Nusipelniusio kraujo donoro pažymėjimas

Nepraėjo nė penkeri metai nuo tos dienos, kai Vytenis Povilas į rankas įdavė kraujo donorystės žymūno pažymėjimą už dvidešimtą kraujo donaciją, o štai ir naujo popieriuko sulaukiau už trisdešimtą. Tiesa, jį turėjau gauti jau seniai, todėl ne pirmus metus zyziau ir Kraujo centrui ramybės nedaviau, kaskart klausdamas, kada pagaliau savo užsitarnautą popierių gausiu. Kai jau galvojau, kad šitas popieriukas nuplaukė ir rudenį iš karto gausiu garbės donoro pažymėjimą, sulaukiau skambučio ir kvietimo atvykti į Kudirkos aikštę. Atvykęs išsiaiškinau, kad buvau labiausiai užknisęs iš visų su šito popieriaus kaulijimais el. paštu ir Kraujo centro registratūroje. Na, Malčius yra Malčius, ką jau ką, bet negyvai užknist tai jis moka. Nusimetė Kraujo centro personalas manęs naštą, kuriam laikui turės ramybę, bent jau iki rudens, kai įgausiu teisę pradėt zyzt dėl garbės donoro pažymėjimo. Ruoškitės.

Tiesa, nusivyliau Aurelijum Veryga. Neatėjo popieriuko į rankas įduot kaip Vytenis Povilas. Ir valgyt nedavė. Ir dovanų jokių nepridėjo, tik rožę įdavė. Rožę? Ką kraujo donorui vyrui su rože daryt? Bent kalafiorą duotumėt. O rožės yra vėjais išmesti pinigai. Turėkit omeny kitąkart.