. Kalbant apie skaidrumą, tai man labai patinka, kad Remigijus Šimašius irgi į viešumą kelia viską, kas tik įmanoma. Kalbu apie labai šaunų Vilniaus atvirų duomenų projektą, prasidėjusį mažos vertės pirkimų sąrašo paskelbimu. Kuo daugiau atskaitomybės ir viešumo, tuo mažiau pagrindo abejonėms, apkalboms ir negeriems dalykams.

Žinoma, kalbėjom ir apie man aktualiausią dalyką – dviračių takus. Laukiu nesulaukiu, kol bus ištesėtas pažadas nutiesti magistralinius dviračių takus, nes kol kas dviračio taisymas yra brangesnis nei mėnesiniai autobusų bilietai. Žinoma, neužmiršom ir nuostabiųjų dviračių takų į autobusų stoteles (ir būtinai dar apšvietimo stulpą tarp kelkraščio ir stotelės, kad iš viso pravažiuot nebūtų įmanoma). Dar labai geri dviračių takai yra į medžius, į šiukšliadėžes, į gėlių vazonus, ir, žinoma, legendiniai dviračių takai, pasibaigiantys laiptais. Ir būtinai tokie dviračių takai, kur šaligatvių plytelės tokios išbyrėjusios, kad negali niekur galvos pasukt ir į ženklus pažiūrėt, nes tikrai nusivoši užkliuvęs už kurios nors plytelės. Todėl daugeliu atvejų saugiau yra važiuot automobilių keliais, nes būti pribaigtam išprotėjusio taksisto ar girto puspročio yra dešimt kartų mažesnė tikimybė, nei užsimušt važiuojant „dviračių takais“.

Dar kalbėta apie Žaliojo tilto žmogeliukus, kurie man neįdomūs per daug, bet jei jau yra nesaugūs, tai ir gerai, kad pradėjo nukėlinėti. Važiavau vakar pro šalį – kokia traukos vieta! Visi selfinasi ir fotkina kaip pasiutę. Dar Rokiškis skundėsi, kad nėra normalių autobusų bilietų (įdomu, kiek jis viešuoju transportu važinėja). Man asmeniškai ta bilietų sistema per daug netrukdo, neskantant pastoviai neveikiančių ir neįžiūrimų el. komposterių. Dar kalbėta ir apie protu nesuvokiamą naktinių autobusų nebuvimą, nes nuostoliai paleisti pagrindinius maršrutus bent po kartą per valandą tikrai nėra baisiai baisiai dideli. Ypač man buvo nesuprantama, kai lapkritį su lėktuvu parskridau prieš dvylika, o paskutinis 3G autobusas buvo prieš 15 min išvažiavęs, tai koks čia oro uosto autobusas, jei jis nesugeba išvažinėti bent iki 1-2 valandos. Čia gal Zuokas išjungė naktinį viešąjį transportą, kad jo asmeninis taksas galėtų užsidirbt?

Paramos akcija vėžiu sergantiems vaikams_opt

Dar į svečius buvo užsukusi ši mergina, kuri labai ryžtingai ėmėsi padėti vėžiu sergantiems vaikams, tad nusprendėm, kad reikia jai bent truputį padėti ir paskleisti informaciją. Esu prisižiūrėjęs visokių dalykų geranoriškuose projektuose, taigi tapau labai nepatiklus, bet klausant, kaip su užsidegimu kalba ši mergina, abejonių tikrai nekilo – padėti jai tikrai galima ir reikia.

Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB
Banko kodas 73000
BIC – HABALT22

Taip pat galite palaikyti mus pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas egle@mamuunija.lt

Daugiau galite pasiskaityti:

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Rokiškyje #2015

DSC_1200_opt

Smagu matyti, kad Liberalų Sąjūdis be gailesčio visus sumušė Vilniuje – tai tik parodo, kad intelektualioji visuomenės dalis tikrai migruoja ir užsilieka sostinėje. Deja, prisidėti prie Remigijaus Šimašiaus tapimo meru negalėjau, nes tebesu registruotas savo gimtajame Rokiškyje – bet juk ir ten liberalų yra.

Balsuoju visada gana panašiai – atmetu komunistus, o tada jau dažniausiai lieka tik dvi partijos – Konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, kuris šįkart Rokiškyje jungėsi į koaliciją „Už laisvę augti“. Džiugu, kad pavyko prisidėti prie pagaliau išrinkto Irmanto Tarvydžio patekimo į tarybą. Joje dar bus Zenonas Akramavičius ir Vytautas Masiulis. Deja, daugumą Rokiškyje toliau turės socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai, bet to ir buvo galima tikėtis.

Meras Rokiškyje tikriausiai irgi bus socdemas Antanas Vagonis, nes antrajame ture mano antro balso už konservatorių Almantą Blažį tikriausiai neužteks. Taigi Rokiškyje nieko gero, bet bent jau sostinėje viskas tvarkoj.

Seimo rinkimai ir referendumas #2012

Šiemet kažkokiais būdais internetai susivokė, kad „blogai“. Nežinau, kiek žmonių susivokė savaime, o kuriems tai padaryti padėjo aplinkiniai, faktas tik tas, kad taip atsitiko. Susivokiau ir pats, dar pavasarį, kai pradėjo matytis visokių socdemų ir kitų nusišnekančius (o gal tiesiog kvailus) vadus turinčių populistų reitingų kilimas. Tuo metu Google+ internetuose nerinkiminiais tikslais jau senokai sveiką protą reiškė Teisingiausias teisingumo ministras, Remigijus Šimašius, kuris pusiau priklausė Liberalų Sąjūdžiui. Iki to laiko buvęs gerokai apolitiškas, supratau, kad nebalsuojant ir nejudinant savo aplinkos, Lietuva vėl pradės riedėti nuo kalno. Pradėjau daugiau laiko skirti politikai ir daugiau domėtis, kas ką gero daro.

Iki rudens paaiškėjo, kad iš milijono partijų, partijėlių ir violetinių klounų, sveiko proto terasta dviejose: Liberalų sąjūdyje ir Tėvynės sąjungoje. Tuo tik dar labiau įsitikinau klausydamasis LRT organizuotų beveik kasdieninių rinkiminių debatų, kurie dažniausiai primindavo humoro laidas. Pasidarė aišku, kad į Seimą kandidatuoja pernelyg daug puspročių. Tai netgi nebūtų bėda didelė, bet tokie patys puspročiai už puspročius kandidatus ir balsuoja.

Savaitgaliui specialiai buvau grįžęs į gimtąjį Rokiškį, išrūpinau, kad tėvas nebalsuotų už violetinius. Be to, išjudinau į apylinkę netgi savo visiškai apolitišką mamą, kuri laisva valia balsavo už tuos pačius liberalus ir jų neoficialų lyderį – Skirmantą Tumelį. Tiesa, jautė simpatiją Viktorui, nes prie ruso gi buvo geriau, bet nebuvo sunku palenkti į Skirmanto pusę:

– Reikia žymėt pirmą – liberalų sąjūdį – ir pirmam laukelyje rašyti 102 – Skirmantas Tumelis.
– O kas čia toks ir ką jis gero padarys?
– Man žinomas žmogus, gudrus, du vaikus mažus turi. Svarbiausia, kad šitas tikrai nevogs, ne toks žmogus.
– Du mažus vaikus turi, tai jam reikia vogt… Na, parodyk, kaip jis atrodo.
– (rodoma nuotrauka)
– Na, gražus vyras, reiks balsuot.

Taip ir nukeliavome į mano buvusioje mokykloje įrengtą rinkimų apylinkę. Per pietus jokių eilių (skirtingai nei kitur Lietuvoje) nebuvo rasta, stebėtojai atsipūtę irgi kamputyje linksminosi, nesikabinėjo nei prie po du pildyti einančių, nei prie kryželius dedančių ant suolo piliečių. Jokia gi ne paslaptis už ką ir balsavau, nuotraukos nepasidariau, bet gal patikėsite žodžiu:

Liberalų Sąjūdis. Kas be ko, partija nr.1 Google+ tinkle. Didelę reikšmę padarė ir tai, kad jame turėjome du tiesiogiai bendraujančius ir žinomus partijos narius: R. Šimašių (5) ir S. Tumelį (102). Rinktis kiek sunkoka buvo, nes antrojoje iš dviejų sveiko proto partijoje buvo A. Kubilius, D. Kreivys, o šalia ir partijos sąraše nesantys: I. Šimonytė ir R. Žylius. Gaila, kad už abi partijas balsuoti nepavyko, teko pasirinkti tą, kurios požiūris artimesnis manajam.

Pirmumo balsai? Žinoma, pirmos dvi vietos buvo paskirtos Tumeliui ir Šimašiui. Dėl likusių teko išvakarėse gerokai pagalvoti ir paskaityti informaciją, ieškojau teisininkų, ekonomistų, verslininkų… Radau!

  • 102. Skirmantas Tumelis – buvau žadėjęs jam antrą vietą, bet paskutinę savaitę jo Google+ tinkle reklamai išleisti milijonai pinigų padarė įtaką.
  • 5. Remigijus Šimašius – žmogus, kuris savo sprendimais ir sveiko protu požiūriu jau seniai užsitikrino visišką mano pasitikėjimą. Lai nesupyksta, kad krito į antrą vietą.
  • 7. Petras Auštrevičius – užkabino vis tik turima specialybė – pramonės planavimas.
  • 3. Gintaras Steponavičius – nors visi ant jo puola dėl švietimo reformų, aš vis tik linkęs pasitikėti, kad žmogus žino ką daro. O dar ir teisininkas.
  • 15. Mindaugas Lapinskas – teisininkas-verslininkas ir dar protingo veido. Pasirodė patikimas žmogus, nors nieko daugiau apie jį ir nežinau.

Vienmandatė?

Čia buvo sunku. Rokiškis neturi normalių lyderių šioje vietoje. Yra tokių, kuriais nesinori pasitikėti, kurie priklauso durnoms partijoms ir visiškai nežinomų. Teko rinktis pagal partijas. Konservatorius atstovavo dabartinis A. Kazulėnas. Mokytojas, žmogus gal ir protingas, bet man akivaizdžiai šviečiasi, kad ne jam vieta Seime. Teko rinktis Liberalų sąjūdžio atstovą – A. Šablinską. Inžinierius, verslininkas – skamba optimistiškai, nors apie žmogų anksčiau nelabai ką tesu girdėjęs.

Atominė?

Prisipažinsiu, per daug nesu įsigilinęs, kas ten vyksta. BET. Pasitikiu turimais valdančiaisiais ir tikiu, kad jie pradėjo šį projektą labai gerai apsiskaičiavę ir apie viską pagalvoję.

 

Taigi: šeimoje parūpinti du balsai Liberalų Sąjūdžiui, išvengta vieno balso violetiniams. Ir tikiuosi, kad tinklaraštyje mėnesį besisukusi laisvanoriška reklama, agituojanti balsuoti už R. Šimašių, padėjo apsispręsti bent vienam tinklaraščio lankytojui. Padariau, ką galėjau. Laukiame rezultatų. Gaila, kad jie nieko per daug nežada.