Avarija su pasiskraidymo elementais

Rieda sau Malčius po darbo neskubėdamas (apie 45 km/h) namo, visi automobiliai jau sankryžą pravažiavę, žalia dar net nemirksi. Tik iš priešingos pusės paskutinis opelis pamažu ropoja į sankryžą, nes ruošiasi sukti į kairę. Visiškai įprasta kasdienė situacija – laukia, kol Malčius pravažiuos tiesiai. Bet paskutinę sekundę visgi paaiškėja, kad nesuprantamais būdais Malčiaus nepamato, nors anas su geltona liemene vidury šviesios dienos važiuoja, esant tobulam matomumui. Na, yra ta vairuotojų kategorija „mašinų nėr – kelias tuščias“.

Tai taip iš pasalų, iš lėto Malčiui ir stuktelėjo į šoną. Anas prieš tai dar bandė kreipt vairą į dešinę, bet to neužteko. Matyt, kliudė dviračio galinę pusę, nes dviratininkas parodė savo aerobikos sugebėjimus ir nuskrido ant šaligatvio, o dviratis ramiai nuvažiavo asfaltu.

Įsibėgėt ir gera trajektorija pakilt į orą jau mokėsiu. Tik štai su nusileidimu kitą kartą reiks gerokai padirbėti. Negrakštus nusileidimas. Visiškai negrakštus. Malčiaus nekentėjų būrelį turiu nuliūdint – nieko rimto. Pora siūlių, nudrožta priekinio kumpio oda ir stipriai aplamdyti šonai. Galiu tik pagirt motulę gamtą už gerai sulipdytus kaulus – tokiu greičiu tėkštis kaulais į cementą ir beveik nieko.

Reiškiu didžią pagarbą greitajai pagalbai, Lazdynų ligoninei ir policijai. Šitoj srity viskas suveikė puikiai, greitai, maloniai ir draugiškai. Bet visgi tikiuosi, kad antrą kartą nebeprireiks. Na ir atskira padėka kraujadavių būrelio senbuviui Erikui už dviračio ir Malčiaus suvežiojimą iki namų.

Pirmas gyvenime Malčiaus nedarbingumo pažymėjimas. Bet jis grįš. Ir grįš greitai. Ir grįš dar bjauresnis nei buvo. Ruoškitės, visureigių vairuotojai. Ir gėdykitės, kad patys nedrįstat stot akis į akį, o siuntinėjat nusmurgusius opelius su Malčium kovot. Ir kovot tokiais negarbingais pasalūniškais būdais.