Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Žinot, apie maistą rašyt man pradeda patikt. Rašant apie IT, vargsti bent 2-3 valandas, gal ir ilgiau vargtum, bet valgyt išsinori. O čia laiko tiek pat praleidi, bet bent pavalgai žmoniškai (:

Po vakarykščio čeburekų pertekliaus ir sunkaus virškinimo šiandien pagalvojau apie lengvesnį maistą. Tiksliau jau vakar pagalvojau, nes tuo pačiu tetulėj Norfoj užsipirkau akcinių produktų ir šitam reikalui. Nors ne, nieko akcinio čia nereikėjo.

Google sudėties paieška tik protą sujaukė, visur vis kitaip surašyta.

Taigi apsistojau ties tokiu rinkiniu:

• Viena kita sauja perlinių kruopų. Nors gal greičiau viena.
• Kokie 3-4 mamos vasarą užkonservuoti agurkai
• Morka
• Pora bulvių
• Svogūnas, druskos truputį
• Ir dar koks nors mėsgalys nepakenktų, kad riebiau būtų

Gamyba tai čia jau elementaresnė nei elementari. Imam puodą, pripilam vandens, vos vos druskos. Įmetam kokį nors mėsgalį ir perlines kruopas, daug jų nepripilkit, o tai paskui jos gan stipriai išbrinksta. Na ir paverdam, kol perlinės kruopos pastorės.

Tuo tarpu galima rubikais kubikais susipjaustyt bulves, morkas ir svogūną. Kadangi šitai trunka gana trumpai, tai dar galit prie kompiuterio prisėst ir paskaityt mano tinklaraštį. Kada nors prisiminę, kad darot valgyt (dažniausi požymiai yra pilvo gurgimas arba degėsių kvapas iš virtuvės), nueikit pažiūrėt, kaip ten tos kruopos verda. Siurbia jos vandenį greit, tai galima įpilt papildomai. Tuo tarpu mėsgalį jau galima ir išimt, jei galvojat, kad išvirė. Ir į puodą laikas supilt bulves, morką ir svogūną. Ir vėl eit paskaityt mano tinklaraščio.

Po kurio laiko nepakenktų vėl pažiūrėt, kaip ten jiems sekasi puode šildytis, patikrint ar druskos užtenka, vandens papildomai įpilt ir pan. Toks skonis buvo, kad man kažkaip norėjosi pieno užpilt ir tada dar kokių nors konservuotų žirnelių, turėtų gautis kažkoks gėris. Bet jų pašonėj nebuvo, tai teko pasismulkint konservuotų agurkų, ir sunkos jų dar galima įpilt į puodą: negi išpilsi gerą daiktą. Na ir tuo tarpu vėl galima ateit šito tinklaraščio paskaityt, jei dar kas likę neperskaityta.

Na ir viskas, pilam lėkštėn, užmetam grietinės ir srebiam.

Vaizdas gal ir nekoks, bet skonis viską atperka (:

Beje, MRU valgykloj kažką panašaus kartais galima rast. Čia viena iš nedaugelio sriubų, kurias ten galima valgyt, nes dažniausiai į sriubas pripila tiek druskos, kad jau nebelabai įmanoma srėbt.

Sveiki gyvi, gerbiami, negerbiami ir visi kiti žmonės. Aš čia mažumėlę išsisėmęs esu, tai nieko nebeparašau, užtat va galiu jus dar kartą paerzint. Šįkart bandžiau čeburekų pasidaryt. Googlas visokio velnio apie juos man primėtė, pasirodo žmonės čeburekus net iš vaflių lakštų daro (aha, supermamos, kas gi daugiau). O toliau visi radiniai gana panašūs, tai čia jau tik reikėjo išsirinkt kefyras/vanduo ir soda/kepimo milteliai/nieko, toliau berods visur tas pats.

Taigi žiūrim ką turi tetulė Norfa.

• Akcijinis jautienos faršas po berods 12 Lt/kg. Realiai prireikė kokių 400g. Tai čia gaunasi 5 Lt
• Stiklinė kefyro (250ml). Tai imam visą litrą. 1,5 Lt
• Kažkokie akcijiniai „Jubiliejiniai“ Kauno grūdų miltai. Apie 2,5 Lt/kg. Prireikė maždaug pusės. Tai tarkim 1 Lt
• Akcijinė Norfos varškė po ~1Lt/pakeliui (200g). Tai jo vieno ir reikia. Ir, miela Norfa, būtų labai gražu iš jūsų pusės, jei iš to varškės pakelio išrūgos upeliais netekėtų. Aš jau net nebežinau, ar čia iš tos akcijos nors kiek sutaupau.
• Pora kiaušinių. Radau šaldytuve. Bet spėju, kad krautuvėj kainuotų netoli 1 Lt
• Svogūnas, česnakas, druska, juodieji ir kvapieji pipirai. Čia tarkim dar 1Lt
• Ai, dar aliejaus geros stiklinės reikia, nes čeburekai mėgsta plaukiot. Jei kas nežinot, yra dabar Obeliuose vėl gaminamas aliejus, vadinasi „Tyras“. Čia praktiškai visose krautuvėse rasit.

Grubiai tariant, savikaina apie 10 Lt. Manau, kad visai pakenčiamai (trijų dienų pietūs MRU valgykloje).

O dabar imam kokį dubenį, gerai suplakam abu kiaušinius (vištos), tada įmerkiam tą varškę su išrūgom ir viską gražiai išmaišom iki vienalytės masės. Ant viršaus užpilam stiklinę kefyro. Dar galima bent žiupsnelį druskos užbert. Ir vėl viską gerai išmaišom. Dabar pilam miltus pamaišydami, dar pilam miltų, ir dar įpilam, kol tešla prie rankų nebelips (tai čia apie 0,5 kg). O dabar verčiam visą šitą turtą ant stalo ir rankomis pamaigom, ir negalim miltų, jei limpa prie stalo ar rankų. Turėjot gaut neblogą gabalą tešlos. Dabar teoriškai reiktų kočėlo, bet puikiausiai tiks ir litrinis stiklainis ar kitas plius minus apvalus objektas. Ir negalėdami iškočiojam į gana ploną blyną.  Pasiimam kokį platesnį puodelį ir išsimaigom apskritimus iš tešlos. Juos paskui dar puikiausiai rankomis galima pratampyt.

Dabar reikia mėsos. Manau, apie 400g būtų pats tas, nes man mažumėlę pritrūko. Taigi vėl tą faršą į kokį indą sukrečiam. Nusilupam vidutinio dydžio svogūną (jei kas mėgsta, galit ir didesnį) ir per daug nežaisdami apsmulkinam. Tada jau labai pagal skonį reikia česnako. Aš jam turiu išsivysčiusią priklausomybę, tai ėmiau 5 skilteles (daugiau tikrai nesiūlyčiau). Susmulkinam ir viską sumetam prie mėsos. Dabar pusę šaukštelio druskos, čia jau plius minus pagal skonį. Ir negailėdami užpilam maltų juodųjų pipirų, dar galima ir tų kvapiųjų papildomai.

Ir viskas, į paplotėlius kraunam mėsą ir užlenkiam, galit šakute, galit rankom, kaip jau patogiau. Aš tingėjau su šakute žaist.

Keptuvėn negalėdami įpilam gerą stiklinę aliejaus, pakaitinam ir kepam ant apymažės ugnies. Tik atsargiai kepkit, o tai labai greit galit sudegint. Na ir turim tą vaizdelį kaip viršuj nuotraukoj.

Apibendrinant galima sakyti, kad čeburekus iš pirmo karto pavyko padaryt be priekaištų. Juodpipiriai ir krūva česnako maloniai degina liežuvį.

Gerai, jūs galit čia seilint varvę, o aš einu krautuvėn alaus.

Sveiki gyvi, gerbiamieji. Kadangi atėjo toks laiko tarpas tarp dviejų prisigėrimo ir persivalgymo švenčių, tai galim apie tai ir pakalbėti. Apie pirmąjį gal nutylėsim, nes gali supykti Seimo nepilnamečių sargai, o apie antrąjį tikriausiai niekas šnekėti neuždraus.

Taigi, mieli lankytojai, nuotraukoje matot vieną iš pačių pigiausių pietų rinkinių MRU valgykloje: sriuba ir kažkoks sutvėrimas iš maltos mėsos su garnyru.

O dabar imkit ir paspėliokit, kiek visa tai gali kainuoti. Taip pat parašykite, kiek už tokį rinkinį sutiktumėt mokėti kitose valgyklose.

Tikslią šių pietų kainą vėliau sužinosite komentaruose.

PAPILDYMAS

Jei jau tingite žiūrėti komentaruose, tai ir čia parašau: 2,97 Lt

Galite užsukti į Ateities g. 20 ir pavalgyti, vis tiek niekas tų pažymėjimų nebetikrina.

Sveiki gyvi, mieli peralkę grupiokai ir visi kiti nepavalgę skaitytojai. Vėl aš jus paerzinsiu.

Su sąlyga, kad šeimyna man užvežė stipriai daugiau bulvių nei prašiau, tai tenka dabar jas didesniais tempais naikint. Tai ta proga sugalvojau pabandyt Žemaitblynių išsikept. Susiradau kažkokį receptą ir pirmyn.

Apsižiūrim, ko reikia:

• 1 kg bulvių
• miltų
• kiaušinis
• svogūnas
• gabalas apyriebės mėsos ar faršo
• druska, juodieji pipirai ir pan.

Visų pirma išsiverdam bulves, dėl neaiškių priežasčių jas reikia virt su lupenomis (čia gal kokį krakmolą saugo, ar ką?). Baigus virti bulves, jas paliekam, kad atauštų, o tuo tarpu išsiverdam apyriebės mėsos gabalą. Kadangi neturiu mėsmalės, tai viriau faršo gabalą, nuo cepelinų virimo užsilikusį.

Ataušusias bulves nusilupam ir sumaigom, sumalam ar dar velniai žino kaip sutrinam. Išsiplakam kiaušinį ir užpilam ant tos bulvių masės. Dar užpilam keturis šaukštus miltų, druskos ir viską rankomis ar kuo kitu išminkom. Tik labai jau prie rankų ta košė limpa.

Tada reikia susimalt mėsą, jei ne faršą verdam. Sumetam į ją supjaustytą svogūną, negailėdami užpilam maltų juodpipirių, druskos. Išmaišom.

Lieka gerai apsimiltuot rankas ir, į tą bulvių tešlą grūdant mėsą, suformuot kažką panašaus į blynus. Eilinį kartą man su proporcijom sunkiai sekėsi, tai blynai per pusę keptuvės. Galiausiai dar gerai apvoliojam juos miltuose.

Imam keptuvę, pakaitinam riebalų ir ant itin mažos ugnies pakepam iš abiejų pusių. Pirmą pusę bekepdamas, buvau primiršęs sumažint ugnį, tai dėl neaiškių priežasčių ji truputį pajuodavo.

Ir viskas. Pavyko netgi geriau nei tikėjausi. Nors ir visiška košė (miltų, matyt, per mažai), bet skanu. Tik sunkiai virškina.