Mantas Malcius – Šiuo metu atostogauja

Kadangi tinklaraščių Lietuvėlėje vis daugiau, o lietuvių kalbos specialistai per daug nekalba apie mūsų daromas klaidas, tenka tai nagrinėti patiems. Visai neseniai kolega parašė panašų įrašą, tai tenka ir man neatsilikti. Gal kas vėliau pratęs šią idėją, būtinai man praneškit.

Šiame įraše bus nagrinėjamos tik klaidos, kurias radau tinklaraščiuose, nes tam keletą mėnesių kaupiau nuorodas. Laikas viską paviešinti.

• Prieiti išvados. Ar jums neatrodo, kad tokia frazė skamba nelogiškai? Prieiti namo, prieiti gatvės, prieiti žmogaus. Tikrai gi nelogiškai. Gal geriau vartokime kalbininkams labiau patinkančius atitikmenis „prieiti prie išvados“ ar „prieiti išvadą“. Prisiminkite, kad lietuvių kalboje yra linksniai.
• Vis gi ir visų kitų dalelyčių rašyba. Reiks ir man dar kada nors pasiskaityti, mokykloje žinios nebuvo tvirtos, o dabar jau visiškai primiršau. Atsimenu tik du dalykus:
  • „Vis“ kartu rašoma tik žodyje „visgi“.
  • „Gi“ kartu rašoma tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais.
• Neesu. Viena iš šiuo metu labiausiai paplitusių blogybių. Žodžiuose „nesu“ ir „tebesu“ pradingsta viena „e“ raidė. O gal jūs ir kalbėdami sakot „ne esu“?
• Didelis ačiū, didelis dėkui ir panašūs linksniavimai. Leiskite paklausti, kokia proga žmonės žodžiams „ačiū“ ir „dėkui“ priskiria vyriškąją giminę? Gal baikime tyčiotis iš lietuvių kalbos ir nevartokime vertinių. Juk turime tokius atitikmenis kaip labai, širdingai, nuoširdžiai ačiū, dėkui, labai dėkoju.
• Žiūrisi ir kitos sangrąžinių formų vartojimo klaidos. Filmas žiūrisi ar jūs jį žiūrite? Knyga skaitosi, ar jūs ją skaitote? Automobilis vairuojasi, ar jūs jį vairuojate? Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kaip atrodo veiksmas, kai filmas žiūrisi. Knyga tikriausiai irgi nesiskaito. O automobilį kol kas tenka vairuoti, bet gal kada nors…
• Ačių, dėkuj ir kiti jaustukai. Nors ir retai, bet vis pamatau šias klaidas. „Ačiū“ jau beveik visi mintinai išmokome, bet „dėkui“ rašybai nemažai įtakos tikriausiai padarė one.lt.
• Žodžio „vedinas“ vartojimas. Nepavyko rasti aiškios taisyklės internete, bet papasakosiu, ko išmokau universitete pas dėstytoją Rudaitienę. Paprastai vartojama frazė „vedinas kuo“, bet ši frazė tinkama tik kalbant apie ką nors gyvą. Netinka „senolė lazda vedina“, bet tinka „mama vaiku vedina“.
• Balsių sutrumpėjimas būsimojo laiko veiksmažodžiuose. Gal kas iš mokyklos laikų nebeatsimena, tai priminsiu. Jei iš bendraties atmetus „ti“ paskutinė yra ilgoji balsė, tai būsimajame laike ji sutrumpėja. Pvz., pūti – pus, griūti – grius. Aišku (kaip ir visada) turime dvi išimtis vyti – vys, siūti – siūs.
• Čiuju. Šitas žodis gal ir ne iš tinklaraščių, bet mane jau pradeda nervint. Negi nebėra lietuviškų žodžių? Sakykime „manau“, „galvoju, kad“.
• Žoskai, žostkai. Tikrai kažkur mačiau, be to, labai paplitęs Vilniaus lietuvių kalboje, Rokiškyje dar negirdėjau. Turime tokius žodžius kaip „labai“, „itin“.
• Kad ir bendratis. Pasirodo, kad šį junginį vis tik vartoti galima, bet tik dviem atvejais: dviem vienodiems veiksmams reikšti ir pageidavimui reikšti. Bet lietuvaičiai sugalvojo jį vartoti ir tikslui reikšti, tikriausiai eilinis rusų kalbos palikimas. NEGALIMA. Netinka „kad atvykti laiku, teko bėgti“, bet tinka „kad atvyktų laiku, teko bėgti“. Eikit pasitarkit su Valinsku, jis jums paaiškins.
• Vienok. Dar vienas sovietmečio palikimas. Tiesą sakant, pirmą kartą šį žodį išvydau tinklaraščiuose. Keičiame į „bet“, „tačiau“, „vis tik“.
• Kiba. Čia gal irgi ne iš tinklaraščių, bet kažkodėl paplitusi svetimybė. Vartokime „gal“.
• Įtakoti. Mokykloje mokė, kad žodis netinkamas. Bet dabar žmonės kalba, kad jau nebėra klaida, gerai nežinau. Vis tiek turime puikių atitikmenų: „daryti įtaką“, „paveikti“…
• Įpač, įpatybė, įpatumas. Retai, bet klaida daroma. Žodis „ypač“ ir visi giminingi žodžiai rašomi su ilgąja: ypač, ypatybė, ypatingas, ypatumas.
• Grąžinti ir gražinti. Abu žodžiai tinkami, bet turi skirtingas reikšmes. Grąžinti, grąža, saulėgrąža, grįžta (šaknies balsių kaita) ir gražinti, daryti gražų, grožis.
• Klausimas ir klausymas. Vėlgi abu žodžiai turi skirtingas reikšmes. Klausimas, užduoti klausimą, klausti ir klausymas, klausyti muzikos.
• Pažystamas. Šaknies balsių kaita, reikia rašyti „pažįstamas“, nes „pažinti“.
• Ne už ilgo. Frazė, kurią pats vartodavau, kol nesugalvojau pažiūrėti, kaip reikia ją rašyti. Paaiškėjo, kad niekaip. Reiktų šią frazę keisti į „netrukus“, „gana greitai“.
• Bevelyti. Ir dar viena svetimybė. Keičiame į „būti linkusiam“.
• Datos rašymas. Paaiškėjo, kad datą reikia rašyti „metai-mėnuo-diena“ (su brūkšneliais). Nors labai tvirtos taisyklės nėra. Reiks vietoje taškų pradėti rašyti brūkšnelius.
• Brūkšnys ir brūkšnelis. Kurį laiką galvojau, kad čia vienas ir tas pats ir kad reikia visur rašyti ilgąjį brūkšnį. Suklydau. Reiks pačiam paskaityti apie tai.
• Respektabilus. Nėra griežtai draudžiamas, bet juk turime gražių lietuviškų žodžių: „orus“, „garbus“.
• Nosinės raidės naudininke ir vietininke. Dažnai šių linksnių įvardžiuotinėse formose kabinamos nosinės (naująjam, naująjame). Skirtingai nei kituose linksniuose, čia jos nereikalingos (naujajam, naujajame).
• Kolkas. Internete neradau, klausiau specialistų. Liepė rašyti „kol kas“.

O dabar atsakymai į kai kuriuos klausimus, kurie tikriausiai kils:

Žioply, ką čia man aiškini, žiūrėk kiek pats klaidų pridarei

Aš juk eilinis žmogus, nestudijuoju lietuvių kalbos, mano žinios ribotos. Žinoma, kad klaidų neišvengiu. Prašom taisyti mano klaidas komentaruose, būtų šaunu, jei ir nuorodą su taisykle duotumėt.

Ciuju grauzhji ljetuvju kalbos knigas kazdien

Tikriausiai ieškojote šio įrašo mantas.malcius.lt/onelt-blokavimas

Kam rūpi ta lietuvių kalba?

Man

Kol šitą nesąmonę rašei, galėjai ką nors naudingo parašyt.

Mano tinklaraštis. Ką sugalvoju, tą parašau.

O kodėl pavadinime #0?

Todėl, kad čia įžanginis įrašas. Jei gyvas būsiu, jų bus ir daugiau… su nuorodomis į klaidingai rašančiųjų įrašus. Dar norėjau paklausti, lietuvių kalboje nedraudžiama vartoti „#“?

Panašių įrašų nėra