Klaidų specialiai neieškau. Bet pasižymiu, kai skaitau ir pamatau.
Šitas sąrašas nuo liepos susikaupė.

Dėl tų „pingų“. Kai kuriems normaliai nusiuntė, gal šiaip sistema supyko, kad viename įraše tiek daug citatų prikroviau.

Jeigu rimčiau: nieko iš to nebus. Mokykloje pakankamai dėmesio skiriu lietuvių kalbai, jog ją mokyčiausi ir puikiai žinau, kad „pakrovėjas“ yra neteisingai vartojamas žodis, bet tai nieko nekeičia. Tai kaip kai kurių žmonių tarmė – ji netaisyklinga, bet jos neišrausi su šaknimis taip lengvai. Man ir taip nesuprantama kaip maža grupelė žmonių turi tokią teisę nuspręsti, kokią kalbą galima naudoti, o kokios ne, už visą tautą. Kažkoks absurdas.

Šiaip įdomu – tu klaidų ieškojai ar jas pamatei tiesiog skaitydamas įrašus?
Jeigu pamatei, tai pareiškiu asmeninę užuojautą, jog tau taip kliūva kalbos klaidos ir tu dėl jų net įrašus rašai .

Beje, susitvarkyk tinklaraštį, nes jo „ping’us“ siunčia į šiukšles.

Tiesa, dar – tavo teiginys dėl printerio ir ofiso „Lietuvių kalboje sukurti lietuviški ir kur kas gražesni atitikmenys: biuras ir spausdintuvas“ mažumėlį neteisingas: Žodis bureau yra prancūzų kilmės. Rekomenduoju, prieš ką nors teigiant, bent truputį pastudijuoti „матчасть“

O šiaip tikrai puiku, kad yra tikrų lietuvių kalbos mylėtojų, kurie, net ne visai ją mokėdami, kovoja už jos grynumą!

studentas :

Adas :
O tų kalbininkų nesuprasi, kai kuriais atvejais tarptautiniai jiems irgi neįtinka (ofisas, printeris ir dar daug).
Nors straipsnis daugiau buvo apie gramatines klaidas, mes čia kiek nuklydom.

O čia tarptautiniai žodžiai? Nejuokink. Tai paprasti angliški žodžiai, kurie paplito ir į kitas kalbas. Lietuvių kalboje sukurti lietuviški ir kur kas gražesni atitikmenys: biuras ir spausdintuvas.

Tada sugrįžkim prie žodžio „sovietų“ – dešimtis metų buvo naudojamas lietuviškas žodis „tarybų“, kol kalbininkai pasirinko a la tarptautinį, o iš tikrųjų tiesiog neišverstą iš rusų kalbos žodį (nors nežinau ar jie pasirinko, bet prie jo nesikabina).

Įrašas geras, bet kelia žiovulį

Bunnybrains :
@benamis
Puiku, kad paminėjai ė akciją. Manyčiau, reiktų išskirti klaidas į dvi kategorijas: šveplavimas ir visa kita. Aš pats asmeniškai nepastebiu, jog parašyta šveplai… Įsišakniję tai jau nuo senų laikų ir todėl netrukdo matyt. Nors tiesą sakant dar dabar GTalk ar Skype rašau normalios kalbos ir šveplos mišiniu, nes ten viskas vyksta pakankamai greitai, o LT raidės klaviatūroje jau taaaaip nepatogiai išdėstytos, jei nori spausdinti greitai.
Vat baisiai nervina skyrybos ženklų nebuvimas ir padriki žodiai sakiniuose. Kai nesupranti minties. Tai, manau, yra aktualiau, nei Manto minėtos klaidos, kurių nepastebės visi, sutelkiantys dėmesį į esmę, o ne į išorę. Vis dėlto(taip, net neįsivaizduoju, kaip tai rašosi teisingai) esminė vertė slypi pateikiamoje informacijoje, o ne kosmetiniuose jos pateikimo aspektuose.

Sakykime, juk ir dabar rašydamas komentarą padarei klaidą (žodiai), bet juk tai visai netrukdo suprasti ką norėjai pasakyti, ar ne?
Bet Manto pateiktos klaidos yra gerai, nu
Manau, pagaliau suprantame, kad patys rūpinamės ja, o kažkokie kalbos gestapininkai, mes ją kuriame.
Taip, turinys svarbiau, bet man svarbu ir forma, angliškai aš galiu pasikaityti angliškuose bloguose, o rusų kalbos ir troleibuse prisiklausyti
Juk kai kurios moterys be kosmetikos prarastų visą savo vertę, reikia jos reikia

Puiku, kad paminėjai ė akciją. Manyčiau, reiktų išskirti klaidas į dvi kategorijas: šveplavimas ir visa kita. Aš pats asmeniškai nepastebiu, jog parašyta šveplai… Įsišakniję tai jau nuo senų laikų ir todėl netrukdo matyt. Nors tiesą sakant dar dabar GTalk ar Skype rašau normalios kalbos ir šveplos mišiniu, nes ten viskas vyksta pakankamai greitai, o LT raidės klaviatūroje jau taaaaip nepatogiai išdėstytos, jei nori spausdinti greitai.

Vat baisiai nervina skyrybos ženklų nebuvimas ir padriki žodiai sakiniuose. Kai nesupranti minties. Tai, manau, yra aktualiau, nei Manto minėtos klaidos, kurių nepastebės visi, sutelkiantys dėmesį į esmę, o ne į išorę. Vis dėlto(taip, net neįsivaizduoju, kaip tai rašosi teisingai) esminė vertė slypi pateikiamoje informacijoje, o ne kosmetiniuose jos pateikimo aspektuose.

Juk vykdyta akcija su ė raide, pasiteisino, bent aš pradėjau rašyti lietuviškais rašmenimis ir be galo tuo džiaugiuosi, nors pradžioje buvo sunku.

Nereikia viską priimti ką kalbininkai siūlo, bet nereikia ir viską atmesti. Reikia ieškoti optimalaus viduriuko. Juk kalba yra nuolat besivystantis besikeičiantis procesas ir tik nuo mūsų priklauso kokią tą kalbą mes turėsime po keliasdešimties metų, ar purviną ir nešvarią, pilną svetimybių, ar savitą ir gražią…
Mes nešnekam tobulai lietuviškai, bet reikia stengtis siekti to nepasiekiamo.

Juk cepelinais didžiauojamės todėl, kad jie mūsų ale nacionalinis valgis, o ne kebabas
Aišku, galime padaryti, bet tai nebebus mūsų lietuvių savitumas, o tiesiog internacionalinis produktas kaip ir visi.

vykintas :
@Mantas
man neįdomus tavo požiūris į lietuvių kalbą. ir net jei tu širdyje esi Jonas Jablonskis ar Vincas Kudirka, man vienodai. jei nori kalbą puoselėti, tai dirbk, o nešnekėk. tokie tinklaraščių įrašai nieko kito neparodo, kaip tik tai, kad jautiesi labai geras lietuvių kalbos specialistas, žodžio virtuozas ir šiaip teisuolis. leisk rašyti žmonėms taip, kaip jie nori. o klaidų taisymas jas viešinant yra žeminantis ir lėkštas. geriau jau asmeniškai praneštum žmonėms, kad jie ten ir ten klysta, nei viešai išdirbtum. ir čia ne išdirbimo formos klausimas. net ir pačiais maloniausiai žodžiais taip daryti yra ne etiška.
galų gale, paklausk savęs, kas tu toks esi, kad dabar visi tau turėtų aiškintis, kad klaidas daro. o parašei šį įrašą tokiu mokytojo tonu. „vaikai, dabar jums pamokėlę pravesiu, kaip kalbėti lietuviškai“.
atsisėks, pasidaryk kūrybines atostogas ir susirask rimtų temų, kuriomis galėtum rašyti. o klaidų taisymą realizuok tinkamesne forma.

Aš Mantą suprantu – jis myli lietuvių kalbą ir tą išreiškia. O tu esi kvailys, todėl nieko ir nesupranti. Savo kalbos nemyli, todėl tau tai ir neaktualu. Pats atsipūsk ir neaiškink kitiems ką jiems rašyti savo tinklaraštyje.

Adas :
O tų kalbininkų nesuprasi, kai kuriais atvejais tarptautiniai jiems irgi neįtinka (ofisas, printeris ir dar daug).
Nors straipsnis daugiau buvo apie gramatines klaidas, mes čia kiek nuklydom.

O čia tarptautiniai žodžiai? Nejuokink. Tai paprasti angliški žodžiai, kurie paplito ir į kitas kalbas. Lietuvių kalboje sukurti lietuviški ir kur kas gražesni atitikmenys: biuras ir spausdintuvas.

grumlinas :
Mumi buvo sužavėti – nors kažkas pirštu baksteli į gyvą lietuvių kalbą, kasdien girdimą gatvėje
Rimčiau – ačiū už pastabas. Atsižvelgti pasistengsiu, ale negarantuoju, bo mumi visada daro bent tris darbus – dabar klausau už nugaros durnadėžėje grojančio VH1, rašau šį atsakymą ir kasau Dipsiui kuprą
O dėl rusicizmų ir kitų -izmų – gyvoji kalba visada pilna skolinių iš kitų kalbų, tik kai kurie iš jų pripažinti geriečiais, o kiti apkabinėti barbarizmų etiketėmis.
Galiu pasakyti, jog į kalbininkų išmislus žiūriu su ironija, nes kai vietoje man mokykloje įskiepyto „rugpiūčio“ buvo įteisintas iki tol žiauriai baustinas „rugpjūtis“ – mano tikėjimas jų išmanymu susiūbavo, o kai vietoje nuo senų senovės, t.y. dar nuo tarpukario laikų, naudotos „Chorvatijos“ atsirado kažkokia kalkė nei tai nuo vokiškos „Kroatien’, nei tai nuo angliškos „Croatia“ – aš nebesijaučiu susaistytas lietuvių kalbos gestapo reikalavimų, nes niekad nežinai, ką jie ten eilinį kartą pirstels, tfu, paviešins (vos neparašiau „pagarsins“ ).
Be abejo, pateiktuose pavyzdžiuose yra daug klaidų, tik va man visuomet kyla klausimas – ar mes rašome savo malonumui, ar siekdami patenkinti lietuvių kalbos gestapininkų įgeidžius?
Aš rašau taip, kaip kalbu kasdien, t.y. gyvai, tad mano kalboje yra visokių -izmų. Kuriuos visi skaitantys supranta, ania?
O šiaip tikrai gera analizė, tęsk ir toliau.
P.S. Galietau rašyt i žemaitėšką, ka nuori, ale ka munęs nelabą kas čiuonais supras, ta gal nepradiekiam

Šiaip, jei būtum protingas, tai suprastum, kodėl po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių kalboje pakito kai kurios taisyklės. Taip yra dėl to, kad būnant SSRS globoje lietuvių kalba buvo kontroliuojama, kalbininkams ne visada būdavo leidžiama koreguoti kalbą ir jos taisykles. Todėl tik po nepriklausomybės atkūrimo ir „sutvarkyta“ kalba. Sakyčiau, tikroji kalba yra ne iki nepriklausomybės, bet dabar esanti ir tas „rugpiūtis“ yra rusizmo paveiktas žodis, dabar atrodantis ir rašomas gražia lietuvių kalba. O paistyti tokias nesąmones, kaip tu, gali tik lietuvių kalbos nemylintis ir jos nesuprantantis žmogus.

benamis :
Mano nuomone blogo autoriaus rašyba turi būti aukštesnė nei one.lt autorių lygio, gal net ir panašėti į tikrąją publicistiką, bet blogai yra mėgstami už betarpišką bendravimą su skaitytoju, barbarizmų naudojimu kaip tam tikra meninės išraiškos forma

Kodėl blog’o autoriaus rašyba turėtų būti aukštesnė ir panašėti į tikrąją publicistiką?
Manyčiau, yra elementari pasirinkimo galimybė, kai autorius rašo taip, kaip jam patinka, o skaitytojas lygiai taip pat pasirenka ar jam skaityti ar neskaityti. No offence, bet blog’inimas, blog’eriai, blog’ai ir t.t. nėra nei žurnalistikos rūšis, nei tam tikra subkultūra, kad privalėtų kažką daryti kitaip, nei jiems patiems patinka ar yra įpratę. Blog’ ai tiesiog žmogui suteikia, ir taip jau turimą, žodžio laisvę. Tiksliau, lengvesnį būdą išreikšti savo nuomonę. O tai, kaip tai atlieka autorius, yra jo asmeninis reikalas.

O jei šiaip pasisakyti apie klaidas ir internetą, bent jau man teko išgirsti tokią nuomonę, kad kalbininkai ganėtinai laisvai žiūri į internetinę terpę, traktuoja kaip šnekamosios ir bendrinės lietuvių kalbos sintezę.

Mano nuomone blogo autoriaus rašyba turi būti aukštesnė nei one.lt autorių lygio, gal net ir panašėti į tikrąją publicistiką, bet blogai yra mėgstami už betarpišką bendravimą su skaitytoju, barbarizmų naudojimu kaip tam tikra meninės išraiškos forma.
Tarkime, Žalios raudonos pavyzdys paimtas iš šnekamosios kalbos ir čia klaidos nėra.
Gal tobulumo ir nepasieksim, bet tokie įrašai yra gerai ir blogo autoriams, ir žmonėms besidomintiems kalbos kultūra.

@m
Renkuosi dažniausiai daromas klaidas. Techninių terminų tikrai nesirengiu taisyti, anksčiau ar vėliau jie vis tiek tikriausiai bus pripažinti.
Kibti prie „instaliacinių“ būtų tas pats kaip kovoti su vėjo malūnais. Galbūt visi žinom lietuviškesnį atitikmenį, bet sąmoningai jo nevartojame, nes skaitytojas gali nieko nebesuprasti.
Paliksim tokius dalykus kalbininkams, tegu jie žaidžia.

@Bunnybrains
Šitą irgi paliksim kalbininkams ir filosofams.

@Eugenijus
@Silke
Yra kelios priežastys, kodėl galėjot nepatekti:
1. Per retai rašote.
2. Retai parašote tai, kas man įdomu, ką aš perskaityčiau.
3. Rašote taip įdomiai, kad į klaidas nebežiūriu.
4. Jūsų lietuvių kalbos žinios daug geresnės negu manosios.

Diskusijai: Ko yra verta „kalba“ kai tai tėra raidžių junginių ir garsų kratinys, visiškai neįtakojantis nei kokio vystymosi, nei atnešantis realios naudos, o tik kuriantis bendravimo barjerus skirtingų tautų atstovams?. Kam tai puoselėti?

Jei jau kabinėjiesi – tai ‘pakrovėjas’ dar nėra tokia baisi klaida, palyginus su ‘instaliaciniai diskai’. šiaip tai prie kiekvienos žvaigždutės yra po klaidą.