Mantas Malcius

Iki Login 2010 konferencijos liko vos kelios dienos (kaip jau anksčiau minėjau, ji vyks kovo 18 dieną), taigi tradiciškai Login ambasadoriai pralošinėja nemokamus bilietus savo skaitytojams. Šiemet ir man teko ši garbė.

Kaip ir kiti ambasadoriai, gavau pasiūlymą suorganizuoti konkursą ir kam nors padovanoti bilietą. Didžiausia problema buvo tai, kad konkurso sąlygos visiškai neapibrėžtos ir viską reikia sugalvoti pačiam. O man su tais kūrybingumais ir galvojimais sunkiai sekasi, tai nieko labai protingo ir nesugalvojau, skirtingai nei kiti ambasadoriai.

Ir visgi vieną variantą aš išmąsčiau. Kaip ir kiekvienas doras lietuvis, kasdien užeinu į cha.lt, siekdamas pasiskaityt anekdotų ir prasiskaidrint nuotaiką iš ryto. Visa bėda, kad nuo tokių „anekdotų“ verkt norisi, nusivažiavo visiškai. Tikriausiai supratot, kur suku: bilietą į Login 2010 laimės asmuo, parašęs geriausią anekdotą, trumpą istoriją, eilėraštuką ar dar ką nors linksmo, palieku jums praktiškai visišką laisvę, yra tik dvi sąlygos: jūsų komentaro turinys turi priversti mane nusijuokti (bent jau nusišypsoti) bei turi būti nors kiek susijęs su Login (internetas, interneto tendencijos, ateitis ir pan.). Turinys nebūtinai privalo būti sukurtas jūsų, bet turėkite omenyje, kad šimtą kartų mano matytas kūrinėlis tikrai nelaimės.

Kadangi per ilgąjį savaitgalį ne visi prie kompiuterio prisės, tai susitarkim, kad konkursą baigiame kovo 15 dieną 20 h., kad spėtų visi norintys. O aš ir katė KacKac subjektyviai (galbūt su Login organizatorių pagalba) atrinksime geriausio komentaro autorių(ę), jei bus labai sunku tai padaryti, teks pasinaudoti ir visų taip pamėgtu random.org. Bet kokiu atveju, pirmadienį (blogiausiu atveju antradienį) bus paskelbtas įrašas su įvardytu laimėtoju. Jam ar jai į el. pašto dėžutę organizatoriai nusiųs Login bilietą, kurį teliks atsispausdinti. Taigi komentuodami įveskite tikslų savo el. pašto adresą (pageidautina ne one.lt, kad nekiltų problemų).

Ir berods viskas. Laukiame linksmų komentarų. Turėkite omenyje, jog čia ne koks nors Teleloto, ir tikimybė laimėti santykinai didelė. Nepraleiskite puikios progos.

Ir truputį informacijos:

• Kas yra Login?
• Login 2010 programa
• Jei ieškote daugiau panašių konkursų, pasižiūrėkite į skaitomiausius tinklaraščius. Tikrai ne vienas jų autorius taip pat siūlo laimėti bilietą.
• Netikintys galimybe laimėti bilietą gali jį įsigyti Tiketoje. Bilietai vis dar po 50 Lt, o kitą savaitę brangs. Taigi nebedelskite.

Rinktinės šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškės

Gražios braškės, sakykit ką norit. Būtų visai neblogai dabar vienas kitas kilogramas tokių…

Prieš tęsiant įrašą, prašyčiau visus nepilnamečius klaviatūroje susirasti mygtukus Alt ir F4 bei juos vienu metu paspausti, nes kitaip gali kilti problemų su tuo Nepilnamečių apsaugos nuo realaus gyvenimo įstatymu. Jeigu jau esat kiek senstelėję kaip ir aš, nieko papildomai daryti nereikia.

Kažkada vasaros pradžioje Žilvinas, vienas iš tinklaraščio skaitytojų, baisiausiai išgyrė uogų užpiltines ir pasiūlė man pasidaryti jų pačiam. Kadangi „braškių vis yra ir yra“, kaip pasakytų Valdas, tai jas ir panaudojau.

Gaminio receptas gana primityvus:

• 1 kg cukraus
• 0,5 l degtinės ar ko stipresnio
• Ir virš litro šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškių
• Ir dar kelių stiklainių, kurių bendra talpa 3 litrai

Jeigu imam trilitrinį stiklainį, tai viską ir supilam, jei imam tris litrinius – viską apylygiai paskirstom.

Braškių užpiltinės gamybos procesas

Lieka tik kuo nors sandariai viską uždaryti. Internete prieš kelias dienas skaitinėjau, aptikau, kad žmonės palaiko dieną ant saulės, bet aš šito nedariau.

Dabar dar kelias dienas reikia retkarčiais pavartyti stiklainius, kad cukrus ištirptų.

Vartoti paruošta braškių užpiltinė

O po kelių mėnesių galima ir išbandyti. Mano atveju prastovėjo nepaliesti 8 mėnesius. Vakar su grupiokais ir grupiokėmis  (pagal kalbininkus būtų bendragrupiai ir bendragrupės, bet kažkaip nekyla ranka kažką panašaus rašyt) išbandėm. Neskaitant to, kad degtinės kvapas tebesijaučia stipriai, skonis gan neblogas, laipsnių stipriai nebesijaučia, tik gana saldus daiktas, tai ne visiems gali patikt. Apibendrinant galima sakyt, kad šitas pusiau savadarbis birzgalas yra gana nusisekęs ir vartotinas.

Žinot, apie maistą rašyt man pradeda patikt. Rašant apie IT, vargsti bent 2-3 valandas, gal ir ilgiau vargtum, bet valgyt išsinori. O čia laiko tiek pat praleidi, bet bent pavalgai žmoniškai (:

Po vakarykščio čeburekų pertekliaus ir sunkaus virškinimo šiandien pagalvojau apie lengvesnį maistą. Tiksliau jau vakar pagalvojau, nes tuo pačiu tetulėj Norfoj užsipirkau akcinių produktų ir šitam reikalui. Nors ne, nieko akcinio čia nereikėjo.

Google sudėties paieška tik protą sujaukė, visur vis kitaip surašyta.

Taigi apsistojau ties tokiu rinkiniu:

• Viena kita sauja perlinių kruopų. Nors gal greičiau viena.
• Kokie 3-4 mamos vasarą užkonservuoti agurkai
• Morka
• Pora bulvių
• Svogūnas, druskos truputį
• Ir dar koks nors mėsgalys nepakenktų, kad riebiau būtų

Gamyba tai čia jau elementaresnė nei elementari. Imam puodą, pripilam vandens, vos vos druskos. Įmetam kokį nors mėsgalį ir perlines kruopas, daug jų nepripilkit, o tai paskui jos gan stipriai išbrinksta. Na ir paverdam, kol perlinės kruopos pastorės.

Tuo tarpu galima rubikais kubikais susipjaustyt bulves, morkas ir svogūną. Kadangi šitai trunka gana trumpai, tai dar galit prie kompiuterio prisėst ir paskaityt mano tinklaraštį. Kada nors prisiminę, kad darot valgyt (dažniausi požymiai yra pilvo gurgimas arba degėsių kvapas iš virtuvės), nueikit pažiūrėt, kaip ten tos kruopos verda. Siurbia jos vandenį greit, tai galima įpilt papildomai. Tuo tarpu mėsgalį jau galima ir išimt, jei galvojat, kad išvirė. Ir į puodą laikas supilt bulves, morką ir svogūną. Ir vėl eit paskaityt mano tinklaraščio.

Po kurio laiko nepakenktų vėl pažiūrėt, kaip ten jiems sekasi puode šildytis, patikrint ar druskos užtenka, vandens papildomai įpilt ir pan. Toks skonis buvo, kad man kažkaip norėjosi pieno užpilt ir tada dar kokių nors konservuotų žirnelių, turėtų gautis kažkoks gėris. Bet jų pašonėj nebuvo, tai teko pasismulkint konservuotų agurkų, ir sunkos jų dar galima įpilt į puodą: negi išpilsi gerą daiktą. Na ir tuo tarpu vėl galima ateit šito tinklaraščio paskaityt, jei dar kas likę neperskaityta.

Na ir viskas, pilam lėkštėn, užmetam grietinės ir srebiam.

Vaizdas gal ir nekoks, bet skonis viską atperka (:

Beje, MRU valgykloj kažką panašaus kartais galima rast. Čia viena iš nedaugelio sriubų, kurias ten galima valgyt, nes dažniausiai į sriubas pripila tiek druskos, kad jau nebelabai įmanoma srėbt.

Grupę „Afiša“ įkūrė Jonas „Lietus“ Takarevičius (1992 m. Ukmergėje). Pagrindinis instrumentas, kuriuo buvo kuriama muzika – gitara ir žinoma pačio Jono vokalas, tai visgi buvo labiau solo projektas, nors ir vėliau prisijungė kiti muzikantai, bet pagrindinis žmogus, aplink kurį viskas sukosi buvo tas pats Jonas.

Muzikos stilių yra gana sunku apibūdinti, kadangi Jonas dar nebuvo pilnai subrendęs kaip menininkas: daug eksperimentavo, ieškojo savęs, tačiau visgi savitumą jo muzika jau turėjo ir gana nemažą.

Kaip visada, 4 dainos:

• Svetimi
• Aš nenoriu numirti
• Dėsniai
• Vaikas

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Daugiau dainų rasite adresu http://www.music.lt/Afisa-grupe-3208.html